Lietuvos verslas

Tęsiantis Kremliaus režimo karui prieš Ukrainą, Lietuvoje vyksta didžiausios NATO pratybos nuo Šaltojo karo pabaigos. Dėl to pastaruoju metu vėl suintensyvėjo priešiškos propagandos gąsdinimai apie galimą Baltijos šalių puolimą. Jei grasinimai kada nors išsipildytų, gyventojams labiausiai rūpėtų jų gyvybė, saugumas ir, aišku, pinigai, kurių daugiausia yra bankų sąskaitose.

Lietuvos oro uostai (LTOU) planuoja įsigyti iki 15 naujų elektrinių autobusų, skirtų aptarnauti keleivius Vilniaus oro uoste.  Bendrovė antradienį pranešė paskelbusi elektra varomų autobusų pirkimą.  LTOU plėtros departamento vadovas Arnas Dūmanas teigė, jog nauji autobusai ne tik bus netaršūs, tačiau taip pat geriau atitiks keleivių poreikius.

Augant elektroninei prekybai bei didėjant poreikiui siuntas atsiimti būtent paštomatuose, bendrovė „DPD“ šiemet į terminalų plėtrą Lietuvoje investuos 2 mln. eurų. Planuojama, kad iki metų pabaigos įvairiose šalies vietose bus įrengti dar 75 nauji paštomatai. „Šiuo metu Lietuvoje yra 325 „DPD“ paštomatai, o įrengus 75 naujus atsiėmimo terminalus, suteiksime galimybę tiek išsiųsti, tiek atsiimti siuntas dar patogiau.

Per mažiau nei keturias savaites nuo tada, kai Vilniuje prie 600 elektrinių paspirtukų buvo pridėti šalmai, dingo beveik 500 šių saugumo priemonių, skaičiuoja judumo platforma „Bolt“. Įmonė planuoja, kad iki gegužės pabaigos į miestą išriedės dar keli šimtai paspirtukų su šalmais ir tikisi, kad su jais paspirtukų naudotojai elgsis atsakingiau.

Turto bankas Šiauliuose atidarė atnaujintą pastatų komplekso korpusą. Darbai atlikti 910 kv. m pastatui. Projekto vertė siekia beveik 1,2 mln. eurų. Patalpose įsikūrė Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (Šiaulių AVMI) darbuotojai. Darbų metu atnaujintas vienas iš trijų esančio pastatų komplekso korpusų. Kiti du korpusai buvo modernizuoti VMI iniciatyva dar iki šį turtą perimant Turto bankui. Bendra visų darbų vertė siekia daugiau kaip vieną milijoną eurų (1,185 mln.

Pastaruosius 12 mėnesių iš eilės pigiausiai apsipirkti šalies gyventojai galėjo prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse. Šį faktą patvirtina kainas lyginančio nepriklausomo portalo „Pricer.lt“ atliktas tyrimas – „Maxima“ ir balandžio mėnesį siūlė pigiausių maisto prekių vidutinio krepšelio mažiausią kainą bei lyderystę šioje pozicijoje nepertraukiamai išlaikė ištisus metus. „Pricer.

Lietuvos bankas (LB) antradienį pranešė planuojantis atnaujinti savo pastatus Vilniuje – Žirmūnuose bei Gedimino prospekte.  Modernizuojant Žirmūnų g. 151 esančius pastatus numatoma iš esmės pertvarkyti, racionaliai suplanuoti ir šiuolaikiškai įrengti čia esančias patalpas.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė įstatymo pataisoms, kurios leistų savivaldybėms savarankiškai imtis priemonių sprendžiant oro taršos problemas ir ribojant taršų kurą. Už projektą po svarstymo balsavo 89, susilaikė – 18, prieš 3 parlamentarų. Projekte teigiama, kad Lietuvos miestuose dažnai viršijami Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomenduojami oro užterštumo kietosiomis dalelėmis lygiai, ypatingai šildymo sezono laikotarpiu.

