Lietuvos verslas

Žemės ūkio ir maisto gamybos grupės  „Linas Agro Group” valdoma bendrovė „Kauno grūdai“ investuoja 32 mln. eurų į naują greitai paruošiamų produktų gamybos padalinį Alytuje. Gamykloje bus sukurta apie 250-300 naujų darbo vietų. Tai jau antras toks bendrovės fabrikas Alytuje – planuojama, kad naujasis 11 tūkst. kv. metrų ploto fabrikas pradės veikti jau 2024 metų pradžioje.

Naująja telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ vadove paskirta Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad net ir mažėjant energijos kainoms išaugę jos kaštai išliks iššūkiu tiek įmonei, tiek visam telekomunikacijų sektoriui.  „Tikrai neturėčiau iliuzijų, kad tai (aukštos energijos kainos – BNS) yra jau praeitis. Manau, kad tai kaip tik vis dar yra didelė rizika ir ji ilgai išliks“, – interviu BNS sakė nuo kovo 1 dienos „Telia Lietuvai“ pradėsianti vadovauti G. Kaminskaitė-Salters.

Azartinių lošimų įmonei „Amber Gaming“, valdančiai prekės ženklą „7bet“, pagrįstai skirta 31,46 tūkst. eurų bauda už draudžiamą reklamą, nusprendė teismas.  Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) praėjusią savaitę atmetė įmonės skundą dėl Lošimų priežiūros tarnybos 2021 metais skirtos baudos.

Vienintelei Baltijos šalyse Mažeikių naftos perdirbimo gamyklai „Orlen Lietuva“ pradedant įgyvendinti didžiausią per jos veiklos istoriją rekonstrukcijos projektą, vietos verslininkai laukia papildomų klientų ir pajamų. Miesto vadovas teigia, kad itin didelio žmonių antplūdžio verslas turėtų sulaukti birželį, kai prasidės svarbiausi darbai.  „Darbai ten vyksta, bet papildomo judėjimo mieste šiuo metu nematome“, – BNS sakė Mažeikių meras Vidmantas Macevičius.

Nuo pirmadienio ketinama tęsti Kėdainiuose esančio Vilainių tilto per Nevėžį rekonstrukciją. Eismą tiltu tikimasi atnaujinti birželio mėnesį. Lietuvos automobilių kelių direkcija praėjusią savaitę pranešė, kad su rangove – bendrove „Hisk“ – siekiama paspartinti šio tilto J. Basanavičiaus gatvėje darbus.  „Su rangovu sutarta, kad vasario 20 dieną rangovas grįžta į objektą ir bus tęsiami tilto, esančio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr.

Įmokas pensijai Lietuvoje žmonės vidutiniškai moka apie 40 metų, iš jos išgyventi neretai būna iššūkis. O pensijoje lietuviai vidutiniškai pragyvena 20 metų. Norint pensijoje gyventi, o ne tik išgyventi, reikia pradėti apie tai galvoti kuo anksčiau. 70 proc. savo pajamų – tokią dalį pajamų rekomenduojama užsitikrinti senatvėje. Specialistai skaičiuoja, kad kiekvieną mėnesį atsidedant po 500 eurų, senatvėje būtų galima kas mėnesį gyventi už 1 tūkst. eurų.

Darbe daugelis praleidžiame bent trečdalį savo dienos. Tačiau ne visi darbdaviai yra patenkinti savo darbuotojų elgesiu darbo metu. Anot jų, kai kurie poilsiauja ar rūko per dažnai. Tuo metu darbuotojų atstovai pažymi, kad taip nebūtų, jeigu darbuotojai uždirbtų daugiau. Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, kiek darbuotojai darbo metu gali turėti pertraukėlių. Darbdaviai skundėsi, kad daugiausiai pertraukėlių reikia rūkantiems darbuotojams.

Jeigu pakankamai ilgai dirbate viename darbe ir jus atleidžia, galite kreiptis į „Sodrą“ ilgalaikio darbo išmokos.  Ji priklauso net ir tuo atveju, jeigu ilgai nesėdite be darbo ir greitai susirandate kitą. Kam priklauso išmoka Kaip aiškina „Sodra“, jūs turite teisę gauti ilgalaikio darbo išmoką, jeigu: buvote atleistas pagal Darbo kodekso 57 str.

