Banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas tai pat sutinka, kad išskyrus dujų ir elektros brangimą, liepą vartotojų kainos iš esmės neaugo. Jo teigimu, jau rudenį gali būti fiksuojama mėnesio defliacija,
„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis irgi sako, kad liepos mėnesį infliacija pasiekė piką – likusią metų dalį ji turėtų sparčiai mažėti.
„Nors infliacija išlieka labai aukšta, ji išsikvėpė, nes žaliavos ir kuras atpigo, dabar pagrindinis jos variklis yra energetika – tai elektra ir dujos, kiek jos gebės tempti visą infliaciją, parodys laikas“, – BNS pirmadienį sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas M. Dubnikovas.
Anot jo, nors žaliavos pinga, mažesnių maisto kainų reikėtų tikėtis vėliau, nes sąnaudų mažėjimas gamybos ir tiekimo grandinėse pasijus ne iš karto.
„Yra vėlavimas, nes stebime žaliavų pigimą, natūralu, kad į tiekimo grandines ir lentynas pigesnis maistas atkeliaus vėliau, kol tas įvyks, praeis dar šiek tiek laiko“, – sakė M. Dubnikovas.
Lietuvos banko (LB) makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresnioji ekonomistė Laura Mociūnaitė pastebi, kad maisto kainos vis dar yra vienas pagrindinių aukštos infliacijos veiksnių.
„Infliaciją vis dar kursto sparčiau brangęs maistas, kuris sudaro apie penktadalį vartotojų krepšelio, tad ir maisto kainų pokytis turi santykinai didelę įtaką bendram infliacijos rodikliui. Liepos mėnesį maisto prekės buvo beveik trečdaliu brangesnės nei prieš metus“, – LB pranešime sakė L. Mociūnaitė.
N. Mačiulio teigimu, liepos mėnesį infliacija pasiekė piką.
„Jau komentuojant išankstinį rodiklį buvo akivaizdūs ženklai, kad tai yra infliacijos pikas, nes sulėtėjo mėnesinės infliacijos pokyčiai. Jeigu nebūtų to vienkartinio liepos 1-os dienos šuolio, kuomet pabrango elektros energijos ir dujų kainos, tai liepos mėnesį būtume matę ir kainų sumažėjimą“, – BNS sakė N. Mačiulis.
„Tikėtina, kad tokios metinės infliacijos mažėjimo tendencijos bus matomos likusiais šių metų mėnesiais“, – teigė jis.
Anot ekonomisto, infliacijos mažėjimą lems krentančios prekių kainos, pingančios žaliavos, dėl mažėjančios gyventojų perkamosios galios mažėjanti mažmeninė prekyba.
„Pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį kainos galimai bus mažesnės nei liepos mėnesį. Prie to prisideda atpigusios žaliavos, matome, kad atslūgsta ir mažmeninės prekybos augimas, ji netgi traukiasi, gyventojų perkamoji galia sumažėjo. Galimybių beatodairiškai kelti kainas beveik nebeliko ir dėl to matysime sparčiai mažėjančią infliaciją“, – teigė N. Mačiulis.
Ž. Maurico teigimu, teigiamos tendencijos pasaulinėse žaliavų rinkose leidžia manyti, kad rudenį gali būti fiksuojama mėnesio defliacija, apie galimą kainų mažėjimą signalizuoja ir aštrėjanti konkurencija tarp prekybos centrų.
„Yra labai didelė tikimybė, kad infliacijos pikas pasiektas būtent liepą, rugpjūtį dar gali būti panaši, bet nenustebčiau, jog rudenį matysime mėnesinę defliaciją, signalų apie tai yra jau ir Lietuvoje, matome, jog prekybos centrai pradeda kibti vieni kitiems į atlapus siūlydami nuolaidas, sumažėjęs vartojimas turėtų didinti konkurenciją. Viltingai žiūriu į rudenį, manau, kad mėnesinio kainų augimo galime nematyti, infliacijos augimas neabejotinai išsikvėpė“, – sakė Ž. Mauricas.
Centrinio banko atstovė L. Mociūnaitė pastebi, kad mažėjančios žaliavų kainos yra nepastovios, todėl išlieka netikėtumų rizika ir kainų pokyčių tikimybė.
„Vis dėlto neapibrėžtumas šiuo metu itin didelis, žaliavų kainos labai nepastovios ir yra daug rizikų, kurioms išsipildžius kainų raida galėtų būti paveikta“, – sako analitikė.
Metinė infliacija liepą siekė 21,6 proc., o mėnesio – 1,2 proc., pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
