Lietuvos verslas

Tęsiantis diskusijoms dėl trumpesnės darbo savaitės pritaikymo įmonėse ar organizacijose, tokioms permainoms šiuo metu pritartų tik 8 proc. Lietuvos darbdavių, rodo Užimtumo tarnybos atlikta apklausa.  Apklausos duomenimis, daugiau kaip pusė (54 proc.) darbdavių teigė nepritariantys trumpesnės darbo savaitės idėjai. Daugiausiai tokių – transporto ir saugojimo, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, statybos ir žemės ūkio sektoriuose.

Nacionalinis kraujo centras ruošiasi rekonstruoti Vilniuje, Antakalnyje esantį pastatų kompleksą. Preliminari projekto vertė siekia apie 5–6 mln. eurų. Centro vadovas sako, jog norima atnaujinti visus Lietuvoje esančius jo pastatus. Be Vilniaus, planuojama renovuoti Klaipėdos skyriaus pastato fasadą, šiuo metu atnaujinamas Šiaulių skyriaus pastatas. „Pastatai yra nerenovuoti nuo jų pastatymo laikų, gerokai apleisti, tokie visiškai sovietiniai.

Kauniečių šeima buvo nemaloniai nustebinta, kai Velykų rytą apsilankius Kauno arkikatedroje, įsigijo šalia bažnyčios prekiaujamų saldainių. „Šį rytą tradiciškai sutikau Kauno Katedroje, švenčiant Velykų rytą. Prie Katedros visada būna prekeivių su šventiniais saldainiais ir ta proga nupirkau 3 saldainius vaikams, o tik namie juos išpakavus, pamatėme, kad saldainiai su Lietuvos tarybų sąjungos etikete.

Vilniuje, Šiaurės miestelyje, nuo antradienio uždaromas „Sodros“ klientų aptarnavo skyrius.  „Stebėdami mažėjančius besilankančiųjų srautus, nusprendėme sutelkti klientų aptarnavimą Vilniuje atnaujintame klientų priimamajame, esančiame Laisvės prospekte 28. Centralizuotas klientų aptarnavimas leidžia efektyviau planuoti darbo procesus, greičiau ir patogiau suteikti paslaugas“, – BNS informavo „Sodra“.  Kaip informavo įstaiga, „Sodros“ klientai taip pat laukiami Pramonės gatvė 99 esan...

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) antradienį oficialiai ketina paskelbti apie uostamiestyje pradedamą maisto atliekų rūšiavimą.  Kaip pranešė KRATC, bus pristatytas ir šalia Dumpių sąvartyno pastatytas Maisto atliekų apdorojimo cechas. „Klaipėdos daugiabučių kiemuose esame įrengę pusiau požeminius ir antžeminius konteinerius. Iki šiol jų rudi dangčiai buvo užrakinti, tačiau dabar saugikliai nuimti, maisto atliekas, sudėtas į plastikinį maišelį, jau galima išmesti.

Gyventojai, gaunantys mažus atlyginimus, ieško būdų, kaip prisidurti prie atlyginimo. Tyrimai rodo, kad papildomai žmonės per mėnesį paprastai uždirba nuo 50 eurų iki 800 eurų. Kai kurie specialistai kritiškai vertina tai, kad žmonės priversti ieškoti papildomus darbus. Anot jų, darbuotojai turi uždirbti tiek, kad užtektų vieno atlyginimo iš vieno darbo. Tačiau nemažai gyventojų vis tiek ieško, kaip prisidurti prie algos.

Skyrybų atveju dėl vaiko išlaikymo sprendžia teismas. Tačiau būna tėvų, kurie sugalvoja nepaisyti teismo sprendimo ir tarpusavyje pasirašo susitarimus dėl, pavyzdžiui, mažesnių alimentų. Vis tik kyla klausimas, ar tokios tarpusavio sutartys iš tiesų galioja. Viena moteris socialinio tinklo „Facebook“ grupėje anonimiškai papasakojo, kad vyrui buvo priteisti alimentai, bet ji buvo sutarusi ir pasirašiusi ant lapo sutikimą, kad jis mokės mažiau ir ne nuo priteisimo dienos, o nuo kitų metų.

