Lietuvos verslas

Nemokamo geriamojo vandens stoteles įrengę Lietuvos oro uostai (LTOU) teigia, kad jos  pasiteisino. „Geriamojo vandens stotelės pasiteisino, keleiviai noriai naudojasi galimybe nemokamai prisipilti geriamojo vandens, o mes nuolat ieškome tvarių sprendimų, kad būtų ir patogu keleiviams, ir saugu mūsų visų aplinkai“, – BNS teigė LTOU atstovas Tadas Vasiliauskas.

Lietuvai ieškant būdų finansuoti krašto gynybą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) Elektros skyriaus vedėja Anastasija Skunčikaitė tikina, kad stiprinant energetinį saugumą kol kas nėra svarstoma Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų elektros energetikos sektoriuje (VIAP) kainos dedamosios įtraukti į gynybai skiriamą mokestinę dalį. Šios paslaugos jas gyventojams teikiančioms energetikos įmonėms yra finansuojamos iš VIAP lėšų biudžeto.

Į kultūros paveldo objektų sąrašą įtrauktą klasicizmo bruožų turintį Akmenės rajono Dabikinės dvarą ketinama atkurti ir pritaikyti kultūriniam turizmui.   Už maždaug 2,5 mln. eurų ketinama rekonstruoti sodybos rūmus, kitaip vadinamą ponų namą, statytą 1791 metais,  pritaikant pastatą lankytojams, kultūrinėms veikloms, edukacijoms.

Artimojo mirtis yra viena skaudžiausių ir sunkiausių patirčių, kuomet reikia ne tik organizuoti laidotuves ir jose dalyvauti, bet ir būti su šeima, ją palaikyti ir kartu gedėti, dėl ko darbas atsiduria paskutinėje vietoje. Ir, nors darbuotojai tokiais atvejais turi teisę gauti atostogas, darbdaviai juos išleidžia ne visada. Viena moteris socialinio tinklo „Facebook“ grupėje teiravosi, ar jai priklauso kokios nors laisvos dienos, nes mirė jos sesuo.

Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta teigia, kad jeigu institucijos norėtų įkurti valstybinį komercinį banką, tai kainuotų iki 1,5 mlrd. eurų. Jis pabrėžia, kad tokios sumos turėtų būti skiriamos iš biudžeto, kas turėtų poveikį kitoms sritims. „Hipotetiškai kalbant, jeigu būtų steigiamas valstybinis bankas ir jis turėtų konkuruoti su didesniais bankais, tam reiktų ženklios finansinės investicijos. Vidutinių ir didesnių bankų kapitalas  yra nuo 500 mln. iki 1,5 mlrd. eurų.

Šeimą sukūrę ir vaikus auginantys tėvai turi žinoti – jeigu dirbate samdomą darbą, jums priklauso ir papildomos laisvos dienos. Tuo metu specialistai įspėja, ką daryti, jei darbdavys nesileidžia į kalbas ir jums laisvadienio nesuteikia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovai primena, kad darbuotojai, auginantys vaikus, gali pasinaudoti mamadieniais bei tėvadieniais.

Vasaros sezono atidarymą skelbia ne tik Palanga, bet ir kiti šalies kurortai. Druskininkai džiaugiasi smarkiai išaugusiu užsienio turistų skaičiumi, poilsiaujančių lietuvių taip pat netrūksta. Birštono valdžia sako, kad ypač savaitgaliais poilsiaujančių tiek, kad pritrūksta nakvynės vietų. Verslininkai neslepia: kainos kurortuose dar gali kilti. Jau ir dabar, tarkim Druskininkuose, žmonės neslepia vien per savaitgalį paliekantys ir kone 400 eurų už vieną asmenį.

Lietuvoje per šiuos metus policija jau užfiksavo daugiau kaip 1 mln. įvairių Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimų. Tiesa, gavę baudą, ne visi gyventojai skuba pinigus sumokėti, o kai kurie ieško galimybių, kaip sumokėti dalimis. Vis dėlto, vengiantys mokėti baudas, turėtų suklusti – neseniai registruoti siūlymai, kaip labiau drausminti piktavališkai nemokančius baudų.

