Svarbiausi įvykiai:
23:53 | Kyjivas: Rusijos pajėgos įvykdė egzekuciją keturiems ukrainiečių karo belaisviams
Kyjivas ketvirtadienį pranešė, kad Rusijos pajėgos rytiniame Donecko regione įvykdė egzekuciją keturiems į nelaisvę paimtiems Ukrainos kariams.
Tai naujausias įtarimas dėl karo nusikaltimų po to, kai 2022-ųjų vasarį rusai pradėjo invaziją į Ukrainą.
Tiek Maskva, tiek Kyjivas kaltina vieni kitų karius karo belaisvių egzekucijomis.
Ukrainos generalinė prokuratūra pranešė, kad spalio 6 dieną netoli Donecko srityje esančio Selydovės miestelio, į kurį veržiasi Rusijos pajėgos, į nelaisvę buvo paimti keturi nacionalinės gvardijos kariškiai.
„Kitą dieną gynybos pajėgos atgavo prarastas pozicijas ir per paieškos operaciją rado žuvusių Ukrainos karių kūnus“, – sakoma generalinio prokuroro pranešime.
Maskva nesureagavo į šiuos teiginius, o naujienų agentūra AFP negalėjo jų nepriklausomai patikrinti.
„Karo belaisvių žudymas yra šiurkštus Ženevos konvencijų pažeidimas ir laikomas sunkiu tarptautiniu nusikaltimu“, – sakoma Kyjivo pareiškime ir priduriama, kad dėl šio incidento pradėtas tyrimas.
23:26 | Ukraina: rusai bando įrengti perėjas Kupjansko sektoriuje prie Oskilo upės
Rusijos kariuomenė bando įrengti perėjas prie Oskilo upės Kupjansko fronto ruože.
Apie tai Ukrainos nacionalinės gvardijos atstovas spaudai Ruslanas Muzyčukas pareiškė per televiziją.
„Dabar priešas taip pat sutelkia pagrindines pastangas, kad priartėtų prie kliūties. Tai yra, prie Oskilo upės. Priešas bando įrengti perėjas prie upės“, – sakė R. Muzyčukas.
Pasak jo, Kupjansko sektoriuje priešas pastarosiomis savaitėmis aktyviai naudoja šarvuotąją techniką – nuo 20 iki daugiau kaip 50 vienetų. Aktyvūs karo veiksmai taip pat vyko Tabajivkos, Piščanės ir Kolysnykivkos apylinkėse.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, Kupjansko sektoriuje Ukrainos nacionalinė gvardija sustabdė Rusijos puolimą, kuriuos buvo siekiama užimti Oskilo upės perėją ir atkirsti Ukrainos ginkluotųjų pajėgų atsparos punktą kairiajame krante.
22:58 | Kongreso narys: JAV turėtų svarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“, jei Šiaurės Korėjos pajėgos įžengtų į Ukrainą
Jungtinių Valstijų Kongreso žvalgybos komiteto pirmininko Mike‘o Turnerio teigimu, JAV turėtų svarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“, jei Šiaurės Korėjos kariai stotų į Rusijos karą prieš Ukrainą.
Šiuos komentarus M. Turneris vakar išsakė po to, kai tapo žinoma, kad Rusijoje jau yra tūkstančiai Šiaurės Korėjos kariškių.
Pirmiau trečiadienį Baltieji Rūmai pranešė, kad, Vašingtono skaičiavimu, rytų Rusijoje apmokoma mažiausiai 3 000 Šiaurės Korėjos karių, baiminantis, kad galiausiai jie bus išsiųsti į Ukrainą kovoti Maskvos pajėgų pusėje.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį pasakė, kad Jungtinės Valstijos turi įrodymų, jog Rusijoje yra Šiaurės Korėjos kariškių.
„Bideno ir Harris administracija privalo aiškiai pareikšti, kad Šiaurės Korėjos karių dalyvavimas šiame konflikte Jungtinėms Valstijoms yra raudona linija“, – sakė M. Turneris.
„Jei Šiaurės Korėjos kariai įžengtų į suverenios Ukrainos teritoriją, Jungtinės Valstijos turi rimtai apsvarstyti galimybę imtis tiesioginių karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėjos pajėgas“, – pridūrė jis.
22:35 | Ukrainos parlamento pirmininkas kritikuoja A. Guterreso vizitą Rusijoje
Ukrainos parlamento pirmininkas Ruslanas Stefančukas sukritikavo JT generalinio sekretoriaus Antonio Guterreso dalyvavimą BRICS viršūnių susitikime Rusijoje. Jis tai vertinąs neigiamai, sakė R. Stefančukas trečiojoje tarptautinės Krymo platformos parlamentinėje konferencijoje Latvijos sostinėje Rygoje.
Ukraina, kaip viena JT steigėjų, nesupranta, kodėl JT generalinis sekretorius dalyvauja viršūnių susitikime, kurį rengia „tarptautinis nusikaltėlis“, kalbėjo R. Stefančukas, turėdamas omenyje susitikimo šeimininką Vladimirą Putiną.
Rusijos užpulta šalis esą taip pat nesupranta, kodėl A. Guterresas neturi laiko dalyvauti Ukrainos organizuojamuose taikos viršūnių susitikimuose. „Norėčiau gauti atsakymus bent jau į šiuos klausimus“, – sakė Ukrainos parlamento vadovas.
22:03 | Pietų Korėja, anot šalies prezidento, „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl į Rusiją pasiųstų Šiaurės Korėjos karių
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“.
Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių. NATO ir Vašingtonas patvirtino, kad Pchenjano kariai šiuo metu treniruojasi Rusijoje, ir perspėjo, jog jei jie įsitrauks į karą prieš Ukrainą, tai gali būti pavojinga eskalacija.
„Pietų Korėja nesėdės sudėjusi rankų“, – po pokalbių su į Pietų Korėją atvykusiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pareiškė Yoon Suk Yeolas ir pridūrė, kad abi šalys sutiko, jog Šiaurės Korėjos karių dislokavimas yra „provokacija, kelianti grėsmę pasauliniam saugumui už Korėjos pusiasalio ir Europos ribų“.