Prezidentui Gitanui Nausėdai siūlant keisti Taivaniečių atstovybės pavadinimą, pastaroji ragina Lietuvą tarpusavio santykiuose „žvelgti į priekį“. „Suprantame, kad šiuo metu Lietuvoje vyksta rinkimų kampanija, – rašoma trečiadienį BNS pateiktame atstovybės komentare. – Taivaniečių atstovybė Lietuvoje norėtų dar kartą pabrėžti, kad mūsų atstovybės pavadinimas grindžiamas abiejų šalių vyriausybių bendru sutarimu po daugybės dvišalių konsultacijų.

Seimas linkęs pritarti pataisoms, kuriomis griežtinamos baudos nelegaliai asmenis įdarbinančioms įmonėms, griežčiau reguliuojamas iš Trečiųjų valstybių atvykusių asmenų įdarbinimas. Be to, anot įstatymų paketą teikiančios Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM), būtų sudarytos geresnės sąlygos skolą valstybei turintiems gyventojams.

Dėl permainingų orų bei toliau augusios saulės elektrinių gamybos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje balandį mažėjo 12 proc. iki 60 eurų už megavatvalandę (MWh), antradienį pranešė šalies elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovės Aistės Krasauskienės, daugiausia įtakos elektros kainoms turėjo augusi saulės jėgainių gamyba, orų pokyčiai ir užsitęsę branduolinių reaktorių remontai Šiaurės šalyse.

Antradienį Seimas po svarstymo pritarė Energetikos ministerijos inicijuotam nutarimo projektui dėl Šiaurės vakarų ir rytų elektros perdavimo tinklų sujungimo projekto pripažinimo kaip ypatingos valstybinės svarbos. Už projektą po svarstymo balsavo 93, susilaikė – 5, prieš 1 parlamentaras.

Vilniaus apskritis tapo turtingiausiu regionu Baltijos šalyse ir aplenkė Talino regioną. Be to, neatsilieka ir Kaunas – šis Lietuvos miestas sparčiai vejasi Rygą. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas socialiniame tinkle rašė, kad ilgą laiką turtingiausiu Baltijos šalyse buvo laiomas Talino regionas – Harju apskritis. Tačiau 2022 m., kaip teigė Ž. Mauricas, Vilnius išsiveržė į priekį ir galiausiai aplenkė Taliną.

Kaip rodo „4 procentų“ iniciatyvos užsakymu šių metų balandį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa, beveik visų valdančiųjų ir opozicinių partijų rinkėjai palaiko siekį Lietuvos gynybos finansavimui skirti 4 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Remiantis „Norstat“ apklausos duomenimis, siekį didinti BVP gynybai palaiko 89 proc. valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos, 84 proc. Laisvės partijos bei 75 proc. Liberalų sąjūdžio rinkėjų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė susitikime su JAV Valstybės departamento sekretoriaus pavaduotoju Jose W. Fernandezu aptars galimybes stiprinti šalių ekonominį bendradarbiavimą, antradienį pranešė ministerija.

Kauno meras Visvaldas Matijošaitis sako, kad jo iš dalies valdomos  žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupės“ verslo Rusijoje, Baltarusijoje ir kitose Nepriklausomų valstybių sandraugos (NVS) šalyse pardavimas ilgiau nei tikėtasi užtruko dėl trukdžių Lietuvoje.   „Taškas padėtas – viskas. Ir visi žinojo, kad čia buvo tik laiko klausimas. Kitaip net negalėjo būti.

Kandidatai į prezidentus sako, kad dabartinė situacija elektros rinkoje, kuomet didžiausią elektros rinkos dalį be didesnės konkurencijos turi nepriklausomas tiekėjas „Ignitis“, yra neraminanti. Jų teigimu, konkurencijos nebuvimas gali lemti oligopolinę arba monopolinę situaciją energetikos rinkoje, o kai kurie siūlo „Ignitį“ ir nacionalizuoti. Save išsikėlęs kandidatas į prezidentus Ignas Vėgėlė teigia, kad jau šiuo metu esanti padėtis prilygintina oligopolijai.

