Lietuvos verslas

Pastaruosius 2 metus žmonėms itin sudėtinga pasiekti Palangos oro uostą, nes nebėra ten vykstančio pagrindinio autobuso. Atsakingos institucijos sako, kad toks autobusas yra nuostolingas, taigi žmonėms dabar tenka vykti taksi, važiuoti su persėdimais arba oro uoste būti keletu valandų anksčiau. Keleivė skundėsi, kad viešuoju transportu pasiekti šio oro uosto nėra galimybių nei iš Klaipėdos, nei iš Kretingos, nei iš Palangos ir kitų aplinkinių vietovių.

Ekonomistų perspėjimai apie artėjantį sunkmetį ir gresiančią recesiją lietuvių per daug negąsdina. Naujai atliktas tyrimas atskleidžia, kad kaimyninėse šalyse gyventojai daug labiau nerimauja dėl finansinės ateities ir jau ėmė smarkiai riboti nebūtiniausias išlaidas. Tuo tarpu lietuviai beveik visose kategorijose taupyti žada kone dukart mažiau palyginti su 10 Europos šalių vidurkiu.

Nukentėję nuo kaitros pernai bulvių augintojai šiuos metus vadina dar blogesniais – ilgas ir šaltas pavasaris trukdė kaltis daigams, o dabar laukuose bulvės ne noksta, o pūva vagose tyvuliuojančiame vandenyje. Todėl bulvių derlius planuojamas ir mažesnis, ir blogesnės kokybės.  Pasak kai kurių ūkininkų, nors vėlyvųjų bulvių derlius bus prastesnis negu pernai, tikimasi išaugsiančio eksporto – kaitrai išdeginus bulvienojus pietų Europos valstybėse, ten bus didesnis šios daržovės poreikis.

Prekybininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje populiariausias vaisius yra bananas. Jų parduodama tūkstančiai tonų per metus. Šiuo metu bananai pabrango, tačiau pirkėjų tai neatbaido. Vis tik marketingo specialistai pažymi, kad bananų kaina žmonės ypač svarbi. Pagal ją pirkėjai dažnai renkasi, kuriame prekybos centre apsipirkti.

Lietuvoje įsigaliojo naujas draudimas. Prekybininkai nemokamai gali dalinti tik pačius ploniausius plastikinius maišelius pirkiniams susidėti, už storesnius būtina imti mokestį. Taip siekiama pažaboti dažniausiai gamtą teršiančių plastikinių maišelių naudojimą. Ar prekybininkai laikosi naujo reikalavimo pirmieji Lietuvoje tikrinti pradėjo Klaipėdos aplinkosaugininkai.

Pusantrų metų galiojančią prievolę deklaruoti susitikimus su lobistais aktyviausiai vykdo Seimo ir Vyriausybės nariai bei Vilniaus miesto savivaldybės atstovai.  Tuo metu iš 58 savivaldybių Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nesulaukė nė vienos deklaracijos apie patirtą lobistų įtaką. Sostinės meras, vicemerai, administracijos vadovai nuo 2021 metų sausio pateikė 15 deklaracijų, vieną – Kauno miesto vicemeras Andrius Palionis.

Politikai tariasi, kaip gaivinti verslą Klaipėdos krašte. Uostamiesčio meras Vytautas Grubliauskas tikina, kad didžiausią dėmesį skirs turizmui. Tuo tarpu iš Klaipėdos kilusių Seimo narių nuomonės išsiskiria. Vieni mano, kad politikams nedera kištis į turizmo sritį, o kiti mano perspektyvas ir ragina nepamiršti uostamiesčio pramonės.  Šią savaitę ekonomikos ir inovacijų ministrė  Aušrinė Armonaitė vyko į Klaipėdą, kad aptartų vietinio verslo ateitį.

