Lietuvos verslas

Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc.

 Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė Inga Ruginienė sako, kad darbuotojai kaip galimą šaltinį gynybos finansavimui palaikytų pelno mokesčio didinimą bei didesnį pajamų progresyvumo įvedimą, tačiau nepritartų pridėtinės vertės mokesčio (PVM) didinimui. Anot jos, nerimą bendruomenei taip pat kelia krašto apsaugo ministro Arvydo Anušausko komentarai apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus.

Minsko plente Vilniuje esantį viešbutį „Ibis Styles“ įsigijusi įmonė „Addere“, valdanti slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninę Trakuose „Addere Care“ (buvęs „Trasalis“), rekonstruos į slaugos bei ilgalaikės priežiūros namus. Viešbutį bendrovė įsigijo iš „Modus Group“ grupės įmonės „Unimodus“. Naujus slaugos namus planuojama atidaryti šių metų pabaigoje, pirmadienį praneša įmonė. Joje bus sukurta apie 160 darbo vietų, kurias užimti bus siūloma dabartiniams „Ibis Styles“ darbuotojams.

Iš pareigų besitraukiančiam krašto apsaugos ministrui Arvydui Anušauskui prabilus apie galimą „nedeklaruotą lobizmą“ ir „grubaus kišimosi į viešuosius pirkimus atvejus“, Seimo vicepirmininkas socialdemokratas Julius Sabatauskas prašo Antikorupcijos komisijos skubiai atlikti parlamentinį tyrimą.

 Suderinta metinė infliacija Lietuvoje vasarį buvo viena mažiausių Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija siekė 1,1 procento. Mažesnė ji buvo Italijoje (0,8 proc.), Latvijoje ir Danijoje (po 0,6 proc.). Didžiausia infliacija buvo Rumunijoje (7,1 proc.), toliau rikiavosi Kroatija (4,8 proc.) ir Estija (4,4 procento). Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,8 proc., o vien euro zonoje – 2,6 procento. Per mėnesį kainos Lietuvoje augo 0,7 proc.

Sostinės senamiesčio gatvėse dėl remonto darbų nuo pirmadienio iki kovo 29 dienomis bus įvesti laikini eismo ribojimai, rašo portalas „Made in Vilnius“. Skelbiama, kad laikini eismo ribojimai numatomi Vilniaus gatvės atkarpoje nuo Trakų g. iki įvažiavimo į kiemą tarp Vilniaus g. 41 ir 45 pastatų – čia bus draudžiamas transporto priemonių eismas. Eismo ribojimų metu iki Vilniaus g. 45 bus galima privažiuoti iš Klaipėdos g. pusės – atkarpoje laikinai atšaukiamas vienpusis eismas.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pirmadienį Vyriausybėje įvykusiame susitikime dėl lėšų gynybai buvo pristatyti keturi variantai, kaip būtų galima surinkti apie 400 mln. eurų, kurių Lietuvai reikia papildomam krašto apsaugos finansavimui. Tarp pasiūlymų – pridėtinės vertės (PVM) ir pelno mokesčių didinimas, mokestinių lengvatų naikinimas. „Atsižvelgiant į diskusijas viešojoje erdvėje, Finansų ministerija pateikė keturis variantus, kaip būtų galima surinkti tuos 400 mln. eurų.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sako, kad susitikime dėl gynybos finansavimo dar nebuvo prieita prie bendro matymo, tačiau keturi galimi mokesčių pakeitimų variantai bus aptariami partijų ir kitų organizacijų viduje. Anot jo, siūlymai taip pat bus išsiųsti opozicijai. „Nėra bendro matymo, bet visiems bendrai pateikta informacija, 4 galimi variantai dėl mokesčių pakeitimo didinimo linkme.

