Prognozuojama, kad labiausiai kainos kils tokiuose miestuose, kaip Vilnius, kuriame šiluma iki šiol gaminama deginant dujas.
Socialdemokratas Kęstutis Vilkauskas kalbėjo, kad šildymo kainą galima sumažinti naudojant daugiau biokuro, pavyzdžiui, medienos atliekų. Tai darančiose savivaldybėse šildymo kainos esą daug mažesnės.
Politikas teigė Vyriausybei turintis klausimų, kodėl kaip biokuras iki šiol per mažai išnaudojamos miškų atliekos.
Lietuvos biomasės energetikos asociacijos direktorė Vilma Baturo pasakojo, kad biokuras yra gana svarbus ir užimantis didelę dalį šilumos gamybos, taip pat galėtų būti labiau išnaudojamas elektros gamybai.
Ji kritikavo valdžios politiką, kurią vykdant į Lietuvą didelė dalis biokuro buvo importuojama iš trečiųjų šalių, o vietinės gamybos biokuro sunaudojamas buvo gana mažas.
„Mes turime pradėti gaminti (biokuro). Ir gaminti daugiau nei seniau“, – kalbėjo V. Baturo ir pridūrė, kad biokuro naudojimas turi didėti, norint mažinti šildymo kainas.
Be to, pasak specialistės, būtina atnaujinti dabar veikiančius katilus, kuriuose deginamas biokuras. Tačiau Energetikos ministerija tam esą neskiria dėmesio.
Energetikos ekspertas Rimantas Zabarauskas pripažino, kad šiuo metu Lietuvoje patiriame periodiškai pasikartojančią energetikos krizę.
Jis pripažino, kad biokuras padėjo išspręsti vieną energetikos krizę maždaug prieš 10 metų. Biokuras padėjo išspręsti dujų adatos problemą.
R. Zabarauskas atkreipė dėmesį, kad dabar problemų kyla ne tik dėl tiekiamos šilumos gamybos ir kainų. Taip pat turėtų būti kalbama ir apie efektyvesnį vartojimą. Pvz., daug kur namuose ant radiatorių nėra termostatų, kuriais gyventojai galėtų susimažinti šildymą kai daugiau pašildo saulė.
„Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba turi supaprastinti šilumos kainos skaičiavimo metodiką“, – įsitikinęs specialistas.
Pasak jo, šilumos gamintojų atlyginimai taip pat turėtų būti reguliuojami priklausomai nuo šilumos kainos.
„Su elektra reikalai labai prasti. Turime anomaliją, ji nenormali“, – kalbėjo R. Zabarauskas.
Jo įsitikinimu, Lietuvoje neišnaudojama Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė. Esą pirkėjai galėtų nusipirkti pigesnės elektros naktį, ne piko metu ir sukaupti ją Kruonio elektrinėje. Vėliau ji galėtų būti panaudota piko metu.
Rekordinė infliacija Lietuvoje
Panašu, kad gyventojams daugiau teks mokėti ne tik už šildymą. Pastaruoju metu rekordiškai brangsta daugelis prekių ir paslaugų.
Statistikos departamento duomenimis, 2022 m. liepos metinė (2022 m. liepą, palyginti su 2021 m. liepa) infliacija sudarė 21,6 proc.
Metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo degalų ir tepalų, pieno ir jo produktų, sūrio ir kiaušinių, šilumos energijos, elektros energijos, duonos ir grūdų produktų, kietojo kuro, mėsos ir jos produktų, dujų, restoranų, kavinių ir panašių įstaigų paslaugų, asmeninių transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų, aliejaus ir riebalų, daržovių kainų padidėjimas bei informacijos apdorojimo įrenginių kainų sumažėjimas.
Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 25,6 proc., paslaugų – 12,3 proc.
Valstybės ir savivaldybių institucijų administruojamos kainos per metus padidėjo 32 proc., rinkos –20 proc.