Japonijos kapitalo įmonė „Saisei LT“, kovą atidariusi medicinos kliniką Vilniuje, derasi dėl maisto papildų gamyklos statybų Alytuje, praneša „Verslo Žinios“ Pasak portalo, šioje gamykloje būtų Europos rinkai gaminami imunitetą stiprinantys preparatai. Šiuo metu tokie preparatai, gaminami iš karvių priešpienio, yra importuojami iš Japonijos.

Elektros suvartojimą Lietuvoje seka beveik trys ketvirtadaliai gyventojų, o daugiau nei pusė jų tai daro periodiškai, atskleidė „Ignitis“ užsakymu KOG instituto atliktas tyrimas. Pasak „Ignitis grupės“ energetinio efektyvumo programos vadovės Astos Vaitulevičės, ši tendencija nekinta jau kelerius metus iš eilės, o taip pat lietuviai itin susidomėję ir tolesnių žinių apie elektros vartojimą gilinimu. Be reguliariai sekančių savo elektros energijos suvartojimą, 12 proc.

Praradę darbus gyventojai registruojasi į Užimtumo tarnybą, vėliau kreipiasi į „Sodrą“ ir pragyvenimui vidutiniškai, per mėnesį gauna apie 500 eurų. Nusprendę imtis savarankiškos veiklos gyventojai norėtų neprarasti šių pinigų. Tačiau nedarbo išmokų mokėjimas  jiems nutraukiamas. Tačiau gyventojams, pirmus metus dirbantiems savarankiškai, „Sodra“ siūlo lengvatas. Tačiau jos džiugina ne visus.

Naujienų portalo „Kas vyksta“ Kaune skaitytojas užfiksavo neįprastą vaizdą. Prie greito maisto restorano „McDonald’s“ automobilių eilėje stovėjo policijos pareigūnai su įjungtais švyturėliais. „Suprantu, kad policininkai nori pavalgyti ar išgerti kavos. Tik kyla klausimas ar pareigiūnai su švyturėliais turi pirmenybę ir „McDonald’s“ eilėje?“, – klausė kaunietis.

Vasarį energetikos rinkos reguliuotojui patvirtinus naujus tarifus, nuo balandžio elektros kaina visiems vartotojams mažėja apie pusę cento už už kilovatvalandę (kWh). Tuo metu gamtinės dujos pinga 19–30 proc., arba 24 centais už kubinį metrą.  Anot Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), reguliuojama elektros kainos dalis mažinama sausį pakoregavus „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) paslaugų tarifus, kurie yra viena iš galutinės kainos dedamųjų.

Šiuo metu būstą perkantys gyventojai vis dažniau prašo nuleisti kainą. Nekilnojamo turto (NT) specialistai pastebi, kad ir pardavėjai tapo kur kas sukalbamesni. Todėl pirkėjams, perkantiems brangų būstą, sutinka suteikti ir 35 tūkst. eurų nuolaidą. Socialiniame tinkle kilo diskusija, kiek dabar galima nusiderėti perkant būstą. „Ieškau buto Vilniuje, peržiūriu tiek naujos, tiek senos statybos būstų skelbimus. Kai kurie butai tikrai atrodo neverti tokios didelės kainos.

Iki 2030 m. vadinamoji žalioji transformacija (angl. green transition) pasaulyje sukurs iki 30 milijonų naujų darbo vietų, rodo Tarptautinės energetikos agentūros duomenys. Nors tvarumo specialistų ir vadovų poreikis intensyviai auga, personalo atrankas vykdančios įmonės suka galvas, kaip prisitraukti talentus iš užsienio – Lietuvoje šios srities profesionalų nėra daug.

Dažnas darbuotojas svajoja apie algos pakėlimą, tačiau stokoja įgūdžių, kaip to pasiekti. Neretai kliūtimi tampa stresas, nepasitikėjimas savimi ar nežinojimas kaip pradėti pokalbį su darbdaviu. Ekspertė ramina ir dalijasi trimis patarimais, kurie gali padėti gauti norimą atlyginimą. „Ateina metas, kuomet darbuotojų ima netenkinti gaunamas užmokestis už jų atliekamą darbą. Visgi atlyginimas – viena didžiausių motyvacinių priemonių, skatinanti žmones dar geriau atlikti einamas pareigas.

