Socialiniame tinkle „Facebook“ kilo diskusija, kiek darbuotojai darbo metu gali turėti pertraukėlių.
Darbdaviai skundėsi, kad daugiausiai pertraukėlių reikia rūkantiems darbuotojams.
„Lieka iki darbo keliasdešimt minučių ir toks darbuotojas išeina parūkyti, vėliau, jis taip ir nebegrįžta į darbą. Apskritai rūkantiems darbuotojams vis reikia ir reikia pertraukėlių“, – skundėsi vyras.
Komentatoriai jam siūlė pakelti algas tiems, darbuotojams, kurie nerūko.
„Tada ir rūkančių bus mažiau ir jų pertraukėlių kiekis sutrumpės. Arba gal reikėtų suteikti ilgesnes atostogas nerūkantiems? Tai irgi padėtų“, – patarimus siūlė moteris.
Kiti žmonės svarstė, kad darbuotojai turi per mažai darbo.
„Galbūt jiems nėra ką veikti. Per mažai darbo, todėl ir poilsiauja darbo metu“, – svarstė moteris.
Kiti siūlė vertinti darbuotojų darbo rezultatus, o ne darbe praleistą laiką.
„Jeigu darbuotojas sugeba darbus atlikti greičiau, nei baigiasi jo darbo valandos, kodėl jis negali užsiimti savo reikalais? Tokiam darbuotojui reikėtų pasiūlyti papildomo darbo už papildomą atlyginimą, o ne skųstis, kad jis pasidaro per daug pertraukėlių“, – siūlė komentatorius.
Svarbu ne išsėdėtas laikas, o atlikti darbai
Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas teigė, kad pertraukėlės priklauso nuo darbo pobūdžio.
„Biuruose matome kavos, vandens aparatus, rūkomuosius. Įmonėse, kur darbo kultūra yra aukšto lygio, darbuotojams netenka piktnaudžiauti pertraukėlėmis.
Tačiau jeigu darbuotojas bus nesąžiningas, jis gali neiti rūkyti, negerti kavos, bet sėdės prie kompiuterio ir nežinia ką darys. Todėl kai kurie darbdaviai, įrengia patalpose vaizdo kameras, patys sėdi ir stebi darbuotojus. Toks elgesys nėra protingas“, – komentavo darbdavių atstovas.
Anot jo, darbų valdymo procesai priklauso ir nuo darbdavio, ir nuo darbuotojo.
„Gamybinėse įmonėse situacija yra kitokia. Jeigu žmogus dirba prie konvejerio, jis negali bet kada eiti parūkyti ar ilsėtis.
Viskas priklauso nuo darbo pobūdžio. Tačiau sutinku, kad turime tokių vadovų, kuriems svarbiausia, kad darbuotojas sėdėtų darbo vietoje įsmeigęs akis į ekraną. Tačiau jis net nesidomi, ką tas darbuotojas sėdėdamas prie kompiuterio daro. Juk nevisada toks sėdėjimas naudingas“, – sakė D. Arlauskas.
Anot jo, nėra abejonių, kad darbuotojams reikalingos pertraukos darbo metu.
„Neįmanoma išsėdėti 4 valandas prie kompiuterio, darbo efektyvumas kenčia. Netgi mokykloje mokoma, kad reikia daryti pertraukėlės ir protingi vadovai tą supranta“, – sakė D. Arlauskas.
Siūlo skatinti darbuotojus priedais ar didesnėmis algomis
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė atkreipė dėmesį, kad darbo organizavimo procesas yra darbdavio rankose.
„Darbo kodeksas numato, kad darbuotojai privalo turėti pietų pertrauką ir trumpąsias pertraukėles. Jeigu darbdavys mato, kad pertraukėlėmis yra piktnaudžiaujama, jis turi nustatyti taisykles.
Kiekviena darbovietė turi darbo tvarkos taisykles, su kuriomis darbuotojai yra supažindinami. Jeigu darbuotojai nesilaiko tam tikrų taisyklių, darbdavys turėtų sėsti ir kalbėtis su jais, kodėl kolektyvas nesilaiko tų taisyklių“, – sakė darbuotojų atstovė.
Anot jos, kartais darbuotojams tiesiog fiziškai neįmanoma laikytis taisyklių, kurias nustatė darbdavys.
„Kartais darbdaviai nori, kad darbuotojai dirbtų 12 valandų ir neturėtų, net kada į tualetą nueiti. Tai nėra normalu. Darbdaviui nereikėtų skųstis, kad darbuotojai nesilaiko taisyklių, reikia kalbėtis. Tai ir yra vienas didžiausių trūkumų mūsų darbovietėse. Darbdaviai užsidaro tylos siena nuo darbuotojų.
Beje, teko girdėti, kad įmonėje, kurioje rūkantys darbuotojai dažnai pasidaro pertraukėlės, darbdavys įsteigė piniginį priedą nerūkantiems. Taip sumažėjo ir rūkančių darbuotojų, ir rūkymo pertraukėlių“, – sakė I. Ruginienė.
Įstatymų numatytos pertraukos
Valstybinė darbo inspekcija komentavo, kad darbuotojams darbo metu privalo būti skiriamos pertraukos.
„Pietų pertrauka turi būti skiriama ne vėliau nei po 5 valandų darbo. Ši pertrauka negali būti trumpesnė nei 30 minučių ir ne ilgesnė nei 2 valandos. Nebent darbuotojas ir darbdavys susitaria kitaip. Pietų pertraukos metu darbuotojas gali palikti savo darbo vietą.
Tačiau jeigu darbuotojai dirba gamybos įmonėje ar tokioje, kurioje vyksta nepertraukiami darbo procesai, jiems turi būti suteikta galimybė pietauti darbo vietoje, darbo laiku“, – komentavo inspekcija.
Anot jos specialistų, darbuotojams priklauso ir trumpos pertraukos darbo metu, jos skirstomos į fiziologines ir specialiąsias.
„Teisę į pertraukas turi kiekvienas darbuotojas, kad ir kokia būtų darbo sutarties rūšis ar darbo pobūdis. Tačiau darbdavys organizuodamas darbo procesus gali nustatyti pertraukų kiekį ir trukmę.
Jeigu darbuotojas dirba 8 valandas, jo fiziologinių pertraukų trukmė turėtų būti ne mažesnė nei 40 minučių. Tačiau jeigu darbuotojas dirba sunkiomis sąlygomis arba jo darbas didelės protinės įtampos, jam suteikiamos specialios pertraukos. Jos turi būti skiriamos ne rečiau, kaip kas 1,5 val. O jų trukmė priklauso nuo darbo pobūdžio“, – komentavo inspekcija.
Jeigu darbdavys nesuteikia pertraukų metu arba suteikia jų per mažai darbuotojai turi kreiptis su rašytiniu skundu (prašymu) į VDI teritorinį skyrių dėl situacijos identifikavimo’
Skundą (prašymą) galima atsiųsti paštu, elektroniniu paštu [email protected], arba atnešti į bet kurį VDI teritorinį skyrių.
