Lietuvos verslas

Vienas iš trijų nepriklausomų elektros tiekėjų – bendrovė „Ignitis“ – per pastarąją savaitę kiek sumažino fiksuotų planų kainas, o „Enefit“ ir „Elektrum Lietuva“ kainų nekeitė. „Ignitis“ fiksuotų planų kainas mažino 1 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  LEA duomenimis, vasario mėnesio vidutinė „Nord Pool“ biržos 1 kWh kaina, palyginti su sausiu, padidėjo 11,3 proc. iki 0,115 euro.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) ragina pieno gamintojus steigti rizikos valdymo fondus, kurie ilguoju laikotarpiu galėtų padėti spręsti krizes pieno sektoriuje. Pasak ministerijos kanclerio Valdo Aleknavičiaus, fondų steigimo taisyklės yra patvirtintos. Jos antradienį aptartos su  ūkininkų, perdirbėjų ir finansų institucijų atstovais.

Prezidentūra už 1,01 mln. eurų iš Estijos bendrovės „Evecon“ įsigijo nutolusią nutolusią saulės elektrinę Biržų rajone. Elektrinė, kurios numatoma galia siekia 1 tūkst. kilovatų, bus statoma Parovėjos kaime, ja bus galima naudotis nuo 2024-ųjų kovo, teigiama Prezidentūros pranešime. Anot jo, „Evecon“ laimėjo pirkimo konkursą elektrinei įsigyti. Didžioji dalis elektrinės kainos – 794 tūkst. eurų – kompensuota panaudojus Europos Sąjungos projekto lėšas.

Krovinių vežimas Lietuvoje pernai sumažėjo apie 17 proc., tačiau įvairių rūšių transportu vežta 48 proc. daugiau keleivių. Tačiau veikiant infliacijai ir didėjant transportavimo paslaugų paklausai, augo paslaugų eksportas (24 proc.) ir generuojamos pajamos (22 proc.), išankstinius duomenis pranešė Susisiekimo ministerija.

Per pastaruosius merus prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėjo apie 20 proc. Iš 30 populiariausių profesijų darbuotojų algos labiau padidėjo tik vienos grupės specialistams – t.y. suvirintojams. „Sodros“ duomenimis, šių metų sausį, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų pirmuoju mėnesiu, padidėjo visų populiariausių profesijų atstovų vidutinis darbo užmokestis. Daugiausia Lietuvoje yra sunkiasvorių sunkvežimių vairuotojų – 80,7 tūkst.

Neskelbiamas pirkėjas už netoli Vilniaus esančius istorinius Buivydiškių dvaro rūmus aukcione pasiūlė 648 tūkst. eurų, antradienį pranešė Turto bankas.  Dvaro rūmai su pagalbiniais statiniais ir beveik 4 hektarų žemės sklypo nuomos teise aukcione buvo parduodami už 155 tūkst. eurų pradinę kainą. Aukcione varžėsi 21 dalyvis.  Dalį už pardavimą gautos sumos numatoma skirti valstybės turto atnaujinimui, dalį – pervesti į valstybės biudžetą.

Vienos didžiausių Nyderlandų draudimo kompanijų „Achmea“ fondas į Lietuvoje, Akmenės rajone statomą vėjo parką „Windfarm Akmenė One“ investavo 70 mln. eurų.  Pernai lapkritį tapusi viena didžiausių „Windfarm Akmenė One“ akcininkių, „Achmea“ vasarį paskelbė, kad jos fondas „Achmea IM Climate Infrastructure Fund“ į Lietuvoje pradėtą statyti 14-kos turbinų 74,4 MW galios vėjo parką investavo 70 mln. eurų ir turi daugiau nei 35 proc.

Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad rekonstruojant unikalų statinį svarbiausia buvo užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektūrinį palikimą, rašoma pranešime. Pačiame Vilniaus centre, Gedimino pr.

