„Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad nors rodiklius galima vertinti teigiamai, tačiau skaičiai yra dirbtinai išpūsti, nes gerus biudžeto pajamų rodiklius paveikė infliacijos išaugintas pridėtinės vertės mokestis (PVM). Jis taip pat paminėjo, kad dėl realaus ir nominalaus BVP skaičiavimo skirtumų, situacija „ant popieriaus“ neatskleidžia visų niuansų.
„Iš vienos pusės vertinu teigiamai, bet iš kitos pusės tie skaičiai turi labai daug niuansų. Nes kas realiai vyko praeitais metais, tai didelė infliacija dirbtinai išpūtė biudžeto pajamų dalį per PVM mokestį. Ir tai lėmė, kad mes turėjome santykinai nedidelį biudžeto deficitą su šlubuojančia ekonomika“, – Eltai aiškino A. Izgorodinas.
„Kitas dalykas, kad infliacija labai išpūtė nominalų BVP, o tiek deficitas, tiek skola yra skaičiuojami ne nuo realaus BVP, o nuo nominalaus BVP“, – pridūrė jis.
Pasak ekonomisto, infliacijai lėtėjant visoje Europoje, tai paveiks ir PVM surinkimą Lietuvoje. Anot jo, sumažėjus biudžeto pajamoms, bet kartu esant poreikiui smarkiai didinti Lietuvos gynybos išlaidas, tai gali reikšti, jog 2024 m. biudžeto deficitas bus didesnis nei 3 proc. nuo BVP.
„Mane neramina šių metų pradžia. Čia matau nemažai rizikų, nes tiek Lietuva, tiek kitos Europos valstybės, tokios kaip Prancūzija, susiduria su labai aiškiu biudžeto pajamų nesurinkimu metų pradžioje. O to priežastis yra ta, kad infliacija euro zonoje lėtėja sparčiau nei tikėjosi analitikai“, – komentavo jis.
„Čia yra Lietuvai svarbus aspektas. Nes iš vienos pusės yra tikslas didinti gynybos finansavimą virš 3 proc. nuo BVP ar net 4 proc., ką labai palaiko verslo asociacijos. Bet iš kitos pusės turime vis prastėjantį BVP surinkimą. Aš matau labai realią riziką, kad šiais metais dėl infliacijos sulėtėjimo, biudžeto pajamų planas bus neįvykdytas ir yra šiokia tokia rizika, kad deficitas gali viršyti 3 proc. nuo BVP“, – aiškino jis.
Tuo metu Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad 2023 m. valstybės biudžetas atitiko visas fiskalines taisykles ir duomenys nekelia nerimo. Ji paaiškino, kad rodiklius nulėmė tiek aukšta infliacija, tiek greitas atlyginimų augimas, kurie padidino surenkamų mokesčių apimtis.
„Iš tikrųjų labai viskas atitinka fiskalinės drausmės taisykles kol kas ir kažkokių nerimo židinių nėra. Lietuvai labai pasisekė, nes tiek su pernykšte infliacijos banga suplūdo pakankamai solidžios valdžios sektoriaus pajamos ir tas rezultatas gerokai viršija pradinius planus. Tai pernykščiai duomenys nerimo nekelia“, – Eltai teigė I. Genytė-Pikčienė.
„Pernai metais visi makroekonominiai veiksmai, kaip atlyginimų augimas, veikė gyventojų pelno pajamų mokestį, taip pat užimtųjų skaičius pasiekė rekordinį. Tai nežinia, ar jie bus šiais metais tokie reikšmingi“, – paaiškino ji.
Visgi, anot ekonomistės, yra nerimo dėl šių metų, nes pirmąjį 2024 m. ekonomikos augimas bus vangus, infliacija nukritusi, o dirbančiųjų atlyginimų augimas bus kuklesnis. Tai, anot jos, gali nulemti didesnį deficitą, nes bus surenkama mažiau mokesčių, nei planuota.
„Bet panašu, kad šiais metais situacija versis priešingai, nes panašu, jog infliacijos banga yra atsitraukusi, vartojimas bent pirmą pusmetį bus vangus ir realaus augimo nebus. Yra grėsmių, kad gali netenkinti suplanuoto valdžios sektoriaus balanso rodiklio. Deficitas gali būti gilesnis, nes ir mokesčių pajamos yra kuklesnės, nors suplanuota, kad jos didės. Tai čia nerimo židinių yra“, – komentavo ekonomistė.
2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 572,7 mln. eurų, arba 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), remdamasi išankstiniais duomenimis, pranešė Valstybės duomenų agentūra. 2022 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas buvo 397,5 mln. eurų ir sudarė 0,6 proc. BVP.
2023 m. valdžios sektoriaus pajamos sudarė 26 mlrd. 926 mln. eurų, arba 37,4 proc. BVP, išlaidos – 27 mlrd. 498 mln. eurų, arba 38,2 proc. BVP. Valdžios sektoriaus pajamos per metus išaugo 11,9 proc. Pajamos iš mokesčių sudarė 15 mlrd. 846 mln. eurų, arba 58,9 proc. visų valdžios sektoriaus pajamų. Palyginti su 2022 m., jos padidėjo 9,6 proc. (1 mlrd. 394 mln. eurų).
Centrinės valdžios deficitas 2023 m. sudarė 1 mlrd. 675 mln. eurų, arba 2,3 proc. BVP, vietos valdžios perteklius – 110,7 mln. eurų, arba 0,2 proc. BVP, socialinės apsaugos fondų perteklius – 991,2 mln. eurų, arba 1,4 proc. BVP.
2023 m. valdžios sektoriaus skola padidėjo 1 mlrd. 885 mln. eurų ir nominaliąja verte metų pabaigoje sudarė 27 mlrd. 558 mln. eurų, arba 38,3 proc. BVP (9,5 tūkst. eurų vienam gyventojui).
Negrąžintos paskolos metų pabaigoje sudarė 5 mlrd. 170 mln. eurų, indėliai – 175,8 mln. eurų.
