Lietuvos verslas

Patalpas Kauno Laisvės alėjoje, kur anksčiau veikė „Luminor“ bankas, už beveik 1 mln. eurų įsigijo aukcioną laimėjusi krovinių gabenimo bendrovė „Longlita“, rodo Registrų centro duomenys. „Longlitos“ vadovas Edvardas Burneika BNS Plius nekomentavo detalių apie įsigytą objektą ir ką patalpose ketina įrengti.   Nekilnojamojo turto registro duomenimis, gegužės 26 dieną įregistruota turto pirkimo-pardavimo sutartis, kuria „Longlita“ iš Turto banko už 989 tūkst. eurų įsigijo 423 kv.

Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija pirmadienį lankysis koncerno „Achemos grupė“ valdomoje Jonavos azoto trąšų gamybos bendrovėje „Achema“ ir Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje (HAE). Parlamentarai susitiks su „Achemos“ vadovais, aptars chemijos pramonės sunkumus ir iššūkius, bendrovės pasiekimus aplinkosaugos srityje, investicijų projektus bei transformaciją siekiant įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) žaliojo kurso tikslus.

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centrui nuo pirmadienio pradeda vadovauti konkursą laimėjusi Eglė Lukošienė. Kiek anksčiau ji sakė dėsianti pastangų, kad Lietuva būtų lyderė pinigų plovimo prevencijos srityje.    E. Lukošienė iki šiol vadovavo Lietuvos banko Teisės taikymo skyriui. Ji yra dirbusi advokatų kontorose, Vertybinių popierių komisijoje.

Daugeliui pensijos pragyvenimui neužtenka. Todėl gyventojai raginami kaupti papildomai privačiuose pensijų fonduose. Jų atstovai žada dideles, 1 tūkst. eurų viršijančias pensijas, tačiau su sąlyga, kad įmokas mokės ne tik patys žmonės, bet ir jų darbdaviai. Tuo metu darbdavių ir darbuotojų atstovai tokį siūlymą vertina skeptiškai. Anot jų, žmonėms pinigų reikia dabar, o ne kažkada ateity.

Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.   Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų.

Seimas svarstys pataisas, kurios leistų Lietuvoje lengviau darbą pradėti iš trečiųjų šalių, taip pat iš Ukrainos, atvykusiems advokatams ir mediatoriams. Projektą šią savaitę parlamente pristačiusi teisingumo ministrė Ewelina Dobrowolska sakė, kad pataisos parengtos reaguojant į Ukrainos advokatų kreipimąsi, jose numatyti saugikliai, kad tokia praktika negalėtų verstis teisininkai iš šalių agresorių.

Vilniaus savivaldybės įmonė „Susisiekimo paslaugos“ ieškos, kas dvejus metus už 242 tūkst. eurų (su PVM) prižiūrės 270 sostinės pakraštyje esančių viešojo transporto stotelių paviljonų.  Pasak įmonės atstovės Gretos Vasiliauskaitės, baigiantis sutarčiai su dabartiniu rangovu norima užtikrinti nuolatinę stotelių paviljonų priežiūrą bei esant poreikiui jų remontą.

 Lietuva su Latvija ir Estija tarptautinėje „Expo 2025“ parodoje Osakoje, Japonijoje, planuoja bendrą Baltijos šalių paviljono koncepciją. „Formuluojant tiek bendrus, tiek individualius Baltijos šalių dalyvavimo parodoje tikslus ir uždavinius bus atsižvelgiama į geopolitinį, ekonominį ir kultūrinį Baltijos šalių ir Japonijos bendradarbiavimo potencialą.

Statistikams skelbiant, kad 2022 metais Lietuvoje alkoholio suvartojimas krito 7,4 proc., alkoholio gamintojai teigia, kad į tokius oficialius rezultatus reikėtų žiūrėti atsargiai – dėl tyrimo metodikos, į kurią įtraukiami tik legaliai Lietuvoje parduoti gėrimai, reali alkoholio vartojimo padėtis, anot jų, yra kitokia. Be to, pasak jų, valdžios akcizų politika verčia žmones pirkti kontrabandinį, savadarbį alkoholį arba važiuoti jo į užsienį.