Antrą šių metų ketvirtį planuojama dar vieną 40 mln. eurų vertės paramos kvietimą gyventojams, norintiems įsirengti ar atnaujinti saulės elektrines, praneša Energetikos ministerija. Planuojama, kad į paramą galės pretenduoti gyventojai, įsirengę arba didinę turimų elektrinių galią nuo 2023 m. rugpjūčio 23 d. arba dar planuojantys įsirengti elektrinę ar padidinti esamos galią, rašoma ministerijos pranešime. Saulės modulių kainos per metus sumažėjo perpus.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad norint įgyvendinti suplanuotus krašto apsaugos sistemos projektus, tvarus ir mokestinėmis priemonėmis pasiektas finansavimas gynybai turėtų būti 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) vietoje dabartinių 2,5 procento. „Pastoviajai daliai finansuoti, tiems poreikiams, kurie išliks ilguoju laikotarpiu, reikia bent 3 proc. BVP, todėl siūlome tvarų finansavimą didinti nuo 2,5 proc. iki 3 proc.

Pirmieji atsakymai dėl „Rheinmetall“ gamyklos galėtų būti pateikti po kelių savaičių, sako premjerė Ingrida Šimonytė, Vokietijos ginkluotės gamybos milžinei paskelbus apie planus Lietuvoje gaminti artilerijos amuniciją.  Ministrė pirmininkė pabrėžia, kad su įmone šiuo metu vyksta darbinės diskusijos, jose kyla iššūkių sprendžiant dėl gamyklos veiklos finansavimo bei vietos, kur ji galėtų būti pastatyta. „Yra tikrai dar nemažai praktinio darbo.

Pirmadienį vykusiame politinių partijų ir verslo atstovų susitikime aptarti keturi baziniai variantai dėl tvaraus finansavimo šaltinių, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot politikės, sutarta, kad šiuos modelius dabar aptars Trišalė taryba.

Praėjusių metų paramos verslui kurti antrojo etapo vertinimas atskleidė paraiškų ir patvirtintų projektų augimą. Į Užimtumo tarnybos finansuojamų projektų sąrašą įtraukti 256 projektai. Tam bus skirta 6,2 mln. eurų valstybės lėšų.

Europos Sąjungai (ES) patvirtinus sankcijas su opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno mirtimi susijusiems asmenims, bendrija negali priimti naujo stipraus sankcijų Rusijai paketo, skirti papildomos karinės paramos Ukrainai, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Navalno sankcijos yra patvirtintos“, – žurnalistams Briuselyje prieš Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybą sakė ministras.

Pirmadienį pradeda veikti griežtesnė į Lietuvą iš Rusijos bei kitų padidintos rizikos šalių įvežamų grūdų kontrolė – bus tikrinamas kiekvienas įvežamos produkcijos vagonas ar transporto priemonė – tiek skirti Lietuvos rinkai, tiek eksportui per Klaipėdos uostą.

„Swedbank“ skaičiavimais, praėjusių metų pabaigoje būsto įperkamumas pradėjo didėti, tačiau išliko arti žemiausio lygio per pastaruosius 13 metų. Vangi paklausa slopina būsto kainų augimą, o toliau sparčiai augantys atlyginimai jau pradėjo didinti galimybes įsigyti būstą. Europos centriniam bankui (ECB) pradėjus mažinti palūkanas, matysime spartesnį būsto įperkamumo augimą.

Nepaisant krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimo, iššūkiai dėl gynybos niekur nedingsta, tad sprendimų Seime bus bendrai ieškoma toliau, teigia Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas Mindaugas Lingė.

Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad esant dabartinei situacijai potencialus susitarimas dėl gynybos mokesčio gali žlugti. Pasak jo, jeigu susitikime dėl gynybos finansavimo nedalyvauja opozicijos atstovai, kalbėti apie minėtą mokestį nėra labai tikslinga. „Kol kas taip atrodo, panašu. Jeigu nėra opozicijos, kalbėti apie visumą, apie bendrą gynybos mokestį, matyt, nėra labai tikslinga.

