Lietuvos verslas

Buvęs prekybos tinklo „Lidl“ atstovas spaudai Valdas Lopeta jungiasi prie banko „Swedbank“ komunikacijos komandos – jis paskirtas naujai įkurto Naujienų ir komunikacijos projektų departamento vadovu. V. Lopeta bus atsakingas už banko kasdienę komunikaciją bei svarbiausių jos projektų įgyvendinimą, BNS pranešė bankas.  „Mane ypač sudomino „Swedbank“ pasiūlymas tiek dėl čia dirbančios profesionalų komandos, tiek dėl pačios organizacijos vertybių“, – pranešime sakė V. Lopeta.

Per pastarąją savaitę fiksuotų planų kainas sumažino visi nepriklausomi elektros tiekėjai, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Jos duomenimis, „Ignitis“ per savaitę kainas vidutiniškai sumažino 3 centais už kilovatvalandę (8 proc.), „Enefit“ – 1 centu (3 proc.), „Elektrum Lietuva“ – 5 centais (15 proc.). Sausio 24 dienos duomenimis, vienos laiko zonos „Elektrum Lietuvos“ kaina (36 mėnesių plano) siekė 27,8 cento, „Enefit“ (36 mėnesių) – 33,1 cento.

 Lietuvos gyventojų kelionės į užsienį šiemet gali brangti apie 10 proc., sako Nacionalinės turizmo verslo asociacijos bei Lietuvos turizmo rūmų prezidentė Žydrė Gavelienė. Pasak jos, pernai tokia kelionė vienam žmogui kainavo apie 850 eurų.  „Ženklų nėra, kad kainos mažės, prognozuojame, kad nebebus tokio didelio augimo, bet lengvas augimas išliks“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė Ž. Gavelienė.

Lietuvos apeliacinis teismas patvirtino, kad UAB „Placitum“ priklausiusio ir visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo, esančio Vilniuje, Perkūnkiemio gyvenamajame kvartale, rinkos vertė nustatyta tinkamai ir paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2022 m. liepos 7 d. sprendimą, rašoma pranešime spaudai.

Finansiniai sukčiai iš Lietuvos gyventojų ir įmonių 2022-aisiais išviliojo beveik 12 mln. eurų, o savininkams buvo grąžinta apie 5 mln. eurų, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) duomenys. Nors apgaule išviliotų lėšų suma didėjo palyginti nedaug, užfiksuotų incidentų skaičius paaugo daugiau nei dukart, pranešė asociacija.

Pernai gruodį visos pramonės produkcijos vertė Lietuvoje siekė 3,3 mlrd. eurų to meto kainomis ir, palyginti su 2021 metų gruodžiu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, sumažėjo 8,2 proc. (nepašalinus – 7,7 proc.) Per mėnesį – gruodį, palyginti su lapkričiu – pramonė sumenko 4 proc. (nepašalinus – 3,7 proc.), pranešė Valstybės duomenų agentūra. Per mėnesį sumažėjo pagrindinių metalų gamybos produkcija – 22,4 proc. (32,3 proc.), chemikalų ir chemijos produktų gamybos – 13,3 proc.

Nuo karo Ukrainoje pradžios iki praėjusių metų pabaigos Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai į šalies biudžetą sumokėjo 40 mln. eurų, pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.   Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje dirba daugiau nei 22 tūkst. ukrainiečių, įdarbintų nuo karo Ukrainoje pradžios – pusė iš šios šalies atvykusių darbingo amžiaus žmonių. Iš jų 14,9 tūkst. dirba vidutinės kvalifikacijos reikalaujančius darbus, 5,4 tūkst.

Telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ aukštesnės instancijos teismui neįrodė, kad Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ konkursas dėl 1,6 mln. vertės kompiuterinių darbo vietų nuomos ir priežiūros vyko neskaidriai, todėl jo laimėtojas turi būti renkamas iš naujo. Bendrovė konkurse liko paskutinė. Lietuvos apeliacinis teismas sausio 19-ąją atmetė „Telia Lietuvos“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti jai nepalankų pirmos instancijos teismo sprendimą.

