Lietuvos verslas

Dėl audros padarytos žalos Akmenės rajone bus skelbiama ekstremali situacija, teigia rajono meras Vitalijus Mitrofanovas. „15 val. susirinko Ekstremalių situacijų operacijų centras, skelbs ekstremalią situaciją. Gavome informaciją iš meteorologinės tarnybos, kad iškritusių kritulių kiekis atitinka stichinę nelaimę, prie visų šitų kritulių – didžiuliai vėjai“, – BNS pirmadienį teigė V. Mitrofanovas.

Seimas rudens sesijoje ketina svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias leisti vairuoti mopedus ir lengvuosius keturračius tik išlaikius praktinį vairavimo egzaminą. Iki rugsėjo 10 d. prasidėsiančios Seimo rudens sesijos pradžios laukiama ir gyventojų pasiūlymų dėl tai numatančių Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisų, kurias inicijavo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos narė Ligita Girskienė.

Dėl didžiulės liūties ir vėtros Lietuvoje ne tik sutriko lėktuvų, traukinių, automobilių eismas, buvo uždarytos kai kurios parduotuvės. Taip pat neveikia ir dešimtys bankomatų, dėl ko gyventojai gali patirti nepatogumų. SEB bankas informavo, kad pirmadienį dėl itin stipraus lietaus ir elektros trikdžių neveikia 7 šio banko bankomatai. „Dedame visas pastangas, kad šie bankomatai kuo greičiau imtų veikti kaip įprastai. Apgailestaujame dėl klientų galimai patirtų nepatogumų“, – nurodė bankas.

Lietuvoje smarkiai tebelyjant ir pučiant stipriam vėjui, ūkininkai teigia patiriantys didžiulių nuostolių – nenuimti javai suguldyti ir suplakti laukuose, dalies jų jau nebepavyks nukulti, o išvežti iš laukų bus blogos kokybės. Tuo metu pramoninkai sako, kad negalėjęs per ventiliacines angas išbėgti vanduo užliejo dalies gamyklų patalpas, pro paliktus atvirus biurų langus prilijo į patalpas, be to, kai kuriose pramonės įmonėse dingusi elektra kuriam laikui buvo pristabdžiusi darbą.

Lietuvoje besitęsiančios liūties vanduo jau ėmė skverbtis į žmonių namus, sugadino sienas, lubas, grindis. Gyventojai piktinasi daugiabučių administratorių darbu ir tikisi žalos atlyginimo. Tuo metu bendrovė „Mano būstas“ tikina, kad bando reaguoti į gyventojų skundus ir jiems padėti. Portalo tv3.lt skaitytojai dalijosi šlapių sienų nuotraukomis savo daugiabučiuose. Vilnietė Emilija pasakojo, kad pro lango siūles į butą sunkiasi vanduo.

Liepą įsigaliojo atnaujintos Transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) gairės, kuriomis geležinkelių infrastruktūros projektas „Rail Baltica“ įtrauktas į bendrą Baltijos, Juodosios ir Egėjo jūrų koridorių. Nepriklausomas vertintojas „Boston Consulting Group“ įvertino, kad „Rail Baltica“ skatins Baltijos šalių integraciją į Europą, didins karinį mobilumą ir rems ilgalaikį regiono ekonomikos augimą, taip pat prisidės prie Ukrainos rekonstravimo.

Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste dėl Lietuvoje siaučiančios audros buvo apribota laivyba, tačiau vėlyvą pirmadienio popietę ji atnaujinta. „Rimstant vėjui ir bangoms, 16 valandą laivyba atnaujinta“, – BNS sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Ignė Rotautaitė-Pukenė. Laivyba uoste buvo ribojama nuo sekmadienio vakaro. Esant ribojimams, į uostą negalėjo įplaukti ir iš jo išplaukti laivai.

Sekmadienį ir pirmadienį Lietuvoje siaučiant galingai audrai, fiksuota nemažai elektros gedimų. Dėl to buvo visiškai uždarytos ir kai kurios prekybos tinklų parduotuvės. Nuo pat pirmadienio ryto skaitytojai praneša, kad skirtingose vietovėse negali patekti į maisto prekių parduotuves. Pavyzdžiui, Aukštadvaryje neveikia didžiausia miestelio parduotuvė „Maxima“, taip pat kiti prekybos taškai. Taip pat apie neveikiančias parduotuves praneša ir kiti prekybos tinklai.