Daugelis žmonių visiškai netiki horoskopais ir visokiomis pranašystėmis, tačiau daugėja ir tokių, kurie moka nemažus pinigus, kad išgirstų, ką absoliučiai nepažįstamas žmogus gali papasakoti apie juos pačius ir jų ateitį. Pašnekovai prisipažįsta, kad už seansus su būrėjomis moka ir 20, ir 100 eurų. Remiantis statistika, verslo liudijimus ar individualią veiklą registruojamų spiritistų kasmet Lietuvoje vis daugėja, o jų pajamos – stebina.

Gavus kvietimą į vestuves, aplanko ne tik džiaugsmas, bet ir rūpesčiai dėl dovanos jauniesiems, gėlių ar šventinių drabužių. Vestuvių svečiai skaičiuoja, kad jiems vestuvės atsieina mažiausiai 300 eurų. O finansų specialistai ir vestuvių planuotojai pažymi, kad šios sumos ne visiems užtenka, be to, kasmet ji vis auga. Portalo tv3.lt skaitytoja Akvilė (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai yra žinomi) pasakojo, kad dalyvavimas vestuvėse atsieina kelis šimtus eurų.

Sparčiai brangstant daugeliui prekių ir paslaugų, daugelis pirkėjų vis atidžiau stebi kainas parduotuvėse ir stengiasi rasti pigesnių produktų. Pirkėjai pastebi, kad kartais skirtingų tinklų parduotuvėse tų pačių prekių kainos gerokai skiriasi. Vienoje populiarioje „Facebook“ grupėje neseniai daug diskusijų sukėlė vieno pirkėjo pasidalytos dvi nuotraukos iš „Rimi“ ir „Lidl“ parduotuvių. Visiškai vienodas etiketes ir turinčio produkto kainos akivaizdžiai skyrėsi.

Kaune įpusėjus Europos kultūros sostinės metų programai ir rugsėjį laukiant keleto aukšto lygio renginių, turizmą mieste tikimasi grąžinti į priešpandeminį lygį, sako programos kūrėjai. Kaip BNS teigė „Kaunas 2022“ Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovas Mindaugas Reinikis, dabartiniais duomenimis, vadinamojo pagalvės mokesčio, kurį moka viešbučių gyventojai, surinkta 19 proc. mažiau lėšų nei priešpandeminiais 2019 metais.

Susisiekimo ministerija reiškia apgailestavimą, kad Kinijos Liaudies Respublika penktadienį paskelbė taikysianti sankcijas su verslo misija Taipėjuje viešėjusiai susisiekimo viceministrei Agnei Vaiciukevičiūtei ir nutrauksianti ryšius su Lietuva tarptautinio kelių transporto srityje, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Pekinas renkasi ir toliau tęsti ir stiprinti dar pernai pradėtų neteisėtų veiksmų prieš Europos Sąjungos narę – Lietuvą – kursą.

Kinijai pareiškus apie nutraukiamus ryšius su Lietuva susisiekimo srityje, Nacionalinės aviacijos asociacijos vadovas sako, kad šalies aviacija tiesioginių ryšių su Kinija neturi, tačiau tokie veiksmai gali paveikti šalies verslo konkurencingumą.

Per savaitę elektros kaina Lietuvoje mažėjo 6 proc., dujų kainos išliko aukštos, o degalų kainos toliau mažėja ir išlieka mažiausios Baltijos šalyse, pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Vidutinė elektros kaina rugpjūčio 5-11 dienomis buvo 370 eurų už megavatvalandę (MWh) - 6 proc. mažesnė nei prieš savaitę.  Elektros gamyba Lietuvoje padidėjo 3,71 proc. – augo saulės, hidroelektrinių, kitų šaltinių elektros gamyba.

