Lietuvos verslas

Būsto kainoms ir toliau išliekant aukštumose, ekonomistas įžvelgė, kad Vilniuje įpirkti butą yra beveik sunkiausia iš daugelio Europos miestų. Socialiniame tinkle savo pastebėjimais apie nekilnojamojo turto (NT) rinką pasidalijęs ekonomistas Žygimantas Mauricas atkreipė dėmesį, kad dabar buto įsigijimui Vilniuje gali prireikti net 13 vidutinių metinių atlyginimų. „Ar pastebėjote, kad butų kainos Vilniuje tapo „sunkiai įkandamos“? Nieko nuostabaus, nes norint įsigyti 60 kv.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos paštas nuo vasario 24-osios vadovausiantis buvęs energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas sako, kad dėmesį pirmiausia skirs gerinti pašto paslaugų kokybę.  „Didelis dėmesys turi būti pagrindinei veiklai. Svarbu, kad didėtų kokybė pristatant siuntas, laiškus, efektyvumas įmonės viduje. Visi suprantame, kad kaštai auga, reikia taupyti.

Praėjusiais metais Lietuvoje apie 100 tūkst. žmonių uždirbo mažiau nei minimalią algą (MMA), rodo preliminarūs „Sodros“ duomenys. Įstaigos direktorė Julita Varanauskienė sako, kad daugiausiai – beveik 60 proc. – iš jų buvo dirbantys pensininkai, jaunimas, vaikus auginantys tėvai, kuriems nereikia mokėti papildomų „Sodros“ įmokų.

Lietuvos banko (LB) atstovas sako, kad komerciniai bankai, ypač turintys didesnį likvidumą, nesuinteresuoti didinti palūkanų už indėlius. Pasak Jokūbo Markevičiaus, tokia situacija susidarė, nes bankai ilgus metus nemokėjo palūkanų, tačiau net ir augant paskolų palūkanoms ne visi bankai priima terminuotus indėlius ir už juos moka.  „Europos Centrinis Bankas laikė mažas palūkanas ir jos buvo nulinės, todėl gyventojai rinkosi turėti ne terminuotus indėlius, o vienadienius.

Iki 2025 m. pabaigos Lietuvoje planuojama atsisakyti įprastos telefonų numerių pradžios. Vietoje skaičiaus 8 lietuviškuose numeriuose reikės naudoti 0 arba šalies kodą +370. Tai reikš, jog adresų knygelėje suvesti numeriai, kurie prasideda aštuonetu, bus nepasiekiami. Redaguoti šimtus telefono adresų knygos kontaktų numerių, prasidedančių 8, gali tapti dideliu iššūkiu. Laimei, yra lengvas būdas užtikrinti, kad jūsų telefonas tai padarys už jus, rašoma „Bitės“ pranešime spaudai.

„Lietuvos geležinkelių“ grupės (LTG) krovinių vežimo bendrovė „LTG Cargo“ vasario mėnesį  pradės gabenti krovinius konteineriais tarp Kauno intermodalinio terminalo ir Slavkovo Lenkijoje, trečiadienį pranešė LTG.  „LTG Cargo“ vadovė Eglė Šimė sako, kad įmonė plečia krovinių gabenimo maršrutų tinklą Vakaruose, o naujas maršrutas leis dar daugiau vilkikais tarp Lietuvos ir Lenkijos gabenamų krovinių perkelti ant geležinkelių.

Trijuose Lietuvos oro uostuose keleivių skaičius sausį siekė 384 tūkst. – 53 proc. daugiau nei pernai sausį. Be to, aptarnauta 3,6 tūkst. skrydžių – 11,1 proc. daugiau.  Pasak Lietuvos oro uostų maršrutų plėtros vadovo Tomo Zitikio, toliau augantys keleivių ir skrydžių srautai rodo spartų aviacijos sektoriaus atsigavimą. „Visi trys oro uostai demonstruoja augimo tendencijas.