Įsigaliojus Europos Sąjungos (ES) dirbtinio intelekto (DI) aktui, Lietuva imasi šios technologijos reguliavimo bei siekia tapti regiono lydere ją vystant, pirmadienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Nuo sekmadienio įsisiūbavusi audra Lietuvoje paliko nemažai nuostolių. Palangoje įsikūręs restoranas ir svečių namai „Floros simfonija“ jau skaičiuoja stichijos padarinius ir dalijasi vaizdais iš vietos.  Naujienų portalui tv3.lt  „Floros simfonijos“ vadovas Henrikas Tautkus sakė, kad nors restorane išvartyti vazonai, šildytuvai, išdaužyti stiklai, restoraną planuojama atidaryti vakare.  Jis tikina, kad audra sukėlė nemažai nemalonumų.

Įgyvendinant plano „Naujos kartos Lietuva“ programas, bendrajam ugdymui skirtomis lėšomis jau naudojasi šalies mokyklos. Viena jų – Visagino „Žiburio“ pagrindinė mokykla. Įstaigos mokytoja Zita Miškinytė-Mazūrienė teigia, kad pasinaudojus minėtos programos finansavimu, dalis mokinių buvo aprūpinti asmeniniais kompiuteriais, o mokytojai savo kvalifikaciją ėmė kelti įvairiose stažuotėse.

Plėtros įstaiga „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pastebi išaugusį įmonių susidomėjimą jos pavasarį paskelbtai finansinei priemonei „Milijardas verslui“. Kaip teigia „Invegos“ Klientų ir finansavimo sprendimų tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė, paraiškų gauti finansavimą pagal šią programą jau gauta už 1,3 mlrd. eurų.

Praėjusią savaitę Baltijos šalyse elektros energijos gamyba mažėjo ketvirtadaliu, reikšmingiau augo tik Latvijos šiluminių elektrinių generacija. Visose Baltijos šalyse kainos išliko vienodos ir augo 2 proc., palyginti su savaite prieš tai. Lietuvoje daugiausiai elektros energijos pagamino saulės elektrinės. Kaip nurodo „Litgrid“, liepos 22–28 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, palyginti su ankstesne savaite, augo 2 proc.

„Swedbank“ 11,3 mln. eurų – iki 54,7 mln. – padidino finansavimą technologijų įmonėms skirto miestelio „Cyber City“ Naujamiestyje plėtrą planuojančiai įmonei „Sparta“. Kaip skelbia bankas, finansavimo sutartis pratęsiama 5 metams, lėšos bus skirtos baigiamiesiems statybos darbams ir finansiniams įsipareigojimams refinansuoti. Šiuo metu beveik 2 ha (hektarų) buvusios tekstilės produktų gamintojos „Sparta“ teritorijoje pastatyti trys 33 tūkst. kv. m ploto komercinės paskirties pastatai.

Lietuvoje tebesiaučiant audros stichijai, pirmadienio vidurdienį su elektros tiekimo sutrikimai susidūrė apie 150 tūkst. žmonių. Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) skelbia, kad stichija paveikė visus Lietuvos regionus. Šiuo metu situacija yra sudėtingiausia Vilniaus regione.

Sekmadienį ir pirmadienį visoje Lietuvoje siaučianti audra pridarė daug nuostolių. Tačiau, panašu, kad tai – dar ne pabaiga. Visi operatoriai įspėja ryšio sutrikimus. Mobiliojo ryšio ir mobilaus interneto tiekimas priklauso nuo to, kaip veikia ryšio stotys. Jų veikimui yra svarbus nuolatinis elektros tiekimas. Jam sutrikus, kurį laiką stotys dar veikia dėl to, kad jose yra baterijos. Tačiau šioms išsikrovus ir laiku neatstačius energijos tiekimo, ryšys gali sutrikti.

Buvęs prezidento Gitano Nausėdos patarėjas Jarekas Niewierowiczius dirbs „Eika“ grupei priklausančios investicijų valdytojos „Eika Asset Management“ (EAM) fondų valdymo vadovų komandoje, pirmadienį pranešė „Eika“ grupė.

