Užsienis

Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ketvirtadienį apkaltino valstybę narę Mongoliją negebėjimu suimti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną, kai šis praėjusį mėnesį lankėsi toje šalyje, ir pareiškė, kad perduoda šį reikalą tolesniam svarstymui. „Tarptautinis baudžiamasis teismas nustatė, kad Mongolija, nesuimdama V. Putino, kai jis buvo jos teritorijoje, ir neperduodama jo Teismui, neįvykdė Teismo prašymo bendradarbiauti“, – sakoma Hagoje įsikūrusio TBT pareiškime.

Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN. Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR)  duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje. Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.

Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams. Tai naujausias įtarimas dėl karo nusikaltimų po to, kai 2022-ųjų vasarį rusai pradėjo invaziją į Ukrainą. Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vieni kitų karius karo belaisvių egzekucijomis.

Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad vykdant tyrimą dėl privalomos karinės tarnybos vengimo Kyjive sulaikė šešis žmones, tarp kurių yra verbavimo centre dirbančių pareigūnų, ir paėmė daugiau kaip 1,2 mln. JAV dolerių (1,11 mln. eurų). Mobilizacija – jautri tema Ukrainoje, ypač po to, kai šiais metais buvo surengta didelė verbavimo kampanija, skirta sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.  Pasipylė kaltinimai korupcija.

Respublikonų kandidatas į Jungtinių Valstijų prezidentus Donaldas Trumpas ketvirtadienį Europos Sąjungą (ES) pavadino „mini Kinija“, kritikuodamas JAV prekybinius santykius su šiuo bloku. „Jie neima mūsų automobilių, neima mūsų žemės ūkio produktų, neima nieko. Turite 312 mlrd. dolerių (289 mlrd. eurų) deficitą ES viduje. Žinote, ES yra (...) mini Kinija“, – duodamas interviu radijui sakė jis.

Norvegijoje įvyko skaudi traukinio avarija, praneša vietos leidinys „VG“.  Pranešama, kad Nordlande, Norvegijoje, nuo bėgių nuvažiavo keleivinis penkių vagonų traukinys, kuriame buvo apie 50-70 žmonių. Nuo bėgių nulėkęs traukinys atsidūrė automobilių eismo kelyje.  „Policija ir pagalbos tarnybos yra įvykio vietoje, o yra duomenų apie sužeistus žmones“, – teigia Nordlando policijos atstovas Kennethas Lauritsenas. Vėliau policija pranešė, kad per avariją žuvo vienas žmogus.

 Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Noelis Barrot ketvirtadienį pareiškė, kad Paryžiaus konferencijoje dėl pagalbos karo apimtam Libanui pavyko surinkti apie 800 mln. dolerių (740 mln. eurų) humanitarinei pagalbai ir dar 200 mln. dolerių (185 mln. eurų) šalies ginkluotosioms pajėgoms paremti. „Mums pavyko geriau, nei tikėjomės“, – baigdamas konferenciją dalyviams sakė J.-N. Barrot.

Prancūzijo sprezidentas Emmanuelis Macronas ketvirtadienį Paryžiuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje pareiškė, kad Prancūzija suteiks 100 mln. eurų pagalbos paketą Libanui paremti. E. Macronas sakė, kad „artimiausiu metu Libano gyventojams, tiek šimtams tūkstančių dėl karo perkeltų žmonių, tiek juos priglaudusioms bendruomenėms, reikalinga didžiulė pagalba“. Dėl Izraelio ir „Hezbollah“ karo milijonas libaniečių buvo priversti palikti savo namus, žuvo daugiau kaip 2,5 tūkst.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį prieš pirmąjį po daugiau nei dvejų metų susitikimą su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu pareiškė, kad galimybė įveikti jo šalį mūšio lauke yra iliuzijos. V. Putino ir A. Guterreso derybose daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje. V. Putinas kalbėjo paskutiniąją BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje dieną. Maskva tikisi, kad šis forumas padės sukurti vieningą tautų frontą prieš Vakarus.

