„Mums trūko šiuolaikiškos gamtamokslės laboratorijos, (...) buvo mažas interneto pajėgumas, taip pat buvo trūko modernių mokymo erdvių mokykloje bei šiuolaikiškos sporto salės. Tai mes finansavimą gamtamosklei laboratorijai, LAN tinklo interneto pajėgumų sustiprinimui, šiuolaikiškoms erdvėms gavome būtent per programą „Naujos kartos Lietuva“, o šiuolaikiškos sporto salės trūkumą sprendžiame nuomodami sporto salę“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos mokytoja Z. Miškinytė-Mazūrienė.
Pedagogė pasakojo, kad mokyklai pasinaudojus plano „Naujos kartos Lietuva“ programos šiuolaikiškam bendrajam ugdymui lėšomis, dalis įstaigos mokinių gavo asmeninius kompiuterius.
„Praeitais mokslo metais 5-6 klasėse startavome per matematikos, kalbų, istorijos ir biologijos pamokas, individualizuodami ugdymo procesą. Būtent čia iš projekto lėšų mokykla sustiprino LAN tinklo pajėgumus, įsigijo naujas, modernias kompiuterių krovimo spintas ir visi mūsų 5-6 klasių mokiniai iš tų projektų buvo aprūpinti asmeniniais kompiuteriais“, – kalbėjo mokytoja.
Anot jos, šių kompiuterių pagalba mokiniai ėmė naudotis specialia mokymosi platforma, kuri nustato mokinio žinių lygį. Nustačius mokinio žinių lygį, pasak Z. Miškinytės-Mazūrienės, mokinys toliau mokosi pagal jį, o mokytojas šiuo atveju tampa mokinio mentoriumi.
Kaip pasakojo Visagino „Žiburio“ pagrindinės mokyklos pavaduotoja ugdymui Z. Miškinytė-Mazūrienė, plano „Naujos kartos Lietuva“ galimybėmis pasinaudojo ir iki šiol naudojasi ir mokytojai, kurie kelia savo kvalifikaciją lyderystės, įtraukiojo, kultūrinio ugdymo srityse, dalyvauja įvairiose stažuotėse.
„Tokių ilgesnių stažuočių metu mokytojas tikrai atnaujina ir papildo savo dalykines žinias pagal naujausius šiuolaikinio mokslo laimėjimus, tarkime, kad ir mokymai, kaip darbui pasitelkti dirbtinį intelektą“, – pavyzdį pateikė mokytoja.
Vyriausybė pritarusi Finansų ministerijos pasiūlytam „Naujos kartos Lietuva“ planui bei jo patikslinimams. Šis planas leidžia šaliai pasinaudoti Europos Komisijos pasiūlyta Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone, kuri, reaguojant į COVID-19 sukeltas ekonomines ir socialines pasekmes, skirta finansuoti valstybių narių struktūrines reformas ir skatinti ūkio atsigavimą.