Politikus, verslo ir profsąjungų atstovus į susitikimą dėl didesnio gynybos finansavimo pakvietusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad per pirmadienį vyksiančias antras derybas bus pristatytos įvairios alternatyvos, ir tik susitarus dėl visiems priimtiniausio varianto bus formuluojamas konkretus siūlymas. Pasak I. Šimonytės, Finansų ministerija susitikimui yra parengusi išsamų pristatymą apie kitų metų viešuosius finansus, galimybes daugiau finansuoti krašto apsaugą.

Akylesni pirkėjai „Iki“ parduotuvėse jau pastebėjo naujas spalvas konditerijos skyriuose ir užuodė dar įvairesnius šviežiai iškeptų duonų, bandelių kvapus. Tai – kruopščiai su meile kurtos „Iki“ konditerijos ir kepinių naujienos, kurių pristatymas jau virtęs pirkėjų pamėgta tradicija. Dar labiau išplėstame ypatinga gausa garsėjančiame kepinių pasirinkime – nauji skoniai tiek kasdienai, tiek specialioms progoms, džiuginantys patraukliomis kainomis.

Po švelnaus ekonomikos nusileidimo pernai, 2024 m. numatoma 1,6 proc. siekianti šalies ūkio plėtra. Toliau tęsis spartus infliacijos mažėjimas – šiemet kainų augimas sieks 1,9 proc. Nedarbo lygis šiemet sumažės iki 6,7 proc., o atlyginimai augs 8,6 proc. ir reikšmingai viršys kainų augimo tempą. Tai numatoma atnaujintame Finansų ministerijos Ekonominės raidos scenarijuje. „Lietuvos ekonomika šiemet grįš į augimo kelią.

Įmonės, pradelsusios mokėjimų terminus „Sodrai“ ir nereaguodamos į raginimus sumokėti, gali netekti galimybės pagal sutartą grafiką išsimokėti atidėtas įmokas – daugiausia skolas, kurių prisikaupė dar nuo COVID-19 laikų.

Lietuva ketina supaprastinti pluoštinių kanapių žaliavos įvežimą iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Tokiais pakeitimais siekiama palengvinti sąlygas verslui. Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas Pluoštinių kanapių įstatymo pataisomis siūlo nuo liepos nebereikalauti pažymų, patvirtinančių, kad iš kitų Bendrijos valstybių atgabenami produktai ir jų gaminiai yra pagaminti iš pluoštinių kanapių, o juose psichiką veikiančio tetrahidrokanabinolio (THC) kiekis neviršija leidžiamos 0,3 proc.

Pirmaujanti IT gaminių platinimo įmonė „ASBIS Group“ džiaugiasi tvirta ir ilgalaike partneryste su AMD – pasauline technologijų lydere, kurios specializacija – puslaidininkinių produktų ir technologijų kūrimas. Ši partnerystė tęsiasi jau 20 metų nuo pat platinimo sutarties pasirašymo ir yra bendradarbiavimo tvirtumo įrodymas. Pastaruosius du dešimtmečius ASBIS ir AMD sieja abiems pusėms naudinga partnerystė, kuriai būdingas platus ir produktyvus bendradarbiavimas ir sinergija.

Naujienų portalą „Kas vyksta Kaune“ užplūdo ant miesto ir rajono ribos gyvenantys kauniečiai, kurių gatvė tokios prastos būklės, jog automobilių važiuoklės tvarkymo įkainius gyventojai jau žino atmintinai. Problema, jog dalis gatvės priklauso miestui, o kita rajonui. Nors pastarasis gyventojų prašymus išgirsta ir savo gatvės dalį atitinkamai patvarko, miesto atstovai į gyventojų skundus reaguoja vangiai. Tiesa, jie turi kauniečiams pasiūlymą, kaip duobėtos gatvės atsikratyti greičiau.