Libano ministras pirmininkas Najibas Mikati ketvirtadienį pareiškė, kad ginklų galėtų turėti tik valstybė ir šalies kariuomenė, ir ragino sudaryti paliaubas tarp Izraelio ir „Hezbollah“. „Libano pareigūnai turi būti dislokuoti (visoje) Libano teritorijoje, o ginklus turėtų nešiotis tik valstybės pareigūnai ir šalies kariuomenė“, – sakė N. Mikati Paryžiuje vykstančioje pagalbos Libanui konferencijoje, tačiau atvirai nepareikalavo nuginkluoti „Hezbollah“ – vienintelės grupuotės, kuri nesudėjo gin...

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad artimiausiomis dienomis įvyks derybininkų susitikimas dėl paliaubų Gazos Ruože, ir dar kartą paragino Izraelį ir „Hamas“ pasiekti susitarimą. „Kalbėjomės apie galimybes pasinaudoti šiuo momentu ir tolesnius žingsnius, kad procesas vyktų toliau, ir tikiuosi, kad mūsų derybininkai susirinks artimiausiomis dienomis“, – po derybų su svarbaus tarpininko Kataro atstovais žurnalistams sakė A. Blinkenas.

JAV turėtų apsvarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“ prieš Šiaurės Korėją, jei šios valstybės kariai įsitrauktų į Rusijos pradėtą invaziją prieš Ukrainą, pareiškė vienas aukšto rango respublikonas, skelbia „The Telegraph“. JAV žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas R. Turneris teigė, kad J. Bideno administracija Pchenjanui turi pasiųsti aiškią žinutę, kad šios valstybės įsitraukimas į karą Ukrainoje peržengia „raudonąją liniją“ JAV atžvilgiu.

Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pirmuoju skaitymu nubalsavo už biudžeto projektą, pagal kurį kitais metais išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., Kremliui nukreipiant didžiulius išteklius savo karui Ukrainoje. Žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai projektui pritarė didžiule balsų dauguma ir tik vienas balsavo „prieš“. Antrasis svarstymas įvyks lapkričio 14 dieną.

Palestiniečių prezidentas Mahmudas Abbasas ketvirtadienį pareiškė, kad Izraelis siekia „išvalyti“ Gazos Ruožą nuo palestiniečių, ypač šiaurinėje dalyje, kur šį mėnesį pradėjo plataus masto puolimą. „Praėjo ištisi metai nuo didžiausios katastrofos, kurią palestiniečių tauta patyrė po 1948-aisiais vykusios Nakbos, tai yra Izraelio karo, per kurį Gazos Ruože vykdomi genocido ir etninio valymo nusikaltimai“, – sakė M. Abbasas kalboje kylančių ekonomikų grupės BRICS nariams.

Turkija yra pasiryžusi tęsti savo derybas su kylančių ekonomikų grupe BRICS, ketvirtadienį sakė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Jo šalis yra pirma NATO narė, siekianti prisijungti prie BRICS. „Esame pasiryžę tęsti savo dialogą su BRICS šeima, su kuria užmezgėme artimus santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir abipuse nauda“, – BRICS forumo Kazanėje Rusijoje delegatams sakė R. T. Erdoganas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po BRICS valstybių susitikimo Šiaurės Korėjos kariai, šiuo metu esantys Rusijos teritorijoje, gali būti perkelti arčiau Ukrainos fronto linijos. „Mes vis tiek žinome: laimės ne nusikaltėlis, ne tas, kuris naikina ir vykdo deportavimus, o tas, kuris vienija tautas, remdamasis pamatinėmis žmogiškosiomis vertybėmis ir Jungtinių Tautų Chartija“, – kalbėjo V. Zelenskis.

Buvusio Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sūnus, 51 metų Aleksandras, gavo Rusijos pilietybę. Tai spalio 24 d. pranešė Rusijos naujienų agentūra „RIA Novosti“, remdamasi mokesčių tarnybos dokumentais, rašo leidinys „Meduza“. Agentūros duomenimis, Aleksandras Janukovyčius turi Rusijoje įmonę, kuri įregistruota Sankt Peterburge nuo 2014 metų.

