„Eurostat“ skaičiuoja, kad visoje Europos Sąjungoje (ES) valstybių pajamos iš tokio turto apmokestinimo sudaro vidutiniškai 2,7 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tuo metu Lietuvoje šis rodiklis siekia vos 0,3 proc. BVP.
Paprastai kalbant, lietuvis už savo nekilnojamąją nuosavybę sumoka 9 kartus mažiau mokesčių nei vidutinis europietis, nors vieno ir kito darbo užmokestis taip tikrai nesiskiria.
Kai pajamų iš NT mokesčio surenkama mažai, tuomet savivaldybės neturi pakankamai pinigų investuoti, pavyzdžiui, į darželius ir mokyklas, gydymo įstaigas, gatves, viešąjį transportą, slėptuves, taip pat naują būstą nepasiturintiems gyventojams ir t.t.
Dabartinė Seimo dauguma ir Vyriausybė bandė pakeisti dabartinį NT apmokestinimą, tačiau nesėkmingai.
Iki naujo Seimo rinkimų liko vos kiek daugiau nei du mėnesiai. Dėl to naujienų portalas tv3.lt paklausė jame dalyvaujančių partijų, kaip jos siūlo keisti NT apmokestinimą, kokią jo vertę ir kokiu mokesčio tarifu apmokestinti.
Tik 7 iš 20 atsakė į klausimus, siųstus el. paštu tais adresais, kuriuos pačios partijos nurodė Vyriausiajai rinkimų komisijai. Taigi, ko iš jų tikėtis po rinkimų?
Didesnio NT apmokestinimo neatsisako
Gabrieliaus Landsbergio vadovaujamų Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų nariai sudaro daugumą šioje Vyriausybėje. Ji ir Finansų ministerija per pastaruosius ketverius metus teikė ne vieną skirtingą pasiūlymą, kaip labiau apmokestinti NT.
Tačiau visi jos bandymai iki šiol nebuvo sėkmingi. Nepaisant to, jos atstovai, panašu, norėtų grįžti prie šio klausimo.
„Šiuo metu NT mokestį moka vos 1 proc. visų Lietuvos žmonių, todėl nėra išpildytos šio mokesčio galimybės ir paskirtis. Esame atviri tobulinti patį mechanizmą ir pasirengę ieškant konsensuso diskutuoti tiek dėl mokesčio modelio, tiek dėl principų.
Vis dėlto manome, kad pajamos iš turto mokesčių Lietuvoje turėtų augti, kaip pabrėžia Europos Komisija ar Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija“, – atsakydami į tv3.lt klausimus nurodė konservatoriai.
Tiesa, jie nieko neatsakė į klausimą, kokią gyventojų turimo NT vertę siūlytų apmokestinti ar kokį mokesčio tarifą reikėtų taikyti.
Neatsakė ir Vilijos Blinkevičiūtės vadovaujami socialdemokratai, nors jų pozicija dėl šio mokesčio – labai panaši į konservatorių:
„Nekilnojamojo turto mokestis turėtų būti labai nedidelis ir visuotinis. Šis mokestis būtų taikomas panašiai kaip žemės mokestis. Tai leistų užtikrinti apmokestinimo visuotinumą ir pasirūpinti, kad šis mokestis netaptų didele finansine našta gyventojams. Tačiau NT apmokestinimo keitimas – tik po plačių diskusijų ir poveikio analizės.“
Liberalai prieštarauja didesniam NT apmokestinimui
Viktorijos Čmilytės-Nielsen vadovaujamas Liberalų sąjūdis, taip pat priklausantis dabartinei valdančiajai koalicijai, buvo dar aptakesnis. Į 8-is klausimus apie skirtingus mokesčius jo atstovai atsakė trumpai.