Dvi konservatorės siūlo grąžinti per pandemiją taikytą kompensacijų už šildymą mokėjimo tvarką. Siūloma jas skirti visam šildymo sezonui, jeigu žmogus dėl jų kreipiasi iki sezono likus mėnesiui.  Tokias pataisas Seime registravo socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ir parlamentinio socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkė Paulė Kuzmickienė. Pakeitimai, jeigu jiems Seimas pritars, įsigaliotų nuo šių metų rugsėjo.

Šią savaitę Seimo Kultūros komitetas po svarstymo bendru sutarimu pritarė siūlymui pratęsti draudimą retransliuoti Rusijos ir Baltarusijos kanalų programas. Šiuo metu numatyta, kad pastarasis ribojimas galioja iki 2024 metų spalio 1 dienos.

Lietuvoje mažiau negu trečdalis (29 proc.) žmonių nurodo, jog pažįsta asmenų, kurie dirbo nelegaliai ar yra gavę darbo užmokestį „vokelyje“. Be to, kas antras (52 proc.) šalies gyventojas pastebi, kad šešėlinė ekonomika turi įtaką asmeniniam gyvenimui, rodo skaidraus verslo iniciatyvos „Baltoji banga“ užsakymu gegužę atlikta gyventojų nuomonės apklausa. Pasak „Baltosios bangos“ tarybos pirmininkės Rūtos Skyrienės, šiemet iki 29 proc.

Vilniuje, senų daugiabučių aikštelėse, rasti automobiliui stovėjimo vietą gali tapti neįmanoma misija. Automobilių vairuotojai piktinasi, kad tvarka aikštelėse nerūpi ir patiems gyventojams. Vis dar atsiranda tokių žmonių, kurie kelis mėnesius ar metus daugiabučių aikštelėse laiko nevažiuojančius automobilius. Tačiau savivaldybė įspėjo, kad iš tokių gyventojų gali atimti automobilius ir liepti sumokėti 300 eurų baudą. Vilnietis Povilas panašia situacija pasidalijo socialiniame tinkle.

Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas importuoti iš Rusijos ir Baltarusijos žemės ūkio produktus ir pašarus pagal Žemės ūkio ministerijos parengtą ir Vyriausybės patvirtintą sąrašą. Į sąrašą patenka 24 grupių produktai: gyvi gyvūnai, mėsa ir jos subproduktai, žuvys, pienas ir jo produktai, kiaušiniai, natūralus medus, negyvūninės kilmės produktai, augalai, daržovės, vaisiai, kava ir prieskoniai, grūdai, javai, aliejus, gėrimai, tabakas ir kiti produktai.

Žemės ūkio ministerija nustatė palankesnes paramos skyrimo sąlygas tiems ūkininkams, kurie dalį savo ariamos žemės skyrė negamybiniams plotams. Tai padaryta įvertinus, kad 2023-ieji buvo pirmieji Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023-2027 metų strateginio plano įgyvendinimo metai, kai ūkininkai dalyvavo ekologinėse sistemose.

Valstybės įmonė „Regitra“ skelbia identifikavusi galimai nusikalstamos veikos požymių turinčią veikimo schemą, pradėjo vidinį tyrimą ir nedelsiant nutraukė darbo sutartis su trimis darbuotojais. Tyrimas toliau tęsiamas, o surinkta informacija artimiausiu metu bus perduota teisėsaugos institucijoms.  „Regitros“ atstovas spaudai Lukas Vosylius BNS patvirtino, kad atleistieji yra egzaminuotojai.

Palyginti su kitų Baltijos šalių gyventojais, lietuviai mažiausiai linkę rimtai vertinti finansinės atsargos kaupimą. Kaip rodo SEB banko iniciatyva atliktas tyrimas, finansinę pagalvę kaupia trečdalis (26 proc.) lietuvių, kai tuo metu Latvijoje ir Estijoje kaip prioritetą tai įvardijo 58 proc. jaunų estų ir 48 proc. latvių. Nors latviai ir estai finansine atsarga rūpinasi labiau negu lietuviai, pensijai kaupti jie taip pat neskuba.

