Lietuvos verslas

Dažnai naują darbą radę žmonės taip apsidžiaugia, kad skuba kuo greičiau pasirašyti visus įdarbinimo dokumentus ir pradėti dirbti. Vis tik advokatė pataria nepasiduoti euforijai ir pirmiausia atidžiai perskaityti tiek darbo sutartį, tiek kitus dokumentus. Anot jos, neapdairiai padėtas parašas vėliau gali sukelti teisinių problemų.

Kaunui pasirašius sutartį dėl viešojo transporto galimybių studijos pirkimo, bus apklausta 10 tūkst. gyventojų. Taip pat ketinama analizuoti susisiekimo būklę – taip siekiama nustatyti, koks naujas didelio našumo visuomeninis transportas miestui yra tinkamiausias. Kaip skelbiama Centriniame viešųjų pirkimų portale, daugiau nei 216 tūkst. eurų vertės sutartį su „Smart Continent LT“ ir Austrijos įmonės „MC Mobility Consultants GmbH“ konsorciumu Kauno savivaldybė sudarė vasario pabaigoje.

Kai kurių Lietuvos miestų vežėjai atnaujina tolimojo susisiekimo autobusų parką. Perkami naujesni autobusai pakeis senesnius, neatitinkančius reikalavimų. Mažeikių autobusų parkas ruošiasi pirkti du tokius autobusus, ne senesnius nei 8 metų. Bendra jų kaina turėtų siekti 360 tūkst. eurų. Panevėžio ir Širvintų autobusų parkai taip pat pirks po du tokius autobusus.

 „Citadelės“ banko vyriausiojo ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos infrastruktūrą turi įtakos naftos kainos pasaulinėje rinkoje kilimui, tačiau tai nėra esminė priežastis. Pasak ekonomisto, didžiausią įtaką tam daro rinkų pasiruošimas galimam JAV ir Europos centrinių bankų palūkanų mažinimui šią vasarą. „Manau, kad Ukrainos atakos prieš Rusijos naftos gamyklas ir saugyklas, aišku, paveikia naftos kainą, bet tai nėra vienintelė priežastis.

Generalinei prokuratūrai patvirtinus Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) sprendimą nepradėti tyrimo dėl viešųjų pirkimų krašto apsaugos sistemoje, opozicinių partijų atstovai tikina esantys pasiryžę vėl sugrįžti į diskusijas dėl gynybos finansavimo. Visgi, didelių lūkesčių rasti konsensusą dėl tvaraus finansavimo šaltinio opozicija neturi – pasak jų, viešai deklaruotos skirtingos partijų pozicijos greičiausiai jau nepasikeis.

Kauno rajono Giraitės bendruomenė kitąmet tikisi turėti sporto ir laisvalaikio parką – savivaldybė paskelbė ieškanti rangovo projektui įgyvendinti.  „Užliedžių seniūnija labai urbanizuota, joje gyvena jau daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų, čia kuriasi jaunos šeimos, tačiau trūksta žaliųjų erdvių“, – komentare BNS teigė Kauno rajono savivaldybė.  Giraitės bendruomenės vadovė Edita Gedgaudė BNS teigė, jog žmonėms tokio parko labai trūksta,  jie neturi kur leisti laisvalaikio.

Kuršių nerijos nacionalinis parkas (KNNP) ieško keturių kopų prižiūrėtojų, kurie vasaros metu bendraus su poilsiautojais, paaiškins jautrių Neringos vietų lankymosi taisykles.  „Jie teikia informaciją, įspėja, ko nedaryti, kur nesilankyti, vykdo prevenciją, aiškina, kodėl saugoma, kas yra vertingo. Šie darbuotojai ir šiek tiek teritoriją prižiūri, šiukšles surenka, infrastruktūrą žiūri – gal kuoliukai pažeisti, lentelės, sutvarko, fiksuoja.

Prasidėjus pavasariui, gerokai išauga susidomėjimas būsto remontu. Vis tik tam neretai tenka imti paskolas, mat net neturint išskirtinių poreikių, remontas lietuviams gali atsieiti 170–350 eurų už kvadratinį metrą. Pasak specialisto, mažesni remonto darbai lietuviams atsieina iki 5 tūkst. eurų. Tačiau kapitalinio remonto atveju suma paauga 3–4 kartais ir gali kainuoti net 20 tūkst. eurų. Pastarojo pusmečio duomenimis, vidutinė paskola būsto renovacijai siekia 12 tūkst. eurų.