Lenkijos vadovas A. Duda ketvirtadienį surengė pokalbius su Pietų Korėjos prezidentu, po kurių abu lyderiai „griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos plėtrą branduolinės veiklos ir raketų srityse bei provokacijas, taip pat ir jos neteisėtą karinį bendradarbiavimą su Rusija“.
Pietų Korėja, kuri yra viena iš dešimties didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje, jau kurį laiką priešinasi savo sąjungininkų, įskaitant Vašingtoną, raginimams aprūpinti Kyjivą ginklais, savo ruožtu atkreipdama dėmesį į ilgalaikę vidaus politiką, draudžiančią Seului parduoti ginklus aktyvių konfliktų dalyviams.
Tačiau šalis neseniai užsiminė, kad, atsižvelgdama į Šiaurės Korėjos veiksmus, galėtų peržiūrėti šią politiką, o Pietų Korėjos prezidentas ketvirtadienį pažymėjo, kad Seulas „imsis reikiamų veiksmų bendradarbiaudamas su tarptautine bendruomene“.
21:44 | Borrellis: ES labai sunerimusi dėl pranešimų apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje
Europos Sąjunga yra „labai sunerimusi“ dėl pranešimų, kad Šiaurės Korėja siunčia karius kovoti Rusijos plataus masto kare prieš Ukrainą, sakė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.
„Tai būtų vienašališkas priešiškas KLDR veiksmas, turintis rimtų pasekmių Europos ir pasaulio taikai bei saugumui“, – sakoma 27 ES valstybių narių vardu paskelbtame J. Borrellio pareiškime.
„Tokia įvykių raida taip pat dar kartą parodo, kaip Rusija skleidžia nestabilumą ir eskalaciją regione ir visame pasaulyje“, – tęsė J. Borrellis.
Gilėjantis Rusijos karinis bendradarbiavimas su Šiaurės Korėja siunčia žinią, kad „nepaisant jos deklaruojamo pasirengimo derėtis“, Rusija nėra suinteresuota siekti taikos, sakė J. Borrellis.
„Priešingai, Rusija eskaluoja karą ir desperatiškai ieško bet kokios pagalbos savo karui“, – pridūrė jis.
21:22 | Rusijoje viešintis JT vadovas ragina siekti taikos Ukrainoje
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas ketvirtadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino organizuotame BRICS viršūnių susitikime paragino užtikrinti „teisingą taiką“ Ukrainoje.
A. Guterresas Rusijoje lankosi pirmą kartą nuo 2022-ųjų balandžio. Ankstesnis vizitas įvyko praėjus dviem mėnesiams nuo Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios.
„Mums reikia taikos Ukrainoje. Teisingos taikos, atitinkančios JT Chartiją, tarptautinę teisę ir Generalinės Asamblėjos rezoliucijas“, – BRICS šalių lyderių apskritojo stalo derybose teigė A. Guterresas.
Jis taip pat paragino siekti taikos Artimuosiuose Rytuose, sakydamas, kad reikia „nedelsiant nutraukti ugnį“ Gazos Ruože ir „tučtuojau užbaigti karo veiksmus“ Libane.
„Pasauliniams iššūkiams spręsti reikia tautų bendruomenės, kuri dirbtų kaip viena pasaulinė šeima“, – savo įžanginėje kalboje sakė JT vadovas
JT vadovui baigus kalbėti V. Putinas atsakė sausai.
„Ponas generalinis sekretorius sakė, kad visi turėtume gyventi kaip viena didelė šeima. Šeimose, deja, dažnai kyla ginčų, skandalų, turto dalybų, o kartais net muštynių“, – kreivai šyptelėjo V. Putinas.
„BRICS tikslas – sukurti reikiamus sąveikos mechanizmus ir sukurti palankią atmosferą bendruose namuose“, – pridūrė jis.
Ukraina pasmerkė A. Guterreso vizitą Rusijoje ir sprendimą susitikti su „nusikaltėliu Putinu“, kuriam Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) Hagoje yra išdavęs arešto orderį.
JT vadovas vėliau ketvirtadienį surengs dvišales derybas su V. Putinu, kuriose pakartos savo poziciją dėl Ukrainos, sakė jo atstovas spaudai.
21:08 | TBT kaltina Mongoliją nebendradarbiavimu sulaikant Rusijos prezidentą
Tarptautinis baudžiamasis teismas (TBT) ketvirtadienį apkaltino savo narę Mongoliją nebendradarbiavus sulaikant Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną per jo vizitą šalyje praėjusio mėnesio pradžioje ir pareiškė, kad perduoda bylą tolesniems veiksmams.
„Tarptautinis baudžiamasis teismas nustatė, kad Mongolija, nesuimdama Putino, kai jis buvo jos teritorijoje, ir neperduodama jo teismui, neįvykdė teismo prašymo bendradarbiauti“, – teigiama TBT išplatintame pranešime.
TBT pernai V. Putinui išdavė arešto orderį dėl kaltinimų karo nusikaltimais – neteisėtai deportavus šimtus ukrainiečių vaikų nuo tada, kai 2022 metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į savo kaimynę.
Šis orderis reiškia, kad Kremliaus šeimininkas turėtų būti suimtas TBT sprendimus pripažįstančioje šalyje, tačiau Ulan Batoras tai ignoravo.
20:57 | Navalnaja sukritikavo JT vadovą dėl susitikimo su „žudiku“ V. Putinu
Rusijos opozicijos veikėja Julija Navalnaja ketvirtadienį sukritikavo JT generalinį sekretorių Antonio Guterresą už susitikimą su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir pavadino Kremliaus vadovą „žudiku“.
„Eina tretieji karo metai, o JT generalinis sekretorius spaudžia ranką žudikui“, – platformoje „X“ paskelbė J. Navalnaja, paskelbusi nuotrauką, kurioje V. Putinas sveikinasi su A. Guterresu.
20:37 | Putinas: taika su Ukraina bus, kai bus atsižvelgta į Rusijos pajėgų užimtą teritoriją
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad visuose pasiūlymuose dėl taikos su Ukraina turi būti atsižvelgta į Rusijos pajėgų užimtą teritoriją.