„Swedbank“ bankomatai netrukus veiks kitaip. Pradėtas diegti naujas funkcionalumas leis pinigines operacijas atlikti greičiau ir patogiau – neįdėjus kortelės, taip pat su turimais išmaniaisiais įrenginiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pasinaudoti bekontakčiu identifikavimo būdu bankomate bus galima ir naudojant e. piniginę, esančią telefone ar kitame išmaniajame įrenginyje. Su išmaniuoju įrenginiu iš bankomato bus galima tik išimti pinigų bei pasitikrinti sąskaitos likutį.

Kartu su senatvės pensija, virš 83 tūkst. lietuvių dar gauna ir valstybines pensijas, siekiančias ir vos 58, ir beveik 1,2 tūkst. eurų. O dalis gyventojų – mažiausiai 13 tūkst. – prie šios sumos prisiduria pinigų ir toliau dirbdami. I laipsnio valstybinę pensiją gauna kariai savanoriai, aukščiausieji valstybės pareigūnai, olimpinių čempionai ir kt. II laipsnio valstybinę pensiją – tam tikrų žaidynių prizininkai, daugiavaikiai tėvai ar bent 40 kartų savo kraują aukoję donorai.

Vilniuje, šį savaitgalį skelbiančiame maudymosi sezono pradžią, šiemet veiks 14 viešųjų paplūdimių, šeštadienį pranešė sostinės viešuosius paplūdimius  prižiūrinti įmonė „Grinda“. Mėlynoji vėliava, rodanti  aukščiausią tarptautinį paplūdimių kokybės ir aplinkosaugos ženklą, šią vasarą plevėsuos trijuose paplūdimiuose – Balsio, Žirmūnų ir Valakampių I-jame.

Anykščių rajono savivaldybė turizmo paslaugų teikėjams ketina mokėti už nevienadienių turistų pritraukimą, praneša portalas „Anykšta“.   Maksimali sutarties kaina su paslaugos teikėju siekia 10 tūkst. eurų. Už pasiektus rezultatus savivaldybė žada mokėti premijas, siekiančias iki 300 eurų.  Paslaugų pirkimu savivaldybė siekia sukurti palankią aplinką turizmui ir prielaidas atvykstantiems svečiams pasilikti Anykščiuose ilgesnį laikotarpį.

2023 metais krovinių vežimo Lietuvos geležinkelių tinklu apimtis krito 15,6 proc. iki 27,2 mln. tonų, o krovinių vežimo apimtis – 13,8 proc. iki 6,4 mlrd. neto tonų kilometrais, penktadienį paskelbė Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi iš Lietuvos geležinkelių transporto paslaugų rinkos dalyvių surinktais duomenimis.

Apie 10 tūkst. gyventojų dėl kartelinio vairavimo mokyklų susitarimo permokėjo joms už suteiktas paslaugas. Tačiau, panašu, kad ne visos jos panoro pinigus grąžinti klientams. Tiesa, vairavimo mokyklos be jokių teisminių ginčo sutiko sumokėti bent dalį to, ką paėmė iš pačių žmonių.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios biodyzelino gamintojos „Mestilla“ pradedama statyti apie 60 mln. eurų vertės aliejinių augalų sėklų perdirbimo gamykla sustiprins valstybę, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Anot jo, įmonė mokės daugiau mokesčių, sukurs naujų darbo vietų.

Lietuvos bankas atlieka finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimą aiškindamasis, ar elektroninių pinigų įstaigos licenciją turinti įmonė nepažeidžia teisės aktų.

Vieną didžiausių mažmeninės prekybos tinklų „Iki“ valdanti įmonė „Iki Lietuva“ pernai uždirbo 15,39 mln. eurų grynojo pelno – 71,6 proc. daugiau nei 2022 metais, jos pajamos augo 8,2 proc. iki 886,8 mln. eurų, nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. „Iki Lietuvos“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad bendrovei pernai pavyko sėkmingai konkuruoti rinkoje.

