Viena iš menstruacijų atostogas įvedusių darboviečių Lietuvoje nurodė, kad moterys neturėtų dirbti vyrišku ritmu. Jų nereikia diskriminuoti ir versti kentėti vien dėl tokių specifinių kūno savybių, kaip menstruacijos, nėštumas ir kt.
Profsąjungos džiaugiasi tokiu sprendimu ir tikina, kad tai turėtų virsti įstatymu. Anot jų, darbuotojos nuo menstruacijų kenčia kaip ir nuo kitų sveikatos sutrikimų, tad darbdaviai turėtų leisti joms pailsėti ir atsigauti.
Vis tik, darbdavių atstovo nuomone, Lietuva tokiai naujovei dar nepasiruošusi. Jis pažymėjo, kad tai apsunkintų moterų įsidarbinimą, be to, darbuotojos galėtų tuo piktnaudžiauti. Anot jo, laisvadienį gavusios moterys galvotų apie darbą ir negaluodamos dirbtų iš namų arba turėtų atidirbti.
Laisvadienis, darbas iš namų arba mažiau darbo valandų
Natūralios kosmetikos prekės ženklo „Manilla“ gamintoja, bendrovė „Dermofaktorius“, viena pirmųjų Lietuvoje suteikė galimybę įmonėje dirbančioms moterims turėti laisvadienius menstruacijų metu. Įmonėje šiuo metu dirba 40 darbuotojų, iš kurių – 36 moterys.
„Manilla“ darbuotojos nuo šiol pačios galės rinktis, kaip joms patogu dirbti atsiradus diskomfortui dėl menstruacijų: pasinaudoti apmokama laisva diena, dirbti iš namų ar mažiau valandų nei įprastai.
Įmonės generalinė direktorė Eglė Vaitiekūnaitė-Šiuškienė sako, kad moderniame pasaulyje nuolat didėjanti moterų perdegimo problema yra tampriai susijusi su idėja, kad moterys gali dirbti pastoviai ir vienodu krūviu.
Vis tik, jos teigimu, darbas nuo 9 iki 17 valandos, nuo pirmadienio iki penktadienio, yra sukurtas pagal vyrų hormonų ritmą, veikiantį 24 valandų ciklu. O moters hormonai kinta padieniui ištisą mėnesį.
„Mes nustojome paisyti šio prigimtinio energijos ritmo ir dėl to esame priverstos iš naujo ieškoti atsakymų į svarbius klausimus: kaip subalansuoti savo hormoninę sistemą, kaip tinkamai maitintis, kaip pasirūpinti savo vaisingumu, nepaisant to, ar planuojame susilaukti vaikų, ar ne“, – teigė E. Vaitiekūnaitė-Šiuškienė.
Jos nuomone, dėl šio sprendimo reikšmingų papildomų išlaidų įmonė nepatirs.
Moterys neturėtų dirbti kentėdamos skausmą
„Dermofaktorius“ generalinės direktorės teigimu, galimybė pasiimti apmokamą dieną arba pasirinkti dirbti patogesniu būdu, nuotoliu, leidžia moterims lengviau išgyventi skausmingas ciklo dienas.
„Ciklas yra natūrali moters gyvenimo ir reprodukcinės sveikatos dalis, o to pripažinimas ir normalizavimas moters, kaip žmogaus, su individualiomis savybėmis, siunčia žinutę, kad žmogus neprivalo būti robotas, kad dėmesys sau yra sąmoningo žmogaus bruožas.
O gera fiziologinė savijauta padeda žmogui jaustis gerai ir produktyviai realizuoti save tiek darbe, tiek gyvenime. Šių atostogų galimybė yra darbovietės būdas prisidėti prie moterų gerovės“, – komentavo pašnekovė.
Anot jos, fizinį diskomfortą išgyvenantis žmogus darbo vietoje neturi galimybės būti visiškai produktyvus. O, jei ir bando, tai vyksta emocinės sveikatos sąskaita, kas ilgalaikėje perspektyvoje kenkia ir mažina tiek gyvenimo džiaugsmą, tiek motyvaciją:
„Esame orientuoti į efektyvumą, o ne į darbo valandų skaičių, kuris, kaip vienišas rodiklis, deja, efektyvumo neparodo.“
Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė menstruacijų atostogas vertina labai teigiamai. Anot jos, tai yra didelis progresyvus žingsnis į priekį, ypač kalbant apie lyčių ypatumus.