Gyvybės draudimas tapo įprasta priemone kaupti vaiko ateičiai, rodo Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacijos (LGDĮA) užsakymu atlikta reprezentatyvi visuomenės nuomonės apklausa. Jos rezultatai atskleidė, kad 32 proc. šalies gyventojų yra arba anksčiau buvo sudarę gyvybės draudimo sutartį savo vaikui. Dažniausiai sutartis sudaroma norint sukaupti pinigų vaiko studijoms arba profesinės karjeros pradžiai, taip pat – dėl galimybės pasirinkti papildomas draudimo apsaugas.

Pastaruosius kelerius metus skiriami ir planuojami biudžetai būsto įsigijimui tarp sostinės gyventojų reikšmingai augo, rodo šalies nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Darnu Group“ iniciatyva „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Vasario mėnesį atliktas tyrimas atskleidė, kad 42 proc. apklaustų vilniečių per pastaruosius kelerius metus įsigijo arba planuoja įsigyti būstą, kurio vertė siekia bent 151 tūkst. eurų. Į nuo 351 tūkst. eurų kainuojančius būstus dairosi 5 proc. tyrimo dalyvių.

Įprasta praktika, kad, darbuotojui susirgus, darbdavys pats turi suorganizuoti, kaip vyks darbas, kol darbuotojas sugrįš. Vis tik pasitaiko atvejų, kuomet šią pareigą vadovas užkrauna biuletenį turinčiam asmeniui. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena moteris pasiskundė, kad susirgus vaikui išėjo į nedarbingumą, kuris, gydytojo nurodymu, buvo pratęstas dar savaitei.

Kaip jaustumėtės, jei Valstybinė mokesčių inspekcija praneštų, kad iš jūsų išieškotų skolą valstybė, kurioje nesate buvę? Taip galėtų nutikti, jeigu, pavyzdžiui, jūsų vardu kas nors būtų įkūręs įmonę. Mat tą padaryti – įmanoma, turint asmens tapatybės dokumentą ar jo nuotrauką. Taip nutiko vienam lietuviui, kuriam iš nežinia kur susikaupė 2 tūkst. eurų skola Belgijoje.  Specialistai neslėpė, kad egzistuoja galimybė įkurti įmonę Lietuvoje ar užsienyje kito asmens vardu.  2 tūkst.

Ilgąjį savaitgalį daugelis gyventojų planuoja pradėti ir maisto gaminimo lauke sezoną. Tačiau net ir nuosavame kieme užsikūrus šašlykinę galima sulaukti nemalonumų. Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant. Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.

Jau šį pavasarį visose prekybos tinklo „Lidl“ parduotuvėse Jungtinėje Karalystėje (JK) darbuotojai pradės nešioti specialias vaizdo kameras. Prekybininkai taip siekia labiau apsisaugoti nuo vis dažnesnių vagysčių iš parduotuvių. Taip pat esą apsaugoti darbuotojus, kurie daugiausia konfliktinių situacijų su klientais patiria kaip tik dėl vagysčių. Lietuvoje „Lidl“ kol kas nesiima panašių žingsnių. Tačiau neslepia, kad prekių ir darbuotojų saugumui skiria daug dėmesio.

5 eurai už vieną kiaušinį. Tiek negaili sumokėti norintieji ant Velykų stalo įmantresnio kiaušinio. Pavyzdžiui – žąsies. Tiesa, kaip pastebi paukščių laikytojai, brangiausių kiaušinių žmonės perka vienetais. Visgi populiariausi išlieka įprasti – vištų kiaušiniai. Prieš pat Velykas prekystaliai lūžta nuo jau paruoštų, margintų kiaušinių. O štai kai kurie paukščių laikytojai gali pasiūlyti „tinginių“ kiaušinių, kurių net marginti nereikia.

Lietuvos verslo atstovai tvirtina, kad turi daug noro ir potencialo prisidėti prie šalies gynybos pramonės plėtros, o dalis jų jau kuria išmanias karybos sistemas. Pasak jų, prie gynybos pramonės plėtros galėtų prisidėti įvairiausi verslo sektoriai: nuo maisto gamybos pramonės iki metalo apdirbimo, informacinių technologijų, inžinerijos, biotechnologijos ir kitų sričių.

Ne paslaptis, kad atliekant remontą gali kilti kaimynų pasipiktinimo banga: dėl dulkių, kvapų, triukšmo ar šiukšlių. Todėl svarbu žinoti, kokias teises turi remontą atliekantys gyventojai, o kada tai – pažeidimas. Pavyzdžiui, viena moteris socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalino įrašu, kuriame papasakojo, kad susidūrė su problema. „Nusipirkome kotedžą, remontuojame <...>. Daug darbų padaryti laukia.