Lietuvoje mažėjant gyventojų, susigrąžinti namo bandoma emigrantus. Tačiau išvykę gyventi svetur ne visi lietuviai nori sugrįžti. O tie, kurie nori, skundžiasi, kad čia sunku ir darbą susirasti, ir pragyventi. Anot jų, darbdaviai nenori įdarbinti užsienyje dirbusių žmonių, nes jie derasi ir dėl algos, ir dėl geresnių darbo sąlygų. Portalui tv3.lt IT specialistas Ignas pasakojo, kad į Lietuvą iš Švedijos gyventi ir dirbti grįžo prieš pusmetį.

Lietuvos gyventojai turės gerai pamiklinti pirštus, teks perrašyti savo telefonuose esančius numerius, nes kitaip niekam neprisiskambins. Mat mūsų šalyje keisis prieš telefono numerį renkamas kodas. Vietoj aštuoneto reikės rinkti nulį. Tam, kad gyventojams nekiltų nesklandumų, mobiliojo ryšio operatoriai pataria gyventojams visus telefono numerius naudoti su tarptautiniu kodu +370, kuris nesikeis.

Netikrų pinigų Lietuvoje pasitaiko ne dažnai, bet pasitaiko, todėl gyventojai skatinami būti budrūs ir žinoti, kokiose vietose ir kurių banknotų bei monetų vertėtų vengti. Pasibaigus karantinui padirbtų eurų Europoje padaugėjo, taigi Lietuvoje jų taip pat gali atsirasti daugiau, nes didžioji dauguma ar net visi jie gaminami užsienyje. Specialistai paaiškino, kokiais būdais galima patikrinti banknotų ir monetų tikrumą ir ką daryti, jei žmogus aptinka suklastotų eurų.

Brangsta ne tik įvairios prekės, bet ir paslaugos. Dažnam gyventojui vakarienė restorane tapo prabanga. Tai pastebi ir kavinių, restoranų vadovai. Anot jų, klientų sumažėjo, žmonės restoranuose lankosi rečiau. Tačiau prognozuojama, kad net mažesni klientų srautai kainų restoranuose ir kavinėse nesumažins.  Gyventojai portalui tv3.lt pasakojo, kad restoranų tenka atsisakyti.

Kauniečiai pranešė, jog skrydžių stebėjimo sistemoje pastebėjo, jog vienas lėktuvas suko ratus aplink Kauno oro uostą, o galiausiai pasuko Latvijos link. Jų spėjimu, lėktuvui nepavyko nusileisti dėl oro sąlygų. Lietuvos oro uostų atstovė informavo, jog skrydis iš tiesų buvo nukreiptas į Rygos oro uostą. „Dėl audros lėktuvas negali nusileisti Kauno oro uste. Didelis vėjas pučia ir dėl to negali nusileisti, dabar skrenda Link Latvijos lėktuvas“, – teigė skrydžio pasikeitimą pastebėjęs kaunietis.

Maždaug 2 tūkst. eurų verta su klaida nulieta lietuviška 2 eurų moneta, skirta Žuvinto biosferos rezervatui, sudomino daugelį gyventojų. Tokių monetų buvo išleista tik 500 vnt. ir ją turėti ar gauti, tikimybė yra labai menka. Tačiau ne tik ji gali gerokai papildyti kišenes. Retų, proginių ar kolekcinių lietuviškų monetų yra daugybė – tiek eurų, tiek litų, tiek šimtmečių senumo kitų monetų.

Pastaruoju metu vis daugiau lietuvių vyksta apsipirkti į Lenkiją. Čia didžiausi pirkėjų srautai iš Lietuvos atvyksta savaitgaliais. Tačiau nuolatiniai pirkėjai pataria kitiems savaitgalį į Lenkiją geriau nevažiuoti. Anot jų, tokiu metu lenkai pakeičia prekių kainas ir jas parduoda brangiau. Be to, tenka stumdytis eilėse ir klausytis lietuvių keiksmų.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę sumažėjo 14 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 2,9 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 10–16 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 111,2 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 129,3 euro. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra pigo 12,9 proc., iki 110,7 eurų, Estijoje – 12,1 proc., iki 110 eurų. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę padidėjo 5,1 proc.

