„Buvo priimtos domėn visos aplinkybės, kaip vyksta projektas, o jis vyksta tikrai neblogai. Visi projektai juda pagal grafiką, derinamas paskutinio (sinchroninio – BNS) kompensatoriaus atvykimas. Taip pat pagal grafiką visas derinimas vyksta su ENTSO-E (Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacija – BNS)“ – BNS penktadienį po vyriausybinės sinchronizavimo komisijos posėdžio sakė D. Kreivys.
„Taip pat buvo aptartas BRELL sutarties nepratęsimas. Visos aplinkybės taip pat derinamos su kaimynais. Projektas tvirtai stovi ant bėgių“, – pridūrė ministras.
Pasak D. Kreivio, šiuo metu Lietuva, Latvija ir Estija derina laišką Rusijos operatorei dėl BRELL sutarties (veikimą rusiškoje elektros sistemoje reglamentuojanti Baltijos šalių, Rusijos ir Baltarusijos operatorių sutartis – BNS) nepratęsimo ir jo siuntimą.
„Mes esame pasiruošę. Rusijai turbūt nėra tikslo atjunginėti“, – teigė D. Kreivys, paklaustas, ar nėra indikacijų apie galimą Baltijos šalių atjungimą nuo rusiškos IPS/UPS sistemos anksčiau nei įvyks sinchronizacija.
Jo teigimu, anksčiau numatyti 2025 vasarį planuojamo sinchronizavimo su Europa bei jam būtino pasitraukimo iš BRELL sutarties terminai nesikeičia, o projektai sklandžiai įgyvendinami ir Latvijoje bei Estijoje.
Politinės permainos Lenkijoje sulėtino „Harmony Link“ procesus
Pasak D. Kreivio, šiuo metu atliekama Lenkiją bei Lietuvą sujungsiančios „Harmony Link“ jungties sausumoje projekto techninė studija, tikslinama anksčiau suplanuota jos trasa.
Ministro teigimu, dėl politinių permainų Lenkijoje vykę pokyčiai šios šalies energetikos institucijose sulėtino su „Harmony Link“ susijusius procesus. Tačiau D. Kreivys pabrėžė, kad galutinio projekto įgyvendinimo tai nepaveiks.
„Be abejo, procesai yra šiek tiek sulėtėję, bet matome, kad jie vėl pradeda judėti, nes Lenkijos vyriausybės pasikeitimo metu keitėsi ir Lenkijos operatorės (PSE – BNS) vadovas, ir dalis vadovaujančio personalo“, – teigė D. Kreivys.
„Briuselyje dokumentą pasirašė jau naujoji vyriausybė dėl „Harmony Link“, kuris eis sausuma“, – teigė ministras.
Didžiausią ir vieną svarbiausių laikomą Baltijos šalių energetinės integracijos su Europa projektą – „Harmony Link“ anksčiau planuota tiesti jūroje, tačiau rangovų pasiūlymams beveik 2,5 karto viršijus 680 mln. eurų biudžetą abiejų šalių tinklų operatorės pernai pavasarį nutraukė konkursus.
Pernai lapkritį paskelbta apie planus kabelį jūroje pakeisti į jungtį sausumoje – pigesne alternatyva, kurią būtų galima įgyvendinti anksčiau – 2028 metais, o didžioji jos dalis būtų tiesiama greta europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“. Dėl to gruodį sutarė EK, Baltijos šalių ir Lenkijos energetikos ministrai.
Pradinė viso 700 megavatų (MW) galios „Harmony Link“ vertė buvo 680 mln. eurų, iš jų 493 mln. eurų – europinė parama.
Pernai rugpjūtį Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai pasirašė deklaraciją, kuria įsipareigojo iki 2025 metų vasario sinchronizuoti Baltijos šalių elektros tinklus su Vakarų Europa. Gruodį tai įtvirtinta Europos Komisijos (EK) bei už energetiką atsakingų Baltijos šalių ir Lenkijos ministrų deklaracijoje.
Anksčiau sinchronizuotis su Europa buvo numatyta iki 2025 metų pabaigos.