Dažnai atsiskaitinėdami savo mokėjimo kortelėmis ar suvedinėdami jų numerius nesusimąstome, ką iš tiesų jie reiškia. O numeriai ant jų yra daugiau nei atsitiktinai sugeneruotos skaitmenų eilutės. Skaičiai yra sudėlioti taip, kad perduotų vertingą informaciją apie kortelę, jos išdavėją ir net patį kortelės savininką. Pirmas skaičius identifikuoja mokėjimo sistemą Lietuvos bankas neslėpė, kad kiekviena mokėjimo kortelė turi unikalų numerį, kuris turi tam tikrą reikšmę.

Kaip jaustumėtės, jei būstas, kuriame gyvenote su tėvais, o dabar auginate savo vaikus, staiga taptų svetimo žmogaus nuosavybe ir tektų juo dalintis? Pastaruoju metu, pasak advokato, taip atsitinka gan dažnai. Remdamasis savo patirtimi jis papasakojo, kad kraujo ryšiais nesusiję asmenys net po 28 metų gali imti ir paveldėti pusę jūsų tėvų turto. O taip gali nutikti tuomet, jei vienas iš jūsų tėvų ar globėjų turėjo kitų vaikų.

Karo kuriamas neapibrėžtumas rinkoje verčia užsienio investuotojus būti atsargesnius, tad valstybės parama būtina skatinti vietinių verslų investicijas, pabrėžia Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantija“ („Invega“) generalinis direktorius Dainius Vilčinskas. „Savo svarbią misiją matome užpildyti rinkos spragas ten, kur įmonėms labiausiai trūksta finansavimo. (...) Smulkus, vidutinis verslas yra tai, kur trūksta finansavimo.

Nusprendę parduoti būstą, kurį turi trumpiau nei 10 metų, gyventojai privalo susimokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Tačiau specialistai vardija išimtis, kada nuo jo yra atleidžiama. Jie taip pat įspėja, kad gudravimas registruojantis ne ten, kur iš tikrųjų gyvenama, taip pat gali sukelti keblumų ir papildomų išlaidų, jeigu norima parduoti nuosavą būstą. Sename būste neišsitenka Gyventojai dalijosi planais, abejonėmis ir klausė patarimų, kaip elgtis.

Vienos didžiausių Lietuvoje pieno perdirbimo grupių „Vilvi group“ antrinės įmonės Latvijoje „Baltic Dairy Board“ įstatinis kapitalas padidintas 10 mln. eurų iki 10,85 mln. eurų, per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė bendrovė. Pasak jos, kapitalo didinimas susijęs su 50 mln. eurų „Vilvi group“ investicija į naujus sūrių gamybos pajėgumus Latvijoje, Bauskėje, grupės įmonės „Baltic Dairy Board“ teritorijoje. Projektas finansuojamas nuosavomis ir „Citadele“ banko skolintomis lėšomis.

Nekilnojamojo turto (NT) rinkos ekspertai įvertino, ar pirkėjai artimiausiu metu sulauks mažesnių būsto kainų. Be to specialistai pastebi, kad kai kurių lietuvių elgesys, susijęs su NT, pasikeitė. „Euribor“ palūkanų norma, nuo kurios priklauso, kokio dydžio bus paskolos įmokos, ir toliau išlieka aukštame lygyje. Tuo metu Europos Centrinio Banko atstovai bent jau kol kas nesiryžta griebtis ryžtingesnių veiksmų, kurie sumažintų finansinę naštą gyventojams.

Penktadienio vakarą vienas didžiausių šalyje komercinių bankų praneša apie techninius nesklandumus. Dėl jų „Swedbank“ klientai gali turėti problemų atsiskaitydami banko išduotomis mokėjimo kortelėmis. „Šiuo metu galimi sutrikimai atsiskaitant banko mokėjimo kortelėmis. Stengiamės trūkumus pašalinti kiek įmanoma greičiau. Atsiprašome už laikinus nepatogumus“, – rašoma banko interneto svetainėje ir oficialioje paskyroje socialiniame tinkle.