Ne paslaptis, kad daliai moterų menstruacijos yra itin skausmingos, tačiau, nors ir stipriai negaluodamos, jos vis tiek turi dirbti. Dėl to nukenčia ne tik darbuotojų psichologinė būklė, bet ir darbo efektyvumas. Taigi Lietuvoje po truputį atsiranda darbovietės, kurios suteikia galimybę pasiimti laisvadienius menstruacijų metu. Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu.

Seimas nelabai seniai priėmė valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus reformą, kuri lems žymų atlyginimų padidinimą teisėjams, valstybės pareigūnams, politikams ir įstaigų vadovams.

Svarbiausia Lietuvos pramonės šaka – medienos sektorius – išgyvena krizę. Per metus medienos gamyba sumažėjo net trečdaliu. Pasak ekonomistų, tai didžiausias nuosmukis per 14 metų. Verslininkai sako, kad dėl padidėjusių palūkanų, infliacijos ir karo Ukrainoje didelė dalis Europos gyventojų paprasčiausiai nebeperka baldų. Pramonininkai skaičiuoja milijardinius nuostolius, atleido virš dviejų tūkstančių darbuotojų, per metus jau bankrutavo 15 medienos pramonės įmonių.

Nors dabar daugelio akys nukrypusios į tarybos nariui skirtų lėšų neskaidrų įsisavinimą įsipainiojusius Vyriausybės narius, Seime – pilna politikų, kuriems irgi gali pradėti svilti padai, kai bus paviešintos jų pinigų naudojimo ataskaitos. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Seimo narys Kęstutis Vilkauskas iki ateinat į parlamentą dirbo Trakuose, kur buvo seniūnas ir Trakų tarybos narys.

Lietuvoje baigėsi kainų pasiutpolkė: šalyje po ilgos pertraukos užfiksuota mėnesinė defliacija – kai prekės ir paslaugos ne brangsta, o pinga. Tiesa, kainų kritimas – simboliškas. Pasak ekonomistų, tokį efektą sukėlė atpigę degalai. Jei tendencijos nepasikeis, kainos iš lėto gali trauktis iki pat metų pabaigos. Marijampolietis Vincas pilasi benzino: sako ruošiasi važiuoti į sodą, kuris netolokai nuo miesto – į vieną pusę apie 20 kilometrų.

Susiradus naują darbą, paprastai norisi tuojau pat ten pradėti dirbti. Tačiau dažniausiai ankstesnėje darbovietėje darbdavys, vadovaudamasis Darbo kodeksu, prašo atidirbti 20 dienų. Tada darbuotojai ima ieškoti būdų, kaip nedirbti – ima nedarbingumą, atostogas arba tiesiog neatvyksta į darbą. Teisininkė siūlo nesukčiauti, nes kentės reputacija.  O darbdaviai tikina, kad nemotyvuotus darbuotojus atleidžia iš karto.

Vilnius ruošiasi didžiausiam renginiui per keletą dešimtmečių NATO viršūnių susitikimui. Per renginį liepos 11–12 dienomis daug kur Vilniuje bus draudžiamas automobilių, dviračių ir net paspirtukų eismas, į oro uostą neskris keleiviniai lėktuvai, o į Senamiestį žmonės galės patekti tik pėsčiomis. Dėl to verslininkai piktinasi, kad sulauks trečdaliu mažiau klientų nei įprastai, nukentės restoranų pelnai. Kai kurie restoranai net laikinai užsidarys, nes mano, kad klientų nesulauks.

Per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje kai kurias sostinės gatves ir kitas vietas ruošiamasi puošti įvairių dydžių aljanso vėliavomis. Vėliavų gamintojai taip pat sako pastebintys, kad pardavėjai suskubo NATO vėliavas įtraukti į asortimentą, tačiau jų pardavimai – nedideli.  Kol kas įvairių dydžių NATO ir aljansui priklausančių šalių vėliavų ieško kai kurios įmonės, valstybinės institucijos ir aljanso viršūnių susitikimo organizatoriai.

