Lietuvos verslas

Skrydžių valdymo bendrovės „Oro navigacija“ vadovas Saulius Batavičius ir toliau vadovaus įmonei, nuo sausio ją pertvarkius iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę. Susisiekimo ministerija gruodžio pradžioje patvirtino, kad ligšioliniai valdybos nariai toliau tęs savo darbą, o valdyba pavedė S. Batavičiui ir toliau eiti vadovo pareigas, pranešė bendrovė.

Lietuvoje kuriasi Europos kosmoso agentūros verslo inkubatorius „ESA BIC Lietuva“, kuris telks kosmoso srities startuolius, teiks jiems techninę ir konsultacinę pagalbą bei rems inovatyvių produktų kūrimą. Startuoliams finansuoti iki 2027 metų skirta 500 tūkst. eurų iš suplanuoto 1 mlrd. eurų paramos paketo Lietuvos ekonomikai, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Gruodžio 24–26 dienomis nebus atliekami įprastiniai tarpbankiniai pavedimai, tačiau be apribojimų vyks momentiniai pavedimai, pranešė Lietuvos bankas (LB).  Tuo metu pavedimai tarp sąskaitų banko ar elektroninių pinigų įstaigos viduje, atsiskaitymai kortelėmis prekybos vietose ir internetu, mokėjimai už elektroninės prekybos sandorius, pinigų išsigryninimas bankomatuose, internetinės bankininkystės ir kitos paslaugos per šventes vyks įprastai.

Latvija per 11 šių metų mėnesių pagamino 4,157 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 15 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 4,2 proc. iki 2,497 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 19,4 proc. iki 72,1 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros pagamino 49 proc. mažiau – 824,2 tūkst. MWh.

Lapkritį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,4 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su spaliu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, liko nepakitusi, (nepašalinus – padidėjo 1,6 proc.). Per mėnesį padidėjo kitų transporto priemonių ir įrangos gamybos produkcija–  6,7 proc. (nepašalinus – 4,4 proc.), rafinuotų naftos produktų gamybos – 6,6 proc. (8,2 proc.), metalo gaminių, išskyrus mašinas ir įrenginius, gamybos – 2,9 proc. (3,3 proc.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) penktadienį patvirtino visuomenines elektros ir dujų kainas 2023 metų pirmajam pusmečiui, pranešė „Ignitis“. Populiariausias „standartinis“ vienos laiko zonos tarifas nuo sausio su valstybės kompensacija sieks 28 centus už kilovatvalandę (su PVM) – 17 proc. daugiau nei šiuo metu. Be kompensacijos tarifas siekia 56,5 cento. Dviejų laiko zonų dienos tarifas sieks 34,5 cento, nakties – 28 centus.

Dėl šilumokaičio remonto Klaipėdos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas iki sausio 15 dienos veiks nominaliu – apie 70 proc. pajėgumu. Tačiau tai neturės įtakos aprūpinant Lietuvos vartotojus dujomis, pranešė terminalo operatorė „Klaipėdos nafta“. Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ vertinimu, dujų suvartojimas Lietuvoje šiuo metu yra kur kas  mažesnis nei terminalo pajėgumas.

Lietuvos kariniam mobilumui svarbios automagistralės „Via Baltica“ ruožų rekonstrukcijai Europos Sąjunga (ES) papildomai skyrė 46 mln. eurų. Lėšos skirtos dviejų kelio „Via Baltica“ ruožų nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos – kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 6,5 ir 6 kilometrų atkarpų – atnaujinimui, pranešė Susisiekimo ministerija.

Baltijos šalyse veikianti statybos, remonto ir buities prekių prekybos bendrovė „Kesko Senukai Lithuania“ teigia, jog Baltarusijos institucijų veiksmai prieš jos bendrovę šioje šalyje yra neprognozuojami. Tikėtina, kad grupė gali patirti papildomų išlaidų Baltarusijoje – jos valdomai įmonei OMA gali būti apskaičiuotos neplanuotos mokesčių, baudų ir palūkanų sumos, rašoma Registrų centrui pateiktoje 2021 metų veiklos ataskaitoje.