„Telia Lietuva“ valdybos pirmininkas Dan Strömberg balandžio 25 d. atsistatydina iš bendrovės valdybos, pirmadienį pranešė įmonė. Pasak D. Strömberg, tokį sprendimą lėmė jo nauji paskyrimai 2024 metais „Telia Company“ grupėje ir jai nepriklausančiose įmonėse. Primenama, kad D. Strömberg į bendrovės valdybą buvo išrinktas praėjusių metų kovo 16 d., o balandžio 3 d. tapo valdybos pirmininku. Nuo 2018 m. liepos 4 d. iki 2023 m. vasario 28 d. jis ėjo „Telia Lietuva“ vadovo pareigas.

Kainų tendencijos Baltijos šalių degalų rinkoje pastarąją savaitę buvo skirtingos – Estijoje  degalai brango, Latvijoje – tik benzinas, o Lietuvoje pigo dyzelinas, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje. Benzinas brangiausias Estijoje, dyzelinas – Latvijoje.

Telekomunikacijų bendrovės „Telia Lietuva“ valdyba dividendams už 2023 metus siūlo skirti 52,4 mln. eurų, arba 9 centus akcijai.  „Telia Lietuvos“ vadovės Giedrės Kaminskaitės-Salters teigimu, įmonės pajamas pernai augino ne tik 5G technologijos, geri rezultatai fiksuoti šviesolaidinio interneto segmente, postūmį suteikė ir įrangos pardavimai.

Jau ne vienus metus iš eilės bent jau statistiškai atlyginimai auga daugeliui lietuvių. Tačiau nepaisant spartaus darbo užmokesčio didėjimo Lietuvoje darbuotojai ir toliau uždirba kelis kartus mažiau nei daugelio Vakarų Europos šalių gyventojai. Kai kurie specialistai džiaugiasi, kad pagal atlyginimų dydį mūsų darbuotojai jau nėra Europos Sąjungos (ES) dugne. Tačiau kiti įspėja, kad tai esą gali turėti neigiamų pasekmių visai ekonomikai.

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai buvo sutarta dėl deklaracijos, kurioje numatoma siekti rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų eksporto ir tranzito draudimo, teigia Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius. „Priėmėme penkis svarbius punktus, kuriuos dar nušlifuosime. Pirmas punktas dėl rusiškų ir baltarusiškų maisto produktų, grūdų eksporto ir tranzito draudimo.

Briuseliui penktadienį pradėjus svarstyti Europos Komisijos (EK) pasiūlymą įvesti maksimalius importo  muitus rusiškiems ir baltarusiškiems grūdams, Lietuva siūlo juos didinti ir šios kilmės daržovėms bei žuvies produkcijai. „Siūlome išplėsti taikomas priemones bent jau toms kategorijoms, kurių daugiausia yra įvežama į Europos Sąjungą – daržovėms, žuvies produkcijai.

Penktadienio trišaliame susitikime tarp Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos parlamento ir ūkininkų delegacijų šalių atstovai sutarė, kad negalima leisti Rusijai naudojantis Ukrainos pasienyje kilusia grūdų krize destabilizuoti Europos rinką. Tai, pasak šalių atstovų, galima padaryti ieškant bendrų sprendimų tiek dėl ukrainietiškų grūdų įvežimo, tiek dėl rusiškų grūdų importo draudimo Europos Sąjungos (ES) lygiu. „Grūdų kainos yra kritusios visame pasaulyje, todėl žemdirbiams nelengva.

Nepaisant gerokai sumažėjusio Ukrainos grūdų gabenimo per Lenkiją, šios šalies valdžios ir žemdirbių atstovai nežada, kad protestai šalyje greitai baigsis. Vis dėlto abi pusės bando ieškoti būdų, kaip išspręsti problemą, o vienas jų – gabenti per Klaipėdos uostą.

Generalinė prokuratūra prašo teismo iš valstybės ir Neringos savivaldybės priteisti daugiau nei 0,9 mln. eurų septynioms šeimoms, įsigijusioms būstus neteisėtai pastatytame ir griautiname jachtininkų viešbutyje Juodkrantėje.   Siekiant apginti viešąjį interesą prokuroras kreipėsi į Regionų administracinį teismą, penktadienį pranešė prokuratūra.