Žemės ūkio ministerijai (ŽŪM) siūlant nuo 2027 metų uždrausti kailinių žvėrelių verslą, jo atstovai piktinasi tokiais planais ir sako, kad jie nepagrįsti. Be to, pabrėžiama, kad uždraudus verslą jiems turėtų būti teisingai atlyginama.  Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Algis Baravykas sako, kad kailinių žvėrelių verslui metami kaltinimai yra melagingi ir nepagrįsti.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba nustatė, jog parduotuvę „Elektronikos taškas“ valdanti įmonė savo prekių reklamoje žemino moteris, pastabų sulaukusi bendrovė reklamą pašalino, teigiama antradienį išplatintame pranešime. Pasak tarnybos, lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad moters kūno dalys reklaminiame vaizdo įraše naudotos kaip pardavimus skatinantys objektai, taip pat konstatuota, jog toks reklaminis sprendimas formavo moteris sudaiktinantį visuomenės požiūrį.

Reaguodama į Prezidentūros siūlymą nuo kitų metų sulyginti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir minimalią mėnesio algą (MMA) daliai Lietuvos gyventojų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog šie dydžiai priklausys nuo valstybės ekonomikos augimo. „Paironizuosiu: galėtų (būti sulyginti NPD ir MMA – BNS), jeigu MMA sumažintume iki NPD. Bet to daryt neketiname“, – antradienį feisbuke rašė I. Šimonytė.

Elektros kainoms pastaruoju metu nukritus žemiau valstybės kompensuojamų 28 centų už kilovatvalandę (ct/kWh) ribos, daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų vis dar moka pagal didesnį tarifą, rodo naujausia apklausa.  Kas ketvirtas gyventojas moka 28–30 centų už kilovatvalandę (kWh) tarifu, kas penktas – 30–40 centų, o kas dešimtas – didesniu nei 40 centų tarifu, rodo bendrovės „Elektrum Lietuva“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Jos duomenimis, 53 proc.

Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis vizito Jungtinėse Valstijose (JAV) metu su šios šalies valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu įsipareigojo toliau remti Ukrainą bei taikyti griežtas ekonomines sankcijas karą pradėjusiai Rusijai. „Valstybės sekretorius A. Blinkenas ir užsienio reikalų ministras G. Landsbergis patvirtino, kad JAV ir Lietuva tvirtai remia Ukrainą, kuri gina savo teritoriją ir demokratiją nuo brutalios ir neišprovokuotos Rusijos invazijos.

Siekiant gyventojus apsaugoti nuo galimo elektros kainų šuolio, antrąjį šių metų pusmetį valstybė turėtų tęsti kompensacijų mokėjimą, sako prezidento patarėja. Tačiau, pasak Irenos Segalovičienės, nuo liepos galėtų būti kompensuojama tik už dalį suvartotos elektros, pavyzdžiui, iki 150 kilovatvalandžių (kWh) per mėnesį.

Seimo pavasario sesijos metu verslui būtina pranešti, kokios investicijų paskatos galios nuo kitų metų, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė. „Būtina informuoti būtent pavasario sesijoje verslą, kokios paskatos galios investicijoms į technologinį atsinaujinimą.

Vasario mėnesio vidutinė didmeninė elektros  kaina Lietuvoje siekė 115 eurų už megavatvalandę (MWh) – 11 proc. daugiau nei sausį, skelbia elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. Pasak bendrovės Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, kainų augimą lėmė sumažėjusi hidroelektrinių gamyba ir jas pakeitusios brangesnės šiluminės elektrinės.

Šeimų, auginančių vaikus, neapmokestinamosios pajamos (NPD) galėtų būti prilygintos minimaliai mėnesio algai (MMA) jau nuo kitų metų, sako prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialiniais klausimais Irena Segalovičienė. Anot jos, toks NPD didinimas turėtų būti numatytas 2024 metų valstybės biudžeto projekte.

Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse vasarį brango, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė. Palyginti su sausiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis vasarį brango 1 proc. (0,8 euro), o palyginti su 2022-ųjų vasariu buvo 28,6 proc. (17,16 euro) brangesnis.