Didžiųjų Lietuvos kurortų – Palangos, Druskininkų ir Birštono – apgyvendinimo įstaigos  Velykų šventėms užimtos bent 70 proc., tačiau šalies kaimo turizmo sodybų užimtumas nedidelis, sako šių turizmo verslų atstovai. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Laura Taučiūtė BNS teigė, kad iki penktadienio kurorto apgyvendinimo įstaigose savaitgaliui vidutiniškai buvo užsakyta apie 70 proc. vietų.

Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ penktadienį 22.45 val. Lietuvos laiku įjungta ir tapo prieinama einamosios paros elektros prekybai, informuoja Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“. „LitPol Link“, Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorės PSE prašymu, buvo atjungta penkioms dienoms, nuo pirmadienio, kovo 25 d. 8.00 val. iki kovo 29 d. 22.45 val. 2023 m. „LitPol Link“ elektros jungties prieinamumas rinkai buvo 98,19 proc.

Vis pasigirsta istorijų, kaip lietuviai savitarnos kasose netyčia nuskenuoja ne tuos vaisius ar saldainius, nes tiesiog neapsižiūrėjo. Tačiau toks elgesys būna ir piktybinis, kai įvesdami pigesnes prekes pirkėjai sutaupo ir taip apsivagia. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose gyventojai dalijosi, kaip tą daro su alkoholiu. Nuskenuodami vieną nealkoholinį alų, jie suveda prekių kiekį ir kitus penkis padeda alkoholinius. Taip esą pavyksta įsigyti alkoholio net po 20 val.

Dauguma Lietuvos gyventojų nori, kad jų daugiabučiuose namuose būtų įrengtos parduotuvės, kepyklėlės, sporto klubai ir klinikos. Ranka pasiekiamų paslaugų ypatingai pageidauja jaunesni didmiesčių gyventojai, vyresni žmonės regionuose jas vertina kiek atsargiau. Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg group“ užsakymu atliktas tyrimas atskleidė, kokių paslaugų šalies gyventojai labiausiai nori pirmuosiuose savo daugiabučių aukštuose.

Pirmąją Velykų dieną, sekmadienį, dalis didžiųjų prekybos tinklų parduotuvių nedirbs, dirbs tik budinčios „Rimi“ ir automatinės „Iki“ tinklo parduotuvės. Prieššventinį šeštadienį ir antrąją Velykų dieną dauguma parduotuvių dirbs įprastai. Per Velykas dirbs budinčios „Rimi“ parduotuvės Prekybos tinklas „Rimi“ skelbia, kad kovo 30 dieną, šeštadienį, „Rimi“ fizinės parduotuvės veiks įprastu grafiku, o internetinė parduotuvė dirbs trumpiau. Prekes į namus kurjeriai pristatys nuo 9 iki 21 val.

Lietuvos finansų technologijų (fintech) startuolis „NEO Finance“ audituotais duomenimis pernai gavo 4,6 mln. eurų pajamų – 31 proc. daugiau nei 2022 metais (3,5 mln. eurų). Grynasis pelnas augo 2,5 karto iki 260 tūkst. eurų (2022 metais – 103,9 tūkst. eurų), per „Nasdaq“ Vilniaus biržą pranešė „Neo Finance“. Pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo 55 proc. iki 718 tūkst. eurų (462,6 tūkst. eurų). Bendrovė suteikė paskolų už 44 mln. eurų – 19 proc.

Pavasarį daugeliui gyventojų norisi atnaujinti drabužių spintą. Šiuo metu gyventojai dažniau užsuka į parduotuves ir ieško šiltajam metų sezonui naujų drabužių. Tačiau atsinaujinti galima ir neišleidus nė cento. Dykai pasiimti drabužių galima mainytuvėse. Vilniuje daugeliui lietuvių jos tapo tikru atradimu – moterys net pasistumdo, kad spėtų paimti patikusį daiktą.

Šiaulių bankas naujai 2024-2028 metų kadencijai išrinko banko valdybą ir stebėtojų tarybą. Į nepriklausomą banko stebėtojų tarybą perrinkti Valdas Vitkauskas, Susan Gail Buyske (Siuzan Geil Buisk), Tomas Okmanas, Mindaugas Raila, Darius Šulnis, Gintaras Kateiva ir išrinkta nauja narė Monika Nachyla, penktadienį pranešė bankas, toliau vykdantis aštuntojo stebėtojų tarybos nario atranką. Pirmajame posėdyje penktadienį naujai išrinkta valdyba pirmininku perrinko V. Vitkauską.