Pašnekovė nurodė, kad šie moterų sunkumai neretai yra vertinami kaip kažkokia užgaida, nors iš tikrųjų menstruacijos gali būti labai sudėtingas sveikatos sutrikimas.
„Jei yra sveikatos sutrikimas, daug geriau yra leisti tam žmogui atsipūsti, atsigauti ir sugrįžti su naujomis jėgomis. Kai sutrikus sveikatai ar dėl menstruacijų žmogus gali pailsėti 1–2 dienas, neprarasdamas uždarbio, taip yra investuojama į jo sveikatą“, – kalbėjo LPSK pirmininkė.
Moterų kūno savybės sunkina padėtį darbo rinkoje
E. Vaitiekūnaitė-Šiuškienė taip pat neslepia, kad toks sprendimas galimai sukelia nepasitenkinimą dėl seksizmo, feminizmo.
„Pastebėjome neigiamų ir pasipiktinusių komentarų, dauguma jų išsakyta vyrų. Turiu pažymėti, kad mūsų organizacijoje vyrų palaikymas yra šimtaprocentinis. Viešojoje erdvėje pasirodę komentarai yra gan įžeidūs arba sarkastiški, rimtos argumentacijos jiems kol kas neteko išgirsti.
Kalbant šia tema, esu įvardijusi, kad vyrų ir moterų lygybė nereiškia, kad esame vienodi. Išties turime reikšmingų fiziologinių skirtumų, susijusių su lytimi, tačiau bandymas tai ignoruoti ne padeda, o veikiau skriaudžia abi lytis“, – pasakojo bendrovės direktorė.
Ji pridūrė, kad šiandien darbo rinkoje turime nelygaus darbo užmokesčio situaciją, padidintą moterų riziką skursti dėl įvairių su tuo susijusių veiksnių. Pašnekovės teigimu, pareigų namuose pasiskirstymas taip pat yra gerokai moterų nenaudai.
„Tad stigmatizuoti menstruacijas, žindymo ar gimdymo situacijas, tiesiogiai susijusias su moters kūno savybėmis, yra neteisinga.
Mano įsitikinimu, feminizmas, ginantis prigimtines žmogaus savybes kaip natūralias, yra vertingas visai visuomenei bendrąja prasme, nes padeda kurti sąlygas sveikiems ir laimingiems jos individams“, – teigė E. Vaitiekūnaitė-Šiuškienė.
Negaluojančios moterys vis tiek turėtų galvoti apie darbą?
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas pažymėjo, kad beveik pusę populiacijos sudaro moterys. Jis nurodė, kad jau dabar yra taip, kad, jei darbdavys sužino, jog priimamas darbuotojas potencialiai gali išeiti į dekretines atostogas arba vaiko priežiūrai dirbdamas, pavyzdžiui, ant konvejerio, jam tai yra didelė netektis.
Pašnekovo teigimu, nereikia visko atiduoti politikams. Jei darbdaviai bus priversti visoms moterims per mėnesį duoti 3 laisvas dienas menstruacijoms, darbdaviai į tai atsižvelgs ir galbūt vyrą darbuotoją rinksis aukščiau moters.
„Bet, jei darbuotojas yra labai vertingas, dirba reklamos, rinkodaros srityje ir tos kelios dienos gali iškristi iš jo darbo laiko, jis jaus dėkingumą už darbdavio supratingumą ir visad atidirbs.
Ta moteris namuose, šiek tiek negaluodama, galvos apie darbą – aš tuo net neabejoju. Ir netgi galbūt dirbs ten prie kompiuterio. Taigi viskas priklauso nuo darbuotojo vertės“, – kalbėjo LDK prezidentas.
D. Arlauskas pridūrė, kad tam įtaką daro ir darbuotojų skaičius. Jeigu jaučiamas didelis darbuotojų trūkumas, darbdavys versis per galvą, kad darbuotojams viskas būtų gerai ir jie neišeitų. Tad kartą į mėnesį suteiks darbuotojoms ir tas nenumatytas atostogas.
Darbdaviai menstruacijų atostogoms dar nepribrendo?
Lietuvos darbdavių konfederacijos (LDK) prezidentas Danas Arlauskas įsitikinęs, kad lietuviai dar nėra pribrendę menstruacijų atostogoms. Anot jo, reikia laiko, kad tai taptų moraline forma, o tada jau ir teisine.
