Lietuvos verslas

Šiemet birželį iš Lietuvos prekių eksportuota už 3,32 mlrd. eurų –  4,3 proc. mažiau nei gegužę, bet 17,2 proc. daugiau nei pernai birželį. Tuo metu importas siekė 4,1 mlrd. eurų – atitinkamai 2,6 proc. ir  31,4 proc. daugiau.  Lietuviškos kilmės prekių eksportuota už 2 mlrd. eurų – 6,6 proc. mažiau nei prieš mėnesį (be mineralinių produktų – 4 proc.), bet 16,2 proc. daugiau nei prieš metus (26 proc.). Tuo metu užsienio prekybos deficitas siekė 777,9 mln.

Per septynis šių metų mėnesius Estijoje nupirkta 12,64 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 17,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Estijos įgaliotųjų prekybos automobiliais atstovų asociacija (AMTEL). Praėjusį mėnesį šalyje įregistruota 1,57 tūkst. naujų lengvųjų automobilių – 32,1 proc. mažiau nei praėjusių metų liepą ir 18,6 proc.

Siekiant mažinti infliacijos poveikį gyventojams gali būti svarstoma ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvata maisto produktams, tačiau reikėtų kai kurių saugiklių, kad prekybininkai nepiktnaudžiautų, sako prezidento patarėjas.  „Kai yra tokio aukšto lygio infliacija, turbūt visos priemonės svarstytinos.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), liepos mėnesį buvo 13,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal SVKI apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,2 punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Metinė – liepą, palyginti su 2021 metų liepa – infliacija siekė 20,9 proc., pagal VKI apskaičiuotoji – 21,6 proc.

Elektros rinkos liberalizacijos procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, todėl trečiąjį jo etapą reikia atidėti, sako prezidento patarėjas ekonomikai ir socialinei politikai Vaidas Augustinavičius. „Kol teisinė bazė nebus patobulinta, kol nebus praėję pakankamai laiko įsitikinimui, kad liberalizuotas procesas veikia saugiai, apie trečiąjį liberalizacijos etapą galima kalbėti turbūt tik vienu žodžiu: atidėti.

Latvijos dujų kompanija „Latvijas gaze“ pranešė, jog jos akcininkai pirmadienį nusprendė reorganizuoti bendrovę, nuo jos atskiriant antrinę dujų skirstymo įmonę „Gaso“, kuris veiks kaip atskiras juridinis asmuo. Pranešime pažymima, jog po šio „Latvijos gaze“ reorganizavimo visi jos akcininkai taps naujojo juridinio asmens akcininkais proporcingai jų turimo akcinio kapitalo dalims. 34 proc. „Latvijas Gaze“ akcijų valdo visą Rusijos dujų eksportą kontroliuojantis „Gazprom“, 28,97 proc.

Europos Centriniam Bankui (ECB) liepą pirmą kartą per dešimtmetį padidinus bazines  palūkanų normas taip siekiant stabdyti vartojimą ir kartu – sparčiai augančią infliaciją, kol kas anksti vertinti, ar šis sprendimas paveikė vartotojus, sako Lietuvos komercinių bankų atstovai ir nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai.  Liepos 21-ąją ECB pagrindines palūkanų normas padidino puse procentinio punkto, o rudenį jos gali būti didinamos dar labiau.

Tarp statybų įmonių Lietuvoje didžiausius atlyginimus pirmąjį pusmetį mokėjo bendrovė „Veikmė“, kurioje vidutinis darbo užmokestis šiemet siekė 5,7 tūkst. eurų iki mokesčių, pranešė portalas vz.lt. Remiantis „Sodros“, Registrų centro ir kredito biuro „Creditinfo“ duomenimis, įmonėje „Merko statyba“ vidutinis darbo užmokestis per pirmuosius šešis metų mėnesius buvo 4,4 tūkst. eurų, „Green Genius“ – 4 tūkst. eurų, „Inhus“ – 3,3 tūkst. eurų, „Eternia Solar“ – 3 tūkst.