Verslo dienraščio „Financial Times“ investicijų ekspertų padalinys „fDi Intelligence“ į daugiausia potencialo šiais metais turinčias investicijų kryptis Europoje įtraukė keturis Lietuvos miestus.  Vidutinio dydžio Europos miestų kategorijoje antrąją vietą užėmė Vilnius, o tarp mažų miestų, šiemet turinčių daugiausia galimybių pritraukti tiesioginių užsienio investicijų (TUI), septintoje vietoje yra Kaunas, devintoje – Klaipėda. Panevėžys yra ketvirtoje vietoje tarp mažiausių miestų.

Kasmet iki gegužės 1 d. daugelis gyventojų deklaruoja ankstesniais metais gautas pajamas. Tuomet jie gali susigrąžinti nemenkas sumas gyventojų pajamų mokesčių permokų arba turi sumokėti nepriemoką. Dabar jau kiekvienas gali pamatyti, kiek pinigų galės susigrąžinti ar turės primokėti už praėjusius metus. Šimtams tūkstančių gyventojų pernai buvo sugrąžinta milijonai eurų – vidutiniškai po 290 eurų kiekvienam.

Vidutinės benzino ir dyzelinio kuro kainos Lietuvoje per savaitę mažėjo, degalai išlieka pigiausi Baltijos šalyse, penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Sausio vasario 6–13 dienomis benzino litras Lietuvoje vidutiniškai kainavo 1,5 euro arba dviem euro centais mažiau nei prieš savaitę, o dyzelinis kuras atpigo trimis centais – iki 1,64 euro. Benzino kaina mažesnė už dyzelino yra nuo rugpjūčio pabaigos, nurodo LEA.

Dar prieš gerą dešimtmetį prekybos tinklo vardu pažymėtos prekės labiausiai asocijavosi su žemiausios kainos pasirinkimu. Į šią kategoriją patekdavo patys paprasčiausi bei kasdieniškiausi produktai, kuriems atitekdavo ir mažiau matomos lentynos. Tačiau pastaraisiais metais tokie privačių prekių ženklų produktai vis dažniau atsiranda pirkėjų krepšeliuose ir puikuojasi pagrindiniuose parduotuvių stenduose.

Penktadienį pasibaigus ketvirtajam verslininko Vidmanto Kučinsko valdytos bankrutavusios bendrovės „Arvi ir ko“ aukcionui, neskelbiamas pirkėjas pasiūlė 2,4 mln. eurų.  Pradinė „Arvi ir ko“ kaina vasario 15-17 dienomis vykusiame aukcione buvo 2,3 mln. eurų, dėl jos varžėsi penki dalyviai. „Bent vienas pasiūlymas buvo gautas. Tikrai negaliu atskleisti, kas pasiūlė“, – penktadienį BNS sakė „Arvi ir ko“ nemokumo administratoriaus įgaliotas asmuo Gintautas Vaškelis.

Protestuodami dėl itin kritusių pieno supirkimo kainų ūkininkai prie Žemės ūkio ministerijos Vilniuje penktadienį atvežė 9 tonas pieno, kurį žmonėms dalijo nemokamai. „Norim atkreipti visuomenės dėmesį į susidariusią situaciją, kai ūkininkai parduoda pieną už kelis centus, o parduotuvėje kainos vos ne didžiausios Europoje“, – BNS teigė proteste dalyvavęs Šilalės rajono ūkininkas Valentas Grybas, turintis 50 karvių.

Valstybės valoma bendrovė „Lietuvos geležinkeliai" (LTG) penktadienį teisėsaugai perdavė informaciją apie galimus įmonių mėginimus apeiti Europos Sąjungos sankcijas. Ją ištirti prašoma Vilniaus apygardos prokuratūros, pranešė LTG.   Už sankcijų priežiūrą atsakingiems LTG darbuotojams kilo įtarimų dėl galimai kuriamų schemų, kuriomis siekiama apeiti kontrolę ir gabenti sankcionuojamoje gamykloje Baltarusijoje pagamintą produkciją.