Pasak pašnekovo, kai kurie darbuotojai gali piktnaudžiauti, nesvarbu, skauda ar neskauda – vis tiek tą laisvą dieną pasiims. Tad šiuos dalykus reikėtų spręsti kiekvienai darbovietei ir situacijai atskirai.
„Aš manau, jei yra sloga, skauda galvą, darbuotojas pasako ir darbdavys visada išleidžia. Klausimas, ar mes, darbdaviai, esame pasiruošę menstruacijoms dabar. Kultūriškai mes, ko gero, visa apimtimi dar nesam tam pasiruošę. Nes gali būti tam tikrų nesusipratimų.
Darbuotoja gali ateiti ir pasakyti, kad jai menstruacijos, ir žiūrėti, kaip darbdavys reaguos. Be to, klausimas, kaip su tais transeksualais daryti. Tad dabar kol kas reiktų tik diskutuoti apie tai, o tie, kas nori, gali imtis šios iniciatyvos ir investuoti į darbuotoją, skatinti jį nekentėti to skausmo“, – sakė D. Arlauskas.
„Dermofaktorius“ atstovė neslėpė, kad visada yra grėsmė, jog darbuotojos gali „simuliuoti“ ir šia galimybe piktnaudžiauti. Tačiau tai nėra specifiškai susiję su šio tipo atostogomis.
Jos teigimu, simuliuoti linkę individai tai gali rinktis daryti įvairiomis formomis. Tačiau tokie dalykai organizacijoje nesunkiai identifikuojami. O darbuotojų darbo rezultatai visada tiesiogiai susiję su jų tiesioginiu indėliu įgyvendinant darbo funkcijas.
Darbdaviai turėtų ne įtarinėti, o suteikti pagalbą
Vis dėlto apie tokias atostogas iš anksto pranešti sudėtinga, be to, nėra aišku, ar darbuotoja pasirinks trumpesnę darbo dieną, darbą iš namų ar laisvą dieną.
Taip pat kyla grėsmė, kad laisvadienį gali pasiimt daug darbuotojų vienu metu, tad klausimas, kas tokiu atveju turėtų pasilikti dirbti.
Pasak E. Vaitiekūnaitės-Šiuškienės, teoriškai galimos įvairios situacijos, tačiau žmonės, siekiantys bendrų rezultatų, tai daro sąmoningai.
„Daugumą funkcijų mūsų įmonėje įmanoma įgyvendinti nuotoliu, taip pat didelė dalis funkcijų turi persidengiančius etatus, kurie gali pakeisti kolegas iškilus tokiam reikalui.
Ir, galiausiai, tokias sudėtingas menstruacijas, kurios reikalautų kelių dienų poilsio, patiria tik labai nedidelis skaičius moterų, ir tokias būkles paprastai stengiamasi spręsti. Tad tokio tipo atostogos skirtos ne malonumui, o pagalbai nelengvomis dienomis. Todėl šią grėsmę įvardiname tik kaip teorinę“, – teigė įmonės direktorė.
I. Ruginienė atkreipė dėmesį, kad sutrikus sveikatai mes ir dabar kreipiamės į šeimos gydytoją, ir dabar darbdavys apmoka pirmas 2 ligos dienas. Tad, anot jos, nereikėtų bijoti tų 2 laisvų dienų menstruacijoms, jei iš tikrųjų žmogui blogai.
„Manau, pagaliau turime pereiti į tą aukštesnį lygmenį, kuomet nereikia sekioti iš paskos ir tikrinti, ar žmogus nemeluoja, ar neišsisukinėja. Kad jaustume atsakomybę dirbti ir galėtume tiesiai pasakyti darbdaviui, kad jaučiamės blogai, kai išties jaučiamės blogai. O iš jo gautume visokeriopą pagalbą.
Darbdavių nusistatymas, kad galbūt darbuotojas meluos, piktnaudžiaus situacija, sukelia abejonių ir pačiu darbdaviu. Tai kokios mes norime atmosferos pačioje darbovietėje, kaip įgauti norą dirbti, pagarbos ir lojalumo jausmą darbdaviui, jei jis, išvydęs diskusiją dėl sąlygų pagerinimo, iškart meta tą nepasitikėjimo šešėlį?“, – komentavo pašnekovė.
Vis tik ji neslepia, kad darbdaviai tokiems sprendimams priešinasi, tad nėra kito pasirinkimo, kaip eiti įstatymų keliu siekiant gerinti darbuotojų padėtį.