Paskolų įmokoms vis labiau pučiantis, Lietuvos bankas ragina komercinius bankus daugiau klientams išduoti būsto paskolų su fiksuotomis palūkanomis. Trumpiausias fiksavimo periodas turėtų būti 5 metai. Tiesa, Lietuvos bankas reguliuoti palūkanų dydžių nesiima, tad, ekspertų manymu, tokie banko siūlymai iš esmės nieko nepakeis. Klaipėdietis Vytis su šeima šiuo metu gyvena nuomojamame būste, tačiau svajoja ir apie nuosavą.

Gera žinia – jau nuo liepos pigs elektra. Visuomeninis tarifas mažės penktadaliu iki 22 centų už kilovatvalandę. Kartu energetikos reguliavimo taryba primena, kad pingant elektrai Vyriausybė nusprendė nebepratęsti kompensacijų. Tad kas nenori permokėti, turi suskubti ir pasikeisti brangias sutartis. Na, o dujų vartotojams žinios ne tokios geros. Nors drastiškai pinga Europoje ir dujos, lietuviams jos atpigs vos 5 procentais.

Eurostatui paskelbus, kad Lietuva pernai buvo trečia Europos Sąjungoje (ES) pagal muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainų augimą, šalies muziejų asociacija pastebi, kad tai buvo nulemta energinių kaštų didėjimo bei infliacijos. Eurostato duomenimis 2022-aisiais muziejų, bibliotekų ir zoologijos sodų kainos Lietuvoje per metus padidėjo 14 procentų. Labiau kainos augo tik Lenkijoje ir Airijoje.

Jau antri metai, kaip AB „Lifosa“ veikti gali tik su laikinuoju administratoriumi. Lietuvos valdžiai uoliai laikantis Rusijos verslininkams ir verslams paskirtų sankcijų, įmonei buvo likę tik du keliai – nedirbti visai arba dirbti taip, kaip leidžia Finansų ministerija. Ir nors Finansų ministerija aiškino, esą bando padėti „Lifosai“, tačiau šios gamyklos darbas, kai ją prižiūrėti buvo paskirtas laikinasis administratorius, visą tą laiką yra nestabilus ir labai apsunkintas.

Šie metai abiturientams kitokie – pirmą kartą istorijoje jie gaus elektroninius brandos atestatus. Vis dėlto išleistuvių šventės dalis mokyklų neatsisako. Vieni žada mokslų baigimą minėti kelias dienas ir su ryškiausiomis Lietuvos muzikos žvaigždėmis, kiti pagal galimybes užkurs vakarėlį sodyboje. Tačiau kai kuriose mokyklose išleistuvių nebus ir tai – ne pirmas kartas.

Po šaltos pavasario pradžios gegužė Lietuvoje – išskirtinai saulėta ir sausesnė. Klimatologai sako, kad sausringumas šiuo metu yra padidėjęs, kai kuriuose vakariniuose šalies rajonuose stebima ir stichinė sausra, be to, kone visoje Lietuvoje išaugo miškų gaisrų pavojus.  Ūkininkai pastebi, kad dėl didelės orų kaitos bei sausros kenčia ir nesivysto pasėliai, todėl gali būti prarasta nemaža dalis derliaus.

Mėsa ir jos produktais prekiaujanti Vilniaus įmonė „Baltic Foods“ teisingai, bet pavėluotai nubausta už salmonelėmis užterštos paukštienos įvežimą, todėl 700 eurų baudos mokėti neprivalo, panaikintas ir jai skirtas įspėjimas, nutarė teismas.   Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) gegužės 26 dieną patenkino du „Baltic Foods“ skundus ir panaikino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nutarimus bei skirtą baudą.

Per metus Lietuvoje išsiskiria tūkstančiai porų. Ne paslaptis, kad pasukti skirtingais keliais taikiai pavyksta tik daliai jų. Kitiems tenka pyktis ir sprendimus palikti teismui. Bene didžiausius ginčus skyrybų metu sukelia ne kas kitas, o turtas ir jo padalijimas. Advokatas Dainius Židanavičius, remdamasis savo asmenine patirtimi, nurodė, kad apie 30 proc. susituokusių vyrų ir moterų turtas prieš santuoką būna nevienodas, o kartais skiriasi ir 100 kartų.