Pranešimai, kad septynios šalys prieštarauja Ukrainos kvietimui į NATO, neatitinka tikrovės. Tai pareiškė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. „Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad septynios šalys stoja prieš Ukrainos kvietimą į NATO, neatitinka tikrovės. Šie gandai naudingi tiems, kurie nori sudaryti klaidingą įspūdį, kad Ukrainos stojimas neturi plataus Aljanso narių palaikymo.

Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“ nugalėti Rusiją mūšio lauke. V. Putinas kalbėjo Rusijos Kazanės mieste paskutinę BRICS viršūnių susitikimo dieną.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“. Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių.

Spalio 24 d. duomenimis, Ukrainoje nuo Rusijos plataus masto invazijos pradžios žuvo 91 žiniasklaidos darbuotojas, iš jų 12 – atlikdami savo profesinę pareigą. Kaip rašo „Ukrinform“, tai pranešė Masinės informacijos institutas (MII). Per dvejus metus ir aštuonis mėnesius, praėjusius nuo plataus masto karo pradžios, Rusija įvykdė Ukrainoje 664 nusikaltimus žurnalistams ir žiniasklaidai.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį pareiškė BRICS šalių lyderiams, kad pasaulis susiduria su „rimtais iššūkiais“, ir paragino grupę būti „stabilizuojančia jėga“. Xi Jinpingas kalbėjo paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva tikisi, kad ši grupė padės sukurti vieningą valstybių frontą prieš Vakarus.

Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“. UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais. Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį BRICS viršūnių susitikime pareiškė, kad Artimieji Rytai atsidūrė ant visiško karo slenksčio. „Prieš metus Gazos Ruože prasidėję kariniai veiksmai dabar išplito į Libaną. Tai paveikė ir kitas regiono šalis. Izraelio ir Irano konfrontacijos lygis smarkiai išaugo. Visa tai primena grandininę reakciją ir stato visus Artimuosius Rytus ant visiško karo slenksčio“, – sakė V. Putinas.

Ukraina gali laimėti Rusijos pradėtą ​​agresijos karą, jei tarptautiniai partneriai suteiks jai lemiamą politinę ir karinę paramą. Tai pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, kalbėdama per trečiojo Krymo platformos parlamentinio viršūnių susitikimo atidarymą, praneša „Ukrinform“ korespondentas. „Mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti teisingumą ir taiką Ukrainoje. Kad tai įvyktų, mes turime sustabdyti Rusiją ir priversti ją palikti Ukrainos teritoriją.

Ketvirtadienį „Hezbollah“ pareiškė smogusi Izraelio karinei bazei netoli Haifos. Tai buvo jau antras per parą grupuotės pareiškimas, kad taikėsi į šį objektą. „Hezbollah“ raketomis „bombardavo“ „gynybos pramonės“ bazę „į šiaurę nuo Haifos miesto“, sakoma pranešime. Trečiadienį „Hezbollah“ irgi tvirtino puolusi tą pačią vietą.

Antrąją BRICS viršūnių susitikimo Rusijoje dieną priimta Kazanės deklaracija parodė, kad Rusija dar nesulaukė tarptautinės paramos ir nesukūrė alternatyvios saugumo struktūros, kaip to nori Kremlius, sakoma Vašingtone įsikūrusio Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime. JAV analitikai pabrėžia, jog Kazanės deklaracijoje Rusijos karas Ukrainoje minimas tik vieną kartą.

JAV remiamos, kurdų vadovaujamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF) ketvirtadienį pranešė, kad per Turkijos smūgius Sirijos šiaurės rytuose žuvo 12 civilių. „Per pastarąsias valandas (...) per naują (Turkijos) atakų bangą Sirijos šiaurėje ir rytuose“ žuvo 12 civilių, įskaitant du vaikus, ir dar 25 buvo sužeisti, sakoma SDF pareiškime. Atakos surengtos po išpuolio prieš vieną gynybos įmonę netoli Ankaros.

Per Rusijos smūgį Kupjanskui žuvo du žmonės, dar mažiausiai trys buvo sužeisti. Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Apie 10 val. okupantai smogė Kupjansko miestui. Sprogimai nugriaudėjo prie parduotuvės ir vietinio turgaus. Deja, yra žuvusiųjų, preliminariais duomenimis, du. Mažiausiai trys žmonės sužeisti", – rašoma pranešime. Gelbėjimo tarnybos dirba vietoje, duomenys atnaujinami.

