Lietuvos verslas

Sostinėje, Konstitucijos prospekte įsikūrusiame verslo centre „Flow“ pirmadienį atveriama nauja, 16-ame aukšte įsikūrusi apželdinta terasa su darbo ir poilsio zonomis. Pasak „EIKA Development“ generalinio direktoriaus Martyno Žibūdos, naujasis verslo centras yra orientuotas į darbuotojų gerovę, savijautą, sveikatinimąsi.

Pastarąją savaitę vidutinė elektros kaina augo nežymiai, o savaitgalį net 19 valandų buvo minimali (0 Eur/MWh) ar neigiama, pranešė Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“. Rugpjūčio 5–11 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje išliko tokia pati, kaip ir praėjusią savaitę – 96 eurai už megavatvalndę. Latvijoje ir Estijoje vidutinė didmeninė elektros kaina buvo tokia pati, kaip Lietuvoje.

Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija) ieško, kas rekonstruos magistralinio kelio Vilnius–Utena 17,7 kilometro ruožus tarp Vilniaus ir Molėtų. „Via Lietuva“ centriniame viešųjų pirkimų portale paskelbė dviejų – 6,9 ir 10,8 km ilgio – ruožų rangovų konkursus. Paraiškų jiems laukiama iki rugsėjo 10 dienos.

Daugelis Lietuvos darbuotojų dalyvauja pensijos kaupime antrojoje kaupimo pakopoje. Baigę darbinę karjerą jie gauna ne tik įprastą senatvės pensiją, bet ir tam tikrą priedą, vadinamą pensijų anuitetą, prie jos. Šio priedo dydis priklauso nuo to, kiek ilgai žmogus dirbo ir kokią dalį savo algos sumokėjo į pensijų fondus ir, galiausiai, kiek pavyko uždirbti jų valdytojams. Pardavę fonde sukauptą turtą, už gautus pinigus žmonės nusiperka iš „Sodros“ fiksuoto dydžio anuitetą.

Šalies ugdymo įstaigose paskelbta 540 laisvų darbo vietų švietimo specialistams. Labiausiai šiuo metu ieškoma pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojų, taip pat pradinio ir ikimokyklinio ugdymo bei specialiųjų poreikių moksleivių pedagogų, skelbia Užimtumo tarnyba. Užimtumo tarnybos duomenimis, Vilniaus mokykloms reikalingi 44 pagrindinio ir vidurinio ugdymo mokytojai, kiek mažiau – 23 Klaipėdos mokykloms.

Siekiant skatinti šalies ekonomiką ir sukurti daugiau galimybių Lietuvai, Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) papildomai skyrė daugiau nei 226,3 mln. eurų įmonėms ir įstaigoms, besikreipusioms dėl priemonių. Tai nuspręsta padaryti sėkmingai įgyvendinus 1 mlrd. eurų planą, kuriuo buvo stengiamasi užtikrinti tvarumą, inovatyvumą ir skaitmenizavimą, praneša ministerija.

Strateginius Europos energetikos ir pramonės infrastruktūros statybų projektus vykdančiai bendrovei „MT Group“ vadovauti paskirtas Mindaugas Zakaras. „Grįžtu prie aktyvaus bendrovės valdymo su aiškia strategija, kaip „MT Group“ sieks įsitvirtinti sparčiai besivystančioje atsinaujinančios energetikos rinkoje, kur ypač auga biodujų, vandenilio energetikos bei anglies dvideginio surinkimo sprendimų poreikis“, – pranešime cituojamas naujasis „MT Group“ vadovas M. Zakaras.

Lietuvos banką (LB) palieka valdybos narė ir Korporatyvinių paslaugų departamento vadovė Jurgita Šaučiūnienė. Prezidentas Gitanas Nausėda, atsižvelgęs į LB valdybos pirmininko Gedmino Šimkaus teikimą, pirmadienį pasirašė jos atleidimo dekretą. J. Šaučiūnienė pareigas savo noru paliks rugpjūčio 21 dieną.  J. Šaučiūnienė į LB valdybą šešerių metų kadencijai paskirta 2023 metų balandį.