Seimui penktadienį leidus nuo 2023 metų sausio savivaldai lanksčiau skolintis Europos Sąjungos remiamiems projektams, prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad tai leis kurti ekonominę gerovę Lietuvos regionuose. „Prieš dvejus metus kartu su Europos Sąjungos lyderiais po ilgų diskusijų sutarėme dėl istorinio dydžio ES finansinės paramos ir atsigavimo fondo Lietuvai ir visai Bendrijai.

Karas Ukrainoje, istoriškai labai didelė infliacija, sparčiai didėjusios palūkanų normos, vertybinių popierių kainų nuosmukis ir dar daug kitų neigiamai skambančių žodžių galima vartoti apibūdinant šiuos ekonominius metus. Tačiau džiugu, kad recesijos Lietuvoje pavyko išvengti, ir 2022 metus užbaigiame kur kas geriau, negu baiminomės vasario pradžioje.

Daugiau nei 30 proc. dirbančiųjų Lietuvoje nesitiki, kad kitais metais jiems didės algos.  Apklausa parodė, kad daugiau nei trečdalis (36 proc.) dirbančiųjų Lietuvoje nesitiki, kad kitais metais jų atlyginimai augs. Beveik trys iš dešimties (28 proc.) tikisi minimalus algos padidėjimo – iki 10 proc, rodo lrt penktadienį paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa. Maždaug penktadalis (18 proc.) dirbančių gyventojų kitais metais tikisi nuo 10 iki 20 proc. darbo užmokesčio kilimo.

Seimas leido nuo 2023 metų savivaldai lanksčiau skolintis Europos Sąjungos bei kitų tarptautinių institucijų finansuojamiems projektams.  Jai savivaldybių biudžetų rodikliai dėl skolinimosi pablogėtų, jos per dvejus metus turės juos atstatyti. Kitu atveju vėlesniais metais jos negalėtų lanksčiau skolintis.     Už tokias Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo pataisas penktadienį balsavo 108 Seimo nariai, prieš nebuvo, o susilaikė du.

Nekilnojamo turto (NT) specialistai ragina suklusti gyventojus, kitais metais ieškančius būsto. Anot jų, statybos kaštai augs, todėl nekris ir būstų kainos. Tačiau ekonomistai skaičiuoja, kad NT įperkamumui įtaką gali daryti brangstančios paskolos. Todėl, anot jų, būsto kainos jau dabar mažėja. NT specialistai sako, kad vystytojams jau reikėtų pamiršti rekordinius metus su didžiuliais sandorių skaičiais, esą kitais metais situacija stabilizuosis.

Pastaruoju metu daugelis pastebi, kad palyginti su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje maisto ir kai kurių kitų prekių kainos yra pastebimai didesnės. Tačiau atlyginimai, nors ir didėjo, toli gražu nesiekia europietiškų. Tai pasakytina ir apie minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Nuo kitų metų Lietuvoje ji vėl didės, tačiau bus vis dar kelis kartus mažesnė už kitų šalių minimumą. Taigi, nemažai daliai lietuvių teks gyventi pagal lietuviškas pajamas, tačiau parduotuvėse mokant europietiškas kainas.

Baigiantis metams neretai darbdaviai nori paskatinti gerai dirbančius darbuotojus. Taigi jiems kyla klausimų, kaip darbo teisėje reglamentuojama premijų darbuotojams mokėjimo tvarka. Na, o darbuotojams kyla klausimų, ar premijų skyrimas yra darbdavio geranoriškumo išraiška, ar darbdavys yra teisiškai įpareigotas mokėti metines premijas. Valstybinė darbo inspekcija atsako, kada darbdavys turi sumokėti šventines premijas darbuotojams.

Seimas leido Lietuvoje auginti daugiau pluoštinių kanapių, sodinti daugiau šių augalų veislių. Už tokias Vyriausybės inicijuotas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisas ketvirtadienį balsavo 78 Seimo nariai, prieš buvo 16, o 13 susilaikė.   Laisvės frakcijos atstovė Ieva Pakarklytė tikino, kad pataisos leis stiprinti pluoštinių kanapių gaminių pramonę Lietuvoje, o verslininkai galės auginti daugiau šių augalų.