Bendrovė „SBA Furniture Group“, kuriai priklauso 5 SBA baldų gamybos įmonės ir logistikos centras Lietuvoje, investuotojams išplatino 2 m. trukmės obligacijų emisijos pirmąją dalį – 2,7 mln. Eur – su fiksuota 8 proc. metinių palūkanų norma. „Nuosekliai įgyvendiname savo strateginę kryptį – diversifikuoti naudojamus finansavimo instrumentus ne tik nekilnojamojo turto, bet ir tradicinėje industrijoje – gamybos pramonėje.

Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojos, „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) grupės įmonės „LTG Infra“ generalinis direktorius Vytis Žalimas nemano, kad šalyje ilgalaikėje perspektyvoje dar reikėtų turėti rytietiškas geležinkelio vėžes. Anot jo, šiuo metu yra perkama LTG architektūros studija, kuri padės atsakyti į klausimą, kaip vėžės turėtų keistis.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad su tradiciniais Vakarų oro vežėjais deramasi dėl naujų skrydžių iš Kauno ir Palangos oro uostų. Kauną norima sujungti su didesniais Europos verslo centrais, pavyzdžiui, Varšuva, Kopenhaga ar Frankfurtu.   „Turime visus įrankius skatinti skrydžių plėtrai.

Latvijai paraginus Lietuvą ir Estiją susitarti dėl traukinių europinio geležinkelio linijai „Rail Baltica“ pirkimo, susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad šiuo metu svarbiausia rūpintis vėžės statyba. „Svarbiausia dabar susikoncentruoti į vėžės statybą. Mes turime rodyti progresą. (...) Mums reikia darbų masto dar didesnio ir dar greičiau, ir ne tik Lietuvoje, bet Latvijoje ir Estijoje.

Nors prekybos tinklai pirkėjus prieš Velykas vilioja nuolaidomis, daugelis lietuvių apsipirkti vis tiek vyksta į Lenkiją. Žmonės pasakoja, kad maisto parsiveža tiek, kad užteks ne tik šventiniam stalui, bet ir visam balandžio mėnesiui.  Portalo tv3.lt skaitytoja Vitalija iš Kauno pasakojo, kad jau praėjusią savaitę Velykoms apsipirko Lenkijoje. „Su šeima vykome į Suvalkus, daugiausiai pirkome mėsos, pieno produktų, įvairių saldumynų. Taip pat miltų, cukraus, kruopų.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo „Independence“ valdymas ir priežiūra penkerių metų laikotarpiui patikimas įmonei „Hoegh LNG Klaipėda“. Penktadienį bendrovė „KN Energies“ pranešė pasirašiusi su pastarąja įmone sutartį, pagal kurią ši bendrovė tapo SGD terminalo technine operatore. Techninio „Independence“ operatoriaus konkursą „Hoegh LNG Klaipėda” laimėjo pernai, įveikusi dvi tarptautines laivybos bendroves.

2025 metais baigus Kauno oro uosto šiaurinio perono plėtrą, atsiras apie 20 papildomų lėktuvų stovėjimo vietų, oro uostas galės priimti ypač didelius karinius orlaivius. Į plėtrą numatoma investuoti apie 17 mln. eurų.  Lietuvos oro uostų generalinis direktorius Simonas Bartkus sako, kad pradedama perono plėtra atliepia orlaivių aptarnavimo ir karinio mobilumo poreikius.

Po didžiųjų pavasario švenčių ne vienam gyventojui gali pristigti pinigų. Dėl to naudinga žinoti, kada jiems bus pervestos pensijos ir kitos išmokos. Penktadienį „Sodra“ kaip tik skelbia, kada balandžio mėnesį jas išmokės. „Sodros“ išmokos balandžio mėnesį Vaiko priežiūros išmokos, kurios mokamos mamoms arba tėčiams tam paėmus tikslines atostogas, bus mokamos balandžio 15 d. Dabar vaiko išmokas gauna apie 33,9 tūkst. gyventojų. Vidutinis jos dydis siekia 760,4 euro per mėnesį.