Verslo akceleratoriaus „Tesonet Global“ konsoliduotos pajamos pernai siekė 547,6 mln. eurų ir sudarė 29,9 proc. daugiau nei 2022 metais, kai siekė 421,8 mln. eurų, skelbia „Verslo žinios“. Kaip nurodo portalas, 2022 m. ataskaitose fiksuotą 30,8 mln. eurų grynąjį nuostolį pernai pakeitė 47,8 mln. eurų pelnas. „Pagrindinė pajamų augimą lėmusi priežastis yra tvarus „Tesonet“ portfelio įmonių vystomų produktų augimas ir plėtra.

Šiaulių banko grupė per pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 43 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 4 proc. daugiau nei prieš metus, kai jis siekė 41,5 mln. eurų. Visos grupės pajamos sausio–birželio mėnesiais siekė 112,5 mln. eurų – 18 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (95 mln. eurų), pirmadienį per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bankas. Grupės grynosios paslaugų ir komisinių pajamos per metus išaugo 41 proc. iki 13,7 mln. eurų (2023-ųjų pirmą pusmetį – 9,8 mln.

Liepą fiksuojant išankstinę mėnesio defliaciją bei kiek ūgtelėjusią metinę infliaciją, ekonomistai sako, jog kainos šiemet išliks panašios arba augs.  Šiaulių banko vyriausiosios ekonomistės Indrės Genytės-Pikčienės teigimu, panašus kainų lygis turėtų išsilaikyti visus metus. „Ateityje gali būti mėnesių, kai stebėsime mėnesinę infliaciją, kuomet sezoniniai veiksniai ar energetikos nešėjų įtaka nulems kainų ūgtelėjimą.

Lietuvoje siaučiantis galingas vėjas pridarė žalos gyventojams – virsta ne tik medžiai, bet ir niokojamas kiemuose paliktas turtas. Be to, dėl stichinės nelaimės daugiau kaip 160 tūkst. vartotojų yra palikti be elektros. Todėl gyventojams primenama, kuriais atvejais jums priklauso kompensacija, jei elektros gedimas neišsprendžiamas laiku. Energijos skirstymo operatorius (ESO) pranešė, kad dėl stichinės nelaimės nustatyti tūkstančiai elektros tinklų pažeidimų.

Finansiniai nusikaltėliai rado naują apgaulės būdą – apsimetę kredito įstaigų darbuotojais, skambučio metu informuoja apie neva gyventojo vardu sukčių bandomą paimti vartojimo paskolą, ir pasiūlo būdą kartu tariamus sukčius pagauti, praneša „Citadele“ bankas. Skelbiama, kad patikėjus nusikaltėlių siūloma „sukčių pagavimo“gyventojai iš tiesų patys pasiimti paskolą savo vardu.

Lietuvoje vis dar yra nesaugių ir reikalavimų neatitinkančių pėsčiųjų perėjų. Todėl vien šiemet įmonė „Via Lietuva“ sako planuojanti jų įrengti ir atnaujinti apie 400. Skelbiama, kad vien pėsčiųjų perėjų numatoma sutvarkyti ir įrengti 360, dar per 100 ketinama įrengti inžinerinės eismo saugos priemonių: sankryžų, tvorų, saugančių eismo dalyvius nuo laukinių gyvūnų, apsauginių kelio atitvarų, greičio mažinimo kalnelių, salelių ir kt.

Sekmadienį ir pirmadienį visą Lietuvą talžo audra, lūžta medžiai, semiamos kai kurios teritorijos, o sinoptikai prognozuoja rekordinį kritulių kiekį ir pavojingą vėją. Tačiau gyventojai apie stichijos pavojų nebuvo įspėti trumposiomis žinutėmis.  Aiškėja, kad įspėti gyventojus turėję pareigūnai apie stichiją sužinojo per vėlai. Dėl to gyventojų iki šiol ir neinformavo.