Esą Liberalų sąjūdis nesiūlys didinti nei vieno iš išvardintų mokesčių, nesiūlys plėsti mokestinės bazės, taip pat nesiūlys įvedinėti naujų mokesčių:
„Mokesčių korekcijos įmanomos tik tokiu atveju, kai kalbame apie tvaraus gynybos finansavimo modelio užtikrinimą, gresiančias baudas už įsipareigojimų nevykdymą ES aplinkosauginiu požiūriu. Bet kokiems mokesčių politikos pokyčiams reikalingas platus susitarimas, prognozuojamumas. Mokesčių politikos ciklas turi aplenkti kadencijas, mokesčių pakeitimai turi būti platūs ir tvarūs, o ne nutaikyti į labai siauras verslo sritis ar gyventojų grupes.“
Taip pat valdančioje koalicijoje esanti Laisvės partija, kurios pirmininkė yra Aušrinė Armonaitė, apie NT mokestį atsakė dar trumpiau: „Nepalaikysime NT mokesčio bazės išplėtimo visų žmonių sąskaita. NT mokesčio peržiūra galima tik aiškiai įstatymuose įtvirtinus pirmo nuosavo būsto neapmokestinimo principą.“
Šiuo metu toks principas yra taikomas labai plačiai – jeigu gyventojo NT vertė neviršija 150 tūkst. eurų, tokiam turtui mokestis netaikomas.
Kaip tik dėl to NT mokestį moka vos 1 proc. gyventojų, o jo surenkama 9 kartus mažiau už ES vidurkį.
Karbauskio ir Skvernelio partijos siūlo tą patį, o Zuoko – už antro NT apmokestinimą
Kaip bebūtų keista, panašiai kaip liberalai apie NT mokesčio pakeitimus kalba jiems paprastai oponuojančios partijos.
„NT mokesčio neketiname keisti. Toks, koks yra dabar, tinka tiek jį mokantiems, tiek valstybei. Neefektyviausias NT valdytojas yra valstybė.
Tai akivaizdžiai matosi palyginus NT plotą, tenkantį vienam privačios įmonės darbuotojui, su plotu, tenkančiu vienam politikui ar valstybės tarnautojui“, – nurodė Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios pirmininkas yra Ramūnas Karbauskis.
Jį kartu su kitais bendražygiais palikusio Sauliaus Skvernelio vadovaujama Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ žada taip pat: „Neplanuojame keisti NT mokesčių sistemos.“
Partija Laisvė ir teisingumas, kurios pirmininkas yra Arturas Zuokas, nurodo, kad yra planų apmokestinti gyventojo pirmąjį būstą visuotiniu nekilnojamojo turto mokesčiu.
„Nulinis tarifas turi būti taikomas pagrindiniam asmens gyvenamajam būstui, kurį laisvai pasirenka ir deklaruoja pats gyventojas. Tai – moralinis motyvas, ne ekonominis, nes turi būti tėvynėje vieta, iš kurios jūsų nevaro mokesčiai ir mokesčių administratorius“, – paaiškino ši partija.
Pasak jos, tik antram ir kitam nekilnojamam turtui gali būti taikomas NT mokestis, kurio tarifas neviršytų 1 proc. Tikslų jo dydį savarankiškai turėtų nustatyti savivaldybės. Tuo metu apleistas turtas galėtų būti apmokestinamas iki 3 proc. dydžio mokesčiu.
Visų šių partijų pozicija apie mokesčių pakeitimus bendrai yra aprašyta šiame straipsnyje.
Kaip minėta, kitos partijos į klausimus apie jų poziciją rinkimuose dėl mokesčių neatsakė nieko, nors tuo pačiu metu gavo tokius pačius klausimus, kaip ir atsakiusios partijos.
Eiliniai Seimo rinkimai Lietuvoje vyks spalio 13 d., sekmadienį. Antras jų turas bus surengtas po dviejų savaičių.
-ir juokinga ir pikta, tai nereikia bl vogti ir meluoti, dar mažai ištaškoma. kategoriškai nesutinku, jokio išvis nt mokesčio. gana yra gana.
