Net jeigu gamintojai, didmenininkai ar pardavėjai šių produktų kainos patys nekeltų, jos vis tiek padidėtų dėl to, kad nuo kitų metų didėja mokesčiai. Tiksliau, akcizai, taikomi alkoholiui ir tabakui.
Kiek brangs alkoholiniai gėrimai
Kaip informuoja Finansų ministerija, alui taikomas 1 proc. alkoholio koncentracijos akcizų tarifas, nustatomas už produkto hektolitrą (100 litrų), didės beveik 10 proc. – nuo dabartinių 7,82 euro iki 8,60 euro kitais metais.
Ministerija skaičiuoja, kad dėl to puslitris alaus pabrangs vidutiniškai 3 ct. Tiesa, kuo alus stipresnis, tuo ir akcizo įtaka galutinei jo kainai yra didesnė, o kuo silpnesnis – tuo mažesnė.
Vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams, kurių etilo alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 8,5 proc., akcizas didės daugiau kaip 6 proc. – nuo 78 eurų už produkto hektolitrą dabar iki 93 eurų kitąmet. Šių gėrimų vidutinė kaina kitais metais turėtų padidėti 9 ct už 0,5 l.
Kitiems vynams ir fermentuotiems gėrimams taikomas akcizas didės 10 proc. – nuo 181 euro už produkto hektolitrą dabar iki 199 eurų 2023 m. Skaičiuojama, kad tokie gėrimai brangs vidutiniškai 11 centų už 0,5 l.
Akcizas už tarpinius produktus, kurių alkoholio koncentracija yra ne didesnė kaip 15 proc., didės 8 proc. – nuo 200 eurų už hektolitrą iki 216 eurų. Tokių gėrimų kaina kitais metais padidės vidutiniškai 10 ct už 0,5 l.
Tuo metu tarpiniams produktams, kurių alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 15 proc., taikomas akcizas didės 8 proc. – nuo 285 eurų už produkto hektolitrą šiemet iki 308 eurų kitąmet. Šių gėrimų kaina didės 14 ct už 0,5 l.
Etilo alkoholiui taikomas akcizas didės beveik 7 proc. – nuo dabartinių 2163 eurų už gryno etilo alkoholio hektolitrą iki 2310 eurų kitais metais. Dėl to 0,5 litro butelis stipraus gėrimo brangs 34 ct.
Kiek brangs cigaretės ir kiti rūkalai
Nuo 2023 m. pradžios padidėjus akcizams, Lietuvoje taip pat toliau brangs ir cigaretės, ir kiti tabako gaminiai.
Cigaretėms taikomo akcizo specifinis elementas didės nuo 74,3 euro iki 79,6 euro, o kombinuotasis akcizų tarifas turi būti ne mažesnis kaip 130 eurų (dabar – 122,5 euro) už 1000 cigarečių. Dėl to pakelis (20 vnt.) cigarečių kitais metais brangs 18 centų.
Dabar cigarams ir cigarilėms taikomas 66 eurų už kilogramą produkto akcizas kitąmet didės beveik 20 proc. – iki 79 eurų už kilogramą produkto. Dėl to 20 g cigarų ir cigarilių brangs 31 centu.
Rūkomajam tabakui šiuo metu taikomas 97 eurų akcizas už kilogramą produkto kitais metais didės beveik 8 proc. – iki 104,6 euro. O vidutinė rūkomojo tabako kaina pirkėjams augs 18 ct už 20 g.
Kaitinamojo tabako produktams taikomas akcizas didės 32 proc. – nuo 45,6 euro už 1000 vienetų kaitinamojo tabako produktų iki 60,2 euro. Dėl to vidutinė kaitinamojo tabako produktų pakelio (20 vnt.) kaina augs 35 centais.
Elektroninių cigarečių skysčiui šiuo metu taikomas 0,15 euro už mililitrą skysčio akcizas didės 21 proc. – iki 0,19 euro. Vidutinė elektroninių cigarečių skysčio kaina padidės 10 ct už 2 ml.