Nepaisant kovą fiksuoto kiek padidėjusio įregistruotų nekilnojamojo turto (NT) sandorių skaičiaus, vis dar atsiliekama nuo pastaruosius kelerius metus stebėto jų vidurkio, rodo Registrų centro duomenys. Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis sako, kad kovo mėnuo įprastai būna aktyvesnis už pirmuosius metų mėnesius, kurie šiemet pasižymėjo rekordiniu pasyvumu rinkoje.

Ukrainos premjeras Denysas Šmyhalis dėkoja Lietuvai dėl jos iniciatyvos blokuoti rusiškų maisto produktų patekimą į Europos Sąjungos (ES) teritoriją. Jis pažymėjo tokios pozicijos svarbą, taip pat akcentavo, kad skatinant ryšius tarp Ukrainos ir Baltijos šalių svarus yra ir „Rail Baltica“ projektas. „Ukraina dėkinga Lietuvai dėl pozicijos blokuojant agro produkciją iš Rusijos ir Baltarusijos.

Šaltiniais remdamasis naujienų portalas lrytas.lt skelbia, kad užsienio reikalų viceministrą Egidijų Meilūną ketinama skirti ambasadoriumi Kanadoje, o Vyriausybės vicekancleris Rolandas Kriščiūnas turėtų tapti atstovybės prie Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) vadovu. Neoficialiomis žiniomis, diplomatas E. Meilūnas turėtų pakeisti dabartinį ambasadorių Darių Skusevičių, o R. Kriščiūnas – Liną Viltrakienę.

Vilniaus savivaldybė nutarė prieš ketverius metus Naugarduko gatvėje pastatytus mobilius kiemelius perkelti į kitas miesto erdves. Po du atnaujintus kiemelius šįkart turės Šeškinės, Šnipiškių ir Naujamiesčio rajonai. Skelbiama, kad jie įsikurs Šeškinės visuomeninio ir prekybos centro teritorijoje, Lvivo gatvėje ir Panerių gatvėje, šalia buvusio „Lelijos“ fabriko.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuva Ukrainai artimiausiu metu ketina nupirkti 3 tūkst. lietuviškų dronų. „Krašto apsaugos ministras mane informavo, kad artimiausiu metu Lietuva per Krašto apsaugos ministeriją už 2 mln. eurų nupirks apie 3 tūkst. papildomų lietuviškų fpv dronų Ukrainai, kurie tikimės, kad frontą pasieks dar šįmet“, – penktadienį po susitikimo su Ukrainos premjeru Denysu Šmyhaliu teigė I. Šimonytė.

Lietuvos bankas iš savo 2023 metų pelno į valstybės biudžetą pervedė 14,38 mln. eurų. Sprendimą dėl pelno paskirstymo priėmė Lietuvos banko valdyba, vadovaudamasi Lietuvos banko įstatymu. Lietuvos banko valdybos patvirtintame 2023 m. finansinių ataskaitų rinkinyje nurodoma, kad 2023 m. Lietuvos banko pelnas iš viso sudarė 23,64 mln. eurų.

Panevėžio apygardos prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokuroras kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl nepagrįsto praturtėjimo, siekdamas iš Pasvalio rajono savivaldybės tarybos narios Rimvydo Mitkaus priteisti lėšas, gautas kaip kompensaciją už degalus, pranešė prokuratūra. Kaip teigiama penktadienį prokuratūros išplatintame pranešime, prokuroras kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, siekiant iš R. Mitkaus priteisti beveik 10 tūkst.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai siūlant neišmokėti valstybės įnašo žmogui dėl svarbių priežasčių anksčiau laiko pasitraukus iš pensijos kaupimo, ekonomistas Romas Lazutka sako, kad toks sprendimas pažeistų Konstituciją. Pasak jo, pagal Pensijų kaupimo įstatymą visas fonde esantis turtas priklauso žmogui, todėl jo negrąžinus ginčus spręstų teismai.    „Įstatyme atviru tekstu pasakyta, kad tai yra to asmens nuosavybė, nesvarbu, kokia kilmė, nieko nėra išskiriama.