Nuo liepos 1 d., įsigalioja įstatymas, draudžiantis prekybininkams nemokamai dalyti plastikinius vienkartinius maišelius. Pirkėjai už juos privalės mokėti – parduotuvės atskleidė numanomas kainas. Kai kurie prekybos tinklai nusprendė ant vienkartinių plastikinių maišelių dėti barkodus, tad jie būtų skanuojami kaip ir kitos prekės. Kiti nurodė, kad brūkšninio kodo ant maišelių nebus – pirkėjams arba kasininkams reikės ranka įvesti maišelių kiekį, pagal kurį reikės susimokėti.

Gegužę Ceikinių ilgaamžį ąžuolą Vilniuje vystomame sklype nukirtusi ir didelį visuomenės pasipiktinimą sukėlusi „Rinktinės NT“ pranešė ieškosianti būdų, kaip pašalinti kitą projekto plėtrai trukdantį medį – kaštoną.

Gegužę gnaibęs šaltukas įvarė nemažai baimės didžiajai daliai žemdirbių. Ne išimtis ir braškių augintojai. Keletą naktų laukuose viešėjusi šalna neabejotinai pakenkė būsimam uogų derliui. Šiemet jo laukiama šiek tiek vėliau nei įprastai, o ir didelių kiekių priskintų braškių jau nebesitikima. Vilkaviškietė Sonata Urbaitienė jau kurį laiką džiaugiasi gana gausiu braškių derliumi. Tiesa, moteris šias uogas augina ne laukuose, o šiltnamyje.

Nuo šių metų birželio 1 d. įsigalioja Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimai, kurie leis ūkininkams lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jų sklypuose įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, praneša Aplinkos ministerija. Įstatymo pakeitimuose numatyta, kad privačių žemės sklypų savininkai galės be aukciono įsigyti ne didesnius kaip 3 ha įsiterpusius valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotelius.

Lietuvoje maistas ir toliau vis brangsta – tą pastebi kiekvienas, apsilankęs parduotuvėje. Gyventojai ieško būdų sutaupyti, o vienas iš jų – pirkti nukainotus produktus. Prekybos tinkluose galima įsigyti maisto, kuriam taikomos 50–70 proc. nuolaidos. Nukainuotų prekių krepšelis gali atsieiti vos 14 eurų. Nusprendžiau apsilankyti visuose penkiuose prekybos tinkluose ir patikrinti, kokių nukainotų maisto produktų ten galima įsigyti ir kiek jie kainuoja.

Turto valdymo grupė „Invalda INVL“, „Tesonet“ grupės įmonė „Tesonet Global“ ir bendrovę „Girteka Logistics“ valdanti „Willgrow“ iš Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) įsigijo Šiaulių banko akcijų paketus. Su „Invalda INVL“, „Tesonet Global“ ir „Willgrow“ pasirašytos sutartys dėl atitinkamai 5,87 proc., 5,87 proc. ir 6,29 proc. akcijų paketo, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė Šiaulių bankas. „Liko dar metai laiko užbaigti akcijų įsigijimo procesus, o šiai dienai iš 18 proc.

Vidutinė elektros kaina Lietuvoje per savaitę mažėjo 18 proc., gamtinės dujos Nyderlandų TTF prekybos taške pigo 12 proc., penktadienį pranešė Lietuvos energetikos agentūra (LEA).  Lietuvoje gegužės 26–birželio 1 dienomis elektros megavatvalandė (MWh) vidutiniškai kainavo 64 eurus, kai prieš savaitę kaina siekė 77,9 euro. Pasak LEA, antrą savaitę iš eilės stebimą elektros kainų mažėjimą Lietuvoje lėmė 29 proc.

Tęsiant tyrimą maisto klastočių byloje, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai jau atliko daugiau kaip 50 patikrinimų didmenine, mažmenine prekyba bei sandėliavimo veikla užsiimančiuose ūkio subjektuose.