Iš Kaune veikiančių verslo centrų valdytojų pernai savo pajamas labiausiai – 39,2 proc. – augino ir jų daugiausiai gavo miesto mero Visvaldo Matijošaičio šeimos valdomas „Magnum“, skelbia „Verslo žinios“. Kauno centre, adresu Karaliaus Mindaugo pr. 38 įsikūrusio didžiausio mieste (nuomojamas plotas siekia 19 tūkst. kv. m) modernaus biurų pastato pajamos 2023 m. siekė 5,46 mln. eurų. Dalis šių pajamų gauta iš nuomos – 4,11 mln. eurų, jos per metus didėjo 42,7 proc.

Palangoje nuo 2022 metų veikiantį apžvalgos ratą valdančios bendrovės „Rota fortuna“ akcininkė – Palangos mero Šarūno Vaitkaus žmona Vilma Vaitkuvienė. Savo ryšių su Palangoje apžvalgos ratą valdančia bendrove meras deklaravęs nebuvo, skelbia portalas „LRT.lt“. V. Vaitkuvienei 25 vnt. akcijų priklauso nuo 2023 metų gegužės. 25 vnt. akcijų taip pat priklauso konservatoriaus parlamentaro Mindaugo Skritulsko žmonai Ramunei Skritulskienei – ji jų įsigijo 2022 metų vasarį. Dar po 25 vnt.

Nuo pirmadienio Vilniuje įsigaliojant naujoms taisyklėms, ne vietoje palikti dalijimosi platformų paspirtukai ir dviračiai bus priverstinai išvežami į saugojimo aikštelę, pažeidėjams grės baudos iki 180 eurų. Šiuo metu sostinėje veikia „Bolt“ ir „RIDE“ elektrinių paspirtukų ir dviračių dalijimosi platformos.

Sulaukę pensijos gyventojai daugiau laiko gali skirti savo pomėgiams ar šeimai. Dalis žmonių netgi pakeičia gyvenamąją vietą, nes nori gyventi arčiau vaikų, tad kraustosi gyventi į kitą miestą ar net šalį, o kiti – išvyksta į šiltus kraštus. Tačiau išvykę iš Lietuvos žmonės netikėtai gali netekti ir savo pensijos. Bent jau laikinai. Arba amžinai, jeigu pablogėjus sveikatai numirs.

Darbuotojai kiekvienais metais tikisi, kad jų atlyginimas didės. Tačiau kartais nutinka priešingai – užuot kėlęs algą darbdavys gali įspėti apie jos sumažinimą. Darbo teisės specialistai vardija atvejus, kuomet darbdavys gali sumažinti atlyginimą ir ką tokiu atveju daryti darbuotojams. Gyventojai apie atlyginimus diskutavo socialiniame tinkle. Moteris teiravosi, ar darbdavys gali be priežasties imti ir sumažinti algą.

Reorganizavus Informacinių technologijų tarnybą, Krašto apsaugos ministerija (KAM) visiems įstaigos darbuotojams žada pasiūlyti naujas darbo vietas. Kaip BNS šią savaitę nurodė KAM, Informacinių technologijų tarnybos funkcijas perėmusiose įstaigose bus įsteigtos naujos pareigybės, kurias užimti bus siūloma tarnyboje dirbantiems žmonėms. Jei darbuotojas nesutiks su pasiūlymu, planuojama išmokėti išeitines kompensacijas.

Lietuvos bankas (LB) ruošiasi atnaujinti Vilniaus centre, Gedimino prospekte bei Totorių gatvėse, esančią savo centrinę būstinę. Centrinis šalies bankas paskelbė sostinės centre esančio pastatų komplekso pertvarkymo galimybių studijos pirkimą, kuriam pasiūlymų laukiama iki rugpjūčio 21 dienos. Galimybių studija būtų siekiama išnagrinėti galimus komplekso atnaujinimo ar kapitalinio remonto variantus.