Ketvirtadienį po pietų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba („Sodra“) pranešė, kad sutriko jos veikla. „Dėl žinomų ryšio problemų sutriko „Sodros“ elektroninių sistemų pasiekiamumas. Jų veiklą tikimasi atnaujinti iki šios darbo dienos pabaigos“, – rašoma institucijos paskyroje socialiniame tinkle. Pasak pranešimo, šiuo metu nėra galimybės naudotis elektroninėmis „Sodros“ paslaugomis. Neveikia asmeninės paskyros www.sodra.lt/gyventojui ir www.sodra.

Telekomunikacijų bendrovė „Bitė Lietuva“ šią savaitę pradeda pertvarką prijungiant antrinę bendrovę „Mezon“. Ją planuojama užbaigti 2023 metais.   „Bitė“ perims antrinės bendrovės klientus, darbuotojus, infrastruktūrą bei visus įsipareigojimus, pranešė „Bitė Lietuva“. „Kurį laiką vertinome abiejų bendrovių ryšių tinklus, jų persidengimą, reikalingas investicijas bei paslaugų specifiką.

Siekiant saugoti žuvų išteklius Seimas raginamas apriboti verslinę žvejybą vidaus vandenyse. Ji būtų draudžiama visuose vidaus telkiniuose, išskyrus stintų žvejybą ir žvejybą Kuršių mariose, polderiuose ir privačiuose telkiniuose, kur ji nelimituojama.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tokius pokyčiu numatančias Žuvininkystės įstatymo pataisas: už balsavo 69 Seimo nariai, prieš buvo 24, o susilaikė 28. Toliau Seimas pataisas svarstys pavasarį.

Prokurorams atsisakius ginti viešąjį interesą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir pagrindiniam „Vilniaus prekybos“ akcininkui Nerijui Numai siekiant susitarti dėl verslininko nesumokėtos pajamų mokesčio (GPM) skolos abi pusės pasirašė taikos sutartį.  N. Numos šeimos biuro atstovas Lukas Radžiūnas, kad sutartis pasirašyta trečiadienį, tačiau jos turinio jis nesutiko atskleisti dėl konfidencialumo.  „Dabar bus kreipiamasi į teismą dėl bylos nutraukimo“, – BNS sakė L. Radžiūnas.

Paskutinė savaitė prieš šventes daugeliui gyventojų yra tikras išbandymas. Visi skuba apsipirkti šventiniam stalui ar prisimena, kam dar reikia nupirkti dovanų. O neapsižiūrėjus kasos kvite galima pamatyti visai ne tokią kainą, kuri yra etiketėje ar ant pačios prekės. Verslininkai apgailestauja dėl tokių savo klaidų.

Išvadavus automobilius ir gatves nuo milžiniško kiekio sniego, kurį atnešusią pūgą sinoptikai pavadino didžiausia per dešimtmetį, šalies gyventojai perspėjami dėl naujų, šįkart atšilusių orų sukeltų pavojų, rašoma pranešime spaudai. Draudikai ragina nepamiršti ir aplinkos, kurioje gyvename – dėl artėjančios lijundros ir temperatūrų pokyčių ant pastatų stogų susidariusios ledo sankaupos ir varvekliai gali lemti nekilnojamojo turto apgadinimą ir net sveikatos sutrikdymą.

Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su atsinaujinančios energetikos įmone „Green Genius“ išbandys eksperimentinę bateriją prijungiant ją prie saulės, vėjo ar vandenilio jėgainių tinklo, pranešė „Litgrid“. „Vykstant atsinaujinančios energijos išteklių plėtrai svarbu suprasti, kad tokių šaltinių generuojama elektros galia yra nepastovi.

Iš nepriklausomų tiekėjų elektrą šiuo metu perka beveik 1,2 mln. Lietuvos buitinių vartotojų. Vyriausybei dar pusmečiui pratęsus elektros kainos kompensavimą ekspertai perspėja gyventojus, kuriems ateina laikas iš naujo rinktis tiekėją: kompensacija vieną dieną gali būti nutraukta, todėl lyginti tiekėjų pasiūlymus reikėtų be jos – ir toliau svarbiausias išlieka pačios tiekiamos elektros kainos dydis, rašoma pranešime spaudai.

Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK) nusprendė pradėti tyrimą, ar „Ignitis grupės“ akcijų įsigijęs finansų viceministras Gediminas Norkūnas nepažeidė viešųjų ir privačių interesų, tačiau netirs energetikos ministro Dainiaus Kreivio, su kuriuo susijusios įmonės įsigijo grupės akcijų, elgesio. Komisija, pasak jos atstovo, tokį sprendimą priėmė trečiadienį.

Lietuva kol kas nesikreipė į Europos Komisiją (EK) pagalbos derantis su Švedija dėl pasidalijimo perteklinėmis elektros gamintojų pajamomis, sako teigė EK narys Virginijus Sinkevičius.  „Kol kas Lietuva nėra kreipusis į Europos Komisiją pagalbos. Nei Lietuva, nei jokia kita šalis narė nėra išreiškusi noro, kad reikėtų Komisijos pagalbos“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas komisaras.

Savivaldybės įmonei ketvirtadienį pasiekus susitarimą su „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) profsąjunga, vairuotojų streikas sostinėje stabdomas. „Geros žinios: vairuotojų streikas stabdomas. Dėkoju abiem pusėms už pagaliau pasiektą susitarimą – Vilniaus viešojo transporto ir profesinės sąjungos vadovams“, – „Facebook“ pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Šiaulių bankui bei investicijų valdymo ir gyvybės draudimo grupei „Invalda INVL“ jungiant mažmeninį verslą bei siekiant tapti trečiu mažmeniniu banku Lietuvoje, toks sandoris galėtų būti naudingas vartotojams, sako Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta. „Lietuvos bankas dar turės priimti tam tikrus spendimus dėl šio sandorio, nenorėčiau komentuoti individualaus atvejo, bet kalbant bendrai, džiugu, kad rinkos dalyviai turi ambicijų, konkurencija auga ir šiuo metu.

Keleivių vežimo bendrovė „LTG Link“ nuo 2023 metų sausio 2 d. keičia traukinių maršrutų organizavimą Radviliškio, Šiaulių, Akmenės, Mažeikių, Panevėžio rajonuose. Nuo kitų metų pradžios šioje Lietuvos dalyje kursuos bendras traukinių maršrutas Panevėžys–Šiauliai–Mažeikiai.

Lietuvos aukštųjų technologijų grupė „Teltonika“ į technologijų parką Vilniuje, Liepkalnyje, investuos 96 mln. eurų ir sukurs 700 darbo vietų.  Ekonomikos ir inovacijų ministerija ketvirtadienį pranešė pasirašiusi sutartį su „Teltonikos“ grupe, kur iki 2029 metų sostinėje šalia Liepkalnio gatvės 14-kos hektarų teritorijoje įsikurs „Teltonika High-Tech Hill“ antro etapo technologijų parkas.

Valstybė verslui už elektrą nuo spalio jau kompensavo trečdalį ketvirtajam metų ketvirčiui skirtos sumos – 69 mln. eurų.  Valstybė dabar padengia pusę įmonių mokamos elektros kainos, viršijančios 24 centus už kilovatvalandę. Iš viso tam šį ketvirtį skirta 212 mln. eurų. Pramonininkai neatmeta, kad kitąmet kompensacijų poreikis augs.  „Kol kas kompensacijos pareikalavo 69 mln.

Ne paslaptis, kad kylant energetikos, paslaugų ir produktų kainoms, infliacija Lietuvoje išlieka aukšta, o atlyginimų augimas atsilieka. Taigi už tą pačią sumą pinigų gyventojai gali nusipirkti vis mažiau. Jei tikėsime prognozėmis, 2023 m. atlyginimai šiek tiek kils, tačiau gyventojų perkamoji galia tik dar labiau sumažės. Darbdavių nuomone, žmonės turėtų mažinti vartojimą, o ne laukti didesnių atlyginimų, mat jų didinimas tik dar labiau augins infliaciją.