Tarptautinės grupės „Belor Group“ Lietuvos trąšų prekybos bendrovei „Belor“ teisme dar kartą nepavyko užsitikrinti teisę į bankrutuojančios verslininko Vidmanto Kučinsko grupės „Arvi“ įmonės „Arvi fertis“ teritorijoje laikytas trąšas. „Belor“ teisme bandė panaikinti taikos sutartį, kuria iš „Arvi fertis“ teritorijos kitai įmonei perduotos trąšos – bankrutuojančios bendrovės turtas, skirtas „Belor“ reikalavimams užtikrinti.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse liepą brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su birželiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis birželį brango 0,4 proc. (0,26 euro), o palyginti su praėjusių metų liepa buvo 30 proc. (16,31 euro) brangesnis.  „Stebint bendras tendencijas – tikriausiai jau pasiekėme maksimalų kainų augimo greičio lygį ir daugiau tokio augimo tempo nebus.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį Klaipėdoje susitinka su vietos verslininkais ir valdžios atstovais aptarti uostamiesčio verslo ateities krypčių ir perspektyvų.  Pasak ministrės, Klaipėda turi galimybių stiprinti savo pozicijas verslo paslaugų, turizmo bei žmonių poilsio srityse. Tai leistų mieste atsirasti daugiau gyvybės, smulkiųjų verslų ir paslaugų. A. Armonaitė dalyvaus diskusijoje apie verslo galimybes Klaipėdoje, talentų pritraukimą, inovacijų svarbą.

Planuojama, kad kitais minimalioji mėnesinė alga galėtų kilti iki 868 eurų ant popieriaus. Vieni verslininkai pritaria tokiam minimumo didinimui ir tikisi didesnių apyvartų, kiti – prognozuoja, kad išaugs bankrotų skaičius, taip pat augs prekių ir paslaugų kainos. Darbuotojų atstovė pažymi, kad žmonėms vis sunkiau išgyventi iš minimalios algos, o rudenį atėjus šildymo sezonui, jos gali ir nebeužtekti.

Ne Vilnius, o Maksva turi rasti būdus, kaip atsiskaityti už Kaliningrado tranzitą, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, Lietuvoje veikiantiems bankams aiškinantis, ar atlikdami tokius mokėjimus jie nepažeistų tarptautinių sankcijų. „Nėra Lietuvos atsakomybė padėti Rusijos Federacijai atsiskaityti už vežimus. Tai yra jos atsakomybė. Rusija turi rasti būdus, kaip ji atsiskaitys ir sumokės“, – LRT pirmadienį sakė ministras.

Už vienašališką sutarčių pakeitimą ar nutraukimą iki 10 proc. metinių pajamų galinti siekti bauda nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ reikštų milijoną eurų viršijančią sumą ir dar labiau apsunkintų įmonės situaciją, sako jos vadovas Vilius Juraitis.  „Tai reikštų didelius pinigus. Kalbame apie sumą, kuri gerokai viršija milijoną eurų. (...) Tai tiesiog dar labiau apsunkintų dabartinę situaciją“, – BNS sakė V. Juraitis.

Tyrimą dėl galimo nepriklausomo elektros tiekėjo „Perlas energija“ veiksmų, kai įmonė nustatė nesąžiningas sutarčių sąlygas, inicijavusi Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) žada jį baigti iki rugsėjo.  Tyrimo išvados priklausys nuo to, kaip „Perlas energija“ tarnybai teiks informaciją, pirmadienį BNS pranešė VVTAT.  „Tarnyba tyrimą atliks skubos tvarka – iki rugsėjo 1 dienos.

Ar gyventojams nuo kitų metų sausio bus skiriamos kompensacijos už gamtines dujas ir elektrą, Vyriausybė apsispręs iš rinkos reguliuotojo gavusi prognozuojamas kitų metų kainas, sako energetikos ministras Dainius Kreivys. „Kai tik reguliatorius pateiks ateinančių metų prognozuojamas kainas, Vyriausybė imsis atitinkamų sprendimų. Manau, kad artimiausiu metu turėtų pateikti.