Lietuvoje toliau siaučiant stipriam vėjui ir lyjant gausiam lietui, jau daugiau nei 160 tūkst. vartotojų yra palikti be elektros, praneša Energijos skirstymo operatorius (ESO). „Naujausiais duomenimis yra virš 160 tūkst. vartotojų, kuriems yra sutrikęs elektros vartojimas. Gerokai daugiau virš 3 tūkst. taškų, kur yra pažeidimai, tai tiek oro linijos, tiek transformatorinės, aukštos įtampos linijos“, – Eltai teigia ESO atstovė Rasa Juodkienė.

Pernai daugiau pajamų uždirbusi, tačiau didesnį grynąjį nuostolį patyrusi verslininko Gedimino Žiemelio kontroliuojamos aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ mokymų įmonė „BAA Training“ šiemet tikisi didesnės grąžos iš Azijos rinkų, į kurias investavo 2023-iasiais.

Verslininkas Vilius Kaikaris laimėjo ginčą su anksčiau jo kontroliuotos, o dabar jo motinos valdomos Joniškio rajono žemės ūkio bendrovės „Delikatesas“ pajininke dėl 0,59 mln. eurų už 2014 metais jai parduotus pajus, nusprendė teismas.  Apeliacinis teismas liepos 18 dieną nutarė, jog buvusio bendrovės pirmininko dukra Viktorija Katinienė turi sumokėti V. Kaikariui daugiau nei 0,59 mln. eurų už įsigytus „Delikateso“ pajus su 5 proc. palūkanomis – iš viso 30 tūkst. eurų, bei dar 5 proc.

Daugelis yra sutikę ar bent girdėję apie rūpestingus ir profesionalius medikus. Tačiau taip pat tenka išgirsti istorijų apie kitokius gydytojus, kuriems labiau rūpi ne pacientai, bet tik jų pačių kišenė. Oficialūs duomenys rodo, kad dauguma sveikatos priežiūros specialistų dirba du ir daugiau darbų. O kai kurie sugeba dirbti ir 9-iose ar dar daugiau darboviečių.

Lietuvoje gali prasidėti dviejų geoterminės šilumos jėgainių statybos, praneša bendrovės „Lavastream“ vadovas Simonas Valadkevičius. Pasak jo, šiuo metu pirma jėgainė planuojama Klaipėdoje, o antra – Gelgaudiškyje. Projektų uostamiestyje kaina, prognozuojama, gali siekti 20 mln. eurų. „Ši suma yra labai preliminari. Nebūtinai ji sieks tokį lygmenį.

Seimas nepritarė siūlymui įstatyme nustatyti aiškius kriterijus, kada šalia kelio ar po keliu galima tiesti inžinerinius koridorius, kurie susiję su atsinaujinančių išteklių energetikos objektų statyba. Seimo nariui liberalui Andriui Bagdonui nepavyko įtikinti kolegų, kad įstatymo projektas padėtų paskatinti investicijas į atsinaujinančią energetiką.

Įpusėjus vasaros sezonui vandens pramogas organizuojantis verslas pastebi augantį susidomėjimą pramogine laivyba. Tiek laivų, tiek baidarių nuomotojai teigia savaitgaliais esantys visiškai užimti. Be to, verslo atstovų teigimu, dalis pramoginių laivų nuomotojų plečiasi, ėmėsi siūlyti naujas paslaugas.

Visuomenininko Andriaus Tapino šiemet pradėta akcija „Skaidrinam“ Seime, analizuojant parlamentinei veiklai skirtas išlaidas, šiek tiek sumažino šioms reikmėms skirtų lėšų naudojimą. Per pirmąjį šių metų pusmetį tam išleista 871,8 tūkst. eurų, pernai tuo pačiu metu išlaidos siekė 921,8 tūkst. eurų, rodo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pateikti duomenys. Šiais metais per pusmetį maksimaliai buvo galima panaudoti beveik 1,4 mln. eurų, tačiau visa suma ir anksčiau nebūdavo išleidžiama.

Kelionės lėktuvu paprastai būna suplanuotos iš anksčiau, yra brangesnės ir joms reikia daugiau pasiruošimo. Tad ir apie kompensacijas skrydį nukėlus ar atšaukus yra kalbama dažniau. Vis tik ne visi susimąsto, kad panašias teises turi ir autobusų ar traukinių keleiviai. Specialistai įvardijo, kokiais reisais keliaujant vėlavimo, gedimo ar atšaukimo atveju gali būti grąžinami ne tik pinigai už bilietą, bet dar suteikiama ir kompensacija, užkandžiai, transportas ar nakvynė.