Daugelis ekspertų gyventojus ragina nelaikyti pinigų paprastose sąskaitose. Kai viskas brangsta, dėl infliacijos taip laikomi pinigai ilgainiui nuvertėja – už tą pačią jų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ir paslaugų. Dėl to patariama laisvus pinigus geriau investuoti. Pavyzdžiui, pirkti tokių vertybinių popierių, kaip akcijos. Tačiau investuoti neįgudę gyventojai, aklai pasitikėdami banko skelbiama informacija apie kai kurių akcijų pelningumą, gali patirti nuostolių.

Modernizuoti geležinkelių infrastruktūrą siekianti LTG grupė geležinkelio pervažose testuoja naują technologiją. Pilotinio projekto metu vienoje Vilniaus pervažų sumontuota inovatyvi vaizdo kamera, paremta LIDAR technologija. Jos pagalba galima stebėti pervažą kertančių objektų padėtį, atstumą bei dydį realiu laiku.

Intensyviai prekių kainas mažinantis žemų kainų tinklas „Lidl“ nesustoja ir toliau: per metus šiame prekybos tinkle atpigo maždaug penktadalis prekių. Kai kurių prekių kainos sumažėjo pusiau. Žemas „Lidl“ kainas įrodo ir naujausias, kovo 19 d. paskelbtas, rinkos tyrimų įmonės „SeeNext“ slapto pirkėjo tyrimas. Tam tikrų prekių kainas „Lidl“ per metus sumažino net iki 50 proc. – tokių atpigimo pavyzdžių galima rasti įvairiose prekių kategorijose.

Valstybės duomenų agentūrai paskelbus, kad 2023 m. valdžios sektoriaus biudžeto deficitas sudarė 0,8 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o skola – 38,3 proc., ekonomistai mano, kad tokie rezultatai yra geri, bet nerimą kelią potencialūs šių metų rezultatai.

Verslui kovo pabaigoje paskelbus iniciatyvą „4 procentai“, skatinančią politikus sutarti dėl 4 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) skyrimo gynybai, „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis tai vadina „reklama“. Jis taip pat sako iš Vyriausybės pasigendantis konkretumo, kur krašto apsaugos sistemoje būtų išleistos didesnės lėšos.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija laikosi pozicijos, kad dėl svarbių priežasčių nutraukus pensijos kaupimo antroje pakopoje sutartį anksčiau laiko žmogui neturėtų būti išmokėta įmoka iš valstybės biudžeto. Pasak viceministro Martyno Šiurkaus, šios lėšos turėtų likti „Sodroje“, tačiau žmogus atgautų už jas sukauptą investicinę grąžą. „Pasiūlymuose bus, kad parama lieka valstybei.

Viena didžiausių žemės ūkio technikos ir paslaugų tiekėjų Lietuvoje „Lytagros“ grupė, pernai gavusi 7 proc. mažiau pajamų ir uždirbusi tris kartus mažiau pelno, šiemet tikisi dar 2 proc. mažesnių pardavimų ir beveik 40 proc. mažesnio ikimokestinio pelno.  Pernai grupės konsoliduotos pajamos siekė 284,9 mln. eurų (2022 metais – 306,4 mln. eurų), konsolduotas grynasis pelnas – 7,25 mln. eurų (24 mln. eurų), pelnas prieš mokesčius – 8,1 mln. eurų (27 mln.

Po apsilankymo pas gydytojus, operacijos ar kitų sveikatos paslaugų tikimasi, kad būklė pagėrės, tačiau net ir medicinos specialistai gali suklysti. O dėl jų klaidų sveikata gali tik dar labiau suprastėti arba pacientas gali net numirti.  Dėl to gyventojams yra suteikiama galimybė kreiptis dėl žalos paciento sveikatai atlyginimo.

Daugiau kaip 100 tūkst. gyventojų ir verslo įmonių ne tik vartoja elektrą, bet ir ją patys gamina, pavyzdžiui, įsirengę saulės ar kitas elektrines. Netrukus bent dalis jų tam tikrais atvejais galės kreiptis kompensacijos. Elektros tiekėjai paaiškino, kaip sužinoti, kokia kompensacija priklauso, ir ką daryti, jeigu jas klientai nori gauti pinigais, o ne nuolaida už ateityje suvartotą elektrą.