Energetikos rinkos reguliuotojas veiksmų nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ atžvilgiu imsis gavęs Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) išvadą, teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius.  VERT pirmadienį pareiškė, jog „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus. „Manytume, kad sutartis gali būti pakeista tik esant vartotojo raštiškam sutikimui.

Nepriklausomos Šveicarijos agentūros „ICERTIAS“ iniciatyva atliekamo tyrimo metu paaiškėjo vartotojų palankiausiai vertinami Lietuvos prekių ženklai. „Kesko Senukai“ antrą kartą iš eilės įvertinti kaip geriausią kainos ir kokybės santykį siūlantis „pasidaryk pats“ (angl. DYI – „do it yourself“) prekybos tinklas Lietuvoje.

Praėjusią savaitę elektros kaina Lietuvoje bei Latvijoje augo po 8 proc. ir abiejose šalyse kainavo po 367,4 euro už megavatvalandę (MWh). Estijoje kaina didėjo 11 proc. iki 280,9 euro, pranešė energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Verslo klientų skyriaus vadovas Artūras Zatulinas teigė, kad kainų augimą Baltijos šalyse lėmė pabrangę gamtinių dujų ir taršos leidimai. „Be to, kainas kėlė ir karštos oro sąlygos, kurios, palyginti su ankstesne savaite, 4 proc.

Komentuodamas „Perlas Energija“ vienašališką sprendimą vartotojams pakeisti elektros kainas energetikos ministras Dainius Kreivys pripažįsta, kad rinkos reguliavimas yra per silpnas. Dėl išaugusių energijos kainų esą kalta ir karą pradėjusi Rusija, o mes turime rinktis, ar finansuoti karą, ar brangiau mokėti už elektrą. Ministras žadėjo, kad, reguliatoriui oficialiai patvirtinus kitų metų energijos kainas, bus sprendžiama dėl galimų pagalbos priemonių vartotojams.

Fiksuotos kainos sutartis su klientais nutraukianti nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas energija“ privalo nutraukti neteisėtus veiksmus, priešingu atveju gali netekti licencijos prekiauti elektra, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Įmonė pažeidžia vartotojų interesus.

Nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas energija“ sprendimas nutraukti fiksuotos kainos sutartis yra neteisėtas ir pažeidžia vartotojų interesus, pareiškė Energetikos reguliavimo taryba (VERT). „Perlas energija“ išplatinta informacija elektros energijos vartotojams dėl jau sudarytų sutarčių sąlygų pakeitimo yra neišsami, nesąžininga bei klaidinanti“, – pirmadienį pranešė VERT.

Lietuvoje netrūksta biokuro žaliavos, todėl augant energijos kainoms kuo daugiau jos būtina pateikti energijos gamintojams, sako Lietuvos biomasės energetikos asociacijos vadovė.  „Ilgą laiką mūsų valstybė buvo priėmusi šiek tiek trumparegišką požiūrį importuoti pakankamai didelę dalį (biokuro – BNS) iš Baltarusijos. Tam tikru metu importavome net iki 40 proc. reikalingos žaliavos iš Baltarusijos. Tuo tarpu savo vietinės žaliavos dėl to nenaudojome.

Vyriausybė turėtų pritarti naujos vaiko priežiūros kompensacinės išmokos įteisinimui. Seimui galutinai priėmus atitinkamas įstatymo pataisas, nuo kitų metų tėvai galėtų pretenduoti į 239 eurų per mėnesį, kuriuos galėtų išleisti samdomai auklei. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė teigiamą Vyriausybės išvadą dėl Vaiko išmokų įstatymo pataisų, kurioms po pateikimo Seimas jau yra pritaręs.