Dalis restoranų lankytojų greičiausiai jau pastebėjo, kad Lietuvoje atsirado naujovė – galimybė užsisakyti maistą bei gėrimus ir už juos susimokėti be padavėjo, t. y. tiesiog telefono kamera nuskenavus QR kodą. Vis tik gyventojai pastebi, kad dalis kavinių galimai tuo naudojasi, siekdamos išvilioti iš klientų arbatpinigių.

Su finansiniais sunkumais susidūrę, o kartais net jokių finansinių bėdų neturintys gyventojai gali kreiptis į savivaldybę ir gauti pinigų. Įvairios vienkartinės pašalpos gali siekti iki 2 tūkst. eurų, o joms gauti, kartais užtenka tik pažymos apie amžių. Kiekvienoje savivaldybėje pašalpų skyrimo sąlygos, o kartais net jų pavadinimai yra skirtingi. Pavyzdžiui, Vilniaus miesto savivaldybėje gyventojai gali kreiptis dėl socialinių, vienkartinių, tikslinių, sąlyginių, periodinių pašalpų.

Visos šešios Panevėžio apskrities savivaldybės patvirtino regiono funkcinės zonos planą, pagal kurį per ateinančius pusšeštų metų bus investuota 42,2 mln. eurų į gyventojų pavežėjimo, viešojo transporto, atliekų tvarkymo paslaugas, turizmo plėtrą bei investicijų pritraukimą. Panevėžio miesto bei Panevėžio, Kupiškio, Pasvalio, Biržų ir Rokiškio rajonų savivaldybės ketvirtadienį Biržuose pasirašė Panevėžio regiono funkcinės zonos 2024–2029 metų strategiją.

Alkoholio vartojimas prie vaikų dažnai yra laikomas neatsakingu tėvų elgesiu. Vis tik neretai pasitaiko, kad, daugiau ar mažiau, bet alkoholį geria visi aplinkiniai ir, išskyrus vaikus, nėra nė vieno blaivaus asmens.

„Eurostato“ duomenimis, Lietuvoje galima atsigaivinti bene pigiausiais Europoje ledais, šeštadienį rašo „Verslo žinios“.  Be Vokietijos pigiausi ledai 2023 metais buvo gaminami Lietuvoje – vidutiniškai 1,9 euro už litrą. Toliau – Čekija – 2 eurai už litrą ir Švedija – 2,1 euro. Latvijoje ir Estijoje ledai kainavo  vidutiniškai po 2,4 euro už litrą.  Pernai daugiausiai ledų Europoje pagaminusi Vokietija (612 mln.

Vilniuje minios žmonių plūdo į brangių mėsainių festivalį. O skonių kupina įvairiausių – nuo tradicinių iki egzotiškų burgerių, ar net iki desertinių su ledais. Organizatoriai sako, kad dabar „burgeris“ tampa kone tradiciniu lietuvišku patiekalu šalia tautiečių mėgstamų šaltibarščių, tad nenuostabu, kad festivalyje gali už jį nulupti ir didesnes kainas.

Verslininko Ivano Paleičiko netiesiogiai valdoma nekilnojamojo turto bendrovė „Spectator NT“ grįžta prie plano Vilniuje, Savanorių prospekte statyti penkių aukštų beveik 5,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto verslo centrą, šeštadienį rašo „Verslo žinios“.  Pirmąkart įmonė savo projekto planus paviešino dar 2019 metais ir tąkart planavo kiek mažesnį – 5,1 tūkst. kv. m bendro ploto statinį.  Visas „Spectator NT“ akcijų valdo įmonė „Spectator“, kurios akcininkas – I. Paleičikas.

Lietuvoje gali būti skiriamos kelių rūšių pensijos, t. y.: senatvės, šalpos, negalios, našlių, našlaičių ir valstybinės. Vis tik ne visi, turintys teisę į šias pensijas, susimąsto, kad ją gali ir prarasti. „Sodra“ primena, kurie gyventojai ir kada gali pretenduoti į visas šias pensijas, kokius kriterijus turi atitikti ir kokiais atvejais jų skyrimas gali būti nutraukiamas.