Prezidentas Gitanas Nausėda su patarėjais pirmadienį dirbs Zarasuose. Planuojama, kad jis susitiks su Zarasų rajono savivaldybės mere Nijole Guobiene, savivaldybės administracijos atstovais ir Zarasų rajono gyventojais. G. Nausėda taip pat numato dalyvauti diskusijoje apie susisiekimo infrastruktūros plėtrą gerinant nutolusių regionų pasiekiamumą bei vidinę sanglaudą.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį kviečiasi partijų lyderius, verslo, profsąjungų atstovus į antrąjį susitikimą dėl gynybos finansavimo. Pirmasis susitikimas vyko maždaug prieš du mėnesius. Antrajame susitikime tikėtasi konkretesnių siūlymų, tačiau būsimas derybas temdo krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko atsistatydinimas. Apie jį paskelbta praėjusios savaitės pabaigoje. Politikas teigė netekęs premjerės pasitikėjimo.

Šiuo metu į pensiją lietuviai gali išeiti tik sulaukę 64 metų ir 4 arba 8 mėnesių, o 2026 metais – tik sulaukę 65 metų. Vis tik ne visiems sveikata leidžia tiek laiko dirbti. Dėl to yra galimybė į pensiją išeiti anksčiau, tačiau ji bus kur kas mažesnė, jei žmogus neturi pakankamo stažo. Už kiekvieną išankstinės pensijos gavimo mėnesį tiek ši, tiek senatvės pensija yra mažinamos po 0,32 procento.

Netekę artimųjų gyventojai negali daug laiko skirti gedului, nes užklumpa laidotuvių planavimo rūpesčiai, kurie sunkiau gyvenantiems žmonėms atneša ir finansinių iššūkių. Laidotuvės gali atsieiti kelis tūkstančius eurų, todėl daugelis kreipiasi į savivaldybes dėl 440 eurų laidojimo pašalpos. Specialistai pažymi, kada ir kas gali ją gauti ir paneigia mitus, kad ji nesuteikiama skolų turėjusiems gyventojams laidoti.

Nors gyventojai skundžiasi mažomis pajamomis, ekonomistai skaičiuoja, kad lietuvių pajamos stabiliai auga ir augs. Anot jų, jau po 5 metų gyvensime geriau už pietų Europos šalis, pavyzdžiui, Italiją. Vis tik pajamos sparčiausiai augs dirbantiems, bet ne pensijų gavėjams.

Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimui paraiškų teikimas prasidės balandį arba gegužę, žada Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Renovuotis šilumos punktus norintys daugiabučiai šiemet išsidalins 20 mln. eurų.   „Kvietimas teikti paraiškas turėtų pasirodyti balandžio arba gegužės mėnesiais“, – šią savaitę Seimo Aplinkos apsaugos komitete pranešė APVA Pastatų energinio taupumo departamento direktorė Gintarė Burbienė.

Dažnas darbuotojas tikisi, kad darbdavys kiekvienais metais, o galbūt ir dažniau, didins atlyginimą. Tačiau kartais nutinka priešingai – darbdavys gali ir sumažinti algą. Darbo teisės specialistai vardija, kokiais būdais ir kada darbdavys gali sumažinti atlyginimą, ir ką daryti darbuotojams. Portalo tv3.lt skaitytojas Ramūnas skundėsi, kad darbdavys neseniai visiems kolegoms pranešė apie algų mažinimą. „Vieno susirinkimo metu visiems darbuotojams pranešė, kad algos sumažės.

Vasario mėnesį Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklo (NSMOT) užsakymu „Spinter tyrimai“ atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa rodo, kad vis daugiau gyventojų negali įpirkti maisto produktų. Vasario duomenimis, 14,3 procentų Lietuvos gyventojų trūko pinigų maistui, o 19,5 procentams – lėšų būsto nuomai ar komunaliniams mokesčiams.

Gyventojai jau planuoja vasaros atostogas. Anot jų, iš anksto nusipirkus bilietus ir užsisakius viešbutį galima sutaupyti nemažai pinigų. Tačiau noras sutaupyti gali atnešti ir nuostolių, jeigu oro linijos nuspręstų atšaukti arba pakeisti skrydžių datas. Tokioje situacijoje atsidūrė vilnietis Remigijus. Jis socialiniame tinkle skundėsi, kad buvo jau suplanavęs vasaros atostogas Italijoje, Romoje, tačiau planus teko keisti dėl atšaukto skrydžio.

