Gyventojai apie atlyginimus diskutavo socialiniame tinkle.
Moteris teiravosi, ar darbdavys gali be priežasties imti ir sumažinti algą.
„Dirbu klientų aptarnavimo srityje, pastaruoju metu sulaukiame mažiau klientų ir darbdavys užsiminė, kad darbuotojų atlyginimai gali dėl to sumažėti.
Tai būtų nemažas smūgis, nes su vyru mokame paskolą ir auginame du vaikus. Jeigu sumažintų atlyginimą, tikriausiai ieškočiau kito darbo. Tačiau labai įdomu, ar darbdavys gali taip elgtis“, – teiravosi moteris.
Viena komentatorė pastebėjo, kad atlyginimo sumažinimas dar nėra blogiausias dalykas, kuris gali nutikti.
„Juk darbdavys gali apskritai jus atleisti. O dabar tik žada sumažinti algą. Jeigu jums tai netinka, juk visada galite susirasti kitą darbą“, – rašė ji.
Kita moteris pastebėjo, kad kartais atlyginimo nėra iš ko mažinti.
„Pas mus priešinga situacija, darbdavys jau tris metus nekėlė atlyginimų, sako, kad nėra iš ko. Žinoma, minimumo negaunu, uždirbu daugiau. Tačiau vis tiek norėčiau, kad alga kiekvienais metais kiltų.
Juk viskas brangsta, o pragyventi jau kelis metus turiu už tą pačią sumą. Nieko kito nelieka, tik sumažinti savo poreikius arba papildomai uždarbiauti“, – skundėsi komentatorė.
Kitas vyras siūlė atidžiai skaityti ir pasirašyti darbo sutartis.
„Panašu, kad niekas neskaitote darbo sutarčių. Juk ten turi būti surašyta, ar darbdavys gali mažinti algą, kaip ir kiek ji turėtų kilti ir t.t.
Jeigu norite, kad alga kiltų, susitarkite dėl jos su darbdaviu ir šis susitarimas turi būti parašais patvirtintas darbo sutartyje“, – patarė vyras.
Kelti atlyginimų darbdaviai nebenori
Darbdaviai tikino, kad mažinti atlyginimų nesiruošia, tačiau didinti jų nebėra iš ko, todėl įspėja, kad jų augimas gali sustoti.
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius atkreipė dėmesį, kad kiekvienais metais vis didinami atlyginimai gali atnešti bėdų.
„Pramonės įmonės susiduria su iššūkiu. Pirmas – tai nesustojantys augti atlyginimai. Tai jau kuris laikas tapo ir Europos Centrinio Banko (ECB) pagrindiniu galvos skausmu, nes atlyginimai euro zonoje vis tebeauga apie 4 proc. Tai nėra neutralus atlyginimų augimo tempas infliacijos augimui suvaldyti.
Štai ir mes Lietuvoje negalime sustoti ir svarstome 12 procentinių punktų minimalios algos augimą (profsąjungos siūlo net 18 proc.), ir niekas čia nepasigenda ekonominės logikos“, – sprendimu didinti algas stebėjosi pramonininkų atstovas.
Anot jo, darbuotojų lūkesčiai auga ant netvaraus perdėtų atlyginimų laukimo pagrindo.
„Pinigų trūksta, jei juos visus leisime atlyginimams, neturėsime, ko investuoti. Nes pasiskolinti nepaprastai brangu.
Jei neinvestuosime, neturėsime nei augančio darbo našumo, nei konkurencingų kainų. Neturėsime konkurencingų kainų – stagnuos eksportas. Stojant eksportui papildomų pinigų neužsidirbsime ir teks nustoti kelti atlyginimus. Ir užburtas ratas užsidarys: gyventojų lūkesčiai prastės ir vėl kris vartojimas“, – prognozavo V. Janulevičius.
Darbuotojai gali atsisakyti dirbti už mažesnę algą
Valstybinė darbo inspekcija (VDI) komentavo, kad darbo užmokestis, remiantis Darbo kodeksu, yra laikomas būtinąja darbo sutarties sąlyga, be kurios negalėtų būti sudaryta darbo sutartis.
„Taip pat, remiantis Darbo kodeksu, pakeisti būtinąsias darbo sutarties sąlygas (atitinkamai ir darbuotojo darbo užmokestį), papildomas darbo sutarties sąlygas, nustatytą darbo laiko režimo rūšį ar perkelti darbuotoją dirbti į kitą vietovę darbdavio iniciatyva galima tik su darbuotojo rašytiniu sutikimu.
Darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti pasiūlytomis pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis, kitos rūšies darbo laiko režimu ar kitoje vietovėje turi būti pateiktas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 5 darbo dienos“, – komentavo VDI.
Anot inspekcijos, darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį.
Darbdavys savavališkai sumažinti algos negali
Advokatė Evelina Kiznė komentavo, kad darbdavys gali sumažinti darbuotojui atlyginimą, tačiau negali to padaryti be jo rašytinio sutikimo.
„Taip pat be darbuotojo rašytinio sutikimo negalima trumpinti jo darbo laiko normos, nes tokiu būdu taip pat būtų mažinimas darbo užmokestis.
O darbuotojo atsisakymas dirbti už sumažintą darbo užmokestį negali būti laikomas teisėta priežastimi nutraukti darbo sutartį“, – komentavo advokatė.
Anot jos, darbuotojo sutikimas arba nesutikimas dirbti už sumažintą darbo užmokestį turi būti išreikštas per darbdavio nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis negu 5 darbo dienos.
„Kartais darbuotojui yra mokamas darbo užmokestis pagal darbo sutartį ir skatinamoji premija, skiriama darbdavio sprendimu.
Jei darbdavys nusprendžia premijos neskirti, tai nėra laikoma darbo užmokesčio mažinimu, todėl darbuotojo sutikimas nėra reikalingas. Darbuotojas negali reikalauti skatinamosios premijos“, – atkreipė dėmesį advokatė.