„Sodra“ pernai gavo 6,3 mlrd. pajamų, arba 17 proc. daugiau nei užpernai, o jos išlaidos didėjo 13 proc. iki 5,58 mlrd. eurų, rodo preliminarūs duomenys. „Sodros“ direktorė Julita Varanauskienė sako, kad pagal fondo pajamas ir išlaidas galima daryti prielaidą, kad Lietuvos ekonomika pernai augo, o dabar ima lėtėti ir tam fondas yra pasirengęs.  „Tai, kad pajamos yra didesnės nei išlaidos rodo, kad mes gyvenome ekonomikos augimo laikotarpiu ir tuo metu sugebėjome turėti teigiamą balansą.

Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė sako, jog blogų būsto paskolų bankuose yra rekordiškai mažai – tik pavieniai paskolų turėtojai domisi galimybe susimažinti paskolų įmokas ar jas atidėti.  „Šiuo metu į kredito įstaigas, matome, kad kreipiasi pavieniai gyventojai pasidomėti dėl galimybių kažkiek atidėti savo būsto paskolų mokėjimus ar susimažinti įmokas“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė E.Čipkutė.   „Kol kas dar tendencijos nėra.

Sostinės gyventojai trečiadienį ryte pastebėjo keistai virš Vilniaus skraidantį užsakomųjų skrydžių oro linijų bendrovės lėktuvą. Naujienų portalui tv3.lt nuotrauką atsiuntusi skaitytoja Margarita (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.) teigė, kad keleivinis „Airbus A320-233“ įtartinai skraido aplink sostinę.

Valstybės valdoma skrydžių valdymo bendrovė „Oro navigacija“ už 1,1 mln. eurų iki šių metų pabaigos ketina įdiegti skrydžių treniruoklį. Įrangą gamins ir ją įdiegs konkursą laimėjusi Vokietijos bendrovė „Rose Simulation“ – sutartis su ja pasirašyta sausį. „Oro navigacijos“ vadovas Saulius Batavičius sako, kad treniruokliu bus rengiami nuolatiniai skrydžių vadovų mokymai.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad iki vasario 15 dienos mokesčius išskaičiuojantys asmenys mokesčių administratoriui turi pateikti duomenis apie 2022 metais gyventojams išmokėtas A ir B klasės pajamoms priskiriamas išmokas. Iš 124,3 tūkst. turinčių tai padaryti - duomenis šiuo metu jau pateikė apie pusė – 58 tūkst., mokesčių mokėtojų.

Šiaulių bankas įsteigė naują grupės įmonę „SB Asset Management“, per kurią ketina netiesiogiai valdyti iš bendrovės „Invalda INVL“ perimamą mažmeninį investicinių ir pensijų fondų valdymo verslą Lietuvoje. Nauja įmonė taip pat padės tinkamai pasiruošti verslų sujungimui, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą trečiadienį pranešė Šiaulių bankas.

Valstybės valdomai bendrovei Lietuvos paštas vadovaus buvęs energetikos grupės „Epso-G“ vadovas Rolandas Zukas. Jis pareigas pradės eiti nuo vasario 24 dienos, pranešė bendrovė. Naująjį vadovą penkerių metų kadencijai paskyrė Lietuvos pašto valdyba.

Lietuvos savivaldybes pasiekė vaikų dienos centrams skirtas beveik 1 mln. eurų didesnis finansavimas nei pernai, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) pranešime spaudai. Beveik visoje šalyje (58 savivaldybėse) veikiantiems 482 vaikų dienos centrams, teikiantiems akredituotas vaikų dienos socialinės priežiūros paslaugas, paskirstyta 8,46 mln. eurų, kai 2022 m. buvo paskirstyta 7,5 mln. eurų.

Registruotas nedarbas šalyje sausį paaugo 0,3 proc. punkto iki 9,2 proc., bet buvo 1 punktu mažesnis nei prieš metus, skelbia Užimtumo tarnyba. Vasario 1 dieną Lietuvoje registruota 160,9 tūkst. bedarbio statusą turinčių asmenų – 9,3 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Tarnybos teigimu, sausį kreipėsi 18,4 proc. (4,3 tūkst.) daugiau darbo ieškančių asmenų nei gruodį – iš viso 27,5 tūkstančio.

