Socialiniame tinkle kilo diskusija: ar gyventojai, gavę baudą už tam tikrą pažeidimą, pavyzdžiui, padarytą KET pažeidimą su automobiliu viršijus greitį ar jį pastačius neleistinoje vietoje, gali ją sumokėti dalimis?
„Ar galima gautą baudą mokėti dalimis? Baudos dydis 1100 eurų.
Už KET pažeidimą, man pareigūnas sakė, kad kitą mėnesį bus posėdis ir paskirs baudą, ir laisvos formos tekstu parašyti prašymą. Ar yra tokia galimybė? Ar dažnai suteikia galimybę dalimis mokėti?“ – klausė internautas.
Baudą mokėti dalimis prašo vis dažniau
Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Nepriemokų administravimo departamento vadovė Džiuginta Balčiūnienė naujienų portalui tv3.lt komentavo, kad jei gyventojas gavo baudą už administracinį nusižengimą, tačiau turi laikinų finansinių sunkumų ir dėl to negali jos sumokėti iš karto, jis turi teisę kreiptis į VMI su prašymu ją sumokėti dalimis.
„Tokį prašymą galima pateikti ne anksčiau kaip prieš 20 dienų iki mokėjimo termino pabaigos, o baudos mokėjimas gali būti išdėstomas iki dvejų metų.
Prašymą ir dokumentus dėl baudos mokėjimo išdėstymo paprasčiausia pateikti e. būdu, per Mano VMI, arba atsiunčiant jį paštu, tačiau jei klientas nesinaudoja informacinėmis VMI sistemomis tą galima padaryti ir atvykus į VMI padalinį“, – paaiškino specialistė.
Pasak D. Balčiūnaitės, pateikiamame prašyme išdėstyti baudą už administracinį nusižengimą mokėjimą turi būti nurodyta:
- baudos už administracinį nusižengimą dydis;
- baudos už administracinį nusižengimą mokėjimo terminas;
- nutarimo, kuriuo paskirta bauda už administracinį nusižengimą, data, numeris, subjektas, priėmęs nutarimą administracinio nusižengimo byloje, arba baudos už administracinį nusižengimą identifikacinis kodas (ROIK);
- laikotarpis, kuriam prašoma išdėstyti baudos už administracinį nusižengimą mokėjimą;
- prašymo teikimo priežastys.
„Žemiau pateikta sudarytų sutarčių statistika rodo, kad klientai kasmet vis dažniau kreipiasi dėl baudų išdėstymo dalimis“, – dėmesį atkreipė D. Balčiūnienė.
Sumokėti baudas skuba ne visi, tad ruošia pokyčius
VMI surinkti duomenys apie administracinius nusižengimus parodo, kad ne visi gyventojai paskirtas baudas sumoka laiku:
- 2021 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 62 mln. eurų, iš jų sumokėta – 42 mln. eurų.
- 2022 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 65 mln. eurų, iš jų sumokėta – 44 mln. eurų.
- 2023 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 71 mln. eurų, iš jų sumokėta – 45 mln. eurų.
- 2024 m. pagal nusižengimo datą paskirta baudų suma 21 mln. euro, iš jų 2024-05-23 d. duomenimis, sumokėta – 10 mln. eurų (gali būti nesuėjęs mokėjimo terminas).
Pasak D. Balčiūnienės, VMI šiuo metu neturi teisės išieškoti baudų. Tad jei gyventojas ar įmonė laiku nesumoka baudos ir nereaguoja į VMI pranešimus apie turimą skolą bei nesikreipia dėl paskolos sutarties sudarymo, tai skolos išieškojimo vykdymas yra perduodamas antstoliui.
Tiesa, VMI atstovė užsimena, kad tai galėtų būti pakeista įstatymo projektu, kuriuo siekiama pagerinti baudų išieškojimo efektyvumą ir atpiginti ir taip brangų skolų išieškojimo procesą.
„Siūloma nuo 2026 m. liepos 1 d. pereiti prie „vieno langelio“ principo, pagal kurį VMI administruotų ne tik baudas už administracinius nusižengimus, bet ir ekonomines pinigines sankcijas, baudas už nusikalstamas veikas, procesines baudas bei teismo priteistas sumas.
Šiuo metu veikianti mokesčių skolų išieškojimo sistema, kuomet išieškojimas iš sąskaitų VMI yra pradedamas operatyviai, naudojant automatizuotus sprendinius yra efektyvi bei racionali ir galėtų būti taikoma taip pat ir baudų išieškojimui.
Apie 70 proc. mokesčių skolų valstybei yra išieškomos VMI per pirmus tris mėnesius per PLAIS sistemą nuo išieškojimo inicijavimo“, – komentavo D. Balčiūnienė.
Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos prezidentės Daivos Čibirienės nuomone, minėtas projektas iš tiesų galėtų pasiteisinti, nors pati PLAIS sistema, kaip teigė ji, ir „pridaro klaidų“.
„Manau, tai laiko klausimas ir ateityje nebus dvigubo pinigų nuėmimo nuo visų skolininko turimų sąskaitų“, – kalbėjo ji.
VMI taip pat primena, kad iki nurodyto termino nesumokėjus už administracinį nusižengimą paskirtos baudos pagal nurodymą, ją skyrusi institucija priima nutarimą, kuriuo paskiria padidintą baudos sumą.