Gamtinių dujų kaina ateinančiam mėnesiui Nyderlandų ateities sandorių biržoje TTF – Europos lyginamoji kaina – penktadienį smuktelėjo žemiau 50 eurų už megavatvalandę (MWh) žymos. Prieš vidudienį Lietuvos laiku MWh dujų šioje prekybos sistemoje kainavo 48,9 euro – mažiausiai nuo 2021-ųjų rugsėjo pradžios. Per pastarąją savaitę gamtinės dujos Europos rinkoje atpigo beveik 7 procentais.

Pastaraisiais metais padaugėjus žmonių, žinančių apie tai, kad darbdaviai gali mokėti įmokas į darbuotojų trečios pakopos pensijų fondus, tik kas antras jau aktyviai kaupiantis žmogus žino apie tokią galimybę, rodo nauja apklausa.  Pasak „Luminor investicijų valdymo“ vadovės Loretos Načajienės, tai rodo informavimo ir darbdavių aktyvumo spragą. Įmonės užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 33 proc.

Pasaulinė naftos paklausa 2023 metais pasieks rekordinį lygį, didžiausiai vartotojai Kinijai atšaukiant pandeminius apribojimus bei atsigaunant oro transporto pramonei, prognozuoja Tarptautinė energetikos agentūra (TEA). Manoma, kad 2023 metais paklausa vidutiniškai pasieks 101,9 mln. barelių per parą, arba 2 mln. barelių per parą daugiau nei praėjusiais metais, teigiama TEA mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje.

Dėvėtų drabužių  prekiautojos įmonės „Humana LT“ teisės ir bendrųjų reikalų direktorės Gitanos Mitrulevičiūtės teigimu, 2022 metai preliminariai sekėsi gerai, pavyko augti ir metai buvo pelningi, praneša portalas vz.lt.  Galutinių skaičių buhalterija dar nėra patvirtinusi, tačiau portalo rekvizitai.lt duomenys rodo, kad bendrovė 2021 metais gavo 47,2 mln. eurų pardavimo pajamų, panašiai kaip ir 2020 metais, o grynasis pelnas siekė 4,13 mln. eurų.

Iš bendrovės „Neringos vanduo“ abipusiu susitarimu atleistas vadovas Dangeras Aleksandrovas Neringos valdžios kaltinimus ir teisėsaugai perduotas jam nepalankaus audito išvadas sieja su savo sprendimu palikti mero partijos gretas bei su artėjančiais savivaldos rinkimais. „Apie savo sprendimą kelti kandidatūrą artėjančiuose savivaldybių rinkimuose į miesto tarybą merą buvau informavęs rugsėjį.

Pasirodžius naujienoms, kad jau galima keisti elektros tiekimo planus ir nereikės grąžinti anksčiau gautų nuolaidų, gyventojai suskubo šia galimybe pasinaudoti. Tačiau ne visi, anksčiau planus pasikeitę ir nuolaidas grąžinę gyventojai galės atgauti savo pinigus.

Pastarųjų savaičių įvykiai Lietuvoje paskatino žmones, o ypač merginas ir moteris, pasirūpinti savigynos priemonėmis. Prekyba dujų balionėliais labai suaktyvėjo, bet svarbu suprasti, kad savigynos priemonių yra ne viena ir ne dvi. Taip pat yra daug savigynos veiksmų rūšių. Taigi jos tinkamumas priklauso nuo paties žmogaus, jo sugebėjimų, galimybių, psichologijos, įvykio vietos ir situacijos.

Vis daugiau skirtingų regionų Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją. Prie pat sienos gyvenantys žmonės pasakoja, kad lietuviškas parduotuves apskritai pamiršo ir ten iš viso nesilanko. O vieno apsipirkimo metu lietuviai Lenkijoje išleidžia ir 600 eurų. Štai prie pat Lenkijos sienos gyvenanti Laura portalui tv3.lt pasakojo, kad apsiperka tik lenkiškose parduotuvėse. „Iki Seinų mums vos 40 kilometrų. Apsipirkti į Lenkiją vykstame kas dvi ar tris savaites.

