Gyventojai pasakoja, kad ne visada paprasta ir lengva apsispręsti dėl kursų. Kartais kyla noras vienus kursus įpusėjus, imti mokytis jau kituose.
Portalo tv3.lt skaitytoja Erika pasakojo, kad išėjusi iš darbo užsiregistravo į Užimtumo tarnybą.
„Užsiregistravau, nes norėjau keisti profesiją. Dirbantiems žmonėms už įvairius kursus ar mokymus tenka mokėti nemažus pinigus. O Užimtumo tarnyba suteikia galimybę įgyti kitą profesiją už dyką“, – pasakojo moteris.
Ji pasiryžo keletą mėnesių skirti mokymuisi, Erika pradėjo mokytis grafinio dizaino kursuose.
„Užimtumo tarnyba suteikė galimybę mokytis grafinio dizaino nemokamai. Tačiau įpusėjusi kursus, susidomėjau kitais – programavimo kursais.
Todėl svarstau, ką daryti baigti pradėtus kursus ir vėliau už savo pinigus mokytis programavimo ar bandyti iš karto pereiti į kitus kursus. Bet ar tada vis tiek turėsiu Užimtumo tarnybai pinigus už kursus“, – klausė moteris.
Kursuose gali mokytis ir dirbantys žmonės
Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė tikino, kad tarnyba gali finansuoti naujos profesijos įgijimą ar turimos profesijos tobulinimą asmenims, kurie yra Užimtumo tarnybos klientai ir kuriems suteiktas bedarbio ar užimto asmens statusas, t. y. profesiniame mokyme gali dalyvauti tiek nedirbantis, tiek ir dirbantis (užimtas) asmuo, kuriems trūksta naujų kvalifikacijų ar kompetencijų besikeičiančioje darbo rinkoje.
„Užimtumo tarnybos klientai gali įgyti profesiją ar jos dalį tik pasirinkę mokymo programas iš Užimtumo tarnybos internetinėje svetainėje skelbiamų formalaus ar neformalaus mokymo programų sąrašų. Prioritetas teikiamas regioniniu ar nacionaliniu lygiu paklausioms profesijoms.
Bedarbiai, pageidaujantys persikvalifikuoti, patys renkasi jiems reikalingą kvalifikaciją arba kompetenciją ir mokymo teikėją, tačiau prioritetas ir pagrindinis dėmesys yra skiriamas tiems, kurie renkasi pagal Užimtumo tarnybos atliktas darbo rinkos prognozes nustatytas paklausias profesijas ir aukštą pridėtinę vertę kuriančias kvalifikacijas bei kompetencijas“, – komentavo specialistė.
Anot jos, dirbantys asmenys profesinio mokymo priemonėje gali dalyvauti, tik tuo atveju, kai nustatoma, kad užimto asmens darbdavys yra reorganizuojamas, restruktūrizuojamas ar modernizuojamas ir dėl to būtina įgyti naujų kvalifikacijų ar kompetencijų, siekiant tęsti darbinę veiklą.
„Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ar kompetencijų užimti asmenys gali įgyti, kai turi galimybę sudaryti trišalę sutartį.
O pageidaujantiems sudaryti dvišalę sutartį, prioritetas teikiamas kai Juridinių asmenų registre yra nurodyta, kad užimto asmens darbdavys yra reorganizuojamas arba restruktūrizuojamas“, – sakė M. Jankauskienė.
Kada pinigus už kursus reikės grąžinti?
Užimtumo tarnybos klientai dėl mokymo finansavimo sudaro trišalę (Užimtumo tarnyba – asmuo – darbdavys) ar dvišalę (asmuo – Užimtumo tarnyba) sutartį, kurioje numatomi sutartiniai įsipareigojimai mokymosi metu ir įgijus naują kvalifikaciją ar kompetenciją.
„Klientas įsipareigoja baigti, įgyti sutartyje nurodytą kvalifikaciją (arba kompetenciją) ir įsidarbinti ar pradėti savarankišką veiklą per 6 mėn. nuo baigimo, bei dirbti ne mažiau kaip 6 mėn. pagal įgytą profesiją“, – atkreipė dėmesį M. Jankauskienė.
Anot jos, Užimtumo tarnybai, visas su mokymu susijusias lėšas, asmuo turi grąžinti, jei be pateisinamos priežasties nutraukia mokymąsi, o sudarius trišalę sutartį po baigimo neįsidarbina ar neišdirba 6 mėnesių pas sutartyje nurodytą darbdavį.
„Tačiau įsipareigojimų turi ir darbdavys. Jei trišalės sutarties atveju darbdavys atsisako įdarbinti asmenį arba jį atleidžia anksčiau nei per 6 mėn. laikotarpį be pateisinamos priežasties, turi grąžinti visas su asmens mokymu susijusias išlaidas“, – įspėjo M. Jankauskienė.
Užimtumo tarnybos duomenimis, 2024 m. pirmąjį ketvirtį iš 2284 asmenų, kurie dalyvavo profesinio mokymo 0,6 proc. nutraukė mokymus. Dažniausia nutraukimo priežastis – 57,1 proc. savo noru.
Iš 1718 asmenų, pasirinkusių aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonę, 2 proc. nutraukė mokymus. Pagrindinė nutraukimo priežastis – 91,4 proc. savo noru.
2023 m. profesiniame mokyme pradėjo dalyvauti 5599 asmenys, iš jų – 82 nutraukė mokymą (1,5 proc.), didžioji dalis dėl nelankymo: 5 d. iš eilės be svarbios priežasties – 26,8 proc., savo noru – 25,6 proc., dėl ligos – 24,4 proc.
Kitoje paramos mokymuisi priemonėje – aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo (APVK) pradėjo dalyvauti 4232 klientai, iš jų – 147 nutraukė mokymus (3,5 proc.), didžioji dalis – 71,4 proc. savo noru, dėl ligos – 13,6 proc.
Populiariausi mokymai
Užimtumo tarnybos atstovė vardijo populiariausias profesinio mokymo programas:
- Individualios priežiūros;
- Apskaitininko;
- Slaugytojo;
- Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo;
- Motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų;
- Kosmetiko;
- Elektriko;
- Kirpėjo;
- Suvirintojo.
Iš viso šių metų pirmąjį ketvirtį Užimtumo tarnybos paramos mokymuisi priemonėse pradėjo dalyvauti 6048 asmenys.
Įgis naujas profesijas 4002 klientų, iš jų – 2284 asmenys rinkosi profesinio mokymo ir 1718 asmenys aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų priemones.
Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų bei kompetencijų įgijimo populiariausios mokymo programos:
- No-code ir robotinių procesų automatizavimo;
- Audiovizualinės produkcijos kūrybos ir gamybos;
- Programavimo;
- Ica tarptautinis pinigų plovimo prevencijos sertifikatas;
- Skaitmeninė rinkodara;
- E. pardavėjo-konsultanto;
- Duomenų analitika ir Python programavimo pagrindai;
- Transporto priemonių remonto techniko;
- Grafinio dizaino.