Rusijos parlamentarai ketvirtadienį vienbalsiai pasisakė už tai, kad būtų ratifikuota gynybos sutartis su Šiaurės Korėja, numatanti abipusę pagalbą, jei kuri nors iš šių šalių susidurtų su agresija. Valstybės Dūmos – žemųjų parlamento rūmų – deputatai 397 balsais pritarė sutarčiai. Balsavusiųjų „prieš“ nebuvo. Balsavimas įvyko kitą dieną po JAV pranešimo, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams nusiuntė tūkstančius savo karių.

JAV Teisingumo departamentas įspėjo milijardierių Donaldo Trumpo rėmėją Eloną Muską dėl jo milijoninių dovanų rinkėjams, trečiadienį pranešė JAV žiniasklaida. Departamentas atsisakė komentuoti šią informaciją. Transliuotojai CNN ir NBC, remdamiesi informuotais šaltiniais, skelbė, kad E. Musko organizacija „America PAC“ buvo informuota, jog atitinkama iniciatyva gali pažeisti JAV rinkimų įstatymus.

Šeštadienį per rinkimus Sakartvele provakarietiškų opozicijos jėgų sąjunga susigrums su prorusiška valdančiąja partija. Briuselis perspėjo, kad balsavimas spalio 26 d. bus lemiamas dar jaunos Sakartvelo demokratijos likimui ir šalies siekiui įstoti į Europos Sąjungą. Apklausos rodo, kad opozicinės partijos gali gauti pakankamai balsų koalicinei vyriausybei sudaryti ir išstumti valdančiąją „Sakartvelo svajonės“ partiją, kontroliuojamą galingo milijardieriaus Bidzinos Ivanišvilio.

Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją, ir pavadino tai provokacija.

Per potvynius, nuošliaužas ir kitas nelaimes, kurias sukėlė atogrąžų audra „Trami“, Filipinuose žuvo mažiausiai 22 žmonės, ketvirtadienį pranešė policija ir vietos pareigūnai. Skaičiuojama, kad dar 54 000 žmonių buvo perkelti. Paveiktose vietovėse daugiau kaip 7 mln. žmonių liko be elektros, kadangi valdžios institucijos turėjo atjungti elektros linijas, jog per potvynius būtų galima išvengti nelaimingų atsitikimų.

Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos  numušė 40 Rusijos dronų. Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“. Gautomis žiniomis, nuo trečiadienio 21 val.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu. Susitikimas vyks paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva šį forumą surengė tikėdamasi suformuoti vieningą kylančių ekonomikų frontą prieš Vakarus. V. Putinas ir A. Guterresas turi aptarti konfliktą Ukrainoje ir besiplečiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, nurodė Kremlius.

Naktį Izraelis smūgiavo į Beiruto pietinį rajoną, pranešė Libano valstybinė žiniasklaida. Per mažiausiai 17 Izraelio antskrydžių su žeme buvo sulyginti šeši pastatai. Tai buvo viena žiauriausių naktų sostinės pietiniuose priemiesčiuose nuo karo pradžios rugsėjo 23 dieną. Naujienų agentūros AFP filmuotoje medžiagoje buvo matyti didžiulis sprogimas ir po jo sekę mažesni. Po smūgių kilo didelis gaisras.

Libano kariuomenė ketvirtadienį pranešė, kad nuo Izraelio ugnies žuvo trys jos kariai, vykdę gelbėjimo operaciją šalies pietuose. „Priešas Izraelis taikėsi į Libano kariuomenės narius netoli Jatero kaimo pietiniame Bint Džbeilio rajone, vykdžiusius sužeistųjų evakavimo operaciją, ir tai nulėmė trijų kankinių, įskaitant karininką, mirtį“, – sakoma kariuomenės pranešime.

Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.  NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.  Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu.

Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 240 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 684 280 kareivių.

Sirijos valstybinė žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad Izraelis smogė gyvenamajam pastatui Damaske, o karą Sirijoje stebinti organizacija nurodė, kad yra aukų. „Pradiniai pranešimai rodo, kad per Izraelio ataką taikytasi į gyvenamąjį pastatą Damasko Kafr Susos rajone“, – sakoma naujienų agentūros SANA pranešime. Organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ (SOHR) sakė, kad neapsieita be žmonių aukų.