„Esame pasirengę išnagrinėti bet kokius pasiūlymus dėl taikos derybų, kuriuose atsispindėtų tikroji padėtis. Su niekuo kitu nesutiksime“, – pažymėjo jis.
Naujienų portalas tv3.lt primena, kad Kremliaus režimo propaganda laikosi naratyvo, jog siekia derėtis dėl taikos ir yra jai pasirengusi, tačiau neva pati Ukraina nenori derybų. Visgi Ukraina nuo pat karo pradžios deda dideles diplomatines pastangas taikai pasiekti, o neseniai viešai paskelbė apie „Pergalės planą“. Ukraina planuoja ir antrąjį Taikos viršūnių susitikimą, kuris pirmą kartą įvyko šių metų birželį. Į antrąjį Taikos viršūnių susitikimą Ukraina ne kartą garsiai patvirtino kviesianti Rusiją, tačiau rugsėjį Maskva paskelbė, kad šiame taikos viršūnių susitikime nedalyvaus.
„Viršūnių susitikime bus siekiama to paties tikslo: propaguoti neperspektyvią „Zelenskio formulę“ kaip vienintelį konflikto sprendimo būdą, užsitikrinti pasaulio daugumos paramą ir jo vardu pateikti Rusijai ultimatumą dėl kapituliacijos“, – pareiškime teigė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Marija Zacharova.
„Mes nedalyvausime tokiuose viršūnių susitikimuose“, – pridūrė ji.
20:07 | Putinas: Rusijos santykiai su JAV po prezidento rinkimų priklausys nuo Vašingtono
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskvos tolimesni santykiai su Jungtinėmis Valstijomis po prezidento rinkimų priklausys nuo Vašingtono.
„Kaip po rinkimų klostysis Rusijos ir Amerikos santykiai, priklausys nuo Jungtinių Valstijų. Jei jos bus atviros, mes taip pat būsime atviri. O jei jos to nenorės, tuomet puiku“, – pasibaigus aukščiausiojo lygio BRICS susitikimui Kazanėje žurnalistams sakė V. Putinas.
Kremliaus vadovas taip pat pareiškė, kad palankiai vertina Respublikonų partijos kandidato į JAV prezidentus Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) nuoširdžius komentarus dėl Rusijos karo prieš Ukrainą užbaigimo.
D. Trumpas „kalbėjo apie savo norą padaryti viską, kad karas Ukrainoje būtų užbaigtas. Manau, jis kalbėjo nuoširdžiai. Žinoma, mes sveikiname tokius pareiškimus, kad ir kas juos darytų“, pridūrė jis.
19:44 | Putinas prakalbo apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje: „Jei yra nuotraukų, vadinasi, jos kažką atspindi“
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas BRICS viršūnių susitikime atsakė į klausimą apie pasirodžiusias žinias dėl Šiaurės Korėjos karių Rusijoje.
V. Putino surengtoje spaudos konferencijoje, skirtoje apžvelgti įvykusį BRICS viršūnių susitikimą, JAV leidinio „NBC News“ žurnalistas pasiteiravo V. Putino apie palydovinius vaizdus, kuriuose matyti Šiaurės Korėjos kariai.
„Nuotraukos yra rimtas dalykas. Jei yra nuotraukų, vadinasi, jos kažką atspindi“, – atsakė V. Putinas, praneša „Meduza“.
„Kalbant apie mūsų santykius su Šiaurės Korėja. Kaip žinote, šiandien mūsų strateginės partnerystės sutartis buvo ratifikuota, yra 4 straipsnis, mes niekada neabejojome, kad Šiaurės Korėjos vadovybė mūsų susitarimus vertina rimtai“, – tęsė V. Putinas.
„Rusija niekada neabejojo, kad KLDR rimtai nusiteikusi bendradarbiauti su Rusija, mes bendradarbiaujame su savo draugais iš Šiaurės Korėjos, – pareiškė V. Putinas, pavartojęs oficialaus Šiaurės Korėjos pavadinimo akronimą. – Ką darysime, yra mūsų reikalas.“
19:00 | Ukrainos žvalgyba: pirmieji Šiaurės Korėjos daliniai jau atvyko į frontą
Pirmieji Šiaurės Korėjos kariškiai, kurie dalyvavo mokymuose rytiniuose Rusijos poligonuose, jau atvyko į Rusijos ir Ukrainos karo veiksmų zoną, ketvirtadienį pranešė UNIAN.
Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) duomenimis, trečiadienį, spalio 23 dieną, jie buvo pastebėti Kursko srityje.
Žvalgybos pareigūnų skaičiavimais, į Rusiją perkelta apie 12 000 Šiaurės Korėjos karių. Tarp jų yra 500 karininkų, įskaitant tris Pchenjano generolus.
18:33 | Į Rusiją perkeliant korėjiečius kelia klausimą – ar Vakarai pasiųs savo karius į Ukrainą?
Pasirodžius informacijai apie į Rusiją perkeliamus Šiaurės Korėjos karius, Ukrainoje kyla klausimas, ar tokio paties žingsnio nereikėtų imtis ir Vakarams, kurie galėtų padėti karo draskomai šaliai suteikiant savo karius.
Tokią pačią mintį vakar BRICS viršūnių susitikime išsakė net pats Baltarusijos prezidentu prisistatantis Aliaksandras Lukašenka – Kremliaus parankinis, dažnai šokantis pagal Maskvos dūdelę.
„Net jei mes įsitrauktume į karą, tai būtų kelias į eskalaciją. Kodėl? Todėl, kad jūs, anglosaksai, iš karto pasakytumėte, jog jei kita šalis įsitraukė iš vienos pusės, tai į Ukrainą būtų dislokuotos NATO pajėgos“, – komentuodamas žinias apie Šiaurės Korėjos karius Rusijoje kalbėjo A. Lukašenka.
Visgi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo atstovas spaudai, atsargos pulkininkas Vladyslavas Selezniovas sako, kad toks scenarijus mažai tikėtinas. Tačiau jis kartu priminė, kad Ukraina jau turi „puikų panašaus bendradarbiavimo pavyzdį“, nes prieš didelio masto invaziją į Ukrainą į mokymo misijas vyko Kanados, Didžiosios Britanijos, Lenkijos ir kitų partnerių ginkluotųjų pajėgų kariai.