Reaguodama į susisiekimo viceministrės vizitą Taivane šią savaitę Kinija pareiškė įvedanti jai sankcijas ir nutraukianti bendradarbiavimą su ministerija ir apskritai susisiekimo srityje su Lietuva, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Reuters“.  Rasak pranešimo, tokį sprendimą priėmė Kinijos užsienio reikalų ministerija. Susisiekimo ministerija BNS nurodė apie tai kol kas negavusi oficialios informacijos iš Pekino.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, nuo rugsėjo šiuos mokėjimus ketinančio nutraukti Šiaulių banko vadovas sako, kad iš institucijų vis dar  laukiama atsakymo, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija.

Pastarąją savaitę Lietuvoje kukliai pabrango benzinas, Estijoje jis atpigo, tuo tarpu Latvijoje smuktelėjo tiek benzino, tiek ir dyzelino kainos, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Pigiausias 95 markės benzinas išliko Lietuvoje, o pigiausias dyzelinas tapo Latvijoje. Vidutinė populiariausio 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per savaitę padidėjo nuo 1,799 iki 1,809 euro, Rygoje – sumažėjo nuo 1,874 iki 1,834 euro, Taline – nuo 1,929 iki 1,899 euro.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, nuo rugsėjo šiuos mokėjimus ketinančio nutraukti Šiaulių banko vadovas sako, kad iš institucijų vis dar  laukiama atsakymo, ar tranzitas yra valstybei reikšminga funkcija.

Pieno gamintojams Lietuvoje bus skiriama pereinamojo laikotarpio nacionalinė 12,3 mln. eurų parama, kurią numatyta mokėti rugsėjį.  Anot Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM), lėšas planuojama mokėti nuo rugsėjo 19 dienos. Paramą gaus apie 14 tūkst. pieno gamintojų, o jos dydis sieks15,45 euro už parduoto pieno toną.

Elektroninių pinigų įstaigai „Blender Lithuania“ Lietuvos bankas (LB) skyrė 10 tūkst. eurų baudą už tai, kad ji nepateikė finansinių ataskaitų. LB teigimu, bendrovė per numatytą terminą nepateikė finansinių ataskaitų, audito išvados ir sprendimo dėl finansinio metinės veiklos rezultato paskirstymo. Anot pranešimo, įstaiga jau pašalino pažeidimus ir ėmėsi priemonių, kad jie nepasikartotų.

Rusijos energetikos milžinės „Inter RAO“ kontroliuojamai bankrutuojančiai elektros tiekėjai „Inter RAO Lietuva“ iki ketvirtadienio pateikta tūkstančiai reikalavimų, sako įmonės bankroto administratorius.  Pasak Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuro įgalioto atstovo Aurimo Valaičio, tikslus reikalavimų skaičius ir jų suma paaiškės per artimiausias kelias savaites, o kreditorių reikalavimai bus tvirtinami jų susirinkime rugsėjo 27 dieną.

Valstybinės agentūra „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) reaguodama į karo Ukrainoje sukeltą situaciją pradeda teikti verslui 100 mln. eurų vertės naujas pagalbos garantijas. „Invegos“ generalinis direktorius Kęstutis Motiejūnas sako, jog šis instrumentas gali garantuoti iki 90 proc. paskolos sumos.

Lietuvoje galiojantis reikalavimas viešiesiems asmenims nurodyti artimųjų, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, vardus, yra perteklinis, nusprendė Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT), pateikęs prejudicinį sprendimą Lietuvos teismo prašymu. Kaip penktadienį pranešė Vilniaus apygardos administracinis teismas, jis šio sprendimo paprašė 2020 metais, nagrinėdamas vienos viešosios įstaigos vadovo skundą Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Sumažėjęs Lietuvos eksportas ir išaugęs importas birželį kiek pablogino užsienio prekybos balansą – Lietuvos einamosios sąskaitos deficitas padidėjo, o tai daugiausia tai lėmė Lietuvos įmonių užsienio investuotojams išmokėti dividendai, siekę 1,6 mlrd. eurų, pranešė Lietuvos bankas (LB).  LB Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas Mantas Vilniškis sako, kad didžiausias deficitas fiksuotas būtent pirminių pajamų balanse, kurį labiausiai padidino dividendai.