Europos centrinio banko (ECB) palūkanų normas nustatantys pareigūnai yra vis labiau užtikrinti, kad infliacija pasieks 2 proc. tikslą, tačiau įžvelgia poreikį apsišarvuoti kantrybe, nors ir sutaria, jog palūkanų apkarpymo perspektyva stiprėja, ketvirtadienį parodė kovo 6-7 dienomis vykusio posėdžio protokolas. „Nariai išreiškė didesnį užtikrintumą, kad infliacija tvariai ir laiku pasieks 2 proc. infliacijos tikslą, – parodė protokolas.

Lošimų organizatorei „Amber Gaming“ už lažybų statymų ribojimą skirta 15 tūkst. eurų bauda, pranešė Lošimų priežiūros tarnyba (LPT).   Bauda skirta neplanuotai patikrinus įmonę po to, kai LPT 2023 metų spalį gavo septynių lošėjų skundą dėl „Amber Gaming“ veiksmų ribojant lažybų statymus. Bendrovė už pažeidimą įspėta apie galimą licencijos organizuoti totalizatorių galiojimo sustabdymą bei įpareigota per nustatytą laiką pašalinti pažeidimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija siūlo beveik 0,7 mln. eurų, arba beveik 6 proc. padidinti parodų ir kongresų centro „Litexpo“ įstatinį kapitalą.  Jei tam pritars Vyriausybė, kapitalas bus didinamas pernai vasarą Vilniuje vykusiam NATO viršūnių susitikimui įsigytu 698 tūkst. eurų vertės turtu, išleidžiant 2,9 euro nominalios vertės akcijų.

Vienas didžiausių šalies bankų „Swedbank“ pernai uždirbo 344,6 mln. eurų audituoto grynojo pelno – 2,6 karto daugiau nei 2022-aisiais (132,6 mln. eurų), nurodoma Registrų centrui pateiktoje 2023 metų ataskaitoje. Bankas pernai gavo 736,7 mln. eurų audituotų pajamų – 2,2 karto daugiau (328,7 mln. eurų), jo grynosios palūkanų pajamos siekė 584,1 mln. eurų – 2,9 karto daugiau (198,3 mln. eurų), grynosios komisinių pajamos – 121,6 mln. eurų, arba 8 proc. daugiau (112,8 mln.

Pastarieji dveji metai Lietuvos gyventojams finansiškai nebuvo paprasti: iš pradžių rekordus mušė infliacija ir dėl jos augančios prekių bei paslaugų kainos, vėliau namų ūkių išlaidas didino pakilusios palūkanos, rašoma pranešime žiniasklaidai. Pensijų turto valdytojai pastebi, kad kartu ir į būsimą pensiją imta žiūrėti rimčiau: net 69 proc. šalies gyventojų šiemet sutinka, kad jai reikia pradėti taupyti kuo anksčiau, 12 proc. vis dar galvoja ir tik 19 proc. su tuo nesutinka.

Kai gyventojų klausiama, kokia didžiausia kasdienė Lietuvos problema, dar neseniai pagrindinis atsakymas buvo: kainų šuoliai. Bet kad tuos šuolius lemia tikra atlyginimų pasiutplokė, kažkaip dažnam gyventojui neatrodė problema. Nes loginė grandinėlė atrodo tokia: kyla kainos – turi kelt atlyginimus.

„Citadele“ banko vadovas ir valdybos pirmininkas Johanas Åkerblomas pranešė paliksiantis šias pareigas dėl asmeninių priežasčių, rašoma pranešime žiniasklaidai. Banko valdybai J. Åkerblomas išreiškė dėkingumą už šešerius darbo metus „Citadele“ banke. „Tai yra sunkus, asmeninių priežasčių nulemtas sprendimas.

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) teisėtai nustatė Klaipėdos suskystinų gamtinių dujų (SGD) terminalo mokestį 2023 metams, nusprendė pirmos instancijos teismas. Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai praėjusį penktadienį atmetė didžiausios šalyje dujų vartotojos Jonavos trąšų gamyklos „Achema“ prašymą panaikinti 2022-ųjų lapkritį priimtą rinkos reguliuotojo nutarimą dėl nulinės papildomos saugumo dedamosios bei į ją įskaičiuotų 68,6 tūkst.