Kaip pabrėžė V. Selezniovas, tai buvo partneriai, kurie dalyvavo patariamosiose ir kitose misijose, kurios leido stebėti ar užtikrinti Ukrainos karinio personalo mokymą.
„Ar jie sugrįš pas mus (tokiu mastu – UNIAN)? Labai abejoju, ar tai įvyks iki karo pabaigos. Taip, buvo daug diskutuojama apie galimybę įtraukti karinį personalą iš šalių, kurios yra NATO narės, į antrinius fronto sektorius. <...> Bet tai neįvyko tada ir vargu ar įvyks ateityje“, – skeptiškai idėją apie Vakarų karius Ukrainoje įvertino V. Seleziovas.
Jo teigimu, sąjungininkai Vakaruose yra per „per daug atsargūs“.
„Diskusijos ir sprendimų priėmimas vyksta per lėtai. Tai reiškia, kad jei procesas sąmoningai vilkinamas, tai, matyt, neverta tikėtis teigiamo šio klausimo sprendimo“, – Vakarus kritikavo V. Selezniovas.
18:05 | Atliekant tyrimą dėl karinės tarnybos vengimo, Kyjive sulaikyti 6 asmenys, konfiskuota automobilių ir grynųjų
Ukraina ketvirtadienį pranešė, kad atliekant tyrimą dėl vengimo tarnauti kariuomenėje, Kyjive buvo sulaikyti šeši asmenys, įskaitant tris kariuomenės verbavimo pareigūnus, ir konfiskuota daugiau kaip 1,2 mln. dolerių.
Mobilizacija Ukrainoje kelia nesutarimų, ypač po šiais metais vykdytos didelio masto verbavimo kampanijos, kuria buvo siekiama sustiprinti Ukrainos pajėgas, kovojančias su Rusijos invazija.
Pasipylė kaltinimai korupcija. Kilo keli skandalai dėl pareigūnų kyšių ėmimo mainais už dokumentų, atleidžiančių vyrus nuo tarnybos kariuomenėje, išdavimą.
Valstybinis tyrimų biuras (SBI) pranešė, kad Kyjive sulaikė tris verbavimo pareigūnus ir tris civilius asmenis, kurie „organizavo asmenų, privalančių atlikti karinę tarnybą, neteisėto mobilizacijos vengimo schemą“.
„Buvo aptikta ir konfiskuota daugiau kaip 1,2 mln. dolerių ir 45 tūkst. eurų grynaisiais. Be to, konfiskuota 11 prabangių automobilių, kurių kiekvieno vertė viršija 100 000 JAV dolerių“, – teigiama biuro pranešime.
SBI teigimu, procesą koordinavo civilis, kuris veikė kaip tarpininkas tarp verbavimo pareigūnų ir asmenų, siekiančių išvengti šaukimo į kariuomenę.
Agentūra teigė, kad kaina už išbraukimą iš šaukiamųjų sąrašo svyravo nuo 2 000 iki 15 000 JAV dolerių, o ši schema galėjo padėti „tūkstančiams“ tarnybai tinkamų karių išvengti kariuomenės.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis šią savaitę nurodė panaikinti centrinę instituciją, išduodančią medicininius neįgalumo pažymėjimus, o buvęs generalinis prokuroras Andrijus Kostinas atsistatydino po to, kai saugumo tarnybos atskleidė plataus masto schemą, pagal kurią vyriausybės pareigūnai buvo atleidžiami nuo šaukimo į kariuomenę.
17:50 | Putinas iliuzijomis vadina galimybę įveikti Rusiją mūšio lauke
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį prieš pirmąjį po daugiau nei dvejų metų susitikimą su Jungtinių Tautų (JT) generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu pareiškė, kad galimybė įveikti jo šalį mūšio lauke yra iliuzijos.
V. Putino ir A. Guterreso derybose daugiausia dėmesio bus skiriama karui Ukrainoje.
V. Putinas kalbėjo paskutiniąją BRICS viršūnių susitikimo Kazanėje dieną. Maskva tikisi, kad šis forumas padės sukurti vieningą tautų frontą prieš Vakarus.
Rusijos oponentai „neslepia savo tikslo pasiekti mūsų šalies strateginio pralaimėjimo“, teigė V. Putinas.
„Tiesiai pasakysiu, kad tai yra iliuziniai skaičiavimai, kuriais užsiimti gali tik tie, kurie nežino Rusijos istorijos“, – pažymėjo jis.
Prieš pat jo kalbą Rusijos parlamento žemieji rūmai nubalsavo už gynybos pakto su Šiaurės Korėja ratifikavimą. Taip pat pasirodė pranešimų, kad Pchenjanas į Rusiją mokymams ir galimam dislokavimui Ukrainoje nusiuntė tūkstančius savo karių.
17:13 | Sunaikinta 80 proc. kritinės Pokrovsko infrastruktūros
Rusijos daliniai sunaikino 80 proc. kritinės infrastruktūros Pokrovsko mieste Donecko srityje. Tai ketvirtadienį tinkle „Telegram“ pranešė Pokrovsko karinė administracija.
Jau paėjusią savaitę Pokrovsko karinė administracija skelbė, kad šią žiemą mieste nebus centrinio šildymo. 40 proc. Pokrovsko miesto teritorijos ir 10 aplink miestą esančių kaimų, be to, visiškai neturi elektros energijos.
Šiuo metu rusų pajėgos yra už 7 km nuo Pokrovsko, miestas nuolat apšaudomas iš artilerijos.
16:47 | Per rusų ataką Kupjanske žuvo vienas, sužeista 11 žmonių
Per rusų ataką Kupjanske ketvirtadienį žuvo vienas ir buvo sužeista mažiausiai 11 žmonių, pranešė pareigūnas.
Anot šiaurės rytinės Charkivo srities gubernatoriaus Oleho Synjehubovo, smogta vietovei šalia parduotuvės ir turgaus.