Skolų turintys gyventojai į jas žiūri skirtingai. Vieni nieko nedaro ir skolos tik kaupiasi, kiti bando jas grąžinti. Tačiau tikina, kad kartais to padaryti neįmanoma, nes grąžinama skolos įmoka viršija mėnesines palūkanas. Tuo metu antstoliai komentuoja, kad geriausia iš viso neprisidaryti skolų. O, jeigu jų jau yra, būtina tartis tiek su kreditoriumi, tiek su antstoliais.

Nuo šių metų Lietuvoje leidžiant prekiauti pasibaigusio galiojimo, bet dar tinkamais vartoti maisto produktais, pavyzdžiui, miltais, kruopomis, kava, prekybininkai tokių produktų pirkėjams iki šiol nesiūlo, rašo portalas lrt.lt.  „Maximos“ atstovė Raminta Gecevičiūtė teigia, kad šiuo metu neturi planų pardavinėti produktų, kurių galiojimo laikas yra pasibaigęs, bet jie dar yra tinkami vartoti.

Iš Rusijos iki šiol nesitraukianti Kauno mero šeimos valdomos „Vičiūnų“ grupė daro ne tik reputacinę, bet ir politinę žalą, o pats Visvaldas Matijošaitis šioje situacijoje yra pažeidžiamas, sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Šalies verslas pirmiausia turi pats labai gerai suvokti, kokią didžiulę reputacinę ir politinę žalą daro nepasitraukdamas iš Rusijos“, – LRT televizijos laidai „Dienos tema“ penktadienį sakė G. Nausėda.

Įprastai vairuojantys tėvai savo automobiliuose turi kėdutes vaikams. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet su vaikais tenka keliauti pasitelkiant taksi ar pavežėjų paslaugas. Dėl to gali kilti problemų. Remiantis Kelių eismo taisyklėmis (KET), nėra skirtumo, ar automobilis yra nuosavas, ar keleivius veža įmonė – kėdutės vaikams iki 135 cm ūgio yra privalomos, kitaip grės baudos ir vairuotojo teisių atėmimas.

Dėl dujų perdavimo bendrovės „Amber Grid“ bei jos akcininkės „Epso-G“ atsakomybės už strateginiame šalies projekte – Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotas rusiškas detales bus sprendžiama prokuratūrai baigus ikiteisminį tyrimą, sako premjerė Ingrida Šimonytė.  „Jūs labai gerai žinote, kad yra ikiteisminis tyrimas. Jūs galbūt turite savo privilegiją iš kažkokių šaltinių informaciją susirasti, bet aš turiu savo pareigą ikiteisminio tyrimo nekomentuoti.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos nėra iki galo aiškus, tačiau bet kokiu atveju mūsų šalies ekonomikai poveikio nebus. Pasak jos, iš viso eksporto į Baltarusiją, lietuviškos kilmės prekių kiekis sudaro vienaženklį procentą. „Iš to pranešimo, kurį matome, jis nėra iki galo aiškus. Tarsi kalbama truputį apie lietuviškos kilmės prekes, bet ir apie visokių kitokių kilmių prekes.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako, kad Lietuva norėtų kartu su Ukrainos įmonėmis plėtoti gynybos technologijas. Kijeve besilankanti ministrė ukrainiečiams pristatė sąlygas šalių partnerių, tarp jų Ukrainos, gynybos įmonėms kurtis Lietuvoje.   „Ukrainos gamintojus taip pat domina galimybė dalį veiklos vystyti iš Lietuvos, nes čia jie turėtų galimybę saugiai gaminti savo produkciją ir ją eksportuoti į NATO šalis“, – pranešime teigia ministrė.

Pasirengimas 2025-ųjų vasarį numatytam Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimui su Vakarų Europa vyksta pagal numatytą grafiką, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.  „Buvo priimtos domėn visos aplinkybės, kaip vyksta projektas, o jis vyksta tikrai neblogai. Visi projektai juda pagal grafiką, derinamas paskutinio (sinchroninio – BNS) kompensatoriaus atvykimas.