Migracijos departamentui atleidus Rusijos pilietybę nuslėpusią darbuotoją, Viešojo valdymo agentūra (VVA) su Vidaus reikalų ministerija (VRM) svarstys, kaip įgyvendinti įstaigos pateiktas rekomendacijas dėl priėmimo į valstybės įstaigas tvarkos tobulinimo, numatant pareigą kandidatams deklaruoti visas turimas pilietybes.

Tarp populiariausių energijos taupymo būdų išlieka sąmoningas jos vartojimas – 71 proc. gyventojų sako, kad suvartoja jos tik tiek, kiek yra būtina, o daugiau nei pusė gyventojų – 55 proc. – tikina taupantys išjungdami elektros prietaisą iš lizdo, kai įrenginio nebenaudoja. Tai rodo nepriklausomo tiekėjo „Elektrum Lietuva“ užsakymu „Spinter tyrimų“ atlikta apklausa. Jos duomenys parodė, kad 2 iš 3 Lietuvos gyventojų domisi patarimais, kaip galima sumažinti elektros vartojimą.

Šiemet įsigaliojo nauja paramos nepasiturintiems gyventojams teikimo tvarka. Vietoje anksčiau dalintų ilgo galiojimo maisto produktų ir higienos prekių paketų, žmonės gavo socialines korteles. Dabar patys gyventojai sprendžia, ką už 8,3 euro per mėnesį įsigyti pasirinktoje parduotuvėje ar prekybos tinkle. Anot jų, skiriama suma gerokai per maža.

Dienos pietų kaina skirtinguose Lietuvos miestuose gali skirtis kelis kartus. Didmiesčių gyventojai skaičiuoja, kad ir 10 eurų nepakanka pietums, tuo metu mažesnių miestų gyventojai pietums išleidžia vos 2,5 euro. Panaikinus 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą maitinimo įstaigoms, gyventojai pastebėjo, išaugusias kainas. Žmonės tikina, kad apsilankymas restorane tapo prabanga.

Pastarąsias savaites vykstant Paryžiaus olimpinėms žaidynėms, Lietuvos prekybininkai sako nefiksuojantys padidėjusių gėrimų ar užkandžių pardavimų. Kavinės teigė olimpiados metu daugiau lankytojų taip pat nesulaukusios.

„Nord Pool” biržoje aštuonias valandas iš eilės laikysis neigiamos elektros kainos. Tokios jos bus nuo 9 valandos, šeštadienį pranešė LRT radijas.  Gegužę pasiektas rekordas Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius sako, kad kainų krytis tiesiogiai aktualus išmaniuosius biržos planus ir išmaniuosius skaitiklius turintiems vartotojams.

Už augalų naikinimą jau greitai bus galima sulaukti ir pinigų. O kol ministerija skaičiuoja, kokias sumas išmokės, gyventojai raginami pasižvalgyti į invazinių rūšių paplitimo žemėlapį ir įsivertinti, ar ir jūs galėsite gauti pinigų.

Daugelis vairuotojų žino, kad atsisakymas pūsti į alkotesterį yra prilyginimas girtumui. Vis tik kiek kitaip yra nesutikus blaivumo pasitikrinti nesėdint už automobilio vairo. Policija nurodė, kokiais atvejais ir kokių baudų gali susilaukti gyventojai. Viena moteris socialinio tinklo grupėje anonimiškai papasakojo, kad savaitgalį šventė gimtadienį ir kaimynai dėl triukšmo iškvietė policiją.

Vienam buvusių sutelktinio rėmimo platformos „Contribee“ vadovų su įmone sudarius sutartį dėl paskolos, jis atleistas iš pareigų, o Kauno apygardos prokuratūra pradėjo su „Contribee“ susijusį ikiteisminį tyrimą, penktadienį skelbia naujienų portalas „Delfi“. Kaip rašo portalas, įmonės direktorius Adrijus Jakučionis išsiuntė laišką platforma besinaudojantiems turinio kūrėjams, informuodamas apie buvusio įmonės vadovo, neatitikusio įmonės reputacijos reikalavimų, atleidimą.