Didžiausią vidutinį darbo užmokestį – 27,4 tūkst. eurų (iki mokesčių) – Lietuvoje birželį  mokėjo laboratorijų įrangos tiekimo ir diegimo bendrovė „Linea Libera“, kurioje dirba 33 darbuotojai, rodo atviri „Sodros“ duomenys. Antrą pagal dydį atlyginimą mokėjo vėjo parko projektą vystanti bendrovė „Aukštaitijos vėjas“, kuri keturiems darbuotojams mokėjo vidutiniškai po 20,3 tūkst.

Baltijos jūroje ties pirmąja Melnrage Klaipėdoje baigtas formuoti povandeninis pylimas – jo  smėliu artimiausiu metu turėtų pasipildyti paplūdimys, pranešė Klaipėdos uostas.  Darbai dėl palankių oro sąlygų baigti savaite anksčiau nei planuota, sako uosto vadovas Algis Latakas. „Povandeninį pylimą, kuris labai reikalingas papildant paplūdimio krantus smėliu, planuota supilti per tris savaites.

Oficialus nedarbas šalyje rugpjūčio 1 dieną siekė 9,1 proc. – 0,5 procentinio punkto daugiau nei liepos 1-ąją (8,6 proc.). Tuo pačiu metu pernai nedarbas siekė 13,1 proc.  Rugpjūčio 1 dien1 šalyje buvo registruota 158,7 tūkst. darbo neturinčių asmenų – 30 proc. mažiau nei 2021 metų rugpjūtį, bet 5,1 proc. daugiau negu prieš mėnesį, skelbia Užimtumo tarnyba.

Antrąjį šių metų ketvirtį baigta statyti 2,5 tūkst. naujų gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų - 47,1 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Pastatyti 2,3 tūkst. nauji gyvenamieji namai su 3,9 tūkst. būstų, iš jų 63,5 proc. – individualiuose namuose. Baigtų statyti naujų būstų naudingasis plotas siekė 393,2 tūkst. kv. metrų ir buvo 44 proc. didesnis nei prieš metus. Antrąjį ketvirtį 39,8 proc. baigtų statyti naujų gyvenamųjų būstų buvo Vilniaus mieste, 10,3 proc. – Kauno rajone, 9,5 proc.

Idėja nuo kitų metų namų ūkiams mokėti kompensacijas, jei jie suvartoja ne daugiau kaip 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį, problemos nespręstų, nes tokiu atveju be pagalbos gali likti dalis gyventojų,  sako opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Per koronaviruso pandemiją sulėtėjusi naujų sandėlių plėtra Lietuvoje vis dar išlaiko šią kryptį, penktadienį praneša portalas vz.lt. Teigiama, kad labiausiai sandėlių plėtrą stabdė brangstančios statybos, o dabar naujų projektų neskatina ir nežinomybė, kokia bus bendra ekonominė situacija ir kaip ji paveiks paklausą, investuotojų bei vystytojų planus veikia ir Europos centrinio banko sprendimas pakelti bazines palūkanas.

Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) išmaniųjų skaitiklių nuotolinio duomenų nuskaitymo konkurso nelaimėjusi koncerno „Icor“ valdoma pramonės įrenginių priežiūros bendrovė „Axioma servisas“ pralaimėjo teisminį ginčą su VŠT, tačiau planuoja ir toliau ginti savo poziciją.