Birželio mėnesį atliktos apklausos duomenys rodo, kad kiek daugiau negu dešimtadalis apklaustų lietuvių investuoja be konkretaus tikslo. Tuo metu didžiausia dalis, apie 50 proc., investicijas mato kaip būdą įdarbinti turimus laisvus pinigus. ,,Norstat LT“ atliktos apklausos duomenys rodo kad 47 proc. investuojančių asmenų siekia sukaupti pinigų senatvei.  Sukaupti lėšų savarankiškai vaiko gyvenimo pradžiai renkasi 16 proc.

Kaune, automagistralėje Vilnius–Klaipėda, ties Kleboniškio mišku, neprivažiavus tilto per Nerį, ruošiamasi baigti statyti viaduką. Preliminari maksimali projekto vertė – 9,3 mln. eurų (su PVM). Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis sako, kad viaduko su naujomis greitėjimo ir lėtėjimo juostomis statyba numatyta siekiant pagerinti susisiekimą Kauno priemiesčiuose.

Gerdami maisto papildus tikitės sveikatos, tačiau jais galite ir sveikatai pakenkti. Pasirodo, Lietuvoje parduodami papildai, kuriuose yra leistiną normą viršijančių pesticidų, vėžį galinčių sukelti medžiagų, pelėsių. O vienuose papilduose su ginkmedžiu rasta nuodingo gyvsidabrio, kurio kiekis leistiną normą viršijo beveik 500 kartų.

Vasaros atostogoms gyventojai renkasi įvairias kryptis. Dažnai pasirinkimą lemia ne noras aplankyti konkrečią šalį ir miestą, bet ir atostogų kaina. Anot gyventojų, pigiausiai atostogauti dažnai įmanoma ne Lietuvoje, bet svetur.  Naujienų portalo tv3.lt skaitytoja Regina pasakojo, kad su vyru dažniausiai renkasi keliones autobusu. „Keliones perkame per agentūras. Dažnai vykstame į kaimynines šalis – Latviją ar Lenkiją, tokios kelionės savaitgaliui nekainuoja nė 100 euro.

Konfliktas tarp ūkininkų ir „Via Lietuvos“ įsismarkauja. Dėl per arti kelio krašto pasėtų pupų žemdirbiui gresia kelių šimtų eurų bauda. Tačiau šis atkerta, kad jokios žalos keliui nepadarė, o „Via Lietuvos“, nepjaunamos piktžolės kelkraščiuose kelia daugiau grėsmės nei javai ar pupos. Daugiau apie tai  – TV3 žiniose.

Vis daugiau lietuvių atidėlioja vaikų gimimą – vieni nori pagyventi sau, kiti neįperka brangstančio būsto gausesnei šeimai, treti siekia uždirbti daugiau, kad turėtų iš ko vaiką auginti. Ekonomistai skaičiuoja – užauginti vaiką iki pilnametystės kainuoja nuo 50 iki 100 tūkstančių eurų, priklauso, ar prireiks auklės, privačios mokyklos, brangių stovyklų ir būrelių. Vilnietė Ilona džiaugiasi pirmagimiu Mykolu. Sako, jis nebus vienintelis vaikas šeimoje.

Reorganizuojant penkias teritorines ligonių kasas, jas nuo kitų metų liepos numatoma prijungti prie Valstybinės ligonių kasos (VLK), nurodoma šią savaitę registruotame Vyriausybės nutarimo projekte. Šį projektą parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir VLK, įgyvendindamos praėjusį mėnesį priimtas ir taip pat 2025-ųjų liepą įsigaliojančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas.

Vyriausybės sprendimas siūlyti Seimui Lietuvoje įsteigti du naujus karinius poligonus Tauragės ir Šilalės rajonuose sukėlė šio regiono gyventojų, ypač ūkininkų, pasipiktinimą, nes pablogės ūkininkavimo sąlygos. Apraminti gyventojų baimes į Tauragę, Šilalę ir Jurbarką buvo atvykę Krašto apsaugos ministerijos (KAM) ir Aplinkos ministerijos (AM), Lietuvos kariuomenės (LK) atstovai.