Užsiminė apie naują nuobaudų paketą
Be to, dar pernai Policijos departamento Viešosios tvarkos biuro (VTB) vadovas Vytautas Grašys užsiminė apie naujus siūlymus, kaip būtų galima sutramdyti tuos, kurie piktavališkai nemoka paskirtų baudų už KET pažeidimus.
„Šiuo metu taikome tokią sistemą, pavyzdžiui, asmuo, padaręs kelių eismo taisykių pažeidimą ir nesusimokėjęs baudos neturi galimybės pasikeisti vairuotojo pažymėjimo.
Vidaus reikalų ministerijai pasiūlėme, kad šis nuobaudų paketas būtų praplėstas, nebeliktų galimybės savo vardu užregistruoti transporto priemonės, praeiti technikinės apžiūros, po kurio laiko ir transporto priemonės dalyvavimas eisme būtų stabdomas“, – kalbėjo policijos atstovas.
Tąkart V. Grašys taip pat užsiminė ne tik apie siūlymą didinti baudas už greičio viršijimą, bet ir galimybę užkirsti kelia KET pažeidėjams įsigyti lėktuvo bilietus.
„Kolegos iš Latvijos giriasi pas juos galiojančia tvarka, didesnes nesumokėtas baudas vairuotojai būna priversti susimokėti oro uosto kasoje, nes asmuo, nesumokėjęs valstybei baudos, neturi galimybės įsigyti lėktuvo bilieto.
Tai paskatintų žmones, darančius kelių eismo pažeidimus, susimąstyti“, – svarstė jis.
Naujienų portalui tv3.lt Vidaus reikalų ministerijos atstovai atsiųstame komentare teigė: „Siūlymai dėl asmenų drausminimo, kurie piktavališkai nemoka paskirtų administracinių baudų už padarytus Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, šiuo metu yra pateikti Vyriausybei, vyksta tarpinstitucinis derinimas ir pateiktų siūlymų vertinimas.“
Net 9 iš 10 lietuvių viršija greitį
Lietuvoje dažniausia eismo įvykių priežastis yra viršytas leistinas maksimalus važiavimo greitis, pranešime žiniasklaidai pastebi „Via Lietuva“.
Tokių eismo įvykių pasekmės – žuvę ar sunkiai sužalojami žmonės. Vis dėlto, nepaisant skaudžių pasekmių, beveik 9 iš 10 vairuotojų valstybinės reikšmės keliuose Lietuvoje yra linkę viršyti greitį keliuose.
Tokie rezultatai gauti šiais metais „Via Lietuva“ užsakymu atliktos reprezentatyvios visuomenės nuomonės apklausos metu.
„Saugumo keliuose didinimas yra svarbiausias mūsų prioritetas. Tam, kad kuriama ir vystoma valstybinės reikšmės kelių infrastruktūra būtų saugi – diegiame įvairias eismo saugumo inžinerines priemones bei rūpinamės kritinės būklės kelių infrastruktūros atnaujinimu.
Šiais metais valstybinės reikšmės kelių tinkle jau vykdomi ar planuojami pradėti 30 tiltų ir viadukų remonto darbai, tvarkomi didžiausio eismo intensyvumo ir blogiausios būklės kelių ruožai, pertvarkomos ir naujai įrengiamos pėsčiųjų perėjos, įrengiami greičio mažinimo kalneliai, tiesiami dviračių ir pėsčiųjų takai“, – pranešime cituojama „Via Lietuva“ generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Įvardijo, kur daugiausia vairuotojų viršija greitį
Pagal šiais metais sausio mėnesį atlikto vairuotojų elgsenos tyrimo rezultatus, tik 11 proc. vairuotojų nurodo, kad važiuodami valstybinės reikšmės keliais niekada neviršija leistino maksimalaus važiavimo greičio.
Didžiausia dalis nurodžiusių niekada neviršijantys greičio valstybinės reikšmės keliuose gyvena Šiaulių apskrityje (19 proc.), mažiausia – Vilniaus apskrityje (8 proc.)
Remiantis atlikta apklausa, teigiančių, kad greitį viršija labai dažnai – nurodo 9 proc. respondentų. Didžiausia tokių vairuotojų dalis – Vilniaus apskrities gyventojai (12 proc.). Mažiausia – Panevėžio apskrityje gyvenantys respondentai (5 proc.).
Net 83 proc. apklaustųjų nuomone, dažniausia eismo įvykių priežastis – neatsakingas eismo dalyvių elgesys bei Kelių eismo taisyklių nesilaikymas (KET), tačiau tik 11 proc. laikosi taisyklių, t. y. niekada neviršija leistino maksimalus greičio.
Apklausos duomenimis, rinktis saugų važiavimo greitį vairuotojus skatina eismo įvykio baimė (46 proc.), keliuose įrengti greičio matuokliai (36 proc.), baimė prarasti vairuotojo pažymėjimą (27 proc.).
Kaip faina,tiesiog imamas pavyzdys ir praktika iš Putino Rusijos. Nesvarbu kaip valdžia reikia ir tipo kovoja prieš Rusiją. Deja bet Rusija daugelio valdžiažmogių širdyse