Teisėsauga atlieka ikiteisminį tyrimą, susijusį su sutelktinio rėmimo platforma „Contribee“, BNS patvirtino Kauno apygardos prokuratūra.   „Taip, šiuo metu galime informuoti, kad toks ikiteisminis tyrimas vyksta, tačiau siekiant nepakenti ikiteisminiam tyrimui detalesnė informacija šiuo metu neskelbiama“, – BNS penktadienį sakė Kauno apygardos prokuratūros atstovė Agnė Pociūtė.

Apie veiklą Lietuvoje svarstantis vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ čia pirmiausia turėtų dirbti su verslo klientais, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Jos teigimu, esant stipriems Lietuvos ir Vokietijos prekybiniams ryšiams, natūralu, jog šios šalies bankas pirmiausia orientuotųsi į verslo, taip pat energetikos, gynybos, aukštųjų technologijų sektorių finansavimą.

Prezidentas Gitanas Nausėda po susitikimo su Vokietijos banko „Commerzbank“ atstovais sako, kad šio finansų rinkos dalyvio planai Lietuvoje yra ambicingi ir leisiantys užtikrinti didesnę konkurenciją sektoriuje. Anot jo, minėtos šalies finansininkai mato, kad mūsų šalis sėkmingai tvarkosi ekonominėje srityje bei drąsiau imasi veiklos Lietuvoje. „Pats „Commerzbank“ praneš apie savo planus. Šiandien susitikau su jo vadovais, planai ambicingi.

Vienas didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ apie savo planus Lietuvoje praneš dar šiemet, sako prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius. „Pats bankas tikrai pakomentuos, tikrai nereikės laukti ilgai, kol išgirsime naujų konkrečių žinių. (...) Manome, kad tai tikrai bus šiemet“, – penktadienį žurnalistams po Gitano Nausėdos susitikimo su „Commerzbank“ delegacija sakė V. Augustinavičius.

 Siekiant į Lietuvą pritraukti aukštos kvalifikacijos specialistų ir darbdavių per trejus metus Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIM) šiam tikslui įgyvendinti suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų. „Ši priemonė yra svarbi Lietuvos vertės pasiūlymo dalis, padedanti į šalį pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų iš užsienio ir užsienio investuotojų.

Metinė infliacija pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) Lietuvoje liepą siekė 1,1 proc., o vidutinė metinė – 1,9 proc. Pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) apskaičiuota metinė infliacija siekė 0,9 proc., vidutinė metinė – 1,6 proc., penktadienį skelbia Valstybės duomenų agentūra.

Kelių ir gatvių tiesimo bei remonto bendrovė „Kauno keliai“ už 3,7 mln. eurų (su PVM) rekonstruos 2023 metų sausį įgriuvusį tiltą per Nevėžį Kėdainiuose. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija,LAKD) penktadienį pranešė pasirašiusi Tilto gatvėje esančio tilto sutvarkymo darbų sutartį – juos numatoma pradėti rugpjūtį ir užbaigti kitų metų pabaigoje.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija aukštos kvalifikacijos užsieniečiams ir darbdaviams per beveik trejus metus suteikė finansinių paskatų už 2,3 mln. eurų, penktadienį pranešė ministerija. „Ši priemonė yra svarbi Lietuvos vertės pasiūlymo dalis, padedanti į šalį pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių specialistų iš užsienio ir užsienio investuotojų“, – pranešime sakė ministrė A. Armonaitė. Anot jos, pernai ministerija patvirtino 53 užsienio investicijų projektus.