Maždaug 30 mln. eurų vertės Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtrai pirmąjį šių metų ketvirtį planuojama skelbti rangovo konkursą, sako Lietuvos oro uostų laikinasis vadovas Aurimas Stikliūnas.  Pasak jo, sparčiai augant keleivių srautams darbai turėtų būti pradėti metų pabaigoje – anksčiau, nei buvo numatyta.

Didžiosios nekilnojamojo turto (NT) bendrovės 2023 metais suplanavo daugiau nei 707 mln. eurų investicijų į NT plėtrą, rašo portalas vz.lt. Portalo teigimu, didieji šalies plėtotojai planuoja bent 1,7 proc. didesnes investicijas nei 2022 metais (695,8 mln. eurų) – tai didžiausias investicinis apetitas, kurį VŽ fiksuoja per pastaruosius metus. Daugiausia šiemet į plėtrą investuoti planuoja „MG grupės“ valdoma įmonė „Darnu Group“ (114 mln. eurų), Dargių šeimos valdoma „Eika“ (95,07 mln.

Stebint galutinę pieno kainą parduotuvėse per metus – praėjusių metų gruodį, palyginti su tuo pačiu metu 2021-aisiais – perdirbėjų dalis šioje kainoje augo labiausiai ir siekė 25 proc. Pieš metusi ji sudarė 14,7 proc. visos kainos. Tuo metu pieno gamintojų – karvių laikytojų dalis sumenko 10,2 punkto iki 28 proc., o prekybininkų dalis – 0,1 punkto iki 29,6 proc. Likusią dalį – 17,4 proc. – sudaro pridėtinės vertės mokestis (PVM), rodo Žemės ūkio duomenų centro statistika.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba trečiadienį ketina padidinti kompensaciją privačius darželius lankantiems vaikams. Pagal projektą, šiuo metu skiriamą 100 eurų kompensaciją numatoma pakelti iki 120 eurų. Aiškinamajame projekto rašte nurodoma, kad šis didinimas jau suplanuotas šių metų savivaldybės biudžete. Tam papildomai numatyta 1,4 mln. eurų. Anot savivaldybės, didinti kompensaciją būtina dėl 20,5 proc. pasiekusios infliacijos.

Vyriausybė trečiadienį apsispręs dėl lėšų paskirstymo automobilių keliams – per trejus metus tam ruošiamasi skirti maždaug 1,587 mlrd. eurų.  Tai jau antras kartas, kai lėšos kelių tvarkymui skirstomos trejiems metams, o ne vieneriems, kaip anksčiau.  Susisiekimo ministerijos parengta Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo sąmata numato, kad šiemet šalies keliams bus skirta 543,189 mln. eurų, o 2024 ir 2025-aisiais – po 521,972 mln. eurų.

Lietuvos politikai ir valdininkai dažnai viešai reiškia susirūpinimą demografine padėtimi ir deklaruoja paramą jaunoms šeimoms. Tačiau kai nuo žodžių reikia pereiti prie veiksmų, jie randa keisčiausių pasiteisinimų, kodėl, pavyzdžiui, parama šeimoms būstui įsigyti jų nepasiekia. Gyventojai niršta ant savivaldybių, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, pačios ministrės Monikos Navickienės. Tačiau ministerijos specialistai negali dorai paaiškinti, kodėl pinigai nepasiekia šeimų.

Baudas už greičio viršijimą pernai gavo beveik 0,7 mln. Lietuvos vairuotojų. Nors kai kuriose valstybėse už šį Kelių eismo taisyklių (KET) nusižengimą baudos dydis nustatomas atsižvelgiant gyventojų pajamas, mūsų šalyje baudų dydžiai nesikeičia jau kurį laiką. Ekspertai vardija, kaip būtų galima pažaboti kelyje skubančius vairuotojus, o policija užsimena apie iškeltą pagrindinį tikslą, kuriuo siekiama didesnio saugumo.