Jo pranešime socialiniame tinkle „Telegram“ sakoma, kad buvo sužeistos aštuonios moterys ir trys vyrai.
73 metų moteris žuvo, patyrusi sunkių sužalojimų.
Kupjanskas yra strategiškai svarbus miestas Charkivo srityje, kurį 2022 metais laikinai buvo užėmę Rusijos kariai.
Pastaraisiais mėnesiais Kupjanskas smarkiai atakuojamas.
16:30 | Ukrainos žvalgyba perspėja apie šalies miestuose rengiamus užsakomuosius „mitingus“ valdžiai diskredituoti
Ukrainos gynybos žvalgyba perspėja apie šalies regionų centruose organizuojamus provokacinius mitingus.
Apie tai žvalgyba pranešė feisbuke.
Ukrainos žvalgybos teigimu, per anonimines paskyras platformoje „Telegram“ ieškoma žmonių, sutiksiančių atlygintinai dalyvauti „mitinguose“, kurių tikslas – diskredituoti Ukrainos karinę ir politinę valdžią, įskaitant jos specialiąsias tarnybas.
„Tų, kurie sutinka tai padaryti, prašoma tokias provokacines akcijas fotografuoti ir filmuoti, sukuriant „vaizdą“, skirtą supriešinti visuomenę ir kelti įtampą Ukrainoje“, – teigiama įraše.
Užsakomuosius mitingus ketinama organizuoti Kyjive, Odesoje, Dnipre ir kitų regionų centruose.
„Karinė žvalgyba perspėja Ukrainos piliečius nedalyvauti nacionaliniam saugumui kenkiančiuose renginiuose. Būkime budrūs, išmintingi ir stiprūs!“, – ragina gynybos žvalgyba.
Spalio 8 d. Odesoje sulaikyta moteris, ant nugriauto Jekaterinos II paminklo pjedestalo mėginusi pakabinti Rusijos vėliavą.
15:55 | Rusija siunčia „elitinius“ korėjiečių dalinius į Kurską, pačių rusų desantininkai jau buvo pamokyti
Pietų Korėjos nacionalinės žvalgybos tarnybos (NIS) duomenimis, Kim Jong Unas jau išsiuntė pirmąją dalį – apie 3 tūkst. – savo karių V. Putinui. Jie atlieka pasirengimą karinėse bazėse, kur jiems išdavė rusų uniformas ir fiktyvius dokumentus, kuriuose jie „tampa“ buriatais ir jakutais.
Nors Maskva nuolat vilioja kovoti „už rusų pasaulį“ žmones iš neturtingų šalių, tokių kaip Kuba, Nepalas, Jemenas, Šri Lanka, Indija, Šiaurės Korėjos piliečiai taps pirmaisiais reguliarių užsienio šalies pajėgų kariais, kurie įsitrauks į karą Rusijos pusėje, pažymima „The Financial Times“.
Leidinio duomenimis, Šiaurės Korėjos pajėgos bus siunčiamos į Kursko sritį, kur rusai jau trečią mėnesį nesėkmingai bando išstumti ukrainiečių dalinius iš savo teritorijos. NIS duomenimis, tai nėra eiliniai kariai, o elitine vadinamos 11-osios armijos dalis, vadinamos „Šturmo korpusas“. „Rusų instruktorių vertinimu, šiaurės korėjiečiai pasižymi puikiais fiziniais duomenimis ir aukšta moraline ištverme, tačiau nieko nesupranta apie šiuolaikinį kariavimo būdą, pavyzdžiui, bepiločių atakas“, – cituojami Pietų Korėjos politikai, išėję iš trečiadienį vykusio susitikimo su NIS vadovybe.Pietų Korėjos žvalgybos teigimu, Kim Jon Unas pats labai veržėsi siųsti savo karius į Ukrainą, kad galėtų įgauti daugiau įtakos Rusijoje ir užsitikrinti šios šalies karinę bei finansinę pagalbą.
Primename, kad į Ukrainą Rusija jau siuntė kitus „elitinius dalinius“, įskaitant čečėnų „Achmat“ bei savo pačių desantininkus, kurie žymių rezultatų nedemonstravo, kai kurie daliniai buvo ir visiškai sunaikinti. Dar 2023-ųjų viduryje britų žvalgyba skelbė, kad Rusija kare su Ukraina neteko bent pusės savo elitinių desantininkų (VDV).
14:51 | Rusijos Dūma ratifikavo strateginės partnerystės sutartį su Šiaurės Korėja
Rusijos žemutiniai parlamento rūmai ketvirtadienį ratifikavo plataus masto partnerystės sutartį su Šiaurės Korėja.
Šia sutartimi dviejų šalių karinis bendradarbiavimas pasiekia naują lygį, be to, joje numatyta, kad jos stos viena kitai į pagalbą, jei viena iš jų būtų užpulta.
Sutartį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas Pchenjane pasirašė dar birželį, tačiau ją turėjo patvirtinti Rusijos Dūma.
„Sutartyje pilnai atsižvelgiama į esamą geopolitinę situaciją“, – pasakė Dūmos užsienio reikalų komiteto vadovas Leonidas Sluckis.
Sutartis ratifikuota tuo metu, kai pasirodė Pietų Korėjos ir Ukrainos pranešimų, kad į Rusiją siunčiami Šiaurės Korėjos kariai, kuriuos greičiausiai planuojama dislokuoti Ukrainoje.
JAV trečiadienį pranešė turinčios „įrodymų“, kad Rusijoje jau yra Šiaurės Korėjos karių kontingentas, tačiau kol kas neaišku, ką jie ten veikia.
14:50 | JAV politikas užsiminė apie „karinių veiksmų“ panaudojimą prieš Šiaurės Korėją
JAV turėtų apsvarstyti galimybę imtis „tiesioginių karinių veiksmų“ prieš Šiaurės Korėją, jei šios valstybės kariai įsitrauktų į Rusijos pradėtą invaziją prieš Ukrainą, pareiškė vienas aukšto rango respublikonas, skelbia „The Telegraph“.
