Taip nutiko vienam lietuviui, kuriam iš nežinia kur susikaupė 2 tūkst. eurų skola Belgijoje.
Specialistai neslėpė, kad egzistuoja galimybė įkurti įmonę Lietuvoje ar užsienyje kito asmens vardu.
2 tūkst. skola iš šalies, kurioje niekad nebuvo
Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje viena lietuvė pasidalijo, kad jos vyras gavo laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) apie nesumokėtus mokesčius užsienyje:
„Prisijungėm į „Mano VMI“ ir tikrai rodo beveik 2 tūkst. eurų skolą, išieškojimo šalis – Belgija. Nei aš, nei vyras niekada nebuvome šioje šalyje.“
Moteris pridūrė, kad taip pat gavo laišką ir užsienio kalba, o jame buvo nurodyti ir vyro vardas, ir pavardė, ir gimimo data, kas vertė suabejoti, kad tai – sukčių darbas.
Žmonės komentaruose spėliojo, ar nebuvo dingę vyro asmens dokumentai, nes galbūt kas nors galėjo pasinaudoti asmens duomenimis.
„Būtinai aiškinkitės. Aš praėjusiais metais iš Vokietijos gavau baudą, nors tikrai nebuvau niekur išvykusi“, – rašė panevėžietė.
Klaipėdietė pakomentavo, kad jos vyras buvo pametęs pasą ir kažkoks Indijos pilietis įsteigė uždarąją akcinę bendrovę, kurioje moters vyras neva buvo direktorius: „Tai dabar ją likviduoja. Irgi deklaracijose pamatėme tai.“
Įrašo autorė komentatoriams atsakė, kad dokumentų vyras pametęs nebuvo, bet paminėjo, kad turi kaimyną, gyvenantį Belgijoje, kuris grįždamas į Lietuvą užsukdavo pas juos į garažą ir galėjo nufotografuoti vyro dokumentus.
„Nejaugi su paso nuotrauka galima įsteigti įmonę?“ – teiravosi moteris.
Įkurti įmonę kito asmens vardu – įmanoma
Lietuvos kriminalinės policijos biuro vyriausioji specialistė Miglė Sokolnikaitė nurodė, kad juridinio asmens įsteigimui Lietuvoje, priklausomai nuo jo formos, reikia pateikti atitinkamus dokumentus Registrų centrui.
O, siekiant pateikti dokumentus, yra reikalingas asmens dokumentas arba asmens tapatybės patvirtinimas elektroninių ryšių priemonėmis.
„Įmonių steigimo tvarka užsienio valstybėse priklauso nuo tos valstybės teisinio reguliavimo, tačiau manytina, kad tokius veiksmus galima atlikti pasinaudojus asmens tapatybę patvirtinančiais dokumentais ar duomenimis.
Pavyzdžiui, pavogtu arba pamestu asmens tapatybės dokumentu, išviliotais duomenimis“, – aiškino M. Sokolnikaitė.
Registrų centro atstovas spaudai Mindaugas Samkus nurodė, kad Lietuvoje didžioji dauguma naujų juridinių asmenų yra registruojami internetu per Registrų centro savitarną.
O prie jos tokiais atvejais būtina prisijungti naudojant kvalifikuotą elektroninės tapatybės nustatymo priemonę, t. y. elektroninį parašą.
„Taip, teoriškai yra galimybė pasinaudojant kito asmens prisijungimo informacija prisijungti prie sistemos.
Juridinį asmenį taip pat galima įregistruoti fiziškai atvykus pas notarą ir tuomet už asmens tapatybės nustatymą atsako pats notaras. Dėl užsienio pakomentuoti negalime“, – kalbėjo M. Samkus.
Svetimos tapatybės pasisavinimas – nebaudžiamas?
Kriminalinės policijos atstovė, remdamasi Civiliniu kodeksu, nurodė, kad kiekvienas fizinis asmuo turi teisę į vardą, nėra leidžiama įgyti teisių ir pareigų prisidengiant kito asmens vardu.
Taigi fizinis asmuo, kurio teisė į vardą yra pažeista dėl to, kad kitas asmuo neteisėtai veikia jo vardu ar kitokiu būdu neteisėtai pasisavina svetimą vardą, turi teisę kreiptis į teismą.
Ir reikalauti, kad teismas įpareigotų kaltą asmenį nutraukti tokius veiksmus bei atlyginti tokiais neteisėtais veiksmais padarytą turtinę ir neturtinę žalą.
Vis tik M. Sokolnikaitė atkreipė dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė už patį tapatybės pasisavinimą nėra numatyta.
Išskyrus atvejus, kai yra pasisavinamas valstybės tarnautojo ar viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardas ir yra padaromi neteisėti veiksmai.
Taigi atsakomybės taikymas, anot pašnekovės, priklauso nuo to, kokie nusikalstamos veikos požymiai yra nustatomi veiksmuose tų asmenų, kurie naudojosi kito asmens tapatybe.
Paprastai kalbant, už tapatybės pasisavinimą asmenys nėra baudžiami – jie baudžiami tik dėl kitų neteisėtų veiksmų, jei tokių yra.
Vadinasi, galima sakyti, kad naudojimasis kito asmens vardu Lietuvoje yra legalus.
Ką steigiant įmonę reikia pateikti VMI?
VMI negalėjo atsakyti, kiek yra buvę atvejų, kuomet kas nors, pasinaudojęs kito asmens tapatybe, įsteigė įmonę, prasiskolino ir pan.
„Tokių pavyzdžių nekaupiame, nes atvejais, kai yra kalbama apie neteisėtą pasinaudojimą kito asmens vardu ar kitais duomenimis, tokią informaciją dėl galimai nusikalstamos veiklos perduodame policijai.
Šiuo atveju labai panašu, kad įtarimus dėl galimos asmens duomenų vagystės pareikšti tektų teisėsaugai“, – komentavo inspekcija.
Ji paminėjo, kad juridinio asmens steigimas apima procesą nuo sprendimo priėmimo steigti pasirinktos teisinės formos juridinį asmenį iki jo įregistravimo Juridinių asmenų registre.
VMI aiškinimu, norint įregistruoti juridinį asmenį – pelno siekiančią įmonę (pvz., uždarąją akcinę bendrovę, mažąją bendriją, individualią įmonę, ūkinę bendriją) ar pelno nesiekiančią organizaciją (pvz., asociaciją, viešąją įstaigą, labdaros ir paramos fondą, sodininkų bendriją ar kitą) – reikia kreiptis į Registrų centrą.
„VMI, gavusi duomenis apie įmonės / organizacijos įregistravimą Registrų centre, įregistruos ją Mokesčių mokėtojų registre.
Įregistravus įmonę, per 5 darbo dienas nuo duomenų apie įregistravimą gavimo, elektroniniu būdu per „Mano VMI“ portalą įmonės atstovui reikia pateikti pranešimus (forma FR0791 ir FR0791A), kuriuose turi būti pateikiama informacija apie vykdomas veiklas, apskaitą tvarkantį asmenį, struktūrinio padalinio duomenis ir kt.“ – vardijo inspekcija.