Lietuvos banko (LB) vadovas žada, kad pavasarį Seimą turėtų pasiekti pataisos, kaip plėsti paskolų su ilgam laikui fiksuotomis palūkanomis pasiūlą. Tačiau Gediminas Šimkus atmeta kai kurių Seimo narių idėją  suteikti mokesčių lengvatą gyventojams, kurie ims tokias paskolas.  „Fiksuotos palūkanos turi būti pasirinkimas, toks produktas duri būti prieinamas.

Antradienį į „Iki“ parduotuvių lentynas atkeliavo pirkėjų ilgai laukti pirmieji šviežio derliaus lietuviški trumpavaisiai agurkai. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad pirmieji vietinių ūkininkų užauginti agurkai kasmet sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo ir yra tiesiog išgraibstomi, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Konkurencijos taryba leido medicinos klinikų tinklui „InMedica“ iš bendrovės „OP Grupė“ įsigyti Vilniaus implantologijos centro kliniką. Konkurencijos taryba antradienį pranešė leidusi įsigyti 100 proc. klinikos akcijų ir perimti jos vienvaldę kontrolę. "Dėl numatomos vykdyti koncentracijos nebus sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamose rinkose", - teigiama pranešime. Klinika įkurta 2001 metais.

Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) diegia išmaniuosius elektros skaitiklius, leidžiančius klientams sekti detalų elektros energijos suvartojimą ir pamiršti būtinybę nurašinėti skaitiklių duomenis. Nors naujovės ilgalaikėje perspektyvoje padės taupyti elektrą ir koreguoti vartojimo įpročius, gyventojams gali kilti klausimų dėl skaitiklių keitimo proceso, tikslumo ir suvartotos energijos fiksavimo.

Neapsikentę vis mažėjančių supirkimo kainų pirmadienį ūkininkai paskelbė streiką. Jie žada visą savaitę primelžtą pieną išpilti laukuose arba dalinti nemokamai. Žemdirbiai prie streiko ragina prisijungti ir gyventojus. Prašo jų šią savaitę nepirkti pieno prekybos tinkluose, o pieno produktus įsigyti turguose, ūkininkų parduotuvėlėse ar tiesiog pasiimti nemokamai.  Vien per vieną tik Tauragės rajone protestų dieną ūkininkai jau išpylė laukuose daugiau kaip 30 tonų, arba 30 tūkst.

Alytaus statybos bendrovė „Dzūkijos statyba“ Kauno technologijos universiteto prašymu įtraukta į Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į jį bendrovė įtraukta sausio 25 dieną. Universitetas sausio pradžioje nutraukė 5,04 mln. eurų vertės sutartį su „Dzūkijos statyba“ dėl laboratorijų komplekso „M-Lab“ statybos Kaune, buvusioje „Kolegų“ kavinės vietoje.

Daugelį metų smūgį po smūgio patiriantys pieno gamintojai – pratrūko. Paskutiniu lašu kantrybės taurėje buvo beveik du kartus mažinamos pieno kainos. Ūkininkai sujudo visoje Lietuvoje, o prie Tauragės susirinkę protestuotojai pievoje išlaistė 10 tonų pieno. Ar sukilę ūkininkai išsiderės, kad daugiau mokėtų už pieną? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja „Pricer.

Ekonomikos ir inovacijų bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ragina mokslo ir studijų institucijas su verslu burtis į konsorciumus ir įgyvendinti programas, kurioms numatyta 77,7 mln. eurų paramos iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano, pranešė Inovacijų agentūra.

Lietuvai šiemet balandį planuojant atlikti pirmąjį šalies istorijoje elektros sistemos izoliuoto darbo bandymą, elektros perdavimo tinklo operatorės „Litgrid“ vadovas Rokas Masiulis sako, jog Latvijos ir Estijos operatoriai galutinai pranešė nedalyvausiantys bandyme.  „Kaimynai galiausia nesutiko – gavome jau aiškius raštus iš jų, kad jie nedalyvaus bandyme. Aišku, viltis miršta paskutinė, gal dar persigalvos, bet manau, kad ne“, – portalui vz.lt sakė R. Masiulis.