Paprastai maisto pavadinimai kavinėse ar restoranuose būna tokie patys: Kyjivo kotletas, Cezario salotos, kopūstų sriuba ar koks česnakinis padažas. Aišku, yra vietų, kur kiekvienas patiekalas turi kokį nors specifinį, užsienietišką pavadinimą, kurio dažnas klientas net negali taisyklingai perskaityti ar ištarti. Vis tik būna atvejų, kai net ir suprantami meniu esantys pavadinimai gali kaip reikiant pritraukti dėmesį ir sukelti diskusijų.

Populiariausiomis vasaros atostogų kryptimis tarp šalies gyventojų išlieka Turkija bei Graikijos salos, taip pat Ispanija bei Italija, teigia kelionių organizatoriai. Nors šios tendencijos iš esmės nesikeičia, pastebimas išaugęs susidomėjimas aktyviomis ir pažintinėmis atostogomis.

Žmonės taupė visais laikais, tačiau sovietmečiu taupymas buvo dar aktualesnis, nes daugybės dabar mums įprastų daiktų, tuo metu paprasčiausiai nebuvo. Todėl žmonės siūlyta iš naujo naudoti net nudėvėtas kojines, pėdkelnes, įvairias audinių skiautes. O butus remontavo patys, nes taip buvo pigiau.

Paskutinį liepos savaitgalį Rumšiškių etnografijos muziejuje vyksta muzikos festivalis „Granatos Live“. Naujienų portalas tv3.lt kviečia pasižvalgyti, kiek kainuoja maistas ir gėrimai viename didžiausių vasaros renginių.  Mažas kebabas lavaše kainuoja 8 eurus, didelis XXL dydžio kebabas – 12 eurų. Kebabas lėkštėje – maža porcija 10 eurų, didelė – 12 eurų. Šaltibarščiai kainuoja 8 eurus. Kiti patiekalai (makaronai su vištiena, troškiniai, dešrelės su bulvėmis ir kt.

Turto bankui šią vasarą pristačius naują projektą, skatinantį valstybės tarnautojus dirbti lanksčiau ir išbandyti naujus biurus nuotoliniam darbui įvairiose Lietuvos vietose, viešojo sektoriaus darbuotojai kol kas galimybe naudojasi vargiai. Nors galimybė užsirezervuoti biurą yra nemokama, nuo projekto pradžios sulaukta apie pusšimčio rezervacijų, BNS nurodė valstybės įmonė. Lietuvoje iš viso dirba daugiau nei 55 tūkst. valstybės tarnautojų.

Dažnas lietuvis kelionėms lėktuvu ar kruizu ruošiasi kelis mėnesius, tad reiso atidėjimas ar atšaukimas gali sugriauti visus planus ir sukelti daug nenumatytų išlaidų. Vis tik kompensacijos tokiais atvejais nukentėjusiems priklauso ne visada. Specialistai įvardijo, kada už skrydžio atidėjimą ar atšaukimą keleiviai gali gauti nemokamą maitinimą, apartamentus viešbutyje ir apmokėtus skambučius artimiesiems.

Ministrų kabinetas skyrė per 26 tūkst. eurų sostinės Gedimino kalno priežiūrai. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė Lietuvos nacionaliniam muziejui atseikėti daugiau kaip 26 tūkst. eurų iš valstybės rezervo lėšų. Kaip nurodoma patvirtintame nutarime, asignavimai skirti valstybės lygio ekstremalios situacijos Vilniaus piliavietės teritorijoje padariniams šalinti.

Šeši iš dešimties gyventojų mano, kad padėtis šalyje blogėja, rodo naujausia „Baltijos tyrimų“ apklausa. Tiesa, lyginant su geguže, birželį teigiančių, kad reikalai Lietuvoje iš esmės gerėja, padaugėjo 7 proc. Eltos užsakymu „Baltijos tyrimų“ birželio 21 – liepos 7 dienomis atliktos apklausos respondentų prašyta įvertinti, ar pastaruoju metu reikalai Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją ar į blogąją pusę.