Didmeninė vidutinė elektros energijos kaina per mėnesį Lietuvoje augo 37 proc. iki 305 euro už megavatvalandę (MWh), o viena pagrindinių to priežasčių yra rusiškų gamtinių dujų į Europą ribojimas, teigia elektros perdavimo tinklo sistemos operatorė „Litgrid“. Visgi ji pastebi, kad liepos mėnesį atsinaujinantys energetikos ištekliai sugeneravo 56 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos ir taip švelnino elektros kainos augimą.

Grūdų supirkimo kainos Lietuvoje liepos pabaigoje sumažėjo, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonėse liepos 25–31 dienomis kviečiai buvo superkami vidutiniškai po 316,8 euro už toną – 16,2 proc. pigiau nei prieš savaitę, bet 77 proc. brangiau nei pernai tuo pačiu metu.  Pašarinių miežių vidutinė kaina per savaitę sumažėjo 2,6 proc. iki 262,5 euro, bet buvo 56,4 proc. didesnė nei prieš metus. Kvietrugių kaina siekė 234,9 euro atitinkamai 9,7 proc.

Nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ praėjusį penktadienį paskelbus apie didžiosios dalies sutarčių su klientais nutraukimą, per savaitgalį sutartis su bendrove nutraukė bent 700 gyventojų, sako bendrovės vadovas. „Taip, be abejo, turime tam tikrą dalį vartotojų, kurie po tokios žinios sutartis nutraukė. Nutrauktos sutartys su fiksuotomis kainomis.

Beveik 180 tūkst. klientų turinčiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ penktadienį atsisakius vykdyti jau pasirašytas fiksuotos kainos sutartis, Energetikos ministerija prašo Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) bei Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (VVTAT) ištirti bendrovės veiksmus.  Tai, jog ministerija pirmadienį kreipėsi į šias institucijas, BNS patvirtino Energetikos ministerijos Komunikacijos grupės atstovas Laimis Bratikas.

Italijos padangų gamintoja „Pirelli & C S.p.A.“ grynąįį pelną antrąjį metų ketvirtį, žaliavų kainų šuolio fone, padidino 1,8 karto ir pagerino prognozes visiems šiems metams. Bendrovė pranešime spaudai nurodė, kad jos grynasis pelnas balandžio-birželio mėnesiais siekė 221,4 mln. eurų, o tuo pat metu pernai jo buvo uždirbta 123,1 mln. eurų. Suderintas pelnas iki mokesčių ir palūkanų (EBIT) išaugo nuo 377,4 mln. eurų iki 481,6 mln. eurų, EBIT marža padidėjo nuo 14,7 proc. iki 15,1 procento.

Prieš daugiau nei trejus metus, 2019 metų vasarį, startavusi prekybos tinklo „Maxima“ mobilioji programėlė liepą perkopė 400 tūkst. vartotojų ribą. Prekybos tinklas skaičiuoja, kad šios programėlės turėtojai per metus vien iš specialių pasiūlymų sutaupė daugiau nei 600 tūkst. Eur ir dar sukaupė bent 1,9 mln. Eur „Maximos“ pinigų.

Nepriklausomas elektros energijos tiekėjas „Perlas Energija“ pranešė, jog naikina fiksuotos elektros energijos kainos planus ir visiems klientams taikys tiesiogiai su birža susietą planą. Svarbu pabrėžti, jog elektros energija ir toliau bus tiekiama, raš oma pranešime žiniasklaidai.   Tačiau atsižvelgiant į tai, kad šio tiekėjo sprendimas paliečia apie 180 tūkst.

Alytuje sekmadienį susidūrė su lengvieji automobiliai, sužeistas žmogus. Anot Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pranešimas apie įvykį Putinų-A. Jonyno gatvių sankryžoje gautas sekmadienį apie 13.30 valandą. Pasak policijos, pagrindiniu keliu važiavęs automobilis „Seat Leon“, vairuojamas vyro, gimusio 2000 metais, susidūrė su šalutiniu keliu važiavusiu automobiliu „Renault Modus“ vairuojamu 1949 metais gimusios moters.