Pradedama tarptautinės magistralės „Via Baltica“ atkarpos tarp Marijampolės ir sienos su Lenkija rekonstrukcija – iki 2024 metų pabaigos bus suremontuota beveik 16 kilometrų kelio. Magistralės kelio Kaunas–Marijampolė–Suvalkai ruožą nuo 56,83 iki 72,5 kilometro Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu už 223,6 mln. eurų (su PVM) atnaujins konkursą laimėjusios „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“, pranešė Susisiekimo ministerija.

Aiškėja, kaip gyvens Vilnius per NATO viršūnių susitikimą. Nors pats renginys truks dvi paras liepos 11–12 dienomis, viešbučiai ir restoranai skaičiuoja, kad miesto ritmas gali pasikeisti 3–4 paroms. Renginys – vienas didžiausių istorijoje, miestas laukia apie 5000 svečių. Ir nors didieji sostinės viešbučiai klestės, restoranų atstovai nedžiūgauja – daliai maitinimo įstaigų teks užsidaryti, o tos, kurios veiks, išskirtinio lankytojų srauto nesitiki.

Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pernai Lietuvą ir Lenkiją sujungusio magistralinio dujotiekio (GIPL) jungiamųjų detalių, penktadienį pranešė dujotiekį valdanti bendrovė „Amber Grid“.  Pasak pranešimo, detalių bendra vertė – apie 300 tūkst. eurų arba 0,3 proc. viso projekto vertės, kuri yra 117 mln. eurų.

Elektroninių pinigų įstaigai „Via Payments“ skirta 100 tūkst. eurų bauda. Lietuvos bankas (LB) sankciją skyrė už tai, kad ji nesilaikė teisės aktų dėl tarptautinių finansinių sankcijų ir ribojimų. Pasak LB, patikrinimo metu įstaigos vidaus politika ir kontrolė, susijusi su sankcijų įgyvendinimu, turėjo didelių trūkumų – jose nebuvo detalizuotas jų įgyvendinimo procesas.

Kas septintas kibernetinio saugumo pratybose „Kibernetinis skydas PhishEx 2023“ dalyvavusių įmonių darbuotojas neatpažino sukčių žinutės, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). „Apibendrinus visų dalyvavusių organizacijų rezultatus nustatyta, kad imitacinio laiško nepažino ir žalingus veiksmus atliko 14 proc. darbuotojų. Praėjusiais metais tokių darbuotojų buvo 13 proc.“, – nurodė ministerija.

Lietuvos bankas siūlys keisti pagrindinės mokėjimo sąskaitos reguliavimą, kad gyventojams būtų užtikrintos pakankamos bankų paslaugos už prieinamą kainą.  Siūlymus atnaujinti Mokėjimų įstatymo nuostatas, kurios apibrėžia pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos sąlygas, centrinis šalies bankas pristatys pirmadienį.

Asmens tapatybės kortelė ar pasas – vieni svarbiausių dalykų kelionėje, be kurio dažniausiai net nepavyksta palikti savo šalies. Tačiau neretai nutinka, kad suplanuotas skrydis jau rytoj, o, pažiūrėjus į pasą, atima kvapą: jo galiojimas – pasibaigęs. Tad ką gyventojams daryti tokiu atveju? Į keblią situaciją pakliuvusi vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakoja apie tai, kaip ilgai planuota kelionė vos netapo tikru nusivylimu.

Iki 2025 metų tikintis už maždaug 30 mln. eurų išplėsti Kauno oro uosto keleivių terminalą ir šiaurinį peroną, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad jo plėtra simbolizuoja esminį visų šalies oro uostų plėtros lūžį – 2025 metų jie galės priimti dukart daugiau – 10 milijonų keleivių.

„Lidl Lietuva“ šiemet švenčia jau 7-ąjį įmonės gimtadienį. Veiklą Lietuvoje 2016 m. pradėjęs „Lidl“ prekybos tinklas į mažmeninės prekybos rinką įnešė nemažai pozityvių pokyčių, vienas kurių – vakarietiškomis vertybėmis pagrįsta darbo kultūra. „Lidl Lietuva“ valdybos narės ir personalo vadovės Sandros Savickienės teigimu, šį darbo „Lidl“ aspektą ypač vertina ilgamečiai įmonės darbuotojai.