Seimo Ekonomikos komitetas trečiadienį grįžta prie tolimojo susisiekimą autobusais pertvarkos. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius kiek anksčiau BNS sakė manantis, kad Kelių transporto kodekso pataisos bus priimtos Seimo pavasario sesijoje.  Pasak jo, kai kurias šios rinkos problemas, pavyzdžiui, traukinių maršrutų iš Vilniaus oro uosto į Kauną vakarais ar per pandemiją dingusių vietinių autobusų maršrutų, Vyriausybė galėjo spręsti ir be reformos ar teismų įsipareigojimo.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijų ir pasipiktinimo dėl automatinio gyventojų įtraukimo į pensijų kaupimą, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija svarstys pasiūlymus dėl sistemos pokyčių, tačiau „grandiozinės reformos“, anot jos, daryti nereikėtų.  Ministrės pirmininkės teigimu, tai galėtų būti techniniai pokyčiai ir korekcijos.

Lietuvoje degalų kainos tarp Baltijos valstybių išlieka vienos mažesnių, tačiau dyzelinas brangsta. O netrukus įsigalios ir naujos Europos Sąjungos sankcijos, nukreiptos prieš rusiškos naftos produktus. Tuo metu ekonomistai svarsto, kaip tai gali pakeisti kuro kainos degalinių švieslentėse.

Kaimyninės Baltarusijos gyventojas, neseniai pradėjęs kelionę po Europą, buvo priverstas vieną naktį praleisti Kaune. Nakvyne jis pasirūpino iš anksto – apartamentus užsakė per platformą „Booking“. Tačiau butas pasirodė su siurprizais. Apie savo patirtį jis papasakojo portalui „Onliner“.  Nustebino ne tik vaizdas „Radau gana simpatiškus apartamentus, už naktį juose prašė 48 eurų. Bendras jų vertinimas ir apsistojusių komentarai buvo geri, dėl to užsisakiau sau stogą virš galvos.

Įsipareigojimų klientams nesugebėjusi įvykdyti ir veiklą sustabdžiusi nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas Energija“ per daugiau nei tris mėnesius sulaukė 26,6 tūkst. buvusių klientų prašymų išmokėti kompensacijas. Jiems įmonė išmokėjo daugiau nei 358 tūkst. eurų – beveik penktadalį planuotos sumos, BNS pranešė bendrovė. Kompensacijoms „Perlas Energija“ buvo numačiusi skirti 2 mln. eurų.

Vienas iš didžiausių šalyje veikiančių komercinių bankų klientus informavo apie tai, kad netrukus brangins kai kurių paslaugų įkainius. Kaip skelbiama klientams išsiųstuose laiškuose, nauji mokesčiai bus pradėti taikyti nuo šių metų balandžio 1 d. Paprastai nesutinkant su naujais mokesčiais, esamas sutartis nustatyta tvarka galima nutraukti. Taigi, „Luminor“ banko „Visa Debit“ papildomos kortelės mėnesio mokestis (suaugusiesiems nuo 18 metų) kyla nuo 1 euro per mėnesį iki 1,20 euro.

Šiaulių banko valdyba nusprendė supirkti dalį savų akcijų, kurios bus suteiktos darbuotojams. Banko valdyba antradienį nusprendė supirkti 2,49 mln. akcijų, kurių vienos įsigijimo kaina – 0,75 euro, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. Šios akcijos bus suteiktos banko ir jo patronuojamųjų įmonių darbuotojams kaip atidėta metinio kintamojo atlygio dalis. Akcijos bus superkamos „Nasdaq“ Vilniaus oficialaus siūlymo rinkoje sausio 25-26 dienomis.

Mažėjant didmeninėms elektros kainoms ir visiems tiekėjams sausį sumažinus fiksuotų planų kainas, Lietuvos energetikos agentūros (LEA) vadovas Virgilijus Poderys sako, jog atsakingos institucijos turėtų ištirti, ar visada pagrįstai mokamos valstybės kompensacijos, kurias tiesiogiai gauna tiekėjai.

Dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų indeksavimas neturėtų būti reglamentuotas Darbo kodekse, antradienį bendru sutarimu nutarė Trišalė taryba. Darbdavių atstovai mano, jog indeksavimo tvarką galėtų nustatyti Vyriausybė, tam pritaria ir profesinės sąjungos, kurios pasisako ir už reglamentavimą Darbo kodekse.

