Specialistai primena, kokie reikalavimai yra taikomi kuriant ugnį tiek savo kieme, tiek viešose vietose, ir kokios baudos gresia jų nesilaikant.
Šašlykinė – bent 6 metrai nuo pastato
Vilniaus miesto savivaldybė nurodė, kad kepsninių naudojimą apibrėžia Bendrosios gaisrinės saugos taisyklės.
Remiantis jomis, kietuoju kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius ir ugniakurus yra leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.
O dujinius kepimo įrenginius galima naudoti arčiau pastato, papildė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Sonata Kukienė.
Anot jos, kepsninių ir šašlykinių negalima kūrenti balkonuose, lodžijose, erkeliuose ir terasose, nebent tai leidžia gaminio instrukcija, t. y. šašlykinės ar kepsninės gamintojas.
Kalbėdama apie laužus departamento atstovė pabrėžė, kad juos yra leidžiama kūrenti tik tam numatytose laužavietėse.
„Patys žmonės savavališkai negali įsirengti laužavietės, nebent savo sklype, jeigu tai leidžia vietos savivaldos teisės aktai. Be to, laužavietė neturi būti arčiau nei 30 metrų nuo pastatų“, – dėstė S. Kukienė.
Vilniaus savivaldybė pridūrė, kad lauko prekybos, turgaus ar mugės teritorijose, maisto ruošimo vietose, kuriose yra naudojamos kietuoju kuru kūrenamos šašlykinės, kepsninės, rūkyklos, buitinės krosnelės, turi būti vienas 6 kg gesinimo medžiagos turintis gesintuvas ir nedegus audeklas.
Galite netekti ne tik 600 eurų, bet ir turto
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė vieną iš gaisrų priežasčių įvardijo būtent kepsnines ir šašlykines.
Ir paminėjo, kad pernai Švėkšnoje ir Šakiuose nuo kepsninių buvo užsidegusios tujos.
Vilniuje, Viršupio Sodų gatvėje, nuo kepsninės užsidegė miškas ir medinė pašiūrė.
O 2022 m. nuo kepsninių buvo užsidegęs namo stogas, žolė, medinė malkinė, šiltnamis.
Pasak ugniagesių gelbėtojų, daugiausia nelaimių kūrenant kepsnines ir šašlykines kyla dėl saugaus atstumo nuo ugnies židinio nesilaikymo.
Taigi, nesilaikant aukščiau išvardytų reikalavimų, gali grėsti baudos nuo 20 iki 140 eurų.
Nusižengimą padarius pakartotinai, bauda jau sieks 140–600 eurų.
Įspėja dėl degiojo skysčio
Anot S. Kukienės, ypač atsargiai reikia elgtis su degiuoju skysčiu: „Jo negalima pilti į ugnį. Degųjį skystį reikia naudoti pagal gamintojo instrukciją, kuri visada būna ant degaus skysčio buteliuko.
Jeigu skysčio yra užpilama per daug, gali susidaryti vadinamasis liepsnos pliūpsnis, o jo metu apdegti šalia stovintys žmonės.“
Anot pašnekovės, degiojo skysčio instrukcijose yra nurodyta ir šio skysčio paskirtis, ir kaip jį naudoti: vienais atvejais reikia užpilti ir palaukti, kol jis įsigers, kitais – galima kurti iš karto.
Tačiau svarbiausia yra neviršyti instrukcijoje nurodyto užpilamo skysčio kiekio. Taip pat svarbu nelaikyti degaus skysčio buteliuko arti kaitros šaltinio.
Be to, užpylus degiojo skysčio ir jį įdegant reikia žiūrėti, kad šalia nebūtų vaikų, kitų asmenų, gyvūnų.
Gaisro priežastimi gali tapti vėjas ar karštos anglys
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas primena, kad įkurtos kepsninės taip pat negalima palikti be priežiūros.
Baigus kepti yra būtina užgesinti kaitros židinį arba palaukti, kol anglys pačios užges. Rekomenduojama iki paros laiko jų niekur iš kepsninės neišpilti – būtent tiek laiko reikia, kol anglys visiškai atšąla.
„Yra ne kartą pasitaikę, kad per anksti išpiltos žarijos tapo gaisro priežastimi. Kilus gaisrui ugnį reikėtų gesinti parankinėmis priemonėmis – tai gali būti žemė, smėlis, vanduo“, – dėstė S. Kukienė.
Ji paminėjo, kad kūrenant kepsninę ar laužą būtina įvertinti ir vėjo faktorių, ypač atviroje vietoje.
Pašnekovės teigimu, jeigu pučia stiprus vėjas, kepsninių ar laužų geriau nekūrenti:
„Neatsargiai kūrenami laužai ir kepsninės neretai apgadina ne tik gyvenamuosius pastatus, poilsio aikštelėse esančius statinius, bet nuo ugnies gali nukentėti ir žmonės.“
Sausį–vasarį žuvo 26 lietuviai
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, per du pirmus šių metų mėnesius šalyje kilo 1302 gaisrai, kuriuose žuvo 26 gyventojai, o 34 žmonės patyrė traumų.
Šiemet kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo daugiau nei vienas žmogus. Vasario mėnesį kilo vienas gaisras, kuriame žuvo 3 žmonės, o dar vienas gaisras nusinešė 2 žmonių gyvybes. Sausio mėnesį kilo 2 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 gyventojus.
Miestuose žuvo 5 žmonės (19 proc.), o miesteliuose bei kaimo vietovėse – 21 (81 proc.), t. y. kaimiškose vietovėse gaisruose žuvo 4,2 karto daugiau žmonių, nei miestuose.
6 gyventojai žuvo Kauno (iš jų 3 – Kauno rajone) apskrityje, po 5 – Panevėžio (iš jų 3 – Kupiškio rajone) ir Vilniaus (iš jų 3 – Vilniaus mieste) apskrityse.
Po 2 žmones žuvo Alytaus, Klaipėdos, Tauragės, Utenos apskrityse, po 1 – Marijampolės ir Telšių apskrityse. Žūčių gaisruose pavyko išvengti Šiaulių apskrityje.