JAV žvalgybos komiteto pirmininkas Michaelas R. Turneris teigė, kad J. Bideno administracija Pchenjanui turi pasiųsti aiškią žinutę, kad šios valstybės įsitraukimas į karą Ukrainoje peržengia „raudonąją liniją“ JAV atžvilgiu.
„Jei Šiaurės Korėjos pajėgos įsiveržtų į suverenią Ukrainos teritoriją, JAV turėtų rimtai apsvarstyti galimybę imtis tiesioginių karinių veiksmų prieš Šiaurės Korėjos pajėgas“, – kalbėjo jis.
Primenama, kad JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas jau anksčiau patvirtino, jog Šiaurės Korėjos kariai treniruojasi Rusijoje, tačiau vis dar išlieka neaišku, ar jie bus siunčiami kovoti Ukrainos teritorijoje.
14:31 | R. T. Erdoganas: Turkija pasiryžusi tęsti dialogą su BRICS
Turkija yra pasiryžusi tęsti savo derybas su kylančių ekonomikų grupe BRICS, ketvirtadienį sakė turkų prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Jo šalis yra pirma NATO narė, siekianti prisijungti prie BRICS.
„Esame pasiryžę tęsti savo dialogą su BRICS šeima, su kuria užmezgėme artimus santykius, grindžiamus abipuse pagarba ir abipuse nauda“, – BRICS forumo Kazanėje Rusijoje delegatams sakė R. T. Erdoganas.
14:19 | Rusijos parlamentas palaikė planus kitąmet padidinti savo išlaidas gynybai apie 30 proc.
Rusijos įstatymų leidėjai ketvirtadienį pirmuoju skaitymu nubalsavo už biudžeto projektą, pagal kurį kitais metais išlaidos gynybai padidės beveik 30 proc., Kremliui nukreipiant didžiulius išteklius savo karui Ukrainoje.
Žemųjų rūmų – Valstybės Dūmos – deputatai projektui pritarė didžiule balsų dauguma ir tik vienas balsavo „prieš“.
Antrasis svarstymas įvyks lapkričio 14 dieną.
Maskva jau padidino savo karines išlaidas iki tokio lygio, kokio nebuvo matyti nuo Sovietų Sąjungos laikų, gamina raketas ir dronus Ukrainai apšaudyti ir moka didelius atlyginimus šimtams tūkstančių fronto linijose kovojančių karių.
13:42 | Pietų Korėjos prezidentas: Seulas peržiūrės galimybę tiekti ginklus Ukrainai
Pietų Korėja peržiūrės savo poziciją dėl ginklų tiekimo Ukrainai jos kovoje su įsiveržusiais Rusijos kariais, ketvirtadienį pareiškė prezidentas Yoon Suk-yeolas po to, kai Seulas apkaltino Šiaurės Korėją siunčiant karius Maskvos pajėgoms paremti.
„Nors laikomės principo tiesiogiai netiekti mirtinų ginklų, priklausomai nuo Šiaurės Korėjos pajėgų veiksmų, į tai galime pažiūrėti lanksčiau“, – sakė Yoon Suk-yeolas per bendrą spaudos konferenciją su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda Seule.
13:20 | V. Zelenskis įvardijo, kada Šiaurės Korėjos kariai gali būti perkelti arčiau Ukrainos fronto linijos
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad po BRICS valstybių susitikimo Šiaurės Korėjos kariai, šiuo metu esantys Rusijos teritorijoje, gali būti perkelti arčiau Ukrainos fronto linijos.
„Mes vis tiek žinome: laimės ne nusikaltėlis, ne tas, kuris naikina ir vykdo deportavimus, o tas, kuris vienija tautas, remdamasis pamatinėmis žmogiškosiomis vertybėmis ir Jungtinių Tautų Chartija“, – kalbėjo V. Zelenskis.
Pasak Ukrainos vadovo, jei Rusijos pradėtas karas Ukrainoje baigtųsi teisingai, bet kuri kita tauta, kuriai tektų susidurti su panašia agresija, galėtų būti tikra, kad pasaulis bus stiprus bei vieningas, siekiant įtvirtinti tarptautinės teisės pamatus.
„Todėl prašau jūsų visų būti aktyviais ir tikrai neabejingais. Šiame kare neturi laimėti nusikaltėlis“, – pabrėžė V. Zelenskis.
13:03 | V. Putinas perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“, kad Rusiją galima nugalėti
Ketvirtadienį Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prieš pirmąjį per daugiau nei dvejus metus susitikimą su Jungtinių Tautų vadovu Antonio Guterresu perspėjo nepuoselėti „iliuzijų“ nugalėti Rusiją mūšio lauke.
V. Putinas kalbėjo Rusijos Kazanės mieste paskutinę BRICS viršūnių susitikimo dieną. Rusijos oponentės „neslepia savo tikslo pasiekti mūsų šalies strateginio pralaimėjimo“, sakė jis ir pridūrė, jog „tai iliuziniai skaičiavimai, kurių gali imtis tik tie, kurie nežino Rusijos istorijos“.
Prieš pat jam pasisakant, Rusijos parlamento žemieji rūmai per balsavimą ratifikavo gynybos paktą su Šiaurės Korėja. Pranešama, kad Pchenjanas jau išsiuntė tūkstančius karių į Rusiją, jie ten mokomi ir gali būti dislokuoti Ukrainoje.
V. Putinas sulaukė BRICS šalių raginimų užbaigti konfliktą Ukrainoje, Maskvos pradėtą 2022 m. vasarį. Kuo greičiau rasti taikų sprendimą ir atkurti stabilumą ragino kelių šalių lyderiai, įskaitant Indijos premjerą Narendrą Modi ir Pietų Afrikos Respublikos prezidentą Cyrilą Ramaphosą.
JT vadovas A. Guterresas ne kartą kritikavo Maskvos karinį puolimą prieš Ukrainą, sakė, jog tai sukuria „pavojingą precedentą“ pasauliui. Pastarąjį kartą V. Putinas ir A. Guterresas matėsi pirmosiomis karo savaitėmis, kai JT vadovas atvyko į Maskvą, o Rusija apgulė Ukrainos pietinį Mariupolio miestą.