Metinė infliacija liepą, lyginant su šiuo laikotarpiu pernai, sudarė 1,1 proc., o apskaičiuotoji pagal vartotojų kainų indeksą (VKI) – 0,9 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) liepą apskaičiuota vidutinė metinė infliacija sudarė 1,9 proc., o pagal VKI – 1,6 proc.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos liepą, lyginant su birželiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – taip pat 0,5 proc., skelbia Valstybės duomenų agentūra. Kainų kilimui didžiausios įtakos turėjo elektros, dujų, garo tiekimo ir oro kondicionavimo kainų padidėjimas (3,2 proc.) bei medienos, kamštinių gaminių (išskyrus baldus) kainų sumažėjimas (0,7 proc.

Ketvirtadienį po atnaujinimo duris atvėrė pirkėjų jau pamėgta moderni prekybos tinklo „Iki“ parduotuvė Vilniaus Justiniškių rajone, adresu Rygos g. 41. Pirmuosius pirkėjus pasitiko ne tik dar patogesnis išplanavimas bei atnaujintas interjeras, specialios nuolaidos, bet ir išplėstas asortimentas – nuo šiol „IKI – Ryga“ parduotuvė yra žymima dviem širdelėmis. Į parduotuvės atnaujinimą, kad ji geriau atlieptų gyventojų poreikius, investuota beveik 1 mln. eurų.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) automobilių gamintojos „Tesla“ Europoje valdoma įmonė rugpjūčio 7 d. įsteigė bendrovę Lietuvoje „Tesla Lithuania“, penktadienį skelbia „Verslo žinios“. Nyderlandų bendrovės „Tesla International B.V.“ šalyje įsteigtos įmonės įstatinis kapitalas siekia 230 tūkst. eurų, jos direktoriumi paskirtas Kimas Gaba Jensenas, Danijoje dirbantis regioninis „Teslos“ vadovas.

Parduotuvėje – jokių eilių, jokių kasų, o per kelias minutes apsipirkti galima net ir vidury nakties ar skubant anksti ryte į darbą. Kol su tokiais šiuolaikinio gyvenimo patogumais Latvijoje ir Estijoje gyventojai tik pažindinasi, Lietuvoje autonominės parduotuvės klestėti klesti. Pirmąsias ir vieninteles tokias ypač patogų bei greitą apsipirkimą siūlančias parduotuves atidaręs prekybos tinklas „Iki“ skaičiuoja, kad per dvejus su puse metų pirkėjų srautai jose padidėję beveik 4 kartus.

Alytaus rajone 13 gyvenviečių iki 2029 metų trečiojo ketvirčio bus atnaujinamos vandentiekio ir nuotekų sistemos, pranešė „Alytaus gidas“.  Tam planuojama skirti 6 mln. 375 tūkst. eurų. Šio projekto įgyvendinimo metu numatoma Alytaus rajono gyvenvietėse bendrai nutiesti apie 11,9 km centralizuotų geriamojo vandens tiekimo tinklų ir apie 20 km nuotekų tinklų bei įrengti keturias  nuotekų valyklas.

Vieno didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ ketinimai Lietuvoje yra „visiškai rimti“, apie juos turėtų informuoti pats bankas artimiausiu metu, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.  Ji ketvirtadienį Vilniuje buvo susitikusi su banko valdybos atstovais, o penktadienį juos priims prezidentas Gitanas Nausėda.

Daugelis lietuvių turi žemės ir nekilnojamojo turto (NT): butų, namų, garažų, įvairių ūkinės, poilsio ar kitos paskirties pastatų. Ir, jeigu žemės mokestį moka beveik visi jos savininkai, tai už kitą NT – beveik niekas, net jei turi daugybę butų ar sodybų. „Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.

Anksčiau prieš naujus mokslo metus į turgų plūdę pirkėjai, dabar renkasi elektronines ar kitas parduotuves, sako prekeiviai. Anot jų, dabar turgus žmonėms tapo nepatrauklus – ypač jaunimui. Paprastą savaitės dieną įvairiomis kuprinėmis, rankinėmis, piniginėmis ir kita galanterija  Biržų turguje prekiaujantis vyras pasakojo, kad sezoniškumas turguje nesijaučia. „Artėja rugsėjis, tačiau susidomėjusių kuprinėmis labai mažai. Jaunimui turgus nepatinka, jie čia nebeateina.