Tokios Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo nuostatos gali sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas, be to, toks reguliavimas gali būti laikomas neteisėta valstybės pagalba rinkos senbuviams, o tam būtina gauti Europos Komisijos leidimą, teigia tarybos ekspertai.
„Tokiu būdu esami energijos gamintojai galėtų būtų privilegijuojami, o naujai į rinką siekiantys patekti konkurentai – diskriminuojami. (...) Dėl tokio reguliavimo naujiems gamintojams gali būti sudėtingiau nei jau veikiančioms įmonėms vykdyti veiklą, gali mažėti jų paskatos pradėti gaminti elektros energiją“, – teigiama KT pranešime.
Įstatymo pataisos numato, kad nauji gamintojai, gavę leidimą gaminti elektrą nuo šių metų liepos, privalės mokėti įmokas, kurios apskaičiuojamos per metus pagamintą ir į tinklus patiektą kiekvieną elektros kilovatvalandę dauginant iš 0,13 cento.
KT pabrėžia, kad tokia nuostata inicijuota svarstymų Seime metu nesuderinus su taryba, tad institucija iki įstatymo priėmimo negalėjo į ją reaguoti, o savo nuomonę pateikė tik gavusi Seimo narės Laimos Nagienės prašymą ją įvertinti.
Konkurencijos taryba nevertina Seimo jau priimtų įstatymų teisėtumo, tačiau primena, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad neatliktas privalomas poveikio vertinimas gali būti pagrindas pripažinti teisės aktą neteisėtai priimtu.
KT nuomonė išsiųsta ir Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai.