E.sveikatos diegimas jau netrukus užbaigs antrąjį dešimtmetį, tačiau didžiausi iššūkiai vartotojams naudojantis sistema išlieka iki šiol, sako ISM „Skaitmeninės transformacijos ir verslo“ modulio vadovas Gediminas Buivydas. Paeikiame neredaguotą G. Buivydo komentarą. Gydytojai netveria pykčiu dėl nuolatinių trikdžių, o vartotojams sistema nepritaikyta, nepatogi, klaidi ir, kaip rodo mano studentų tyrimas, reikalinga tik skaitmeniniam COVID-19 pažymėjimui išsiimti.

„Danske Bank“ filialo Lietuvoje vadovas Giedrius Dzekunskas sako, kad šiemet organizacija ketina priimti 100-200 naujų darbuotojų, rašo portalas vz.lt.  Daugiausiai bus ieškoma technologijų, įvairių bankinių, finansinių, klientų aptarnavimo, duomenų mokslo kompetencijų turinčių bei skandinavų kalbomis šnekančių darbuotojų. Artimiausiais metais „Danske Bank“ taip pat sieks įdarbinti daugiau brandžių talentų.

Privačios saulės elektrinės elektros gamybos apimtis pernai Lietuvoje, palyginti su 2021-aisiais, padidino 6,5 proc. Nors pačioje metų pabaigoje saulės spinduliai buvo reti, tačiau bendri metiniai saulės elektros gamybos rodikliai augo ir padėjo stabilizuoti vartotojų kaštus brangusiai elektros energijai, konstatuoja energetikos sprendimų bendrovė „Elektrum Lietuva“. Įmonės Technikos ir tiekimo departamento vadovas Kostas Dryžas sako, kad individualios saulės elektrinės daugiau elektros pernai ...

Antradienį į prekybos tinklo „Iki“ parduotuvių lentynas atkeliavo pirkėjų ilgai laukti pirmieji šviežio derliaus lietuviški trumpavaisiai agurkai, praneša bendrovė. Jos komunikacijos vadovė Vaida Budrienė tikina, kad pirmieji vietinių ūkininkų užauginti agurkai kasmet sulaukia didelio pirkėjų susidomėjimo ir yra tiesiog išgraibstomi.

Pernai Seimo priimtos pataisos, pagal kurias energijos gamybos įmokas privalo mokėti tik rinkos naujokai, gali juos diskriminuoti ir privilegijuoti senbuvius, kuriems jų mokėti nereikia, teigia Konkurencijos taryba (KT).  Tokios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas, be to, toks reguliavimas gali būti laikomas neteisėta valstybės pagalba rinkos senbuviams, o tam būtina gauti Europos Komisijos leidimą, teigia tarybos ekspertai...

Prekybos ir pramogų centrai „Akropolis“ pirmą kartą skelbia finalinį žiemos išpardavimų savaitgalį „Dylų dylas“, rašoma pranešime spaudai. Vasario 10-12 d. Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropolių“ pirkėjų lauks specialūs pasiūlymai bei nuolaidos šimtuose parduotuvių ir paslaugų teikimo vietų.

Pernai metais buvo pavogta arba pamesta 30,6 tūkst. telefonų, tai 30 proc. daugiau nei 2021 m., suskaičiavo duomenų analitikos bendrovė „Scorify“, kuri kaupia telekomunikacijos bendrovių pateikiamus duomenis apie pavogtus ar pamestus telefonus ir skelbia juos manoimei.lt platformoje, rašoma pranešime spaudai. Populiariausi tarp vagišių buvo „Samsung“ telefonai. Kaip ir ankstesniais metais, jie sudarė 38 proc. dingusių įrenginių.

Kauno miesto savivaldybės taryba suvienodino kainą už vaikų darželius visiems tėvams, nepriklausomai nuo to, ar jie registruoti mieste, ar už jo ribų. Šiam siūlymui antradienį pritarta bendru sutarimu. Kauno miesto savivaldybės taryba 2019 metais buvo nusprendusi, kad iki tol 58 centus siekęs dienos mokestis už darželį turi būti keliamas iki 9,2 euro.