Nei vienas kandidatas į prezidentus nepalaiko universalaus nekilnojamo turto (NT) mokesčio įvedimui, nors kai kurie pritartų, jog nuosavybė, naudojama gauti pelnui, būtų apmokestinta. Pirmadienį vykusių prezidentinių debatų metu taip pat netrūko ir kritikos Vyriausybei dėl šios neįvykdytos NT reformos. Tokią poziciją išreiškė ir valdančiosios Laisvės partijos iškeltas kandidatas Dainius Žalimas, pabrėžęs, kad siūlytas mokestis būtų buvęs per regresyvus.

Jaunesni darbuotojai turi didesnius atlyginimų lūkesčius ir daugiau reikalavimų darbdaviams, sako įdarbinimo specialistai. Anot jų, jaunimas nori daugiau uždirbti nei vyresni darbuotojai. Be to, viena pagrindinių priežasčių, kodėl jaunimas keičia darbus yra per mažas atlyginimas. Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė pastebėjo, kad dauguma jaunų darbo ieškančių žmonių išsako gerokai didesnius atlyginimų lūkesčius ir iškelia kitas papildomas sąlygas.

Kartais pasitaiko atvejų, kai parduotuvėse pirkti maisto produktai būna pasenę, sugedę ar net su kirmėlėmis. Vis tik kenkėjų gali būti ne tik maiste, bet ir pačioje parduotuvėje. Prekybininkai tikina, kad skiria daug dėmesio švarai ir tvarkai palaikyti, tačiau dalis pirkėjų tuo abejoja. Vienoje socialinio tinklo „Facebook“ grupėje marijampolietė pasidalino nuotraukomis, kuriose neva buvo užfiksuotos pelių išmatos prekybos tinklo „Maxima“ lentynose.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, jog, nepaisant aukšto praėjusių metų pelningumo, dalies Lietuvos komercinių bankų ketinimas didinti paslaugų įkainius yra „liūdinantis faktas“.  „Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.

Molėtų miesto gyventojams pranešus apie galimą geriamojo vandens taršą, UAB „Molėtų vanduo“ atliko bakteriologinį ir parazitologinį tyrimus. Specialistai pranešė, kad iš Molėtų vandenvietės miestui tiekiamas vanduo atitinka visas higienos normas, vandens taršos atvejų nerasta. UAB „Molėtų vanduo“ direktorius Gintautas Maniušis Eltą informavo, kad apie galimai užterštą geriamąjį vandenį balandžio 29 d. sužinojo socialiniuose tinkluose.

Vilniaus rajono savivaldybė kartu su Valstybinių miškų urėdija pasirašė bendradarbiavimo susitarimą dėl sklandaus medienos vežimo Vilniaus rajono savivaldybės gatvėmis. „Miškovežių apgadinti keliai, kuriais važiuojant neretam tenka gadinti savo automobilius – didelė problema (...). Siekiant tinkamai spręsti šią situaciją, pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su miškininkais. Jos esmė – vykdyti sklandų medienos išvežimą ir kelių priežiūrą, taip užtikrinant eismo saugumą.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus sako, kad pratęsus kitąmet turintį baigti galioti laikinąjį bankų solidarumo įnašą, už 2025-uosius jo galėtų būti surinkta apie 50–70 mln. eurų.

Balandį lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai iš lentynų šlavė kepintas sūdytas pistacijas, ledus, vaisvandenius, skalbiamąsias kapsules ir daugybę kitų prekių. Pirkėjus viliojo prekybos tinklo skelbiami „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymai, kurių metu populiarių ir pirkėjų pamėgtų prekinių ženklų produktų visą mėnesį buvo galima įsigyti už juokingai mažą kainą. Naudodamiesi šiais pasiūlymais prekybos tinklo pirkėjai balandį sutaupė apie 3,8 mln. eurų.

Lazdijuose už 1,2 mln. eurų ketinama statyti dar vieną socialinį būstą. Tokiam sprendimui prieš savaitę vieningai pritarė savivaldybės taryba, rašo portalas „Lazdijų žvaigždė“. Skelbiama, kad daugiabutį gyvenamąjį namą planuojama statyti Gustaičio gatvėje esančiame žemės sklype. Kaip numatoma projekte, daugiabučiame namas iš viso bus dvylika butų. Penki iš jų bus skirti gausioms šeimoms, o septyniuose apsigyvens negalią turintys rajono gyventojai. Preliminari projekto vertė siekia 1,2 mln.