Penktadienį Kuršių mariomis pradeda kursuoti keltas, kuris keleivius plukdins nauju maršrutu Ventės ragas-Nida, pranešė Šilutės rajono savivaldybė. Nauju maršrutu kursuos 50 vietų keltas „Ventragis“. Jo informacijoje keleiviams nurodoma, kad kelionės vyksta ketvirtadieniais-sekmadieniais, suaugusiam asmeniui ji kainuoja 10, vaikams iki septynerių metų – 5 eurai.  Savivaldybės feisbuko paskyroje teigiama, kad maršrutas Ventės ragas-Nida išsiskiria vaizdingumu.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ pernai gavo 113,3 mln. eurų pajamų, arba 71 proc. daugiau nei 2020-aisiais (77,8 mln. eurų). Bendrovė pernai uždirbo 1,48 mln. eurų – 83 proc. daugiau nei užpernai (804 tūkst. eurų), rodo Registrų centrui pateikta 2021-ųjų veiklos ataskaita. „Tolmetos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai didėjo 83 proc., iki 1,85 mln. eurų (2020 m. – 1,01 mln.

Lenkijos naftos koncerno „Orlen“ valdoma vienintelė Baltijos šalyse naftos perdirbimo ir importo gamykla „Orlen Lietuva“ ketvirtadienį simboliniu renginiu Mažeikiuose pradėjo įgyvendinti 641 mln. eurų vertės modernizavimo projektą – jo metu bus statomas giluminio naftos perdirbimo įrenginys.   Tai didžiausias investicijų projektas Lietuvoje per „Orlen“ veiklos istoriją nuo 2006 metų.

Prezidentas siūlo keisti elektros kompensavimo tvarką. Valstybė, anot jo, namų ūkiui galėtų kompensuoti iki 150 kWh per mėnesį, o sunaudojantys daugiau, mokėtų brangiau. Tebesitęsiant „Perlo energija“ skandalui šalies vadovas ragina dar labiau neerzinti žmonių ir nebeversti pasirinkti nepriklausomą elektros tiekėją. Valdančiųjų atstovai tokio siūlymo neatmeta ir žada svarstyti. Plačiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis patvirtino artimiausių dvejų metų veiksmų planą dėl diasporos politikos, juo bus siekiama stiprinti išeivių ryšius su tėvyne. Kaip informavo užsienio reikalų ministerija, Lietuvos diasporos politikos strateginių gairių „Globali Lietuva“ 2022–2024 metų plane ypač daug dėmesio bus skiriama lituanistiniam ugdymui užsienyje – vaikų ir jaunimo ryšio su Lietuva stiprinimui, aktyvesniam diasporos įtraukimui į užsienio investicijų paiešką.

Elektrinių autobusų gamintoja „Vėjo projektai“ ir didžiausia Taivano keleivinių ir krovininių transporto priemonių gamintoja „Tangeng Advanced Vehicles Co“ ketina kurti bendrą įmonę su gamybos padaliniu Lietuvoje – ji tobulintų elektrinio transporto bei baterijų modulių technologijas.

Lietuvos institucijoms ir komerciniams bankams aiškinantis, kaip aptarnauti Rusijos mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą į Kaliningradą per Lietuvą, Europos Komisijos atstovė sako, kad Bendrijos sankcijos Rusijai ir Baltarusijai nedraudžia bankams aptarnauti mokėjimų už geležinkelių paslaugas – Lietuvos institucijos turi dėl to patikinti bankus.

Vartotojų teisių apsaugos tarnyba pranešė, jog nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams siūlomos sutarties sąlygos dėl vienašališko jos nutraukimo yra nesąžiningos, todėl įmonei ketvirtadienį nurodyta jų netaikyti. Pasak tarnybos, kitu atveju įmonei grės bauda. Pasak tarnybos, ketvirtadienį raštu bendrovei nurodyta iki rugpjūčio 26 dienos pateikti rašytinį įsipareigojimą netaikyti tokių sąlygų.

Dalį darbo santykių reguliavimo iš įstatymų galima perkelti į kolektyvinius susitarimus – tai didintų socialinę partnerystę, darbuotojų įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą, galimybes konsultuotis su socialiniais partneriais, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šiuo metu kolektyvinės sutartys taikomos 309 tūkst. darbuotojų, arba, kitaip tariant, maždaug ketvirtadaliui šalies darbuotojų. Nuo 2015 m. kolektyvinių sutarčių aprėptis sparčiai didėja: nuo 14,8 proc.