Vyriausybei siūlant pertvarkyti tolimąjį susisiekimą autobusais ir taip padidinti konkurenciją rinkoje, jos senbuviai sako nesantys nusiteikę prieš konkurenciją, tačiau norėtų, kad nebūtų sugriautas gerai veikiantis tinklas ir kad pertvarka nepadarytų žalos nei vežėjams, nei keleiviams. Tuo metu užsienio vežėjų atstovas sako, jog reforma Lietuvai būtų naudinga, nes atsirastų konkurencija, kurios dabar nėra.

Šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai į naujas technologijas investuojančiam verslui, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad nulinis mokesčio tarifas turėtų būti taikomas visoms plėtrai skirtoms įmonių investicijoms.

Metų pradžia – laikas, kai daugiausia žmonių ryžtasi keisti darbą. Visgi sprendimas palikti darbovietę turėtų būti gerai apgalvotas, kad vėliau netektų gailėtis. Prieš pradedant dairytis naujos darbo vietos, vertėtų įvertinti profesinio tobulėjimo, didesnio finansinio atlygio ir kitas dabartinės darbovietės galimybes. Į ką atkreipti dėmesį? „Dažniausios darbo keitimo priežastys – per mažas atlyginimas, nepakankamos profesinio tobulėjimo galimybės, nesutarimai su vadovais ar kolegomis.

Kelionių agentūrų pajamos 2021 metais, palyginti su 2020-aisiais išaugo beveik dukart, tačiau palyginti su ikipandeminiais 2019 metais, jos smuko tris kartus, skelbia kredito biuras „Creditinfo Lietuva“.   2021 metais pajamas deklaravusios kelionių agentūros kartu uždirbo daugiau kaip 171 mln. eurų – beveik dukart (82 proc.) daugiau nei pandeminiais 2020 metais (apie 94 mln.

Trijų Baltijos šalių turizmo atstovai Vilniuje tariasi, kaip bendromis pastangomis į regioną sugrąžinti užsienio turistų srautus.  Viceministro Vinco Jurgučio teigimu, dėl užsitęsusios pandemijos ir karo Ukrainoje Baltijos šalys dar nesusigrąžino prarastų turistų srautų, taip pat sulėtėjo bendrų veiklų įgyvendinimas, antradienį pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  „Vis dėlto Lietuva viršija turistų susigrąžinimo prognozes ir tikisi atsigavimo jau kitais metais.

Lietuvos bankas (LB) įsteigė Klimato kaitos centrą, kurio tikslas – didinti žalumą ir mažinti su klimato kaita susijusias rizikas šalies finansų sektoriuje, antradienį pranešė bankas. Centrui vadovauja buvęs LB valdybos narys Tomas Garbaravičius. „Centriniai bankai gali ir privalo prisidėti prie ekologiškesnės ekonomikos, kurios siekiame visi bendrai kaip žmonija tam, kad išliktume. Todėl žalumas – viena iš strateginių Lietuvos banko veiklos krypčių.

Lietuva 2022 metais suvartojo 15,6 teravatvalandės (TWh) dujų arba 35 proc. mažiau nei 2021 metais, kai šalies dujų poreikis siekė 24 TWh, rodo dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ duomenys. Daugiau nei trečdaliu dujų vartojimas mažėjo, kai dėl aukštų dujų kainų šalyje ženkliai sumenko trąšų gamybos apimtys ir elektros gamyba Lietuvos elektrinėse, taip pat dėl šiltos žiemos ir sprendimo Vilniaus miesto šildymui naudoti mazutą.

„Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad palūkanų normos šiemet dar kils, bet 2024-aisiais ims mažėti. Bankas prognozuoja, kad Europos Centrinis Bankas (ECB) vasario pradžioje bazines palūkanų normas padidins dar 0,5 procentinio punkto, o birželį jos pasieks 3,25 proc. – maždaug tokiame lygyje turėtų nusistovėti ir tarpbankinės palūkanų normos „Euribor“. „Labai tikėtina, kad metų pabaigoje euro zonos infliacija nukris iki 2 proc.