Sausio mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 103 eurus už megavatvalandę (MWh) – 61 proc. mažiau nei gruodį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Anot bendrovės, šilti sausio orai visame regione lėmė stabilias gamtinių dujų kainas, mažą vartojimą ir aukštą hidroelektrinių elektros gamybą, o tai veikė ir elektros kainą.

Kauno taryba antradienį patvirtino šių metų miesto biudžetą. Jo pajamos šiemet, planuojama, augs 16,4 proc. iki 499,3 mln. eurų, o asignavimai – 18,7 proc. – iki 571,7 mln. eurų. Už biudžeto projektą balsavo 31, prieš – 9 tarybos nariai, susilaikiusiųjų nebuvo.   Nepaisant to, kad numatomi asignavimai viršija pajamas, savivaldybė skelbia, jog biudžetas, kaip ir pernai, bus subalansuotas – panaudojus 64,5 mln. eurų praėjusių metų biudžeto likutį bei 7,9 mln.

Žirmūnuose planuojamas statyti Lengvosios atletikos maniežas jau baigiamas projektuoti, iki statybos liko paskutinis žingsnis – gauti statybą leidžiantį dokumentą, rašoma Vilniaus savivaldybės pranešime spaudai.

Įmonės ir gyventojai, kaip ir kasmet, turi deklaruoti savo turimą komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą (NT) ir sumokėti mokestį už 2022 m. mokestinį laikotarpį, primena Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tai padaryti reikia per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) iki vasario 15 d. Už 2022 m. 12 tūkst. įmonių bei 4 tūkst. gyventojų jau deklaravo 40,5 mln. eurų komercinio NT mokesčio. Preliminariais VMI duomenis dar 44 tūkst.

„Omniva“ ir „Asendia“, bendra Prancūzijos („La Poste“) ir Šveicarijos („Swiss Post“) nacionalinių pašto paslaugų bendrovių įmonė, sudarė strateginės partnerystės sutartį, kuria siekiama padėti interneto mažmenininkams plėsti pardavimus įsitvirtinusiose ir besiformuojančiose rinkose. Bendradarbiaudama su „Asendia“, „Omniva“ galės suteikti prieigą prie pasaulinių internetinių parduotuvių ir jų plataus asortimento.

Aukštos kvalifikacijos profesijų darbuotojų jau dabar stinga Lietuvoje, o šalies ūkio sektoriuose jų poreikis nemažėja. Todėl Užimtumo tarnyboje pernai įkurtas Aukštos kvalifikacijos atrankų kompetencijų centras, visoje šalyje darbdaviams teikiantis išskirtines paslaugas, rašoma tarnybos pranešime spaudai. Pirmieji veiklos mėnesiai patvirtino tokio centro naudą: įvyko daugiau nei 2 tūkst. atrankos pokalbių su Užimtumo tarnyboje užsiregistravusiais klientais, buvo surengtos 367 atrankos.

Siūlymas laikinai papildomai apmokestinti dėl augančių palūkanų komercinių bankų uždirbamą itin didelį pelną yra sveikintinas, sako prezidento patarėja.  „Skatinimas socialiai atsakingo finansų sektoriaus, viso sektoriaus dalyvių elgesio, orientuoto į didesnį balansą, yra tikrai sveikintinas“, – antradienį Žinių radijui teigė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė.

Statybos, remonto ir buities prekių tinklui „Kesko Senukai Lithuania“ privalo sumokėti JAV investicijų kompanijos „W. P. Carey“ fondo įmonei „Sekeslog 17“ daugiau nei 0,5 mln. eurų skolą už logistikos centro Kauno rajone nuomą per pirmąjį karantiną 2020 metų pavasarį, galutinai nusprendė teismas.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis nurodė Lietuvos automobilių kelių direkcijai (LAKD) iki vasario 17-osios išsamiai ištirti, kodėl praėjusią savaitę įgriuvo tiltas per Nevėžį Kėdainiuose. „Tyrimo metu, be kita ko, turi būti įvertintos įvykį lėmusios aplinkybės, neapsiribojant finansavimo trūkumu ir sunkiasvorių transporto priemonių judėjimu tiltu“, – teigiama ministro pavedime.