Remdamasis savo patirtimi jis papasakojo, kad kraujo ryšiais nesusiję asmenys net po 28 metų gali imti ir paveldėti pusę jūsų tėvų turto.
O taip gali nutikti tuomet, jei vienas iš jūsų tėvų ar globėjų turėjo kitų vaikų. O jie, be viso to, į turtą gali pretenduoti net ir praėjus keliems dešimtmečiams po savo tėvo ar mamos mirties. Mat apie paveldėjimą nežino nei jie, nei jūs, nežinojo nei velioniai tėvai.
Apie turtą sužino tik mirus tėvo žmonai
Advokatas dr. Arvydas Budnikas nurodė, kad pastaruoju metu turėjo ne vieną bylą, susijusią su turto dalybomis tarp vaikų po tėvų mirties.
Anot jo, būna, kad vyras iš ankstesnių santykių ar santuokos turi vaiką, su kuriuo niekada nebendravo, galbūt ir akyse nematė, nes labai anksti išsiskyrė, o vaikas liko su motina.
Vėliau tas vyras sukuria naują šeimą su kita moterimi, turi kitų vaikų, kartu užgyvena turto, tačiau turtas būna užrašomas tik jo žmonos vardu.
Jam mirus, vaikas iš pirmos santuokos nieko nepaveldi ir net nepradeda paveldėjimo procedūros, nes pasižiūri Registrų centre ir visur kitur, kad jokio turto nėra, tad ir nėra, ką paveldėti.
Vis tik po kelerių metų miršta antroji vyro žmona, kuriai buvo užrašytas bendras turtas. Ir vaikas iš pirmos vyro santuokos staiga sužino, kad jo tėvas vis tik turėjo užgyvenęs turto kartu su savo antra žmona, tik viskas buvo žmonos vardu.
„Tokių atvejų – daug. Nuo gruodžio mėnesio iki dabar turėjau 6–7 bylas. Ir dažniausiai iš tėvo pusės vaikai ateina, nes skyrybų atveju dažniausiai lieka su mama.
Ir įprastai vaikai apie turtą žino, nes bendrauja. O čia jau būna probleminė situacija, kai tėtis su vaikais išvis nebendravo. Turiu 3 atvejus, kur vaikai nuo 2–3 metų amžiaus tėčio nematė. Ir nežino, kad jis gyveno su nauja moterimi, su ja įgijo turto“, – pasakojo teisininkas.
Reikalavimas kreiptis per 3 mėn. negalioja?
A. Budniko aiškinimu, įprastai dėl paveldėjimo galima kreiptis ne vėliau kaip per 3 mėn. po tėvo ar motinos mirties.
Todėl vaikai iš pirmosios santuokos, tėčiui mirus, pavyzdžiui, 2018 m., dėl paveldėjimo į notarą nesikreipia, galvodami, kad turto jis neturėjo.
Kai, pvz., 2024 m. miršta ir tėčio antra žmona, ir pasirodo, kad to bendro santuokoje užgyvento turto vis dėl to buvo, o 3 mėn. terminas kreipiantis dėl paveldėjimo būna seniai praėjęs.
Taigi kita pusė (vaikai iš antros santuokos) prieštarauja, kad vaikas iš pirmos santuokos ką nors paveldėtų ir argumentuoja, kad jam dėl paveldėjimo reikėjo kreiptis per 3 mėn., o ne po 6 metų.
„Jie sako, kad tam pirmam vaikui reikėjo kreiptis per 3 mėn., net jei to turto ir nebuvo, nes galbūt tėvas buvo palikęs grynųjų pinigų ar pan. Ir argumentuoja, kad, jeigu nesikreipė, reiškia bet kokiu atveju net nepretendavo į palikimą.
Dar jie sako, kad tas bendras tėtis neva išvis niekuo prie to turto neprisidėjo, kad jo vardu čia nieko nėra, kad tie vaikai iš antros santuokos viską užgyveno ir kūrė kartu su mama“, – vardijo pašnekovas.
Tačiau jis atkreipė dėmesį, kad nei šiais, nei kitais argumentais vaikai iš antros santuokos nieko negali pasiekti, mat visose bylose laimi įpėdiniai iš kitos šeimos, su kuriais tėvas net nebendravo.
Dėl palikimo į teismą tenka kreiptis du kartus
Teisininko aiškinimu, vaikui iš pirmos santuokos, kuris pavėlavo kreiptis dėl paveldėjimo, visų pirma reikia kreiptis į teismą dėl paveldėjimo termino atnaujinimo.
Teisme reikia remtis tuo argumentu, kad nebuvo kaip sužinoti apie tėvo turtą, nes jis buvo užrašytas jo žmonos vardu, tačiau jai mirus turtas, užgytas santuokos metu, abiem sutuoktiniam priklauso po lygiai.
„Jeigu teisme įrodoma, kad tikrai nebuvo kaip sužinoti apie turtą, teismas nereikalauja, kad būtų kreiptasi per 3 mėnesius. Mačiau, kad net 28 metus praleidus terminą vis tiek jį atnaujino, nes pasakė, kad tik dabar sužinojo apie turtą. Tai tas terminas gali būti labai ilgas.
