Užimtumo tarnybos duomenimis, per šių metų septynis mėnesius 44 įmonės pranešė apie atleidžiamas grupes darbuotojų. Jos ketina atleisti 4,2 tūkst. darbuotojų. Grupėmis šiemet ketinama atleisti daugiau darbuotojų nei 2020 ar 2021 metais.
„Daugiausia pranešimų apie darbuotojų atleidimus gauta iš apdirbamosios gamybos, transporto ir saugojimo, veiklą vykdančių įmonių.
Dažniausiai nurodoma grupės darbuotojų atleidimo priežastis – darbo organizavimo pakeitimai. Dažnai nurodoma, kad dėl susitraukusių užsakymų ir mažėjančių veiklos mastų dalies darbuotojų atliekamos funkcijos tampa perteklinės. Taip pat darbuotojai atleidžiami ir dėl įmonių bankrotų“, – komentavo Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.
Atleidžiamų darbuotojų gali daugėti
Ekonomistas Marius Dubnikovas irgi atkreipė dėmesį pastebėjo, kad daugėja bankrutuojančių įmonių.
„Tai susiję su pasibaigusiu Covid-19 paramos laikotarpiu. Įmonių mokėjimai nebeatidedami. Tad natūralu, kad ne visos turi lėšų atsiskaitymams. Gali būti, didėjant bankrotų skaičiui, ims daugėti ir atleidimų, žmonės praras darbus.
Šis procesas jau vyksta, tačiau masinių atleidimų dar nėra ir jų sunku tikėtis. Ko gero, neturėsime sunkios krizės, kurios metu bus masiškai atleidžiami žmonės“, – prognozavo ekonomistas.
Jis teigė, kad darbuotojų paklausa šiuo metu vis dar didelė.
„Net jeigu žmonės ir praras darbus, jeigu jie turės kvalifikaciją, jie greitai vėl įsidarbins“, – patikino M. Dubnikovas.
Anot jo, šiuo metu Lietuvos ekonomikos augimas lėtėja.
„Tačiau panikos finansų rinkose nėra. Lietuvos pagrindinės prekybos partnerės, pavyzdžiui, Vokietija demonstruoja stabilumą. Paklausa prekėms išlieka stabili“, – M. Dubnikovas.
Darbuotojų trūkumas – sena problema
Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius sakė, kad kvalifikuotų darbuotojų trūksta daugeliui įmonių.
„Darbdaviai tikina, kad neranda darbuotojų, nes jiems trūksta kvalifikacijos ir motyvacijos. Darbo rinka Lietuvoje yra išsibalansavusi. Nors nedarbo rodikliai nėra labai žemi, darbdaviams sunku rasti darbuotojų, tai rodo ir laisvų darbo vietų skaičius.
Nuolatinis darbuotojų trūkumas neleidžia sukurti pridėtinės vertės, stabdo ekonominį progresą. Užimtumo tarnybos duomenimis 2021 metais darbuotojų trūko daugiau nei pusei, apklaustų darbdavių. Apklausoje dalyvavo 2,5 tūkst. šalies įmonių. Tuo metu 2020 metais darbuotojų trūko tik trečdaliui įmonių. Trūksta ne tik aukštos kvalifikacijos darbuotojų. Darbuotojų trūkumo problema buvo aktualiausia pramonės sektoriuje – net 66 proc. apklausoje dalyvavusių pramonės įmonių teigė negalėjusios rasti tinkamų darbuotojų“, – komentavo pramonininkų atstovas.
Anot jo, nerimą kelia gyventojų užimtumo ir nedarbo lygio rodiklių statistika.
„Realus laisvų darbo vietų skaičius yra didesnis nei rodo Užimtumo tarnybos duomenys. Ne visos laisvos darbo vietos yra registruojamos minėtoje tarnyboje, o darbuotojų paieška vyksta ir per kitus paieškos kanalus. 28 proc. pramonės įmonių nurodo, kad darbuotojų trūkumas yra pagrindinis veiksnys, neleidžiantis įmonėms didinti savo gamybos apimčių – tokio aukšto rodiklio Lietuvos istorijoje dar nebuvo.
Štai statybininkų asociacija darė eksperimentą. Jie 2 tūkst. apdailininkų, kurie buvo registruoti Užimtumo tarnyboje pasiūlė 750–1250 eurų į rankas, kad jie ateitų į darbą. Iš tų 2 tūkst. atėjo tik 2 darbuotojai. Tai rodo, kad ekonomika yra išsikreipusi, kad žmonės dirba nelegaliai ir sėdi jie ant kaklo tiems, kas moka visus mokesčius“, – komentavo pramonininkų atstovas.
Darbuotojų per dideli lūkesčiai?
V. Janulevičiaus teigimu, po pandemijos išaugo darbuotojų lūkesčiai.
„Štai galimybė dirbti hibridiniu būdu – jau yra nebe privalumas, o būtinybė. O iš tikrųjų ne visos įmonės ir ne visos darbo pozicijos gali pasiūlyti tokią galimybę. Labai sunku įmonėms, dirbančioms pamainomis, rasti darbuotojų, nes daugelis atsisako dirbti savaitgaliais ir naktinėse pamainose.