Augant didmeninėms elektros kainoms, nepriklausoma jos tiekėja „Perlas Energija“ neapdariai siūlė fiksuotos kainos tarifus, sako Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys. Jis sutinka, kad reikėtų atidėti trečiąjį elektros rinkos liberalizavimo etapą, be to, anot jo, kapitalo reikalavimai nepriklausomiems tiekėjams turėtų būti lankstūs, kad į rinką galėtų patekti nauji žaidėjai.

Valstybei nuo kitų metų mokant naujas subsidijas gyventojams už elektrą, siūloma nustatyti jos suvartojimo limitą, iki kurio būtų kompensuojama, sako prezidento vyriausiasis patarėjas.

Didžiausiai Lenkijos ir Vidurio Europos draudimo grupei PZU priklausantis Lietuvos ne gyvybės draudimo rinkos lyderis „Lietuvos draudimas“, taip pat turintis filialą Estijoje, šių metų pirmąjį pusmetį uždirbo 9,8 mln. eurų grynojo pelno – 41,2 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. „Lietuvos draudimas“ gavo 158,8 mln. eurų pajamų – 21,2 proc. daugiau nei pernai tuo pačiu metu, ketvirtadienį pranešė įmonė.

Elektros ir dujų kainoms išliekant rekordinėse aukštumose, būtina didinti pagalbą skurdžiausiai gyvenantiems gyventojams. Be to, gruodžio pabaigoje numatytą paskutinį elektros liberalizavimo etapą reikėtų nukelti. Ketvirtadienį vykusiame susitikime apie tai diskutavo šalies prezidentas Gitanas Nausėda ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius.

Į Kaliningrado sritį tranzitu vykusiame vilkike rasta 1,64 mln. eurų vertės cigarečių kontrabanda, ketvirtadienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba. Kontrabandinis krovinys buvo aptiktas Medininkuose. Pasak muitininkų, pirmadienį apie 18 val. krovinio vilkiko „Daf“ vairuotojas Medininkų kelio poste deklaravo tranzitu į Rusijos Kaliningrado sritį vežantis bulvių ir kukurūzų traškučių, kavos, arbatos ir džiūvėsėlių krovinį.

Žemės ūkio ministerija metams atideda reikalavimą palikti ne mažesnes kaip trijų metrų pločio palaukes šalia ūkininkų laukuose esančių melioracijos griovių. Šį reikalavimą numatoma taikyti pasėlius deklaruojant 2024 metais.

Verslininko Arūno Martinkevičiaus valdomos SBA grupės baldų gamybos įmonių pajamos pirmąjį pusmetį siekė 191,5 mln. eurų, arba 21 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, kai pardavimai siekė 158,4 mln. eurų, pranešė grupė. Anot jos, dėl geopolitinės situacijos ir aukštų energijos kainų bei infliacijos verslo ateities perspektyvos yra pesimistinės.

Lietuviško kapitalo Medicinos bankas pirmąjį šių metų pusmetį uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno – 10 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu.  Medicinos banko grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos padidėjo 2,8 proc. iki 2,4 mln. eurų, prekybos užsienio valiuta pajamos – 19,3 proc. iki 2,3 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė bankas.

Valstybės valdomo Lietuvos radijo ir televizijos centro (Telecentro) pagrindinės veiklos pajamos pirmąjį šių metų pusmetį augo 33 proc. iki 5,84 mln. eurų. Telecentro grynasis pelnas augo 40 proc. iki 619 tūkst. eurų, pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) – 25 proc. iki 1,82 mln. eurų, ketvirtadienį pranešė Telecentras. Įmonės sąnaudos padidėjo 34 proc., nemaža dalimi sąnaudų padidėjimas susijęs su verslo apimčių augimu.