Nusprendžiau apsilankyti visuose penkiuose prekybos tinkluose ir patikrinti, kokių nukainotų maisto produktų ten galima įsigyti ir kiek jie kainuoja.
Daugiausiai nukainotų produktų radau ir nusipirkau prekybos tinkle „Norfa“. Čia buvo nukainotos daržovės, vaisiai, pieno, mėsos, žuvies produktai. Taigi čia nusipirkau brangesnių sūrių.
178 g sūrio su vasabiu atsiėjo 2,74 euro, 220 g airiško sūrio su alumi kainavo 3,08 euro, 192 g Čederio sūrio atsiėjo 1,88 euro, 300 g rūkyto kumpio kainavo 1,71 euro, o 250 g vyšninių pomidorų kainavo 0,49 euro. Iš viso išleidau 9,90 euro vietoje 13 eurų, produktams buvo taikomos 30 proc. nuolaidos.
Taip pat nemažai nukainotų produktų radau prekybos tinkle „Maxima“. Ten nukainoti buvo pieno, mėsos, duonos produktai. Jiems buvo taikomos nuolaidos nuo 30 proc. iki 70 proc. Nemaža dalis nukainuotų produktų buvo brangesnių prekių ženklų.
Parduotuvėje įsigijau 300 g jogurto „Dobilas“ už 1,39 euro ir 180 g „Dvaro“ varškės už 0,9 euro. Šiems produktams buvo taikoma 30 proc. nuolaida, o iš viso už juos sumokėjau 2,29 euro. Be nuolaidos būčiau sumokėjusi 3,28 euro.
Toliau užsukau į prekybos tinklą „Rimi“. Ten irgi nukainoti buvo pieno, mėsos, žuvies produktai, paruošti pusgaminiai pietums.
Šioje parduotuvėje nusipirkau 200 ml grietinėlės už 0,58 euro, jai buvo taikoma 30 proc. nuolaida ir 150 g sūrio su baltu pelėsiu už 1,25 euro, jam buvo taikoma 60 proc. nuolaida. Iš viso sumokėjau 1,83 euro vietoje 3,64 euro.
Prekybos tinkle „Lidl“ nukainotų produktų buvo mažiau, nuolaidos buvo taikomos pieno ir mėsos produktams. Parduotuvėje nusipirkau 125 g jogurto indelį su 30 proc. nuolaida, jis man atsiėjo 0,41 euro vietoje 0,59 euro.
Visiškai nukainotų produktų neradau prekybos tinkle „Iki“.
Taigi iš viso parduotuvėse už nukainotus produktus išleidau 14,41 euro. Be nuolaidų būčiau išleidusi 20,51 euro.
Perkant nukainotus produktus sutaupyti pavyks, tačiau toks apsipirkimas užtruks ilgiau, teks apsilankyti keliose parduotuvėse.
Taip pat nukainotų produktų negalima pasirinkti, vieną kartą bus nukainoti vieni, kitą kartą jau tikri produktai.
Tačiau dažnai nukainojami brangesni produktai, todėl pavyzdžiui, vietoje pigiausios varškės už tą pačią sumą galima nusipirkti brangesnės, didesnio riebumo varškės.
Baltijos šalyse maistas brangiausias?
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje per pastaruosius metus maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvartos augo daugiau nei Vokietijoje ar Švedijoje.
Kai minėtose valstybėse maisto produktų apyvartų metinis augimas nesiekė 10 proc., tai Lietuvoje bei kitose Baltijos šalyse kai kuriais mėnesiais buvo ir 20 proc. augimas.
Duomenys rodo, kad prekių kainos augo visur, tad kodėl Lietuvoje maisto prekėmis prekiaujančių bendrovių apyvartos siekia rekordus?