Gali brangti ne tik dėl akcizų
Lietuvos aludarių gildijos vadovas Saulius Galadauskas skaičiavo, kad šiuo metu akcizas alaus litre, priklausomai nuo stiprumo, sudaro apie 0,45 euro. Nuo kitų metų akcizas alui kyla apie 10 proc., vadinasi 4,5 euro cento litrui alaus.
„Pridėkite 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio ir prekybininkų antkainį ir turėsite, kiek dėl akcizo didėjimo galėtų pabrangti litras ar pusė litro alaus. Tačiau ar pabrangs ir kiek pabrangs neturiu teisės spėlioti ir nesiimu“, – komentavo S. Galadauskas.
Pasak jo, VMI duomenys rodo, kad pastarųjų metų akcizų politika pradeda duoti teigiamus vaisius – alkoholio vartojimo kultūra esą labai pamažu taisosi.
„Lygindami 2022-ųjų metų 11 mėnesių alkoholinių gėrimų pardavimus su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, matome, kad spiritinių gėrimų pardavimai mažėja, o alus šiek tiek auga. Dar prieš metus alkoholio vartojimo kultūra nuolat prastėjo – gėrimai stiprėjo“, – aiškino aludarių atstovas.
Lietuvos alkoholinių gėrimų gamintojų ir importuotojų asociacijos vadovas Mantas Zakarka atkreipė dėmesį, kad galutinei gėrimų kainai įtakos turi ne tik akcizai, bet ir gamybai reikalingų žaliavų ar energetikos kainos.
„Taigi situacija yra dinamiška ir kintanti kas mėnesį, tad sunku prognozuoti, kokia vieno ar kito gėrimo kaina gali būti kitų metų pradžioje pamėnesiui. Tai priklauso nuo daugelio veiksnių“, – komentavo asociacijos vadovas.
Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais VMI duomenys rodo aiškią tendencija, kad mažėja vyno bei spiritinių gėrimų pardavimai.
„Ir net padidinus akcizą šiems produktams šiais metais, įplaukos į valstybės biudžetą kol kas yra mažesnės nei praėjusiais. Tuo metu alaus kategorijoje stebimas augimas, kuris lemia ir kol kas vos pora procentų didesnį akcizo surinkimą į valstybės biudžetą nei praėjusiais metais per vienuolika metų mėnesių“, – komentavo M. Zakarka.
Pasak „Philip Morris Baltic“ išorinių reikalų vadovo Baltijos šalims Liudo Zakarevičiaus, natūralu, kad dėl kylančio akcizo keisis ir gaminių kaina. Jis taip pat priminė, kad akcizų paskirtis – keisti vartotojų įpročius.
„Nors mūsų kompanija ir užima didžiausią cigarečių rinkos dalį Lietuvoje, manome, kad žalingiausi produktai turėtų būti apmokestinami daugiau. Tai padėtų mažinti rūkančiųjų cigaretes skaičių, mat būtų sudaryta galimybė tiems suaugusiems žmonėms, kurie neketina atsisakyti nikotino produktų, rinktis mažiau žalingą alternatyvą“, – komentavo L. Zakarevičius.
Jo teigimu, apmaudu, kad „mažiau kenksmingi“ kaitinamojo tabako gaminiai taps dar brangesni už cigaretes ir kitus degiuosius tabako gaminius.
„Tad tiems, kurie nori ir ketina pereiti prie kaitinamojo tabako gaminių, kaina bus per didelė ir jie liks prie cigarečių“, – komentavo įmonės atstovas.
Kaitinamojo tabako produktai pradėti pardavinėti gana neseniai. Dėl to moksliškai nėra ištirta ilgalaikė jų žala organizmui (bet kuriuo atveju, nikotinas sukelia priklausomybę).
Tačiau kai kurių šalių valdžios institucijos pripažįsta: palyginti su įprastomis cigaretėmis, kaitinant tabako produktą išsiskiria daug mažiau žalingų ar potencialiai žalingų chemikalų ir tai sumažina jų žalingą poveikį žmogaus organizmui.
