Manoma, kad 2023 metais paklausa vidutiniškai pasieks 101,9 mln. barelių per parą, arba 2 mln. barelių per parą daugiau nei praėjusiais metais, teigiama TEA mėnesinėje naftos rinkos apžvalgoje.
O palyginti su priešpandeminiu lygiu 2019 metais, kiekis būtų didesnis 1,4 mln. barelių per parą.
Visgi šis kiekis dar nelaikomas suvartojimo piku.
Nepriklausoma energetikos tyrimų bendrovė „Rystad“ lūžio tašką numato ne anksčiau kaip 2025 metais.
Azijos ir Ramiojo vandenyno regionui teks didžioji dalis paklausos prieaugio, o vien Kinijai teks beveik pusė tikėtino paklausos augimo 2023-aisiais.
Skaičiuojama, kad Kinijos atnaujinimas taip pat paskatins susisiekimą oro transportu, kuris dar nėra atsigavęs iki priešpandeminio lygio, todėl reaktyvinių degalų paklausa išaugs 1,1 mln. barelių per parą.
Taip pat prognozuojama, kad naftos produktų paklausa sumažės dėl silpnos gamybos veiklos, o benzino paklausa toliau mažės didėjant transporto priemonių efektyvumui ir populiarėjant elektra varomoms transporto priemonėms.
Kalbant apie pasiūlą, sausį, pasak TEA, gamyba išliko stabili ir siekė 100,8 mln. barelių per parą.
Rusija toliau eksportavo naftą, nepaisant gruodžio mėnesį įsigaliojusio ES naftos importo jūra embargo ir Didžiojo septyneto (G-7) sprendimo nustatyti rusiškos naftos kainų viršutinę ribą.
TEA prognozuoja, kad 2023 metais pasaulio naftos gavyba padidės 1,2 mln. barelių per parą, o augimą lems JAV, Brazilija ir Norvegija.
Organizacijos teigimu, gamybos padidėjimas pirmąjį ketvirtį turėtų viršyti paklausos augimą, o antrąjį – jam prilygti.
„Antrą 2023 metų pusmetį gali atsirasti didelis deficitas, nes Kinijos atsivėrimas padidins paklausą.“
Rusijos produkciją greičiausiai apribos Vakarų sankcijos.
Rusijos šį mėnesį padarytas pareiškimas apie ketinimus nuo kovo mėnesio sumažins gavybą 5 proc., arba 500 tūkst. barelių per parą, yra „ženklas, kad Maskvai gali būti sunku parduoti dalį naftos“, pažymėjo TEA.