Dėl dujų perdavimo sistemos operatorės „Amber Grid“ bei jos patronuojančios įmonės „Epso-G“ atsakomybės už tai, kad strateginiame šalies projekte – Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) galimai sumontuotos rusiškos detalės, bus sprendžiama prokuratūrai atlikus tyrimą, sako energetikos ministras Dainius Kreivys.    „Prokuratūra atlieka tyrimą, prokuratūra išsiaiškins kaltus ir tada jau reaguosime. (...) Prokuratūra aiškiai pasakys.

Žiniasklaidai paviešinus apie Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotas galimai rusiškas detales, projekto užsakovė „Amber Grid“ pareikalavo banko išmokėti pagrindinei projekto rangovei „Alvorai“ suteiktos garantijos lėšas ir inicijavo jos įtraukimą į nepatikimų tiekėjų sąrašą, pranešė „Amber Grid“. „GIPL projekto rangovui nepašalinus dalies dujotiekio detalių sertifikavimo trūkumų ir ginant savo bei vartotojų interesus „Amber Grid“ šiandien pateikė reikalavimą bankui ...

Ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad Baltarusijos sprendimas įvesti sankcijas importui iš Lietuvos mūsų šaliai įtakos neturės, nes prekybiniai ir verslo santykiai su A. Lukašenkos režimu yra praktiškai nutraukti. „Iš esmės Lietuvai tai neturės jokio įtakos dėl to, kad prekybiniai ir verslo santykiai su šia režimo šalimi yra praktiškai nutraukti. Bendrai ekonomikai įtakos neturės, sektoriams irgi neturės.

Akcinė bendrovė „Alvora“ praneša, kad kreipėsi į Vilniaus apygardos prokuratūrą ir prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl įtarimų, kad Čekijos įmonė „Petrometal“ suklastojo GIPL projekto statybos metu patiektų detalių sertifikatus. „Esame šokiruoti viešai paskelbtų „Petrometal“ atstovo teiginių apie galimai suklastotus detalių sertifikatus. „Alvora“ kategoriškai atsiriboja nuo jų ir griežtai atmeta bet kokius pareiškimus, neva įmonė apie tai žinojo.

Tūkstančius akcijų paskelbusiame „Iki“ prekybos tinkle įsibėgėja pasiruošimas Velykoms, o patrauklūs ir solidžiai sutaupyti padedantys pasiūlymai pirkėjų greitai pastebimi. Šią savaitę Velykų laukimą „Iki“ pasitikus pirkėjams naudingomis akcijomis, šventėms reikalingi produktai su nuolaida tapo vienomis geidžiamiausių prekių. „Velykoms pirkėjai ruošiasi atidžiai, planuoja ir skaičiuoja, kas jiems apsimoka labiausiai.

Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT) atlikus patikrinimą Klaipėdos „Akropolyje“ esančiame savitarnos restorane „Delano“ ir jame radus tarakonų, įstaigos veikla buvo sustabdyta, rašo portalas „Vakarų Ekspresas“. Kaip portalui esamą situaciją pakomentavo VMVT, neplaninis patikrinimas buvo atliktas šią savaitę gavus vartotojo pranešimą. Jo metu tarnybos specialistai kenkėjų rado restorano gamybos zonose, sandėliavimo patalpoje, maisto produktų atleidimo vietoje.

2023 metais tiek antros, tiek trečios pakopos pensijų fondai generavo teigiamą grąžą ir ketvirtadaliu padidino turtą, skelbia Lietuvos bankas (LB).  „Fiksuotas gana reikšmingas teigiamas rezultatas (...) turint omenyje, kad infliacija nukrito į gana žemą lygį, rezultatas yra geras“, – pristatydamas pensijų fondų rezultatus penktadienį sakė centrinio banko valdybos narys Simonas Krėpšta.