Vyriausybė mokesčius keisti turėtų ne norėdama pasiekti kriterijus Europos Sąjungos lėšoms gauti, o siekdama ištaisyti jos netolygumus, interviu portalui „15min“ sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Norėtųsi, kad mes suprastume mokesčių reformos reikšmę žvelgdami į ją ne į kaip kriterijų ES pinigams gauti, nes tikrai nėra tikslas, kad mes imituotume mokesčių reformą, nuramintume Europos Komisiją ir gautume lengvesnę prieigą prie Europos pinigų“, – interviu portalui sakė G. Nausėda.

Nyderlandų kapitalo konsultacijų bendrovė „Hay Group“ sausį mokėjo didžiausią vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje – penkiems darbuotojams išmokėta po 59 tūkst. eurų (iki mokesčių), rodo „Sodros“ duomenys. Liuksemburgo mokėjimų startuolio „SumUp“ biuras Vilniuje 14 darbuotojų mokėjo po 41,5 tūkst. eurų, kriptovaliutų keityklos „Binance“ įkūrėjui ir vadovui Changpengui Zhao priklausančios bendrovės „Bifinity“ 20 darbuotojų vidutinis atlyginimas buvo 23 tūkst. eurų.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį išvyksta į Italiją, kur bus kalbama apie gyvybės mokslų bendradarbiavimo stiprinimą, inovacijų ir investicijų pritraukimą. „Italija visada buvo svarbi ir patikima lietuviškų prekių ir paslaugų rinka. Pernai Italija pagal prekybos apyvartą užėmė 11 vietą tarp visų Lietuvos prekybos partnerių.

Žmogui mirus, jo artimieji gali kreiptis dėl įvairių pašalpų ar pensijų. Vienos mokamos periodiškai iki gyvos galvos, kitos – trumpiau. Taip pat yra ir vienkartinės, skirtos kūnui iš užsienio pargabenti, taip pat laidotuvėms ar nelaimingam atsitikimui darbe atlyginti. Kreipiantis laiku, paveldėtojai gali gauti mirusiajam priklausiusią, bet dėl mirties neišmokėtą ligos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, profesinės reabilitacijos ar nedarbo išmokos sumą.

Prieš įsigydamas automobilį, kiekvienas vairuotojas stengiasi įsitikinti, kad išsirinkta transporto priemonė yra techniškai tvarkinga. Techninių apžiūrų centruose nustačius, kad automobilio rida pakeista, jo eksploatacija dabar paprastai nėra draudžiama. Tačiau šią tvarką siūloma keisti. Užfiksavus, kad net ir anksčiau pirkto automobilio odometro duomenys pakeisti, su juo važiuoti nebūtų leidžiama.

Lietuvos Aukščiausiajam Teismui (LAT) pernai neteisėtu pripažinus „Maxima LT“ kontroliuojamos bendrovės „Vatubela“ ir Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sandorį dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo Vilniuje, Sporto gatvėje, Lietuvos apeliacinis teismas pritaikė restituciją ir nurodė grąžinti sklypą valstybei. Pastaroji turės sumokėti įmonei 912 tūkst. eurų už sklypą, 120 tūkst. eurų kompensaciją ir 5 proc.

Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) iki šio trečiadienio žadant į Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS) perkelti visus duomenis apie maždaug 2,3 mln. gyventojų praėjusių metų pajamas ir išlaidas, nuo sausio iki šiol pajamas jau deklaravo apie 420 tūkst. žmonių.

Teismas kol kas nesustabdė finansinių technologijų bendrovės „Paysera“ išregistravimo iš Lietuvos banko (LB) mokėjimų sistemos „Target2“ – tai padaryti centrinis bankas turėtų balandžio viduryje.