SEB bankas teigia, jog praėjusių metų pabaiga ir šių metų pradžia didesnių staigmenų nepateikė, todėl bankas nekeičia prieš du mėnesius skelbtos šių metų Lietuvos BVP ir infliacijos prognozės. SEB prognozuoja, kad Lietuvos ekonomika šiemet turėtų augti 0,1 proc., o kitąmet – 3,5 procento.  „BVP augimo prognozė paremta tuo, kad, priešingai negu ankstesniais dvejais metais, kai pramonė buvo ūkio plėtros šaltinis, šiemet šiame sektoriuje sukuriama pridėtinė vertė nedidės.

Šiuo metu paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gali jaunos šeimos, kurių kiekvienam nariui nėra daugiau nei 36 metai. Tačiau šią ribą siūloma ilginti, nes ir tuokiasi žmonės vis vyresni. Pirmadienį Seimo narys Gintautas Paluckas įregistravo įstatymo projektą, kurį priėmus, parama būtų teikiama gyventojams iki 40 metų.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) turėtų stebėti, ar krentant elektros kainoms rinkoje nepriklausomi tiekėjai į tai reaguoja ir keičia savo kainodarą, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonominiais ir socialinės politikos klausimais. „Mes tikimės, kad VERT stebi rinką ir vertina, kad krentant kainoms rinkos dalyviai atitinkamai reaguoja su kainodara.

Bankas „Swedbank“ blogina šių ir kitų metų Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) prognozes – manoma, kad šiemet šalies ekonomika smuks 0,3 proc., o kitąmet augs iki 1,8 procento. Papildysime.

2022 metais nefinansinius priedus gavo 79 proc. darbuotojų, o  motyvacinių priedų gavėjų nuo 2021 metų paaugo 4 proc., antradienį pranešė atlyginimų tyrimo portalas manoalga.lt. Tyrimo duomenimis, per metus labiausiai padaugėjo tokių skatinimo formų kaip darbas namuose, įmonės įmokos papildomam sveikatos draudimui, įmonės renginiai, automobilio parkavimo vieta, rekomendacijų programa, priedai ypatingomis gyvenimo progomis ir nemokami gėrimai.

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų interesams atstovaujanti Trišalė taryba antradienį aptars kai kurių Seimo narių siūlymą indeksuoti dienpinigių ir kitas komandiruočių išlaidas, o konkrečius dienpinigių dydžius ir jų mažinimo kriterijus numatyti darbo sutartyse. Tokie pakeitimai būtų aktualiausi transporto ir logistikos verslui.  Darbdavių atstovai teigia, kad nelogiška indeksuoti šias išlaidas.

Daugiau kaip 1,4 mln. Lietuvos gyventojų kaupia pensiją II pakopos fonduose. Dalis jų gali nutraukti kaupimą ir atsiimti visą sukauptą turtą. Kitiems verta pagalvoti, ar neapsimokėtų kaupimo sustabdyti, kad po metų irgi būtų galima atsiimti visą sumą iš karto. Galimybė bet kuriam žmogui nutraukti kaupimą buvo numatyta 2019 m. Dabar tokios visuotinės galimybės nėra. Tačiau, jeigu žmogus jau sulaukė pensinio amžiaus, kaupimą nutraukti jam galima.

Kauno apygardos teismas praėjusį penktadienį tenkino bendrovės „Snaigė“ nemokumo administratoriaus Aurimo Valaičio prašymą pratęsti įmonės restruktūrizavimo plano pateikimo teismui terminą iki kovo 20 dienos, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pirmadienį pranešė bendrovė. Pasak bendrovės generalinio direktoriaus Mindaugo Sologubo, šis sprendimas buvo priimtas dėl to, kad vienas iš hipotekinių bendrovės kreditorių pradėjo vykdyti reikalavimo teisių perleidimo procedūrą naujam kreditoriui.