Praėjusią savaitę pasibaigė praėjusių metų pajamų deklaravimas ir terminas, iki kada reikėjo sumokėti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ar sveikatos ir socialinio draudimo įmokų nepriemokas. To nepadarė tūkstančiai gyventojų. Dėl to jų atžvilgiu Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) ir „Sodra“ imasi priemonių. Geriausiu atveju tokių gyventojų sąskaitose turime pinigų suma sumažės arba jie gaus mažesnes išmokas. Blogiausiu – tokiems skolininkams gresia administracinė atsakomybė.

Informacinėje teisės aktų sistemoje grupė parlamentarų iš skirtingų frakcijų įregistravo investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą. Juo siekiama atsisakyti lengvatų ilgalaikėms gyvybės draudimo ir trečios pakopos pensijų fondų įmokoms bei supaprastinti pajamoms iš investavimo taikomą apmokestinimo režimą įvedant naują priemonę – investicinę sąskaitą.

Virš 1,5 mln. arba daugiau kaip pusė šalies gyventojų turi vairuotojo pažymėjimus. Kartais jie pametami ar pavagiami, taip pat baigiasi jų galiojimas, o kartais pažymėjimas yra išduodamas pirmą kartą. Iki šiol įprastine tvarka pažymėjimai buvo išduodami per 10 dienų, tačiau šis terminas ilginamas perpus. Tai numato Vidaus reikalų ministro įsakymo projektas, kurį parengė valstybės įmonės „Regitra“ specialistai.

Europos Komisija (EK) antradienį priėmė teigiamą dalinį įvertinimą ir leido Lietuvai naudoti dar 8,7 mln. eurų iš pernai įšaldytų 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijos lėšų, pranešė Finansų ministerija.  Anot ministerijos, EK įvertino, kad Lietuva 50 proc. pasiekė su mokesčių lengvatomis susijusį rodiklį.  Dėl to gegužę Lietuvai papildomai bus išmokėta 14,88 mln. eurų RRF lėšų suma.

Prekybininkai sako, kad dėl neįprastai šilto šių metų balandžio, išaugo kai kurių prekių pardavimai, anksčiau prasidėjo šaltibarščių sezonas, daugiau parduota skėčių, lauko baldų, purškalų nuo vabzdžių įkandimo.  Prekybos tinklo „Maxima“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento vadovė Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė BNS teigė, kad vasaros prekės lentynose pasirodė iškart po Velykų. „Jaučiame, kad pirkėjai reaguoja į orų permainas.

Balandžio 29-ąją pasibaigęs šildymo sezonas Klaipėdoje ir Gargžduose buvo pigesnis nei prieš metus. Kaip praneša „Klaipėdos energija“, tam įtakos turėjo kritusios gamtinių dujų ir biokuro, naudojamų šilumos gamybai, bei iš nepriklausomų šilumos gamintojų superkamos šilumos kainos.

Atšilę orai anksčiau nei įprastai lemia sezonines pieno produktų pardavimo tendencijas, tačiau matomi ir visiškai nauji šių gaminių vartojimo pokyčiai. Kokių seniai pamėgtų ir naujų pieno produktų pardavimai auga, kaip keičiasi šių gaminių vartojimas bei kaip prekybininkai siekia išlaikyti žemą jų kainą, pasakoja „Lidl Lietuva“ pirkimų skyriaus vadovas Domantas Vizbaras. „Pienas ir pieno produktai – neatsiejama Lietuvos gyventojų kasdienio raciono dalis.

Gegužės mėnesį gyventojai sulauks mažesnių sąskaitų už balandį suvartotą elektros energiją. Anksčiau nei įprastai peržiūrėjus valstybės reguliuojamą dalį, kaina mažės apie 0,5 cento už kilovatvalandę, vidutiniškai elektros energijos vartojančiam būstui kas mėnesį gaunama elektros sąskaita bus 1–1,5 euro mažesnė, praneša „Elektrum Lietuva“. „Valstybės reguliuojamos dalies dedamosios – tai bendros elektros sąskaitos dalis, kuri įprastai peržiūrima du kartus per metus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis antradienį vyksta į Singapūrą, kur susitikime su šios šalies ministrais ir verslo atstovais aptars glaudesnį šalių bendradarbiavimą transporto, telekomunikacijų ir inovacijų sektoriuose. Ministras kartu su valstybės valdomos bendrovės Lietuvos paštas vadovu Rolandu Zuku kvies stiprinti dvišalį bendradarbiavimą pašto srityje, pirmadienį pranešė ministerija.