Taivanui vystant naują gerokai efektyvesnę energijos kaupimo sistemų technologiją, kuriai nebereikės brangių medžiagų, tokių baterijų gamykla turėtų atsirasti ir Lietuvoje, sako Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.  „Žinome, kad viena iš didesnių Taivano investicijų Lietuvoje, tikėtina, bus padaryta į baterijų gamyklą“, – „Verslo žinių“ portalui teigė V. Janulevičius.

Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ pimadienį iš dalies atnaujina trąšų gamybą, kuri buvo sustabdyta pernai gruodį. Įmonė skelbia, kad nuo šios savaitės dirbs vienas amoniako, kuris yra svarbiausia trąšų žaliava, gamybos cechas. „Achema“ amoniako gamybą laikinai sustabdė pernai gruodžio viduryje rinkoje gerokai išaugus gamtinių dujų kainai, o amonio salietros ir dervų gamyba buvo tęsiama.

Kai „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) ėmė diegti išmaniuosius skaitiklius pasipylė gyventojų skundai dėl neaiškiai išaugusių sąskaitų. Dalis žmonių suskubo atsisakyti naujų įrenginių. Tačiau šiuo metu ESO girdi priešingus skundus. Žmonės nori išmanių skaitiklių, bet jų negauna, o eilėje tenka laukti ilgiau nei metus. Su tokia situacija susidūrė ir portalo tv3.lt skaitytojas Romas.

Senuose daugiabučiuose gyvenantys gyventojai patys inicijuoja renovaciją, tačiau jos tenka laukti keletą metų. Vis dėlto prasidėjus darbams gyventojams patiems ir tenka prižiūrėti statybininkus, kad nebūtų broko. Tik po gyventojų pastabų, remonto darbai atliekami pakartotinai. Elektrėnuose renovuojamas daugiabutis sukėlė gyventojų pasipiktinimą. Žmonės skundžiasi, kad darbai atliekami bet kaip. Be to, netvarkoma opiausia namo problema – vamzdynas.

Vis daugiau žmonių jau ima planuoti vasaros atostogas ir keliones. Tačiau patikrinus kelionių agentūrų pasiūlymus gali kilti mintis atostogų atsisakyti, nes, pavyzdžiui, už kelionę į Turkiją gali tekti pakloti ir daugiau nei 1 tūkst. eurų. Vis tik vietoje įprastos kelionių agentūros galima pasirinkti savarankiškų kelionių organizatorius, kurie padės pigiau kelionę susiplanuoti patiems. Štai portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija pasakojo, kad jau seniai keliones organizuoja pati.

Nemažai Lietuvos gyventojų naudojasi viešuoju transportu. Ne paslaptis, kad pasitaiko atvejų, kai vairuotojai į stoteles atvyksta per anksti ar per vėlai, nepalaukia autobuso link bėgančio žmogaus, atidaro ne visas dureles, todėl keleiviai nespėja įlipti ar išlipti. Keletas keleivių pasidalino savo neigiamomis patirtimis ir įspūdžiais dėl viešojo transporto vairuotojų elgesio.

Praėjusių metų pabaigoje Vilniuje parduotuvę atidarė rusiško kapitalo prekybos tinklas „Mere“. Daugelis šį prekybos tinklą vertina neigiamai ir skatina pirkėjus neremti rusiško verslo, ypač šiuo metu, kai Ukrainoje vyksta karas. Tačiau pigių prekių ieškantiems lietuviams tai nė motais. Žmonės taupo ir jiems nesvarbu, kur apsipirkti, svarbiausia išleisti mažiau. Specialistai teigia, kad „Mere“ gali tapti rimtu konkurentu didiesiems prekybos tinklams.

Kasmet Lietuvoje iš gyventojų sukčiai išvilioja milijonus eurų. Kad neliktumėte be pinigų, specialistai įspėja nelipti ant to paties grėblio ir vardija rizikas, kas piktavaliams padeda pelnytis iš jūsų. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, sukčiai iš gyventojų ir įmonių pernai išviliojo beveik 12 mln. eurų. Nors teisėsaugos ir kitoms institucijoms pavyko nukentėjusiems asmenims sugrąžinti apie 5 mln. eurų, didžioji dalis žmonių visgi prarado savo turtą.