JT atstovas Farhanas Haqas sakė, jog A. Guterresas pasinaudos susitikimu su V. Putinu, kad „dar kartą patvirtintų gerai žinomą savo poziciją dėl karo Ukrainoje“. JT lyderis pasirengęs pasiūlyti tarpininkavimą, bet laukia, kada „bus tinkamos sąlygos“.
Ukraina pasmerkė A. Guterreso vizitą Rusijoje ir sprendimą susitikti su „nusikaltėliu Putinu“.
12:59 | V. Zelenskio atstovas: informacija, kad septynios šalys prieštarauja Ukrainos kvietimui į NATO, neatitinka tikrovės
Pranešimai, kad septynios šalys prieštarauja Ukrainos kvietimui į NATO, neatitinka tikrovės.
Tai pareiškė Ukrainos prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas.
„Žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad septynios šalys stoja prieš Ukrainos kvietimą į NATO, neatitinka tikrovės. Šie gandai naudingi tiems, kurie nori sudaryti klaidingą įspūdį, kad Ukrainos stojimas neturi plataus Aljanso narių palaikymo. Tiesą sakant, idėją pakviesti Ukrainą palaiko absoliuti dauguma šalių narių, o su kitomis aktyviai dirbama“, – teigė S. Nikiforovas.
Jis pažymėjo, kad kvietimas į NATO yra pirmasis Ukrainos prezidento Pergalės plano punktas ir patikimas kelias į teisingą ir ilgalaikę taiką.
S. Nikiforovas priminė, kad Volodymyras Zelenskis pristatė Planą tarptautiniams partneriams, Ukrainos parlamentui ir visuomenei, žiniasklaidos atstovams.
Anksčiau leidinys „Politico“, remdamasis JAV ir NATO pareigūnais, pranešė, kad septynios NATO šalys blokuoja Ukrainos kvietimą į Aljansą. Tai JAV, Vokietija, Vengrija ir Slovakija, taip pat Belgija, Slovėnija ir Ispanija, kurios „slepiasi už JAV ir Vokietijos“.
12:50 | Xi Jinpingas pareiškė BRICS šalims, kad pasaulis susiduria su „rimtais iššūkiais“
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas ketvirtadienį pareiškė BRICS šalių lyderiams, kad pasaulis susiduria su „rimtais iššūkiais“, ir paragino grupę būti „stabilizuojančia jėga“.
Xi Jinpingas kalbėjo paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva tikisi, kad ši grupė padės sukurti vieningą valstybių frontą prieš Vakarus.
Kreipdamasis į forumo lyderius Xi Jinpingas sakė, kad „bendras globalių Pietų žygis modernybės link yra svarbus įvykis pasaulio istorijoje“. „Turime būti stabilizuojanti jėga siekiant taikos, stiprinti pasaulinio saugumo valdymą ir ieškoti karštųjų taškų problemų sprendimo būdų, tiek simptomų, tiek pagrindinių priežasčių“, – sakė Xi Jinpingas. „Pasaulio taikiam vystymuisi vis dar iškyla rimti iššūkiai“, – pridūrė jis.
Xi Jinpingas ragino nutraukti ugnį Gazos Ruože ir neleisti karui Libane išplisti. Jis pasisakė už paliaubas ir „dviejų valstybių sprendimą“. „Kančios ir naikinimas Palestinoje ir Libane turi baigtis“, – sakė Xi Jinpingas.
12:30 | Pietų Korėjos prezidentas: šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis „nesėdės sudėjusi rankų“ dėl Šiaurės Korėjos sprendimo pasiųsti tūkstančius karių padėti Rusijai kariauti Ukrainoje, ir pavadino tai „provokacija“.
Seulo žvalgybos agentūra kiek anksčiau pranešė, kad Rusijoje šiuo metu treniruojasi maždaug 3 000 Šiaurės Korėjos karių, kurie greičiausiai jau netrukus bus dislokuoti fronto linijose, o iki gruodžio gali būti pasiųsta ir dar keli tūkstančiai kariškių. NATO ir Vašingtonas patvirtino, kad Pchenjano kariai šiuo metu treniruojasi Rusijoje, ir perspėjo, jog jei jie įsitrauks į karą prieš Ukrainą, tai gali būti pavojinga eskalacija.
„Pietų Korėja nesėdės sudėjusi rankų“, – po pokalbių su į Pietų Korėją atvykusiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda pareiškė Yoon Suk Yeolas ir pridūrė, kad abi šalys sutiko, jog Šiaurės Korėjos karių dislokavimas yra „provokacija, kelianti grėsmę pasauliniam saugumui už Korėjos pusiasalio ir Europos ribų“.
Lenkijos vadovas A. Duda ketvirtadienį surengė pokalbius su Pietų Korėjos prezidentu, po kurių abu lyderiai „griežtai pasmerkė Šiaurės Korėjos plėtrą branduolinės veiklos ir raketų srityse bei provokacijas, taip pat ir jos neteisėtą karinį bendradarbiavimą su Rusija“.
Pietų Korėja, kuri yra viena iš dešimties didžiausių ginklų eksportuotojų pasaulyje, jau kurį laiką priešinasi savo sąjungininkų, įskaitant Vašingtoną, raginimams aprūpinti Kyjivą ginklais, savo ruožtu atkreipdama dėmesį į ilgalaikę vidaus politiką, draudžiančią Seului parduoti ginklus aktyvių konfliktų dalyviams.
Tačiau šalis neseniai užsiminė, kad, atsižvelgdama į Šiaurės Korėjos veiksmus, galėtų peržiūrėti šią politiką, o Pietų Korėjos prezidentas ketvirtadienį pažymėjo, kad Seulas „imsis reikiamų veiksmų bendradarbiaudamas su tarptautine bendruomene“.
12:15 | Latvijos premjerė: Rusijos veiksmai Kryme primena sovietinę Baltijos šalių okupaciją
Ukraina gali laimėti Rusijos pradėtą agresijos karą, jei tarptautiniai partneriai suteiks jai lemiamą politinę ir karinę paramą.