Mažmeninės degalų kainos Baltijos valstybėse per pastarąją savaitę beveik nepakito, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Estijoje degalai labai kukliai pabrango, o Lietuvos nežymiai atpigo benzinas. Pigiausi degalai išliko Lietuvoje, brangiausias benzinas – Estijoje, brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Sveikatos technologijų startuolis „Kilo Health“ pernai uždirbo 16,7 mln. eurų grynojo konsoliduoto pelno – 1,5 karto daugiau nei 2022 metais (10,8 mln. eurų). Įmonės pajamos augo 5 proc. iki 233,9 mln. eurų (223,1 mln. eurų). Bendrovės pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai siekė 24,1 mln. eurų ir buvo 63 proc. didesnis (14,8 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje ataskaitoje. Joje nurodoma, kad bendrovė pernai už 2022 metus išmokėjo 9,9 mln.

Druskininkų savivaldybė šių metų gegužę įsigijo limuzino klasei priklausantį prabangų „Audi A8“ automobilį, atsiėjusį kone 104 tūkst. eurų. Portalui susisiekus su brangų pirkinį įsigijusios savivaldybės komunikacijos atstove Diana Sinkevičiūte-Grieže, ši patikino, kad automobilis skirtas ne merui Ričardui Malinauskui, o savivaldybės institucijų ir administracijos reikmėms, rašo delfi.lt. Paklausta, ar per 100 tūkst.

Vasaros pradžia Vilniuje bus kaip niekad skani ir spalvinga – sostinę rožiniais atspalviais nudažys antrąkart vyksiantis „Šaltibarščių festivalis“. Renginio programoje netruks pramogų, pasirodys žinomos muzikos grupės, bus eismo ribojimų, taip pat keisis viešojo transporto judėjimas. Vilniaus šaltibarščių festivalio programą rasite čia. Eismo ribojimai Ruošiantis renginiui gegužės 31 d. – birželio 1 d. nuo 4 val. iki 20 val.

„Ignitis grupės“ elektros tiekėja „Ignitis“, valdanti elektromobilių įkrovimo tinklą „Ignitis ON“, penktadienį Palangoje, Taikos gatvėje, atidarė greito 20 prieigų elektromobilių įkrovimo parką.  Taip pat dar keturios elektromobilių įkrovimo prieigos buvo įrengtos Ronžės gatvėje, o bendra investicijų suma siekia daugiau nei 0,5 mln.

Rekonstruota dalis Kuršių nerijos pėsčiųjų ir dviračių tako, atvertas ruožas nuo Smiltynės iki Juodkrantės. Kaip penktadienį pranešė Neringos savivaldybė, rekonstruota 13,5 kilometrų pėsčiųjų ir dviračių tako atkarpa buvo pratęsta iki pirmosios Juodkrantės gelbėjimo stoties. Kartu savivaldybė atkerpia dėmesį į tai, jog rekonstrukcija vis dar vyksta ir naujojoje atkarpoje gali būti rangovų technikos. Tuo metu tako dalis nuo Pervalkos iki Nidos buvo sutvarkyta prieš kelerius metus.

Metinė infliacija euro zonoje gegužę paaugo iki 2,6 proc., nuo buvusių 2,4 proc. balandį, remdamasis išankstiniais duomenimis skelbia Eurostatas. Tuo metu spėjama, kad Lietuvos metinė infliacija gegužę sieks 0,8 proc., kai balandį siekė 0,4 proc. Metinė bazinė infliacija, kuri yra skaičiuojama atmetus maisto, alkoholio, tabako produktų ir energijos kainų pokyčius paspartėjo iki 2,9 proc., balandį ji siekė 2,7 proc.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigia, kad infliacija Lietuvoje šiais metais turėtų siekti mažiau 2 proc. Anot jos, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) 2024 metams prognozuoja dar geresnius šalies finansinius rodiklius. „Paskutiniai duomenys rodo, kad infliacija tikrai slopsta. Šiais metais tikimės, kad infliacijos dydis bus žemiau 2 proc.