Lietuvos švietimo sistema nuolat sulaukia nemažai kritikos. Mokytojai neretai kaltinami tuo, kad mokinių pasiekimų rezultatai prastėja. Tačiau patys pedagogai tikina, kad kalta sistema, per dideli krūviai, per mažos algos, taip pat visuomenėje vyraujantis požiūris į mokymąsi ir mokymą. Esą mokiniai mokosi ne dėl savęs, bet dėl pažymių. „Sodros“ duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 24,6 tūkst. pradinio ir pagrindinio ugdymo mokytojų, taip pat 13,8 tūkst. vidurinio ugdymo mokytojų.

Didmeninių elektros kainų šokui kiek nurimus, tiekėjai, kitaip nei praėjusių metų pabaigoje, taip pat ėmė mažinti nustatytus tarifus vartotojams. Tuo metu dalis gyventojų, prieš kelis mėnesius atsisakiusių jų pirštų planų, dalijasi patirtimi, kiek dėl to pavyksta sutaupyti pinigų.

LRT generalinė direktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė sieks antrą kadenciją vadovauti nacionaliniam transliuotojui. „Tikiuosi, kad LRT taryba suteiks man ir komandai mandatą tęsti darbus“, – BNS sakė M. Garbačiauskaitė-Budrienė, penktadienį pateikusi dokumentus dalyvauti LRT generalinio direktoriaus konkurse. M. Garbačiauskaitė-Budrienė sakė norinti tęsti pradėtus pokyčius.

Degalų kainos Lietuvoje ir Estijoje per pastarąją savaitę nepakito, tuo tarpu Latvijoje pabrango tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, brangiausi – Estijoje. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje kovo 3-ąją – 1,549 euro, 98 markės benzino – 1,648 euro, dyzelino – 1,619 euro.

Sostinėje prie Vingio parko planuojant pradėti „Akropolio“ statybas, patvirtinti projektiniai pasiūlymai dėl Eigulių gatvės atkarpoje esančios žiedinės sankryžos rekonstrukcijos, penktadienį pranešė Vilniaus savivaldybė. Sankryža yra atkarpoje tarp Tūkstantmečio, Geležinio Vilko gatvių ir Savanorių prospekto. Eigulių gatvėje taip pat numatyta įrengti papildomą eismo juostą, pėsčiųjų takus ir perėjas.

Prekybos tinklo „Rimi Lietuva“ viešųjų ryšių vadovė Gabrielė Šerėnienė palieka pareigas. „Kovo 3 diena yra mano paskutinė darbo „Rimi“ diena. (...) Mano artimiausiuose planuose mokslai, tačiau komunikacija visada išliks man labai svarbi“, – pranešime sakė ji. „Suku į manęs laukiančias ilgai atidėliotas studijas. Metas skirti laiką tobulėjimui ir savo dėmesį sutelkti į naują profesinio augimo etapą“, – pridūrė ji.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę padidėjo 10,4 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške atpigo 8 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje vasario 24–kovo 2 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 114,1 euro, kai prieš savaitę kaina siekė 103,3. Tuo pačiu metu Latvijoje elektra brango 8,8 proc. iki 112,4 euro, Estijoje – 8,6 proc. iki 112,3 euro. Lenkijoje vidutinė kaina per savaitę didėjo 16,5 proc.

Šiaulių apygardos teismui nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl kartono gamybos įmonės „Grigeo Klaipėda“ į Kuršių marias daug metų leistų nevalytų nuotekų, „Grigeo“ grupės pagrindinis akcininkas ir prezidentas Gintautas Pangonis bei Klaipėdos įmonės vadovas Tomas Eikinas teigė kaltinimų nesuprantantys ir kol kas negalintys pasisakyti dėl savo kaltės.