Turto bankas už pradinę 303 tūkst. eurų kainą aukcione parduos daugiau nei 250 kv. metrų ploto gyvenamosios ir ūkinės paskirties pastatus Vilniuje, prie Balsio ežero.  Valstybės funkcijoms nereikalingo objekto esančio adresu Gulbinų g. 31 aukcionas įvyks liepos 2 dieną, pirmadienį pranešė Turto bankas.   Skelbiama, kad šalia objekto teka upelis, už keleto metrų – ežero pakrantė, sklypas apsuptas miškų, o apylinkėse išvystyta dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūra.

Nedarbo lygis Lietuvoje pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 8,2 proc. ir, palyginti su 2023-ųjų metų paskutiniuoju ketvirčiu, padidėjo 0,8 proc. punkto. Palyginti tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, nedarbo lygis padidėjo 0,5 proc. punkto, remdamasi Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, pirmadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. Vyrų nedarbo lygis pirmąjį ketvirtį buvo 8,3 proc., moterų – 8 proc. Jaunimo (15–24 metų) nedarbo lygis siekė 14,6 proc.

Skaniau gali būti tik pirma vieta – taip sako „Iki“ konditeriai, iškepę šiųmetei „Eurovizijai“ skirtą tortą. Kasmet prekybos tinklas „Iki“ kartu su visa Lietuva neria į svarbiausio Europoje muzikinio konkurso siautulį ir „Eurovizijos“ vakarėlį kviečia pasaldinti specialiu riboto leidimo desertu už gerą kainą. Pirmadienį „Iki“ parduotuvėse pirkėjų žvilgsnius jau traukia naujasis šventinis kūrinys – su meile pagamintas išraiškingo skonio šokoladinis tortas su nuoširdžiu palinkėjimu – „Būk nr.

Siekiant didinti gynybos finansavimą, pelno mokesčio didinimas nėra geriausias variantas, sako ekonomistas Rimantas Rudzkis. Anot jo, tai padarius smarkiai nukentėtų šalies investicinis klimatas, kurio padėties politikai nesistengia gerinti. „Lėšas gynybai iš tikro reikia didinti, bet vargu, ar šiuo metu, kai investicinis klimatas prastėja, geriausias variantas yra kelti pelno mokestį“, – pirmadienį „Žinių radijui“ aiškino R. Rudzkis.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ informuoja, kad pirmadienį ryte atsijungė Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis „NordBalt“. Pirminiais duomenimis, aukštos įtampos nuolatinės srovės jungtis atsijungė dėl gedimo keitiklio stotyje Švedijos pusėje. Pranešime pažymima, kad atsijungus „NordBalt“ aktyvuoti rezervai, vartotojams Lietuvoje elektros energijos perdavimas nesutriko.

Pirmadienį Vilniuje prasidės dvi dienas truksianti tarptautinė konferencija, skirta aptarti pasipriešinimą ekonominei prievartai. Pirmąją konferencijos „Atsparios ekonomikos kūrimas ir pasipriešinimas ekonominei prievartai“ dieną tarptautinės politikos formuotojai, verslo ir akademinių bendruomenių atstovai diskutuos apie didėjantį ekonominės prievartos naudojimą ir būtinybę stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą.

Gyventojai senatvėje nori gyventi oriai ir gauti tokią pensiją, kurios užtektų ne tik maistui ar vaistams, bet ir pramogoms ar kelionėms. Valdžia užsimojo žmonėms padėti, todėl dauguma buvo įtraukti į papildomą pensijų kaupimą antrojoje pensijų pakopoje. Tačiau kaupimu žmonės liko nusivylę, nes pinigus galėjo atgauti tik dalimis ir tik sulaukę pensijos. Tačiau neseniai Konstitucinis Teismas paskelbė nutarimą, kuriame išaiškino, kad tokia tvarka prieštarauja Konstitucijai.