Finansų ministerijai pristačius Gynybos fondo paketą siūlant didinti gynybos finansavimą iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, jog projektas į Vyriausybę keliaus be didesnių pakeitimų. Jį ministrų kabinetas svarstys jau pirmadienį.  „Yra pateikti derinti suinteresuotoms pusėms, kol kas atnaujintas variantas nėra užregistruotas, tačiau baigiam apibendrinti pastabas, kurias gavome.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) birželį turėtų pradėti mažinti palūkanų normas. Anot jos, per šiuos metus palūkanų normos gali mažėti bent keletą kartų. „Kiek esame girdėję iš monetarinės politikos formuotojų, absoliuti dauguma kalba apie tai, kad Europos Centrinis Bankas pradės birželį mažinti palūkanų normas.

Senėjant Lietuvos gyventojams, šaliai būtina struktūrinė pensijų sistemos reforma, sako Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos vadovas Borja Gracia. „Turės būti atlikta pensijų reforma, parametrinė (sisteminė – BNS) pensijų reforma. Jūsų pensijų sistemai sekasi dėl geresnės nei tikėtasi dinamikos darbo rinkoje, didesnio užimtumo trumpuoju laikotarpiu, didelio atlyginimų augimo“, – Lietuvos banko (LB) ir Vilniuje dirbančios TVF misijos seminare penktadienį sakė B. Gracia.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius pritaria dalies ekonomistų mintims, kad šiuo metu būsto įperkamumas šalyje yra itin žemas. Anot jo, šiuo metu yra ženkliai daugiau žmonių norinčių pirkti būstą negu galinčių tai padaryti. „Plėtotojai, kurie veikia labiau būsto segmente, natūralu, kad laukia sugrįžtančių pirkėjų. Šiuo metu, jeigu kalbėsime apie didžiųjų miestų rinką, naujai statomų būstų pardavimai yra kritę 50 proc.

Pirmadienį Vyriausybėje planuojama spręsti dėl Valstybės gynybos fondo, teigia finansų ministrė Gintarė Skaistė. Anot jos, šiuo metu projektas yra atnaujinamas pagal suinteresuotų grupių pastabas. Nors atnaujintas įstatymo projektas nėra prieinamas visuomenei, ministrė patikino, kad jo esmė – tokia pati kaip anksčiau. „Yra pateikta derinti suinteresuotoms pusėms. Kol kas atnaujintas variantas nėra užregistruotas. Tačiau baigiame apibendrinti pastabas, kurias gavome.

Lietuvos bankui (LB) pasiūlius minimalią mėnesio algą (MMA) didinti dviem etapais – 2025 ir 2026 metais, kad po dvejų metų ji pasiektų 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), finansų ministrė Gintarė Skaistė tikisi, jog socialiniams partneriams dėl to pavyks susitarti.

Nuo 2022 m. Valstybinės vartotojų teisių ir apsaugos tarnyba (VVTAT) išnagrinėjo daugiau kaip 30 bylų dėl draudimo prekiauti elektroninėmis cigaretėmis ir jų pildyklėmis su skoniais. Pasak VVTAT Rinkos priežiūros koordinavimo skyriaus vedėjos Vitos Šarmavičienės, beveik visais atvejais už šio draudimo nepaisymą įmonėms skiriamos piniginės baudos.

Nekilnojamojo turto plėtros kompanija „Hanner“ didina dukterinės bendrovės „Lvovo projektai“ įstatinį kapitalą nuo 300 tūkst. iki 50 mln. eurų. Šiuo žingsniu siekiama efektyvinti įmonių grupės struktūrą ir Latvijoje uždirbtą kapitalą reinvestuoti Lietuvoje, rašoma įmonės pranešime. Pasak „Hanner“ valdybos pirmininko Arvydo Avulio, Lietuvoje bus investuojamas kapitalas, gautas Rygoje sėkmingai pardavus verslo centrą „Place Eleven“.  „Hanner“ 2024 m. iš viso planuoja investuoti 114 mln.

Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ pirkėjai aktyviai naudojosi gegužės „Anekdotas, o ne kaina“ mėnesio pasiūlymais, kurie populiarias ir žinomų prekių ženklų prekes leidžia įsigyti už itin mažą kaina. Juokingos kainos „Maximos“ pirkėjams gegužę padėjo sutaupyti daugiau nei 3,2 mln. eurų. Į prekių vežimus pirkėjai gausiai krovė įvairius gėrimus, ekologišką saulėgrąžų aliejų, vaflinius batonėlius, šašlykus ir kt.

 Lietuvos bankas vykdo finansinių technologijų įmonės „Foxpay“, kurios valdybos nariu nuo 2022 m. yra socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės vyras Mindaugas Navickas, patikrinimą, praneša „Delfi“. Visgi, anot portalo, šiuo metu patikrinimo priežastys visuomenei neatskleidžiamos.

Globalias inovacijų tendencijas ir startuolių ekosistemas tiriančios  kompanijos „StartupBlink“ išleistame naujausiame globalių ekosistemų reitinge Lietuva  kilstelėjo per vieną vietą – užima 16 vietą pasaulyje, o Vilnius tarp startuoliams patraukliausių miestų yra 71-as, pralenkęs tokius Europos miestus kaip Viena ar Briuselis, penktadienį rašo „Verslo žinios“.  Lietuva yra vienintelė Baltijos šalis, tarp 50 geriausių miestų startuoliams Europos Sąjungoje turinti du vardus.

Nuo birželio 3 dienos (pirmadienio) ryto, atvykus  automobiliu į Vilniaus oro uostą pasitikti arba palydėti keleivių, trumpam sustoti bus galima naujai įrengtoje aikštelėje P2, kuri bus atidaryta priešais statomą naują išvykimo terminalą, rašoma pranešime spaudai.

Vasarą sostinėje ruošiantis pradėti naudoti naujuosius „Škoda 32 Tr“ troleibusus, miestui nebetinkamas tokias transporto priemones bus galima įsigyti, pranešė savivaldybė. „Praktika rodo, kad nebenaudojamos transporto priemonės  prikeliamos antram gyvenimui – jos tampa poilsio nameliais, sandėliukais ir net kavinėmis“, – rašoma trečiadienį išplatintame Vilniaus savivaldybės pranešime. Anot savivaldybės, nenupirktos transporto priemonės bus priduodamos į metalo supirkimo vietas.

Prokuratūra iš dviejų Mažeikių ir Ignalinos rajonų savivaldybių tarybų narių už nepagrįstas išlaidas siekia priteisti beveik 17 tūkst. eurų. Iš Mažeikių rajono savivaldybės tarybos narės Linos Rimkienės norima priteisti 11 tūkst. 199 eurus, o iš Ignalinos rajono savivaldybės tarybos nario Vytauto Gimžausko – 5 624 eurus. Visuomenininkui Andriui Tapinui inicijavus akciją „Skaidrinam“, teisėsauga pradėjo keliasdešimt viešojo intereso gynimo tyrimų dėl tokių išmokų panaudojimo teisėtumo.

Lietuvos vidaus produktas (BVP) pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2023 metų ketvirtuoju ketvirčiu, augo 0,8 proc., penktadienį antrąjį BVP įvertį skelbia Valstybės duomenų agentūra. Antrasis įvertis liko toks pat, kaip ir pirmasis. Šalies sukurtas BVP per tris mėnesius siekė 17,1 mlrd.

Šią savaitę užklupus itin karštiems orams, svarbu nepamiršti vartoti daugiau skysčių. Tačiau išleisti daugiau vandeniui, sultims, gaiviesiems ir kitiems gėrimams nebūtina – „Iki“ šią savaitę paskelbė ne tik Šaltibarščių, bet ir Gėrimų fiestą su nuolaidomis iki 50 proc. Pasak Gintarės Kitovės, „Iki“ komunikacijos vadovės, pirkėjai skuba pasinaudoti ypač gerais pasiūlymais, gėrimai tiesiog šluojami iš parduotuvių.