Penktadienį Vilniuje prasidėjusi Kaziuko mugė subūrė prekeivius iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Pardavėjai viliasi, kad pirkėjai infliacijos neišsigąs ir pirks jų siūlomas prekes. O dėl geresnės jūsų nuotaikos žada ir nuolaidas. Ko gero, nė vienas pirkėjas namo negrįžta be riestainių. Šių mugėje galima įsigyti tiek po vieną, tiek po 8 ar 10 suvertų ant siūlo. Tokie karoliai yra viena populiariausių mugės prekių. Riestainių galima įsigyti tiek lietuviškų, tiek lenkiškų.

Kuršių marias daug metų teršusiai „Grigeo“ grupės kartono gamybos įmonei „Grigeo Klaipėda“ siūlant taikiai susitarti dėl 48 mln. eurų žalos gamtai, Aplinkos apsaugos departamento (AAD) advokatė teigia, kad kalbėti apie taikos sutartį per anksti, o bendrovės pateiktas aplinkos atkūrimo planas dar vertinamas. „Klausimas dėl taikos sutarties sudarymo galimybės baudžiamojoje byloje per ankstyvas.

Baltarusijos režimui kuriant kliūtis užsienio kapitalo įmonėms pasitraukti iš šalies, Lietuvos verslas ieško teisinės pagalbos, kaip išvengti tokio trukdymo.  Minskas pernai liepą paskelbė ir šiemet sausį išplėtė sąrašą šalyje veikiančių užsienio kapitalo įmonių, kurioms uždrausta parduoti savo turtą, o savininkams draudžiama perleisti akcijas. Į sąrašą įtrauktos 1849 įmonės, iš jų kelis šimtus kontroliuoja arba dalį akcijų turi Lietuvos bendrovės bei gyventojai.

„Rail Baltica” projektą planuojant įgyvendinti 2030-aisiais, Lietuva jau dabar naudojasi tarptautinio geležinkelio teikiama nauda – krovinių gabenimu traukiniais į Vakarų Europą, be sustojimo juos perkrauti Lenkijos pasienyje. Vokietijos kapitalo bendrovės „Leonhard Weiss“ vadovaujamas įmonių konsorciumas 2021 metais užbaigė rangos darbus ruože Kaunas–Palemonas. Šis Kauno geležinkelio mazgo ruožas laikomas itin svarbiu visame „Rail Baltica“ projekte.

Vilniuje kovą centralizuotai šilumai kainuojant mažiausiai tarp penkių didžiųjų miestų – beveik 7 centus už kilovatvalandę (kWh), Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) vadovas Gerimantas Bakanas sako, kad mažesnes šildymo kainas sostinėje lemia lapkritį pradėtas deginti mazutas.  „Sudėtingo geopolitinio laikotarpio ir energetinės krizės metu laikinai kaip viena iš kuro rūšių į Vilnių buvo grąžintas mažasieris mazutas (iki 1 procento sieringumo), kuris pakeitė gamtines dujas.

Europos Centrinio Banko (ECB) Priežiūros valdybos pirmininkas Andrea Enria sako, kad šiais iššūkių laikais Lietuvos ir visos Europos bankai išlieka atsparūs, todėl siekiama ir toliau juos išlaikyti saugiais ir patikimais, pranešė Lietuvos bankas (LB).  „Bankų sektoriaus atsparumas šiais iššūkių laikais rodo, kad nuolatinės visos Europos priežiūros institucijų, įskaitant mūsų kolegų Lietuvos banke, pastangos duoda vaisių.

Socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ valdanti technologijų bendrovė „Meta“ pristatė iki 15 eurų mėnesiui kainuojančią prenumeratos paslaugą „Meta Verified“, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Nauja funkcija suteiks galimybę vartotojams patvirtinti savo tapatybę. Kokius pokyčius tai atneš? „Kiekvienas „Facebook“ ir „Instagram“ naudotojas, įsigijęs prenumeratą, galės šalia savo paskyros gauti tapatybę patvirtinantį mėlyną patikimumo ženklelį.