Daugelio monetų vertė iš esmės gali atrodyti nedidelė, tačiau iš tikrųjų jos gali slėpti itin aukštą kainą, nes turi ypatingą istoriją ar specifinių bruožų. Yra kolekcionierių, renkančių tokias monetas, kurias galėtų parduoti už nemažas pinigų sumas, rašo portalas „Las provincias“. Tarp jų – neįprastą žmogeliuko (angl. stickman) piešinį turinčios 2 eurų monetos ir Lietuvoje per klaidą neteisingai 2 eurų monetos, pretenduojančios tapti vienomis brangiausių monetų šalies istorijoje.

Ketvirtadienį, Vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną, prie visų pastatų, taip pat ir gyvenamųjų daugiabučių bei privačių namų turės būti iškeltos Lietuvos valstybines vėliavos, kitaip grės baudos. Vėliavos turės būti iškeltos ir nuleistos tikslią valandą, taip pat jos turi atitikti nustatytus dydžio matmenis, būti iškeltos garbingiausioje vietoje ir būti tvarkingos, nenublukusios.

Ekonomistas įvertino, kaip Rusijos pradėtas karas paveikė šios šalies ekonomiką. Be to, pastebima, kad diktatoriui Vladimirui Putinui sušaldyti Europos šią žiemą nepavyko, o tuo metu blogų žinių Rusijai tikrai yra. „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas paaiškino, kaip šiuo metu Rusijai sekasi kovoti energetinio karo fronte.

„Vičiūnų grupė“ teigia gavusi Ukrainos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tyrimų išvadą, kad kadmio kiekis įmonės į Ukrainą eksportuotoje Kinijos produkcijoje neviršija normų. „Pirmojo tyrimo metu kokybinė neatitiktis Ukrainoje nubuvo nustatyta.

Paskelbus, kad trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“ tapo skelbimų portalus Baltijos šalyse valdanti bendrovė „Baltic Classifieds Group“, viešai suabejota, ar įmonė gali būti vertinama kaip „vienaragis“. Ekspertai sutinka, kad nėra aiškių kriterijų, kurie leistų neabejotinai suteikti tokį vertinimą, todėl lieka erdvės spekuliacijoms.

Europos investicijų banko (EIB) Lietuvai skolina 1 mlrd. eurų – paskola skirta 2021–2027 metų Europos Sąjungos (ES) fondų finansuojamų projektų Lietuvos daliai užtikrinti. EIB direktorių valdyba paskolą patvirtino trečiadienį, pranešė Finansų ministerija.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad 2021–2027 metais remiant ES bus investuojama 7,5 mlrd. eurų.

Bendrovė „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) tapo vienintele valstybės finansų įstaiga, kuri teiks paramą verslui, įskaitant ir įmones, negaunančias bankų finansavimo. Vyriausybei trečiadienį pritarus baigtas dar vienas Nacionalinių plėtros įstaigų (NPĮ) konsolidavimo reformos etapas, pranešė Finansų ministerija.

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) trečiadienį patvirtinus dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą, jos pirmininkas Renatas Pocius sako, kad elektros ir dujų tarifų pirmąjį šių metų pusmetį dar kartą perskaičiuoti nebeplanuojama.  „Turbūt mažai tikėtinas toks perskaičiavimas, kadangi kainų svyravimo bent pagal šiandienos prognozes nematyti.

Sakoma, kad vaikai yra didžiausias turtas. Daugelis su tuo gal ir sutinka, tačiau po skyrybų kai kurie tėvai vengia mokėti pinigus savo pačių vaikų išlaikymui. Kita vertus, ne visi suaugusieji išlaiko savo tėvus, nors irgi privalo tai daryti. Kaip ten bebūtų, nuo šio vasario tiek vieni, tiek kiti tam turės skirti penktadaliu daugiau pinigų. Pernai Lietuvoje registruota 15,6 tūkst. santuokų ir 7,1 tūkst. ištuokų, rodo Valstybės duomenų agentūros duomenys.