Beveik 180 tūkst. klientų turinčiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas energija“ praėjusį penktadienį atsisakius vykdyti fiksuotos kainos sutartis, kiti nepriklausomi tiekėjai siūlo bendrovės klientams pasirašyti su jais sutartis.  Nepriklausoma tiekėja „Ignitis“ „Perlas energijos“ vartotojams ir kitiems gyventojams pasirašyti 40 mėnesių trukmės sutartis, „Elektrum Lietuva“ – 36 mėnesių, o „Enefit“ – 72 mėnesių.

Pirmadienį Seime vykusioje spaudos konferencijoje energetikos specialistai ir politikai įspėjo, kad artėjantį šildymo sezoną gyventojams teks gerokai patuštinti pinigines. Dėl to raginama daugiau dėmesio skirti biokuro gamybai ir deginimui Lietuvoje. Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.

Susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė su Lietuvos verslo delegacija šią savaitę lankosi Taivane, kur aptars bendradarbiavimo susisiekimo srityje galimybes, pirmadienį pranešė Susisiekimo ministerija.

 Aukštos gamtinių dujų ir elektros kainos yra pagrindinis vis dar aukštos, tačiau išsikvepiančios infliacijos faktorius, sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.  Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tai pat sutinka, kad išskyrus dujų ir elektros brangimą, liepą vartotojų kainos iš esmės neaugo.

Metinė infliacija liepą (liepą, palyginti su 2021 metų liepa) siekė 21,6 proc., o per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) prekių ir paslaugų kainos padidėjo 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Tuo metu vidutinė metinė (dvylika paskutinių mėnesių, palyginti su atitinkamų ankstesnių dvylikos mėnesių vidutiniu kainų lygiu) infliacija liepą buvo 13,4 procento.

Po beveik keturių mėnesių Kėdainių fosforo trąšų gamyklai „Lifosa“ atnaujinant veiklą laikinoji jos direktorė Regvita Ivanovienė teigia, jog įmonė susiduria su įvairiais iššūkiais, tačiau tikisi, kad juos pavyks įveikti. „Mes turim daug iššūkių, tiek su realizacija, tiek su žaliavų pirkimu, turėjome labai greit persiorientuoti, vis dar ieškome pirkėjų ir kuriam savo naują istoriją su tiesioginiais pardavimais ir žaliavų tiekėjai taip pat.

Neseniai startavęs kvietimams teikti paraiškas kompensacijoms už elektrines iš saulės parkų jau sulaukė milžiniško susidomėjimo. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė daugiau kaip 5200 paraiškų už 8,5 mln. eurų. Tai iki šiol didžiausias susidomėjimas galimybe gauti kompensacines išmokas už įsigytas elektrines iš saulės parkų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Paraiškas kompensacijoms gauti per informacinę sistemą APVIS gyventojai dar gali teikti iki 2022 m. rugpjūčio 15 d. pabaigos.

Plastiko ir polimerinėmis granulėmis prekiaujanti Kauno bendrovė „Litchema“ praėjusiais metais gavo 109 mln. eurų pajamų – 2,4 karto daugiau, nei užpernai. Manoma, kad šiemet rezultatai gali gerokai suprastėti dėl Rusijos karo Ukrainoje, nes tarptautinės sankcijos sutrikdė žaliavų tiekimą.

Nėra nustatyta faktų, jog Lietuvos advokatai prisidėtų apeinant Rusijai taikomas sankcijas, sako juos vienijanti organizacija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) teigiant, kad tam pasitelkiamos kai kurios teisines paslaugas teikiančios bendrovės Lietuvoje.

Įmonės praneša mažinančios gamybą, kai kurios apskritai skelbia bankrotus, tad auga atleidžiamų darbuotojų skaičius. Tuo metu kitos įmonės skundžiasi, kad trūksta norinčių dirbti. Pramonės įmonės neranda žmonių, kurie sutiktų dirbti ne iš namų, pamainomis ir už 750 eurų į rankas.  Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų septynis mėnesius 44 įmonės pranešė apie atleidžiamas grupes darbuotojų. Jos ketina atleisti 4,2 tūkst. darbuotojų.