Šiemet infliacija Lietuvoje buvo viena iš didžiausių tarp visų ES šalių. Prognozuojama, kad kitais metais kainos neaugs taip sparčiai. Tačiau lietuviai vis tiek išleis daugiau pinigų tiek būtinam maistui, elektrai ar dujoms, tiek nebūtiniems alkoholiniams gėrimams ar rūkalams. Net jeigu gamintojai, didmenininkai ar pardavėjai šių produktų kainos patys nekeltų, jos vis tiek padidėtų dėl to, kad nuo kitų metų didėja mokesčiai. Tiksliau, akcizai, taikomi alkoholiui ir tabakui.

Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina lapkritį po dviejų mėnesių augimo sumažėjo – ji siekė 546,4 euro už toną ir buvo 1,2 proc. mažesnė nei spalį. Vidutinė bazinių rodiklių pieno supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 1,7 proc. iki 410,6 euro, skelbia Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras. Per metus – lapkritį, palyginti su 2021 metų lapkričiu – natūralaus pieno supirkimo kaina buvo 36,5 proc. didesnė.

Lietuvos ir Estijos pramonės produkcijos gamintojai kainas praėjusį mėnesį toliau didino, tuo tarpu Latvijos – kiek sumažino. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, palyginti su ankstesniu mėnesiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas pakilo 1,6 proc., Estijos - 0,2 proc., Latvijos – nukrito 0,1 procento. Per metus šis kainų indeksas labiausiai išaugo Latvijoje, o kukliausiai - Estijoje.

Klaipėdos uostas per vienuolika šių metų mėnesių perkrovė 33,3 mln. tonų krovinių, arba 20 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu, kai krauta 41,7 mln. tonų.  Uosto vadovas Algis Latakas sako, kad norint, jog krova augtų, uostas turi tapti krovinių paskirstymo centru.  „Siekiant, kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka, privalome orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu–krovinių paskirstymo centru“, – uosto direkcijos pranešime teigė A. Latakas.

Pertvarkant Maisto ir veterinarijos tarnybą numatoma atlikti jos veiklos ir teisinį auditą bei peržiūrėti funkcijas. Šiems Žemės ūkio ministerijos siūlymams trečiadienį pasitarime pritarė Vyriausybė.  Pasak ministro Kęstučio Navicko, siekiama mažinti sisteminės korupcijos rizikas ir tinkamai pasirengti pertvarkai.

Iki šventinio savaitgalio likus vos porai dienų, prekybos tinklas „Iki“ primena apie parduotuvių darbo laiko pasikeitimus. Pirkėjai, norintys sutaupyti laiko, Kūčioms ir Kalėdoms apsipirkti kviečiami ramesnėmis ryto valandomis arba pasinaudoti e. prekybos galimybėmis, rašoma pranešime spaudai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad dėl išaugusių pirkėjų srautų, administracija tradiciškai padės parduotuvėse dirbantiems kolegoms.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino prenumeruojamų leidinių pristatymo maksimalius įkainius, kuriuos viršijus paslaugos teikėjams kitąmet būtų mokamos valstybės kompensacijos. Susisiekimo ministerijos siūlymu kaimiškose vietovėse šis įkainis nesikeistų ir neviršytų penkių centų, o retai ir vidutiniškai tankiai apgyvendintose vietovėse – septynių centų (be PVM). Kompensacijos bus taikomos kaime bei 96 miestuose ir miesteliuose, kuriuose gyvena mažiau nei 50 tūkst. gyventojų.

Aplinkos ministerija nepradės Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinio parko planavimo, kol su vietos bendruomenėmis išsamiai neaptars galimų ūkininkavimo, miškų kirtimo, statybos ir architektūros pasikeitimų, trečiadienį pranešė ministerija. Sausio mėnesį aplinkos ministras Simonas Gentvilas planuoja susitikti su Kalvarijos, Šakių ir Vilkaviškio bendruomenėmis, kurių teritorijas galimai apims naujasis Suvalkijos (Sūduvos) nacionalinis parkas ir išsigryninti visus joms rūpimus klausimus.