Vienai didžiausių šalies statybos kompanijų „Autokausta“ nepavyko prisiteisti 1,15 mln. eurų delspinigių iš Vokietijos kapitalo Estijos įmonės „Leonhard Weiss RTE“, vėlavusiai sumokėti Lietuvos įmonei už europinio geležinkelio „Rail Baltica“ atšakos Kaunas–Palemonas statybą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kovo 28 dieną galutinai atmetė „Autokaustos“ ieškinį dėl delspinigių, nes šis klausimas laikomas išspręstu kitoje byloje, kur bendrovės ginčijosi dėl neapmokėtų darbų.

Jau nuo 2025 m. vidurio Kauno oro uostas galės priimti apie 2 mln. keleivių per metus, praneša Lietuvos oro uostai (LOU). Kaip teigia susiekimo ministras Marius Skuodis, šiuo metu Kauno oro uostas „traška per siūlės“, nes nėra pritaikytas dabartiniams – apie 1,3 mln. žmonių per metus siekiantiems srautams.   „Dabartinis terminalas yra pritaikytas aptarnauti 1 mln. keliaujančių per metus. Bet šiais metais juo keliavo 1,3 mln. žmonių.

Seimui ketvirtadienį galutinai nustačius, kad nuo 2025 metų gegužės bus apvalinama prekių ar paslaugų krepšelio galutinė suma ir taip pamažu atsisakoma vieno ir dviejų centų monetų, Lietuvos bankas (LB)  planuoja rengti informavimo kampaniją. „Lietuvos bankas aktyviai vykdys išsamią informavimo kampaniją apie galutinio prekių ar paslaugų krepšelio sumų apvalinimą atsiskaitant grynaisiais pinigais.

Kaune įsikūrusio prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ automobilių stovėjimo aikštelėje bus įrengta 20 elektromobilių įkrovimo prieigų. Apie tai pranešė sutartį su prekybos centrą „Mega“ valdančia įmone „Baltic Shopping Centers“ pasirašiusi bendrovė „Ignitis“, kuri valdo didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON“. Išplatintame pranešime nurodoma, kad pirmosios „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo prieigos naujajame parke „Megoje“ bus įrengtos iki birželio mėn...

Akcinės bendrovės „Vilniaus baldai“ pirmojo pusmečio pardavimai sudarė 53,462 mln. eurų ir buvo 9 proc. didesni nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Per šešis mėnesius bendrovės efektyvumas padidėjo apie 25 proc., praėjusio laikotarpio nuostolius pakeitė grynasis pelnas, o pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) augo daugiau nei 9 kartus.

Lietuvos gyventojai per dvejus metus trukusią koronaviruso pandemiją sutaupė 6,2 mlrd. eurų – tiek pinigų jie  neišleido net ir sparčiai augant infliacijai bei mažėjant perkamajai galiai, penktadienį pranešė Lietuvos bankas (LB). Beveik tris ketvirtadalius šios sumos jie investavo į finansinį turtą, penktadalį – į kitą turtą.

„Sodrai“ išsiuntus 115 tūkst. gyventojų išsiuntus pranešimus dėl privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokų per karantino laikotarpį, sulaukta skambučių apgulties. „Šiomis dienomis buvo sunkumų prisiskambinti „Sodrai“. Iš tiesų buvo apgultis, kadangi pranešimai buvo išsiųsti 115 tūkst. savarankiškai dirbančių gyventojų. Natūralu, kad tai sukėlė susidomėjimą, sukėlė žmonėms papildomų klausimų“, – LRT teigė „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.

Vilnius rengiasi skelbti konkursą keleivių vežimo paslaugoms įsigyti – ieškoma elektrinių ir vandenilinių autobusų, tačiau verslas sako, kad biometanu varomas transportas būtų mažesnė finansinė našta – keleivių vežimo kaštai šiuo kuru varomais  autobusais būtų tokie patys kaip dyzeliniais, o į aplinką būtų išmetama 80-90 proc.

Penktadienį Kauno oro uoste bus pristatytas ilgalaikis plėtros planas, apimantis 2025–2052 m. periodą ir priemonės, kuriomis bus stiprinama orlaivių techninio aptarnavimo lyderio pozicija Baltijos regione. Renginio metu bus pristatyta prognozė, kad Kauno oro uostas jau 2025 m. galės aptarnauti 2 mln. keleivių per metus ir kaip toliau plečiantis šis skaičius iki 2052 m. išaugs iki 3 mln.