Teismai pripažįsta, kad vaikas iš pirmos santuokos tikrai negalėjo žinot apie turtą. Tad tą kreipimosi dėl paveldėjimo terminą atnaujina, nors visose bylose kitos pusės bandė įrodinėti kitaip, būna labai dideli ginčai“, – dėstė A. Budnikas.
Tačiau tik atnaujinti kreipimosi dėl paveldėjimo terminą, anot pašnekovo, neužtenka.
Todėl kitas žingsnis – su gautu teismo sprendimu eiti pas notarą, kad jis vėl užvestų kad ir, pavyzdžiui, 28 metų senumo paveldėjimo bylą.
Bet, kadangi visas turtas buvo tėvo žmonos vardu, nėra, ką paveldėti: „Tada būna du variantai. Reikia arba su kitais įpėdiniais susitarti, kad jie neprieštarauja savo mamos turtą dalintis per pusę.
Arba, jeigu tie įpėdiniai nesutinka, kaip visada ir būna, tada reikia vėl kreiptis į teismą, kad jis pripažintų, jog pusė to tėvo žmonos turto priklausė ir tėvui.“
Taigi, advokato teigimu, teisme ir vėl reikia įrodinėti tą patį, kad teismas pripažintų pusę turto mirusiam asmeniui: „Ir teismas visada, kiek man teko susidurti, priteisia tą pusę turto.“
Laimėjus ir šią bylą, teismo sprendimą reikia nunešti į Registrų centrą, kad pusė turto būtų užregistruota mirusiam asmeniui (tėvui).
O tą padarius, įpėdiniui iš tėvo pusės vėl reikia nueiti pas notarą, pateikti sprendimą ir tada jam jau būna suteikta teisė paveldėti tą pusę turto, aiškino teisininkas.
Motina su vaiku lieka be namų ir be pinigų
A. Budnikas įvardijo, kad visada, įrodžius, kad nebuvo galima žinoti apie turtą, įpėdinis iš pirmos santuokos bylą laimi.
Tačiau nustačius, kad įpėdiniui iš pirmos santuokos buvo galima sužinoti apie tėvo turtą, teismas niekaip neatnaujins kreipimosi dėl palikimo termino ir paveldėti to turto nepavyks.
„Man neteko susidurti, bet, manau, yra rizika, jeigu būtų labai glaudus įpėdinio ryšys su tėvu, teismas galėtų spręsti, kad dėl intensyvaus bendravimo įpėdinis žinojo apie turtą ir tada galbūt paveldėjimo termino neatnaujintų“, – svarstė advokatas.
Jis patarė visais atvejais sudarinėti testamentus, nes tuomet nebūtų jokių klausimų, ginčų ar teismų – testamentu pats tėvas ar motina nuspręstų, kam ką palikti, o kam išvis nieko neduoti.
Pašnekovas tik paminėjo, kad, jeigu tėvas testamentu nepaliktų jokio turto vaikui iš pirmos santuokos, jis nieko ir negautų, nebent dar nebūtų sulaukęs pilnametystės. Tuomet kažkiek to turto jam priklausytų vietoje alimentų.
„Kodėl aš sakau, kad labai svarbu sudaryti testamentą? Turiu vieną tokią situaciją, kai naujoje santuokoje gimė dukra, ta dukra dabar irgi turi vaiką. Mirė jos mama, ji tame bute gyvena su savo vaiku, viskas gerai.
Bet atsiranda iš kažkur kitas įpėdinis, iš pirmos tėvo santuokos, ir sako: aš ir visko pusę turiu. Ir tada dukra iš antros santuokos sako: viską kartu su mama ir su tavo tėvu sukūrėm, taigi mes ir turėtume paveldėt, neturėsime, kur eiti su mažu vaiku. Bet niekam būna neįdomu – vis tiek tas turtas būna padalijamas po lygiai“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.
Ir pridūrė, kad, žinoma, buto per pusę jau nepadalinsi, tad tas turtas dažniausiai dėl ginčų būna parduodamas varžytinėse labai pigiai, tad nė vienai pusei nelieka nei buto, nei pinigų.
Tenka atiduoti ne tik pusę turto, bet ir apmokėti teismo išlaidas
A. Budnikas išskyrė, kad dėl šio ginčo dažniausiai – 70 proc. – į teismą kreipiasi tie vaikai, su kuriais tėvas nebendravo ir kurie nori paveldėti. O 30 proc. tie, kurie nenori, kad vaikas iš pirmos santuokos ką nors paveldėtų.
Advokatas pabrėžė, kad geriausia būtų abiem pusėms susitarti ir kartu tą butą parduoti, tačiau tai niekad nepavyksta: „Jei susitartų, būtų geriausia. Bet labai pykstasi, net paprastose situacijose jie nesusitaria. Būna visaip, net muštynėmis baigiasi.“
Pašnekovas akcentavo ir tai, kad įpėdiniams iš paskutinės santuokos bylos laimėti realiai nėra įmanoma, tad, jeigu jie iškart sutiktų, kad pirmas įpėdinis paveldėtų pusę turto, jiems nereikėtų apmokėti visų bylinėjimosi išlaidų.
Tačiau, kadangi jie nesutinka ir prieštarauja, o bylos dėl to užsitęsia net 10 mėnesių ir daugiau, kai galėtų baigtis per mėnesį, jiems vėliau tenka ne tik pusę turto atiduoti, bet dar ir bylos išlaidas pirmam įpėdiniui apmokėti.