Gyventojams ir įmonėms, apgyvendinusioms pabėgėlius iš Ukrainos, bus kompensuojama visus 2023 metus – tam trečiadienį posėdyje pritarė Vyriausybė. Šios kompensacijos skiriamos nuo šių metų balandžio. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymu ukrainiečiai, deklaravę gyvenamąją vietą panaudos pagrindais suteiktame būste ir apmokantys jo išlaikymo išlaidas, galės gauti kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį.

87 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad kylančios energijos kainos turėjo įtakos jų perkamajai galiai. Europos Sąjungoje (ES) su tuo sutinka 75 proc. piliečių, rodo Eurobarometro apklausos duomenys. Jos duomenimis, 70 proc. apklaustųjų Lietuvoje (ES – 56 proc.) mano, kad kainos padidėjo daugiausia dėl agresyvaus Rusijos elgesio, tačiau su tuo nesutinka 26 proc. lietuvių ir 38 proc. ES piliečių.  35–79 proc.

Tiek šiemet, tiek ir 2023 m. gyventojų atlyginimai augs ne taip sparčiai, kaip kainos. Nors infliacijos tempas ir sulėtės, jis bus vis tiek greitesnis už pajamų augimą. Pasiguosti galima nebent tuo, kad didesnės ekonominės krizės nebus. Taip galima spręsti iš trečiadienį paskelbto naujausio Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijaus.

Prasidėjus paskutinei savaitei iki Kalėdų – parduotuvėse jaučiamas kur kas didesnis šurmulys. Todėl ir darbuotojų krūvis, siekiant pirkėjams užtikrinti greitesnio, patogesnio apsipirkimo patirtį, šiuo metu smarkiai išauga. Norint palengvinti jų darbą – šventiniu laikotarpiu kolegos iš „Iki“ administracijos skuba į pagalbą dirbantiems „Iki“ parduotuvėse.

Nuo sausio mėnesio didžiausias šalies darbdavys darbuotojams kelia algas. Atlyginimų fondas kitąmet papildomai didinamas 14,5 mln. eurų ir tai „Maximos“ darbuotojo atlygį vidutiniškai augins daugiau nei 10 proc., praneša bendrovė. Šiuo metu įmonė turi 11,6 tūkst. darbuotojų, o vidutinis jų darbo užmokestis yra 1181 euras neatskaičius mokesčių arba 792 eurai į rankas, rodo „Sodros“ duomenys.

Vidutiniškai kitais metais namų ūkių pajamos augs 86 eurais, teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė, trečiadienį pristačiusi, ką ministerija nuveikė didindama gyventojų pajamas, kai dėl karo Ukrainoje, Rusijos energetinio šantažo ir kitų bėdų infliacijos rodikliai Lietuvoje pasiekė dviženklius skaičius.  Kitąmet minimali mėnesio alga padidės iki 840 eurų ant popieriaus arba iki 633 eurų į rankas.

Deklaruoti elektros skaitiklio rodmenis svarbu kiekvieną mėnesį iki paskutinės to mėnesio dienos, o keičiantis valstybės reguliuojamiems elektros kainos ir dalinio kainos kompensavimo dydžiui, deklaruoti rodmenis laiku yra ypatingai svarbu, primena „Ignitis“. „Ignitis“ privačių klientų padalinio vadovė Nerilė Mažeikienė atkreipia dėmesį, kad kaip numato Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklės, vartotojas ne vėliau kaip kiekvieno ataskaitinio laikotarpio paskutinę dieną, taip pat ...

Palyginti su kitomis šalimis, daugelį metų Lietuvoje surenkama daug mažiau mokesčių. Dėl to nepakanka lėšų tinkamai finansuoti švietimą, sveikatos, socialinę apsaugą, kelti pensijas ir išmokas. Situacijos iš esmės nepakeitė ir prieš ketverius metus įvestas didesnis mokesčio tarifas gaunantiems aukščiausias pajamas. Didžiulės Lietuvos gyventojų pajamų nelygybės tai nė kiek nesumažino, pastebi ekspertai.