Žmonės skundžiasi, kad maisto prekės toliau brangsta. Anot jų, kai kurių prekių kainos jau rekordinėse aukštumose, pavyzdžiui, kiaušiniai kainuoja jau beveik 5 eurus. Tuo metu prekybininkai siūlo rinktis pigesnes prekes arba ieškoti nuolaidų.  Apie kiaušinių kaina gyventojai neseniai plačiai diskutavo socialiniame tinkle „Facebook“.  Vienas pirkėjas grįžęs iš parduotuvės „Maxima“ pasidalijo užfiksuota nuotrauka ir kaina.

Komercinio nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovė „Baltisches Haus“ viešam svarstymui pateikė prekybos centro „Mada“ rekonstrukcijos projektinius pasiūlymus. Vienas pirmųjų Vilniaus prekybos centrų, užimantis beveik 28 000 kv. m. plotą, paskutinį kartą buvo rekonstruotas prieš dešimtmetį, todėl šiuo metu analizuojama dabartinė rinkos situacija ir vertinamos atsinaujinimo galimybės, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Už elektros kilovatvalandę (kWh) 28 centus ar mažiau šiuo metu moka 34 proc., arba 401 tūkst. didžiuosius nepriklausomus tiekėjus pasirinkusių buitinių vartotojų, rodo  BNS skaičiavimai, atlikti remiantis bendrovių pateiktais duomenimis. Šiems vartotojams nereikia valstybės kompensacijų.    Kompensacijų šiuo metu nereikia apie 30 proc. dviejų tiekėjų vartotojams, o vieno  – apie 60 procentų.

Nepaisant padidėjusio neapibrėžtumo, palūkanų normų augimo ir karo keliamų rizikų, įmonės skolinasi sparčiau nei auga ekonomika, teigia Lietuvos bankas (LB). Be to, toliau sparčiai skolinasi ir gyventojai – tiek būsto įsigijimui, tiek vartojimui.  LB vertinimu, nominalus metinis paskolų įmonėms portfelio augimas siekia 21 procentą. „Tokį reikšmingą skolinimąsi pastaruoju metu sustiprina apyvartinių lėšų poreikis dėl didelio žaliavų, tarpinių prekių kainų augimo.

Pramonės produkcijos gamintojų kainos praėjusiais metais įspūdingai spurtavo visose trijose Baltijos valstybėse. Labiausiai šis kainų indeksas išaugo Latvijoje, o kukliausiai – Estijoje. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, paskutinį praėjusių metų mėnesį, palyginti 2021-ųjų gruodžiu, Lietuvos pramonės produkcijos gamintojai kainas kilstelėjo 20,7 proc., Latvijos – 28,8 proc., Estijos – 16,6 procento.

Lietuvoje kilus aršioms diskusijoms dėl pensinio amžiaus didinimo, taip pat pensijų kaupimo fonduose, iš kurių gyventojai neturi galimybės išeiti, pasigirsta skirtingų vertinimų, ar garbaus amžiaus lietuviai ateityje galės gyventi oriai.  Ekonomistas Raimondas Kuodis „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kokie galimi sprendimai dėl pensinio amžiaus ilginimo.  „Pensinis amžius nėra iškaltas akmenimis. Tai yra socialiai formuojamas dalykas.

Lietuvos šeimos ūkininkų sąjunga prašo dar labiau griežtinti žemės įsigijimą dideliems ūkininkams ir ūkiams, o Europos Sąjungos tiesioginių išmokų bazinei daliai nustatyti 60 tūkst. eurų ribą.  Šie reikalavimai numatyti organizacijos kreipimesi į šalies vadovus prašant imtis veiksmų. Jame taip pat prašoma užtikrinti paramą kooperacijai žemės ir miškų ūkyje, sudaryti patrauklias sąlygas kooperatyvams realizuoti produkciją.

Druskininkų centre esantis rekonstrukcijai uždarytas viešbutis „Pušynas“ teisme išvengė bankroto.  Kauno apygardos teismas sausio 10 dieną nutarė neiškelti įmonei bankroto bylos – to prašė „Sodra“, kuriai viešbutis gruodžio pabaigoje buvo skolingas 94,2 tūkst. eurų. Teismas pažymėjo, jog sausio pradžioje įmonė sumokėjo skolą „Sodrai“, dėl to atsisakyta kelti bankroto bylą.

Vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 41 proc. iki 117 eurų už megavatvalandę (MWh). Latvijoje ir Estijoje ji siekė 116 eurų už MWh, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“. Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, didesnes elektros kainas lėmė sumažėjusi vėjo generacija.

Lietuvos valdžios skola trečiąjį praėjusių metų ketvirtį siekė 24 mlrd. eurų ir sudarė 37,3 proc. šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) – šis rodiklis buvo vienas mažesnių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Latvijos valdžios skola siekė 15,1 mlrd. eurų ir sudarė 39,9 proc. BVP, o Estijos – 5,6 mlrd. eurų arba 15,8 proc. BVP. Estijos valdžios skola buvo mažiausia visoje ES.  Labiausiai prasiskolinusia šalimi išlieka Graikija, kur valdžios skola sudarė 178,2 proc. BVP.

Vienos didžiausių turto valdymo grupių Baltijos šalyse „Invalda INVL“ valdomos bendrovės „Mundus“ skolos fondas „Mundus Bridge Finance“ už 7 mln. eurų įsigis Latvijos vartojimo paskolų įmonės „Finto Capital“ obligacijų.  Įmonės pasirašė trejų metų trukmės sutartį ir fondas jau įsigijo 830 tūkst. eurų vertės obligacijų, teigiama „INVL Asset Management“ pranešime.

Teismas priėmė nagrinėti Lietuvos vaistinių asociacijos ir aštuonių vaistais prekiaujančių bendrovių skundus dėl Konkurencijos tarybos pernai gruodį joms skirtų milijoninių baudų. Tačiau teismas atmetė prašymus sustabdyti tarybos nutarimo galiojimą. Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) pirmadienį pranešė priėmęs nagrinėti skundus.

Pernai 76 įmonės pranešė apie grupės darbuotojų atleidimus – trečdaliu daugiau nei 2021 metais. Įspėjimų pernai sulaukė 5,5 tūkst. darbuotojų skelbia Užimtumo tarnyba. „2022 metų pirmąjį pusmetį gautuose grupės darbuotojų pranešimuose darbuotojų atleidimų priežastys buvo susijusios su geopolitiniais neramumais, o antrąjį – su energetikos kainomis, problemomis tiekimo grandinėse“, – pranešime sakė tarnybos Priemonių įgyvendinimo organizavimo skyriaus patarėja Brigita Blavaščiūnienė.

Krentant didmeninėms elektros kainoms nepriklausomi tiekėjai raginami kuo greičiau reaguoti į pokyčius biržoje, sako energetikos viceministrė Inga Žilienė. Ji taip pat siūlo gyventojams peržiūrėti sutartis su tiekėjais ir esant poreikiui pasirinkti kitą elektrą tiekiančią įmonę. Be to, I. Žilienė pranešė, kad šį pusmetį nustatyta kompensacijų už elektrą tvarka nebus keičiama, tačiau antrąjį pusmetį ją ketinama keisti.

Klaipėdos uostas pagal krovą pirmauja Baltijos valstybėse septintus metus iš eilės. Anot Klaipėdos uosto direkcijos pranešimo, krova praėjusiais metais buvo 21 proc. kuklesnė nei 2021-aisiais – apytikriai 36 mln. tonų. Latvijos susisiekimo ministerijos duomenimis, pernai visuose šalies uostuose perkrauta 48,1 mln. tonų krovinių – 15,2 proc. daugiau nei užpernai. Vien tik Rygos uoste krova išaugo 9,4 proc. iki 23,5 mln. tonų, Ventspilio – 33,1 proc. iki 14,7 mln. tonų, Liepojos – 7,8 proc.

Latvijos kapitalo geležinkelių paslaugų įmonė „LGC Cargo“ privalo sumokėti daugiau nei 80 tūkst. eurų  skolą už geležinkelių pajėgumų naudojimą „Lietuvos geležinkelių“ antrinei įmonei „LTG Infra“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) sausio 19-ąją padėjo tašką bendrovių ginče konstatavęs, kad skola priteista teisėtai. „Apeliacinis teismas padarė pagrįstą išvadą dėl iš sutarties kilusios prievolės atsiskaityti“, – teigiama nutartyje.