„Įprastai, maisto prekės ir pirmo būtinumo prekės turi mažesnį kainų elastingumą, tai reiškia, kad apyvarta mažiau priklauso nuo kainų. Vis dėlto šiandien apyvartos auga netvariomis sąlygomis: žmonės perka mažiau, o kainos nesiliauja kilusios, kas leidžia maisto prekėmis prekiaujančiomis bendrovėms auginti apyvartas“, – situaciją komentavo Romualdas Trumpa, kredito rizikos valdymo bendrovės „Credeo“ rizikos vertinimo vadovas.
Kainos gali ir niekada nekristi
Pasak R. Trumpos, Lietuva išsiskiria tuo, kad ir maisto, ir ne maisto prekių apyvartai didesnę nei kitose šalyse įtaką turėjo išskirtinis kainų augimas:
„Kainas bendrovėms leido didinti įvairios priežastys – mažesnė konkurencija, didesnė rinkos koncentracija, galbūt daugiau nei kitur pridalinta niekuo nepadengtų pinigų.“
Pašnekovo teigimu, nors prekybos įmonių mažėja, jos neskuba piginti savo produkcijos.
„Energetikos kainų augimas slūgsta nuo aukščiausio taško, po kažkiek laiko tai perduodama biržos prekėms, kitiems tarpiniams produktams, o maisto ir pirmo būtinumo prekių kainoms tas poveikis yra labai pavėluotas, ir kai kuriuose segmentuose gali ir niekada neateiti.
Yra pavojus, kad vieną gražią dieną suprasime, jog atėjo stagfliacija ir kainos liks nepasiekusios ankstesnio lygio, o apyvartos sumažės net ir skaičiuojant to meto kainomis“, – teigė R. Trumpa.
„Eurostat“ duomenimis, vertinant mažmeninės prekybos situaciją bendrai, kainų įtaka apyvartoms Lietuvoje per metus siekė 24,6 proc – žymiai daugiau nei Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Vokietijoje. Pastarojoje šalyje kainų poveikis apyvartai siekė vos 16,7 proc.
„Lietuvoje augant kainoms ir didėjant nerimui dėl finansinės situacijos, perkama mažiau. Tai atskleidžia mažėjančios apyvartos, skaičiuojant palyginamosiomis 2015 metų kainomis. Tačiau realios bendrovių apyvartos auga labiausiai iš analizuojamų šešių šalių“, – teigia R. Trumpa.
Būtinų maisto prekių krepšelis vis brangsta
Pigiausių maisto produktų krepšelis Lietuvos parduotuvėse gegužę pigo, rodo kainas stebinčio portalo pricer.lt analizė.
Palyginti su balandžiu, pigiausių maisto produktų vidutinis krepšelis gegužę pigo 3 proc. (2,38 euro), o palyginti su 2022-ųjų geguže buvo 14,7 proc. (9,91 euro) brangesnis.
Pigiausias krepšelis buvo „Maxima“ – 62,48 euro (pigo 9,6 euro), antroje vietoje „Lidl“ – 67,92 euro (brango 2,9 euro), trečioje „e-Rimi“ – 73,33 (pigo 4,51 euro), ketvirtoje „Rimi“ – 74,6 euro (pigo 5,12 euro), penktoje „Barbora“ – 81,15 euro (pigo 3,07 euro), šeštoje „Norfa“ – 81,62 euro (brango 1,72 euro), septintoje „Iki“ – 84,30 euro (pigo 1,07 euro), aštuntoje „Last Mile“ – 94,57 euro (pigo 0,32 euro).
Populiarių ir gerai žinomų produktų vidutinio krepšelio kainų analizė rodo, kad per mėnesį kainos kilo 0,8 proc. (0,51 euro), o per metus – 17,3 proc. (9,07 euro).
Iš pricer.lt stebimų 52 prekių kainų brango 43, pigo 9, reikšmingai – 10 proc. ir daugiau – brango 34 prekės. Labiausiai brango pomidorų sultys, juodasis šokoladas, batonas, cukrus, juoda duona ir kiaušiniai.
Bliamba, galėtų žurnalistai dabar Lietuvoje tokią "Pirtelę" užkurti.
Jiems padėkotų minimum 2,5 milijono lietuvių, šiuo metu gyvenančių žemiau skurdo ribos...