Plastinės operacijos Lietuvoje tampa vis populiaresnės ir finansiškai prieinamesnės įvairaus sluoksnio žmonėms, o pokyčių link daugelį pastūmėjo karantinas. Chirurgai atskleidžia, kokių operacijų vengia lietuviai: tarp jų – sėdmenų didinimas ir lytinių organų korekcijos.  Pašnekovų teigimu, pandemija buvo tinkamiausias laikas pasidalinti veidą ar kūną – žmonės dirbo iš namų, nešiojo kaukes, o savo santaupas vietoje kelionių ir pramogų galėjo skirti operacijoms.

Šiais laikais aprangos galima nusipirkti tiek internetu, tiek gyvai. Tačiau neretai nutinka taip, kad pasimatavus savo dydžio drabužį jis visai netinka – yra per didelis arba per mažas. Pašnekovai paaiškino, kodėl taip yra ir kaip tai paveikia pirkėjų jausmus. Jie atskleidė, kad drabužių dydžius lemia vietovė: pavyzdžiui drabužiai iš JAV gali būti net keliais dydžiais per dideli.

Grybų perdirbėjų veiklą Lietuvoje šiemet sutrikdė ne tik infliacija, bet ir pašliję santykiai su Rusija ir Baltarusija. Perdirbėjai sako, kad rusiškų ir baltarusiškų voveraičių įsigijimai vyksta, tačiau lėtai, nes stringa logistika, atsiskaitymai, kai kurios įmonės ir voveraičių, ir mėlynių ieško kitose šalyse.   „Prekybos su Rytais tėra 20 proc.

Dėl Europos Sąjungos (ES) sankcijų Rusijai veiklą sustabdžiusi Kėdainių fosforo trąšų gamyklos „Lifosa“ sekmadienį atnaujina veiklą, į darbą grįžta 80 proc. įmonės darbuotojų.

Per birželio ir liepos mėnesius lietuvių vasaros ir atostogų išlaidos buvo rekordinės ir gerokai viršijo ikipandeminius metus. Smarkiai išaugę mokėjimai fiksuoti tiek lietuvių kelionėse užsienyje, tiek atostogaujančių čia, mūsų šalyje, rašoma pranešime žiniasklaidai. Daugiausia pinigų „Revolut“ klientai iš Lietuvos per birželį ir liepą išleido Lenkijoje – suma siekia 7 mln. eurų. Nedaug nusileido ir Didžioji Britanija, kur per du vasaros mėnesius lietuviai atliko mokėjimų už daugiau nei 6 mln.

Pastaruoju metu Lietuvoje ypač populiarėja platforma, kuri pasaulyje išgarsėjo kaip „tikrų fanų“ svetainė, nes už išskirtinį turinį ar bendravimą reikia susimokėti. Vis tik dabar nemažai žmonių šią platformą lygina su moderniu parsidavinėjimu, kurioje už nuogumą gaunamas atlyginimas.  Tai – internetinė platforma „OnlyFans“, kurioje, susikūrus anketą, už kiekvieną prenumeratorių ar papildomo turinio dalinimąsi (nuotraukų ar vaizdo įrašų) galima užsidirbti pinigų.

Lietuvoje ir pasaulyje – krizė dviračių rinkoje. Pandemijos metu išaugę pardavimai dabar kai kur sumažėjo net iki 50 proc., geresnių dviračių tenka laukti metus ir daugiau, stringa gamyba, 4 kartus pabrango tiekimas ir ženklai išaugo dviračių kainos. Dviračių pardavėjai neslepia, kad laikotarpis – sunkus. Ypač trūksta sportinių, lengvų žemo vairo ir aukštesnės sėdynės „gravel“ tipo dviračių. Pastaruosius dvejus metus dviračių kainos ženkliai augo, pardavėjai įspėja, kad jos augs ir toliau.