Jau atrodo įprasta tikrinti, ar darbuotojai nepiktnaudžiauja darbo metu ar darbovietės suteiktomis priemonėmis. Tačiau susirašinėjimų skaitymas, pokalbių klausymas ar nuolatinis stebėjimas per kameras gali kaip reikiant pažeisti darbuotojų privatumą. Todėl svarbu žinoti, kokias teises jie turi. Vienas gyventojas socialiniame tinkle anonimiškai papasakojo, kad dirba paprastoje gamykloje, kurioje visi meistrai ir pameistriai yra stebimi vaizdo kameromis ir intensyviai sekami darbo metu.

Lietuvoje grynieji pinigai iš kasdienio gyvenimo nedingsta, rodo kovo mėnesį atliktos sociologinės apklausos. Atsisako grynųjų ir tik elektroninius atsiskaitymo sprendimus renkasi vos 3 proc. šalies gyventojų. „Urbo“ banko užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ gyventojų nuomonės apklausa atskleidė, kad kasdien grynuosius naudoja 15 proc., bent keletą kartų per savaitę – 23 proc. respondentų. Tad iš viso net 38 proc., arba beveik 2 iš 3–ų šalies gyventojų grynaisiais atsiskaito ypač dažnai.

Viešųjų pirkimų tarnyba (VPT) tikina susipažinusi su sostinės savivaldybės pristatytais pokyčiais daugiafunkcio stadiono, į kurį įeina Nacionalinis stadionas, projekte. Tarnybos vertinimu, Vilniaus valdžia atsižvelgė tik į dalį pakeitimų, o dėl pastabų, į kurias nebuvo atsižvelgta, VPT kreipsis į instituciją tikėdamasi paaiškinimų.

Praradę darbus arba norintys juos keisti gyventojai keičia profesiją ar kvalifikaciją. Tai padaryti padeda ir Užimtumo tarnyba, kuri siūlo įvairius kursus nuo kirpėjų iki programuotojų. Tačiau nusprendę keisti profesiją gyventojai įsipareigoja baigti kursus, o po jų dirbti dar 6 mėnesius pagal įgytą specialybę. Neįvykdę šio įsipareigojimo, žmonės turi grąžinti pinigus Užimtumo tarnybai. Gyventojai pasakoja, kad ne visada paprasta ir lengva apsispręsti dėl kursų.

„Vičiūnai Group“ valdybos narys Dainius Matijošaitis sako, kad jo tėvui, Kauno merui Visvaldui Matijošaičiui, tekęs spaudimas dėl įmonės gamyklos Kaliningrade „nebuvo etiškas“. Pasak jo, į kilusius klausimus galėjo atsakyti vienas iš jaunesniųjų Matijošaičių, susijusių su „Vičiūnų“ veikla. Tuo metu Kauno meras, pastebi D. Matijošaitis, grupėje nebedirba nuo 2015 m. ir visos informacijos nežinojo.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas mano, kad minimali mėnesinė alga (MMA) 2025 m. gali kilti iki 1030–1040 eurų. Tačiau, pasak jo, galima amplitudė, dėl kokio MMA sutars Trišalė taryba, yra plati. „Jeigu nebus pakitimų kalbant apie metodikas ir formules, kurios yra paskaičiuojamos ir rezultatas nunešamas Trišalei tarybai tolesnėms taryboms, tai tas rėžis yra tarp 980 ir 1090 eurų minimali mėnesinė alga“, – šią savaitę teigė T. Povilauskas.

Nuo 2026 metų gegužės siūloma uždrausti akmens anglį, lignitą, koksą, durpes deginti tik keturiuose šalies kurortuose ir šešiuose didmiesčiuose, kuriuose gyvena virš 50 tūkst. gyventojų, o miesteliuose ir kaimuose šis draudimas negaliotų.     Šia iniciatyva valdantieji atsitraukia nuo siūlymo po poros metų Lietuvoje visiškai uždrausti deginti kietąjį iškastinį kurą.