Jau ilgą laiką stebime ir išaugusius atlygio lūkesčius. Lietuvoje metinės pajamos „į rankas“ per pastarąjį dešimtmetį išaugo 101 proc. Bet turime suvokti, kad dabartinėmis sąlygomis, kai yra išaugę energetiniai kaštai, pabrangusios žaliavos ir kt. algų kėlimas turi savo galimybių ribas. Be to, augant atlyginimams, kyla prekių ir paslaugų kainos“, – atkreipė dėmesį pramonės įmonių atstovas.
Anot V. Janulevičiaus, pirmąjį šių metų pusmetį itin išaugo bankrutuojančių ir likviduojamų įmonių skaičius.
„Tikėtina, kad antrąjį pusmetį situacija blogės – dėl recesijos ir aukštų energetikos kainų bankrotų ir skolininkų skaičius gali augti. Įmonės bet kokia kaina sieks išsaugoti darbuotojus, tikėdamos, kad situacija stabilizuosis. Bet tokioje situacijoje įmonės eis tik vienu keliu – sustabdys algų didinimą.
Vasaros pradžioje įmonės mažiau ieškojo darbuotojų. Jo laukia, kol stabilizuosis energetikos ir žaliavų kainos ir tik tada vėl pradės galvoti apie gamybos plėtrą“, – prognozavo pramonininkų atstovas.
Vasarą darbo pasiūlymų užteks
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas pastebėjo, kad vasarą darbuotojams įsidarbinti nėra sunku.
„Daugelyje sričių reikalingi sezoniniai darbuotojai. O darbuotojų kaita visada vyko ir tai yra natūralus procesas.
Tačiau verslai stengiasi išsaugoti gerus darbuotojus. Be to, jeigu kai kurios įmonės sumažins darbuotojų skaičių, jie galės darbintis kitose įmonėse, kur trūksta darbuotojų. Natūralu, kad sunkmečiu vieniems geriau sekasi, o kitiems prasčiau. Pavyzdžiui, pandemijos metu daugiausiai sunkumų patyrė turizmo sektorius“, – atkreipė dėmesį D. Arlauskas.
Kokių darbuotojų daugiausiai trūksta?
Pasak Užimtumo tarnybos atstovės M. Jankauskienės, šių metų pirmąjį pusmetį šalyje labiausiai trūko autobusų ir troleibusų vairuotojų, sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojų, statybininkų montuotojų, mėsininkų ir žuvų darinėtojų, dirbinius iš tekstilės, odos ir panašių medžiagų gaminančių amatininkų, betonuotojų ir betono apdailininkų.
„Per pusmetį šiems profesijų pogrupiams skirtų laisvų darbo vietų įregistruota bent penkis kartus daugiau nei per tą patį laikotarpį Užimtumo tarnyboje užsiregistravo atitinkamo darbo ieškančių asmenų.
Tris kartus daugiau darbo pasiūlymų nei darbo ieškančių per pusmetį įregistruota tokiuose profesijų pogrupiuose kaip vandentiekininkai ir vamzdynų montuotojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, statybininkai, pastatų ir kitokie elektrikai, grindų ir plytelių klojėjai, metalinių konstrukcijų ruošėjai ir montuotojai, virėjai“, – vardijo specialistė.
Anot jos, du kartus daugiau laisvų darbo vietų nei darbo ieškančių įregistruota kepėjams ir konditeriams, plytų mūrininkams, siuvėjams, elektromechanikams ir elektromonteriams, pramonės ir žemės ūkio mašinų mechanikams ir taisytojams, įrankininkams, dailidėms ir staliams, žemės darbų ir panašių mašinų operatoriams, medienos apdirbimo staklių derintojams ir operatoriams.
„Kalbant apie aukštos kvalifikacijos reikalaujančius darbus, daugiau laisvų darbo vietų nei tokio darbo ieškančių paskutinį pusmetį įregistruota gydytojams, slaugos specialistams, cheminio apdorojimo įrenginių operatoriams, elektros inžinieriams, elektros inžinerijos technikams, specialiųjų poreikių mokinių mokytojams, statybos vadovams, statybos inžinieriams, gamybos darbų meistrams ir brigadininkams, psichologams, mechanikos inžinerijos technikams, vaistininkams.
Šiemet Vilniaus apskrityje labiausiai trūko autobusų ir troleibusų vairuotojų, Kauno – pakavimo, pilstymo į butelius ir ženklinimo (etiketėmis) operatorių, Klaipėdos, Šiaulių, Tauragės ir Alytaus apskrityse – maisto ir panašių produktų gamybos mašinų operatorių, Panevėžio – mechaninių mašinų surinkėjų, Marijampolės apskrityje – medienos apdirbimo operatorių, Telšiuose – elektroninės įrangos mechanikų ir taisytojų, Utenos – baldų apmušėjų“, – komentavo M. Jankauskienė.