JAV laiko efektyviomis investicijas į toliašaudės ginkluotės, taip pat bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad jos ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos tokiais pajėgumais dabar ir ateityje. Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, lankydamasis Romoje su vizitu, praneša „Ukrinform“, remdamasi Pentagonu. „Mes nusiteikę toliau investuoti į jų gebėjimą smogti dideliu atstumu“, – pažymėjo Pentagono vadovas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasakė, kokiomis sąlygomis yra galima taika su Ukraina. Pasak jo, neišpildžius šios sąlygos taika negalima.  Svarbiausi įvykiai:  23:53 | Kyjivas: Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją keturiems ukrainiečių karo belaisviams Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.

Turkija paskelbė, kad trečiadienį sudavė smūgių kurdų kovotojams Irake ir Sirijoje, apkaltinusi juos dėl išpuolio prieš vieną gynybos firmą netoli Ankaros. Per ataką, kurią, vyriausybės teigimu, tikriausiai įvykdė uždrausta Kurdistano darbininkų partija (PKK), žuvo penki žmonės, o dar 22 žmonės buvo sužeisti. Po kelių valandų „buvo įvykdyta oro operacija prieš teroristų taikinius Irako šiaurėje ir Sirijoje“, sakoma turkų Gynybos ministerijos pareiškime.

Kamala Harris trečiadienį pavadino Donaldą Trumpą fašistu ir perspėjo, kad jos varžovas JAV prezidento rinkimuose yra „vis nestabilesnis“. Aštri demokratės kritika nuskambėjo tuo metu, kai ji transliuotojo CNN surengtame renginyje rinkimams svarbioje Pensilvanijos valstijoje atsakinėjo į rinkėjų klausimus apie D. Trumpo tinkamumą eiti pareigas ir praeityje išsakytas pastabas.

Jungtinės Karalystės premjeras Keiras Starmeris trečiadienį atmetė Donaldo Trumpo komandos kaltinimus dėl Leiboristų partijos „akivaizdaus užsienio kišimosi“ į rinkimus Jungtinėse Valstijose, sakydamas, kad jos savanorių vykdoma agitacija yra normalu. K. Starmeris taip pat tvirtino, kad palaiko gerus santykius su D. Trumpu, su kuriuo praėjusį mėnesį buvo susitikęs.

Rusijoje dėl iš karo Ukrainoje sugrįžtančių nusikaltėlių per pastaruosius metus smarkiai išaugo asmenų, nuteistų dėl seksualinių nusikaltimų, skaičius.  Apie tai praneša leidinys „The Moscow Times“.  Išaugo seksualinių nusikaltimų skaičius Ypač pastebimas asmenų, nuteistų dėl seksualinio pobūdžio smurtinių veiksmų, padarytų sunkinančiomis aplinkybėmis, augimas.  Dėl tokių nusikaltimų nuteistų asmenų skaičius padidėjo daugiau nei perpus (51 proc.

Kremliaus parankinis, 30 metų Baltarusijos prezidento posto įsikibęs Aliaksandras Lukašenka sureagavo į pasirodžiusias žinias apie Šiaurės Korėjos karius Ukrainoje.  Apie tai jis BRICS viršūnių susitikime kalbėjo su leidiniu BBC.  „Apie jį turėtumėte žinoti dar kai ką: jei kuris nors lyderis ir pažįsta [Rusijos prezidentą] Vladimirą Putiną iš vidaus, tai A. Lukašenka. Abu vyrai pažįstami jau daugelį metų ir reguliariai susitinka“, – publikaciją pradeda BBC.

Kovotojų grupuotė „Hezbollah“ pranešė, kad trečiadienį raketomis ir iš artilerijos apšaudė Izraelio karius, bandžiusius įsiskverbti į Libano teritoriją. Apšaudymas įvyko, Izraelio ir „Hezbollah“ karui tęsiantis jau vieną mėnesį.  Irano remiama grupuotė taip pat pareiškė, kad dieną paleido kelias raketas į Izraelio karius Libano pasienio kaimuose.