Kauno apygardos prokuratūra trečiadienį pranešė apie pradėtą ikiteisminį tyrimą dėl galimų tarptautinių sankcijų pažeidimų gabenant prekes iš Baltarusijos į Lietuvą. Bylos duomenimis, pirmadienį į Vilniaus teritorinės muitinės Raigardo kelio postą iš Baltarusijos atvyko du vilkikai. Pareigūnams atlikus jų patikrinimą, pažeidimų nebuvo nustatyta ir vilkikams su prekėmis buvo leista iš Baltarusijos atvykti į Lietuvą.

Vyriausybė siūlo tobulinti asmens duomenų teisinės apsaugos mechanizmą, nustatant lankstesnę skundų nagrinėjimo tvarką, galimybę susitarti taikiai, darbdaviams – ir galimybę tikrinti darbuotojų ar besidarbinančiųjų teistumą. Trečiadienį Vyriausybė pritarė tai numatančiai Teisingumo ministerijos iniciatyvai, ją dar turės patvirtinti Seimas.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas netrukus tikisi rasti sprendimą, kaip suvaldyti situaciją pieno rinkoje. Ministro teigimu, smarkiai kritus pieno supirkimo kainoms didžiausias smūgis tenka silpniausiems gamintojams, tačiau našta turi dalintis ir perdirbėjai. Todėl ministerija siekia stiprinti mažųjų pieno gamintojų derybines galias, kooperaciją. „Turime situaciją, kuri mūsų toliau niekur neveda.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino naują valstybės kompensacijų mokėjimo tvarką elektros tiekėjams. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nauja tvarka neleis elektros tiekėjams pelnytis valstybės sąskaita.

Parlamentarams siūlant viešinti Lietuvos įmones, turinčias verslo sąsajų su Rusija, Teisingumo ministerija neįžvelgia galimų duomenų apaugos pažeidimų. Ministerijos atstovės teigimu, problema galėtų kilti nebent įvardijant įmones, kurių pavadinime nurodomi jų savininkai.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Lietuvos kandidatavimui į Jungtinių Tautų (JT) Pasaulio turizmo organizacijos (PTO) Vykdomąją tarybą 2023–2027 metų kadencijai.  Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, tapusi tarybos nare, Lietuva būtų tarp 33 pasaulio valstybių, kurios formuoja pasaulio turizmo politiką. Teigiama, jog tai sustiprintų Lietuvos pozicijas tarptautinėje turizmo rinkoje, turėtų įtakos Lietuvos populiarinimui pasaulyje, leistų užmegzti ryšių su kitomis pasaulio valstybėmis.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) trečiadienį patvirtino dukart mažesnę visuomeninę elektros kainą maždaug 470 tūkst. vartotojų, priklausančių trečiajam rinkos liberalizavimo etapui ir iki 2026 metų neprivalančių pasirinkti nepriklausomo tiekėjo.

 Duomenų apie startuolius teikėjos „Dealroom“ trečiuoju Lietuvos „vienaragiu“ paskelbtos skelbimų portalus Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Baltic Classifieds Group“ vadovas Justinas Šimkus sako, kad įmonė tapti „vienaragiu“ nesiekė, tačiau toks statusas yra reklama bei prestižas tiek įmonei, tiek Lietuvai.  „Tikslas įmonei pasiekti tą „vienaragį“ nebuvo tai, ko mes siekėme. Tiesiog kūrėme modernią, skaitmeninę, šiuolaikišką įmonę, kur darbuotojams būtų gera dirbti.

Duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius sako, kad prasidėjus karui Ukrainoje Lietuvos eksportas į Rusiją be energetikos produktų sumenko trečdaliu, bet jis dukart išaugo į kaimynines Rusijos šalis. Jis įsitikinęs, kad šiuos duomenis turėtų analizuoti valstybės institucijos.   „Matome neraminančią tendenciją, kad eksportas į Rusiją, nors ir sumažėjo, bet padidėjo į aplinkines šalis. Lietuvos eksportas į Rusiją 2022 metais sumažėjo 35 proc.