„Galiu pripažinti patį faktą, kuris deja yra liūdinantis, kad tokio aukšto pelningumo sąlygomis iš tikrųjų įkainiai yra padidinti, ir tai kelia klausimų tiek mums, tiek ir visai visuomenei“, – žurnalistams Vilniuje pirmadienį sakė G. Šimkus.
„Finansinės paslaugos nėra dar viena paslauga, kurią gali pasirinkti. Yra ir vartotojo prisirišimas prie finansinių paslaugų teikėjo, yra ir tam tikri regioniniai, finansinio raštingumo klausimai, kurie taip greitai nesisprendžia. Todėl tas įkainių kėlimas, deja, yra ir jautrus, ir skausmingas atskiroms visuomenės dalims“, – kalbėjo LB valdybos pirmininkas.
G. Šimkus ragino žmones nebijoti atsisakyti bankų paslaugų, kuriomis jie yra nepatenkinti, ir rinktis kitų finansų įstaigų teikiamas paslaugas. Jis priminė, kad visų kredito ir mokėjimo įstaigų įkainiai yra skelbiami LB svetainėje.
„Kviečiu finansinių paslaugų vartotojus rinktis, ir jeigu nepatinka teikiamos paslaugos judėti į kitą finansinių paslaugų teikėją, prabalsuoti kojomis, arba pasirinkti tą geriausią paslaugų krepšelį, tame tarpe ir bazinių mokėjimo paslaugų krepšelį, kuris tikiuosi atpigs“, – teigė G. Šimkus.
Vyriausybė balandį pritarė Finansų ministerijos ir LB siūlymui būtiniausių bankų paslaugų krepšelio gyventojams ir smulkiam verslui kainą susieti su minimalia mėnesio alga (MMA), ją perskaičiuojant kas trejus metus.
Skaičiuojama, kad Mokėjimų įstatymo pakeitimai, kuriems dar turės pritarti Seimas, krepšelį gyventojams ir smulkiam verslui nuo 2025-ųjų sausio atpigintų nuo 1,47 iki 1 euro, o socialiai remtiniems asmenims – nuo 0,73 iki 0,5 euro per mėnesį.
Praėjusią savaitę BNS skelbė, jog nepaisant dukart didesnio pernai uždirbto pelno, dalis Lietuvos komercinių bankų ketina didinti paslaugų įkainius. Vis dėlto tai darys ne visi didieji bankai.
Kasdienes paslaugas brangina SEB ir „Luminor“, tuo metu tokių planų kol kas neturi „Swedbank“ ir „Citadele“.
LB valdybos narys Simonas Krėpšta anksčiau sakė, jog bankų sprendimas kelti paslaugų įkainius augant jų pelnui rodo socialinės atsakomybės stoką.
Pernai Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, uždirbo 986 mln. eurų grynojo pelno – du kartus daugiau nei 2022 metais, kai uždirbo 491 mln. eurų.