Jei kiekvieną mėnesį investuotume po vieną eurą, o vidutinė metų grąža būtų 10 proc., po 95 metų sąskaitoje turėtume milijoną. Žinoma, šis milijonas, tikėtina, būtų palikimas ateinančioms kartoms. Tačiau vieno euro galia yra daug didesnė, negu atrodo iš pirmo žvilgsnio. Dėl kokių kitų priežasčių naudinga investuoti po eurą kiekvieną mėnesį? Vienas euras – reali galimybė Gyventojai Lietuvoje neinvestuoja dėl įvairiausių įsišaknijusių mitų.

Vidutinio darbo užmokesčio atotrūkis tarp šalies regionų pirmąjį šių metų ketvirtį siekė 421,8 euro ir per ketvirtį padidėjo 32 eurais, skelbia Valstybės duomenų agentūra. Vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualiųjų įmonių) pirmąjį ketvirtį sostinės regione buvo 2191 euras – 3,6 proc. daugiau nei prieš ketvirtį. Vidurio ir vakarų Lietuvos regione darbo užmokestis buvo 1769 eurai ir per ketvirtį išaugo 2,6 procento.

Siekdamas veikti tvariau kiekviename žingsnyje, prekybos tinklas „Lidl“ prekių gabenimui pradėjo naudoti biometanu varomus vilkikus. Ekspertai teigia, kad tokie vilkikai visiškai nenaudoja iškastinio kuro, be to, deginant biometaną šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) emisija yra apie 13,5 proc. mažesnė, lyginant su dyzeliniais vilkikais. Nuo gegužės „Lidl“ sunkiojo transporto parką papildė trimis biometanu varomais vilkikais prekėms iš logistikos centro Kaune pristatyti.

Šiemet paskelbti tik šešių lietuvių startuolių sandoriai, kurių metu pritraukta bent 1 mln. eurų, penktadienį pranešė „Verslo žinios“.  4,5 mln. eurų gavo įmonė „Atrandi Biosciences“, kuri iki investicijos buvo žinoma kaip „Droplet Genomics“. Šis biotechnologijų srities startuolis vysto didelio našumo analizės technologijas ir, gavęs šviežio kapitalo, ėmėsi aktyvios plėtros į JAV rinką. 3,5 mln.

Verslo atstovai norėtų, kad Vilniuje sovietmečiu pastatyti Sporto rūmai taptų konferencijų centru, o ne atminties vieta, rašo LRT portalas. Turizmo asociacijos atstovas sako, kad ilgą laiką kalbėta, jog čia bus konferencijų centras, todėl aplink rūmus pastatyta viešbučių. „Apmaudu iš verslo pusės, (...) verslas pasiruošė, investavo, pastatė infrastuktūrą, sukūrė reikiamą apgyvendinimo infrastuktūrą aplink tą vietą“, – tvirtina Verslo turizmo asociacijos valdybos pirmininkas Linas Žabaliūnas.

Gerokai užsitęsusios sausos ir saulėtos dienos neramina daržoves auginančius ūkininkus. Augalai nedygsta, juos tenka laistyti. Prognozuojama, kad dėl to šiemetinis derlius bus mažesnis ir brangesnis. „Laimingų daržovių ūkio“ augintojai Edmundas ir Aistė pasakojo, kad sausra jau pakenkė daržovėms. „Esame įsikūrę Kaišiadorių rajone, mūsų dirvos lengvos ir smėlingos, joms lietaus jau prieš mėnesį reikėjo.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija pareiškė, kad tęsiantis politiniam neapibrėžtumui laikysis saikingesnės pozicijos dėl mokesčių pertvarkos. „Liberalai besąlygiškai rems tik tas mokesčių reformos dalis, kurios būtinos užsitikrinti finansavimą iš Europos Komisijos ir įgyvendinti Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą“, – ketvirtadienį pranešė frakcija.