Praėjusiame teismo posėdyje pagarsinus kaltinamąjį aktą bylą nagrinėjantis Šiaulių apygardos teismo teisėjas penktadienį kaltinamųjų teiravosi jų pozicijos šioje byloje pripažįstant kaltę dėl pateiktų kaltinimų.
„Kaltinimo tekstą perskaičiau, tačiau kaltinimo esmė nėra man suprantama, kadangi mano veiksmai nėra aiškiai aprašyti ir išskirti. Šiuo metu dėl savo kaltės negaliu pasisakyti“, – teisme sakė G. Pangonis.
Kokiais konkrečiais veiksmais yra kaltinimas, teigė nesupratęs ir „Grigeo Klaipėdos“ vadovas T. Eikinas: „Dėl kaltės klausimo pasisakyti negaliu“.
Nuo rugsėjo Šiauliuose nagrinėjamą bylą sudaro daugiau kaip šimtas tomų, yra 15 kaltinamųjų, procese yra daugiau kaip trys dešimtys liudytojų.
Kaltinimai šioje byloje yra pareikšti įmonei „Grigeo Klaipėda“ ir keturiolikai esamų bei buvusių įmonės darbuotojų.
Be minėtų dviejų asmenų, kaltinimai pareikšti Vakarų medienos grupės konsultantui, dabar pensininkui Arūnui Pasvenskui, „VMG Klaipėda service“ direktoriui Aivarui Petrokui, „Grigeo investicijų valdymo“ generaliniam direktoriui Robertui Krutikovui, „Grigeo Klaipėdos“ finansų direktoriui Vidmantui Mačiukui, gamybos direktoriui Žygimantui Žilevičiui, technologijų grupės vadovui Irmantui Zubrui, inžinieriui-technologui Martynui Butkevičiui, operatoriui Vasilijui Jefimovui, nuotekų valymo operatoriui Arūnui Skierui, ekologei Ritai Liakstutytei bei dviem dabar jau į pensiją išėjusiems darbuotojams Rimantui Jonui Bieliauskui bei Rimai Ivaškevičienei.
Visi jie į klausimą dėl kaltės pripažinimo atsakė panašiai, kaip ir G. Pangonis bei T. Eikinas, išskyrus A. Pasvencką, kuris teigė kaltinimų nepripažįstantis, o R. Ivaškevičienė teigė su kaltinimais sutinkanti „iš dalies“.
Valstybei byloje atstovauja dvi Klaipėdos prokurorės – Gina Skersinskytė ir Vilija Žukauskienė.
Anot prokuratūros, kaltinamieji, būdami valstybės tarnautojui prilyginamu asmeniu, veikė organizuotoje grupėje su kitais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi siekdami turtinės ir kitos asmeninės naudos, klastojo dokumentus, sistemingai pažeidinėjo teisės aktus, dėl ko buvo padaryta didelė žala Kuršių marioms, Baltijos jūros vandeniui, moliuskams, vėžiagyviams, žuvims ir galimai didelė žala paukščiams ir gyvūnams.
Bendrovei „Grigeo Klaipėda“, be minėtų nusikaltimų, gali tekti atsakyti ir už apgaulingą finansinės apskaitos tvarkymą.
Kaip teismo metu pagarsino prokurorė Gina Skersinskytė, į Kuršių marias galėjo būti išleista ne mažiau kaip 4,2 mln. kubinių metrų biologiškai nevalytų nuotekų. Jose aptikta įvairių organinių medžiagų, tarp jų ir sunkiųjų metalų – gyvsidabrio, kadmio, nikelio, naftaleno ir kitų, taip pat toksiškų sieros junginių bei kitų medžiagų. Šios medžiagos pasklido po saugomą Kuršių marių teritoriją.
