Pirmadienį Seimo narys Gintautas Paluckas įregistravo įstatymo projektą, kurį priėmus, parama būtų teikiama gyventojams iki 40 metų.
Projekto aiškinamajame rašte primenama, kad Paramos būstui įsigyti ar išsinuomuoti įstatymas apibrėžia „jaunos šeimos“ sąvoką, kuri naudojama ir Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatyme.
„Šių dviejų įstatymų tikslas yra vykdyti valstybės demografinę ir socialinę politikas per paramą asmenims įsigyti pirmąjį būstą.
Jei abu sutuoktiniai arba vienas vaikus auginantis asmuo yra iki 36 metų amžiaus, pagal dabar galiojantį įstatymą yra laikomi „jauna šeima“, nes toks amžius buvo įstatymo leidėjų pasirinkimas. Tačiau, dėl socialinės ir demografinės kaitos ši įstatymo formuluotė tampa problemiška“, – nurodoma rašte.
Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2009–2019 m. laikotarpiu pirmosios santuokos amžius didėjo nuo 28,3 iki 30,7 metų vyrams ir nuo 26,1 iki 28,3 metų moterims.
„Tendencija pirmosios santuokos amžiui didėti tęsiasi ir toliau, dėl vis ilgesnio laiko kurį jauni žmonės praleidžia aukštajame moksle ir sprendimą sudaryti santuoką daro vėliau.
Tai sukuria situaciją, kad vienas sutuoktinių dažnai gali būti vyresnis nei 36 metai, taigi sutuoktiniai negali pasinaudoti įstatymu apibrėžiama parama. Tai prieštarauja įstatymo leidėjo intencijai, kad kuo didesnė Lietuvos šeimų dalis turėtų galimybę įsigyti nuosavą būstą“, – įsitikinęs G. Paluckas.
Dėl to jis ir siūlo įstatyme prailginti „jaunoms šeimoms“ (arba jų nariams) taikomą amžiaus limitą nuo 36 iki 40 metų.
Skiriama nemenka parama
Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą parama būstui įsigyti teikiama 1) būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 2) mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Parama būstui išsinuomoti teikiama: 1) nuomojant socialinį būstą; 2) mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kad valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:
- 53 tūkstančiai eurų – asmeniui be šeimos;
- 87 tūkstančiai eurų – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;
- 35 tūkstančiai eurų – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.
Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti: pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.
Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos:
- jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
- jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 20 proc.
- jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
- šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.
- neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
- asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
- šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.
Paprastai kalbant, jeigu dėl subsidijos galima kreiptis, kai kredito suma neviršija 87 tūkst. eurų (galima imti ir didesnį kreditą, bet subsidija skaičiuojama tik nuo šitos sumos), o subsidijuojama 30 proc. šio kredito, tai žmogus gali tikėtis bendros 26,1 tūkst. kompensacijos.
Asmenys ir šeimos, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą.
Skiriama ir paskata pirmam būstui
Jaunoms šeimoms, įsigyjančioms pirmąjį būstą regionuose, valstybė subsidijuoja būstą tose teritorijose, kuriose kvadratinio metro normatyvinė vertė yra bent 65 procentais mažesnė už nustatytą didžiausią normatyvinę kvadratinio metro vertę visoje Lietuvoje.
Regionai, kurių teritorijose pirmąjį būstą įsigyjančios jaunos šeimos turi teisę į finansinę paskatą, peržiūrimi, tik kai pagal šią tvarką apskaičiuota nekilnojamojo turto ploto vieneto normatyvinė vertė to regiono teritorijoje padidėjo daugiau kaip 20 proc.
Didžiausią būsto daugiabučiuose pastatuose vieno kvadratinio metro normatyvinę vertę nustato ir savo interneto svetainėje skelbia Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pagal kiekvienų metų sausio 1 d. vidutines nekilnojamojo turto rinkos vertes Lietuvos miestuose, savivaldybių centruose ir kitose savivaldybių teritorijose.
Pagal Registrų centro nustatytą 2023 metais taikomą didžiausią kvadratinio metro normatyvinę vertę, kuri siekia 2374 eurus, į finansinę paskatą dabar galima pretenduoti tuose regionuose, kuriuose būsto kvadratinio metro normatyvinė vertė neviršija (jau peržiūrėjus ir įvertinus 20 proc. padidėjusią kvadratinio metro normatyvinę vertę) 997,08 eurų, nors konkretaus perkamo būsto kvadratinio metro kaina gali būti ir kitokia.