Tai pareiškė Latvijos ministrė pirmininkė Evika Siliņa, kalbėdama per trečiojo Krymo platformos parlamentinio viršūnių susitikimo atidarymą, praneša „Ukrinform“ korespondentas.
„Mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti teisingumą ir taiką Ukrainoje. Kad tai įvyktų, mes turime sustabdyti Rusiją ir priversti ją palikti Ukrainos teritoriją. Mes, latviai, manome, kad Ukraina gali laimėti, jei tarptautiniai partneriai suteiks jai lemiamą politinę ir karinę paramą“, – sakė premjerė.
Ji priminė, kad Latvija prisideda prie Ukrainos pergalės, teikdama Kyjivui karinę pagalbą, sudarančią 0,25 proc. šalies BVP.
„Latviai nepamiršo, ką reiškia gyventi Maskvos okupacijos blogio sąlygomis. Tai, ką Rusija daro Kryme ir kitose Ukrainos dalyse nuo 2014-ųjų, primena 50 metų trukusią sovietinę Latvijos okupaciją... Ukrainos kova įkvepia visą pasaulį. Todėl Ukrainoje ir ukrainiečiuose matome savo atspindį. Ukrainoje matome savo viltis, lūkesčius ir meilę laisvei“, – sakė Latvijos Vyriausybės vadovė.
E. Siliņa taip pat patikino, kad Latvija kaip ES ir NATO narė toliau rems Ukrainą negrįžtamame kelyje į narystę šiose organizacijose.
Kaip jau buvo pranešta, ketvirtadienį Rygoje prasidėjo Trečiasis Krymo platformos parlamentinis viršūnių susitikimas, kuriame dalyvauja delegacijos iš maždaug 50 šalių, taip pat šešių tarptautinių parlamentinių asamblėjų delegacijos.
11:50 | „The New York Times“: Šiaurės Korėjos sprendimas gali kelti nerimą Kinijai
Šiaurės Korėjos sprendimas išsiųsti karius į Rusiją gali pastatyti Kiniją į sudėtingą padėtį, rašo „The New York Times“.
UNIAN, cituodama minėtą leidinį, rašo, kad Kinija buvo nusivylusi Šiaurės Korėjos sprendimais.
Teigiama, kad nuo diktatoriaus priklausoma valstybė dėl branduolinės ginkluotės programos plėtojimo ir nuolatinių grasinimų suduoti smūgius Pietų Korėjai sėja nestabilumą Centrinėje Azijoje.
Tiesa, dar šio mėnesio pradžioje Kinijos ir Šiaurės Korėjos atstovai minėjo 75-ąsias diplomatinių santykių metines. Visgi minėti Šiaurės Korėjos diktatoriaus Kim Jong Uno veiksmai, kaip teigiama, gali pakenkti Kinijos diplomatinei pozicijai.
Tad Kinija, kuri JAV kaltina „Šaltojo karo įžiebimu“, dėl Šiaurės Korėjos sprendimų gali pakenkti savo, kaip kovotojos už taiką, sukurtam įvaizdžiui, rašoma „The New York Times“.Analitikai publikacijoje taip pat pabrėžia, kad kitas aspektas, kuris gali kelti nerimą Kinijos vadovybei – tai Rusijos ir Šiaurės Korėjos atstovų apsikeitimas karinių technologijų informacija mainais į karių atsiuntimą į Rusijos Federacijos teritoriją.
Neatmetama, kad dėl to Šiaurės Korėjos retorika bei veiksmai prieš Pietų Korėją ar Japoniją gali tapti dar agresyvesni. Tuo metu Pekino įtaką Šiaurės Korėjui būtų menkesnė, nepaisant to, kad ši diktatoriaus valdoma valstybė yra priklausoma nuo Kinijos prekybos ir kitos pagalbos suteikimo.
11:23 | Siekiama sutrukdyti gabenti Rusijos karinėms pajėgoms skirtus daiktus
Lietuvos muitinė stiprina siuntų kontrolę traukiniuose iš Rusijos, siekiant sutrukdyti gabenti Rusijos karinėms pajėgoms skirtus karinius daiktus – pašto vagonuose iš Kaliningrado srities tikrinti Lietuvos muitininkai ėmė aktyviai naudoti mobilius rankinius skenerius.
Jais tikrinamos tiek siuntos, tiek pašto vagonų konstrukcijos elementai, ketvirtadienį pranešė Muitinės kriminalinė tarnyba (MKT).
Tuo pat metu naudojami ir kiti patikros būdai, o ateityje planuojama kontrolę tik griežtinti.
Taip reaguojama į nesiliaujančius mėginimus traukiniais, pašto siuntomis iš Rusijos Kaliningrado srities gabenti Rusijos karinėms pajėgoms skirtus karinius daiktus – dažniausiai kamufliažines uniformas ar jų dalis, maskuojamus tinklus karinei technikai.
Mažiau nei per mėnesį jau sulaikytos šešios tokios siuntos: rugsėjo 27–29 dienomis buvo sulaikyti maskuojamieji tinklai pabūklams. Spalio 1, 2 ir 4 dienomis pareigūnai vėl sulaikė maskuojamus tinklus, kamufliažines kelnes ir maskuojamąjį kombinezoną.
Spalio 9-ąją buvo sulaikytas jau 21 vnt. maskuojamųjų kostiumų ir 50 vnt. kamufliažinių pagalvių.
Maskuojamieji tinklai yra priskiriami prie karinio krovinio ir jiems vežti yra reikalingas Lietuvos krašto apsaugos ministro įgaliotojo asmens išduotas vienkartinis leidimas. Šiuo metu tokie leidimai nėra išduodami.
Kamufliažinės kelnės ir kostiumai pagal Tarybos Reglamentą yra priskiriamos prie drabužių, specialiai skirtų maskuotėms.
Šias siuntas, kurios muitinės pareigūnų vertinimu, skirtos prieš Ukrainą kariaujančioms Rusijos pajėgoms, dažniausiai siunčia Rusijos Kaliningrado srityje veikiančių įvairių savanoriškų organizacijų nariai.
Tokias konfiskuotas prekes Lietuvos muitinė perduoda kaip paramą Ukrainai.
11:08 | Rusai smogė Kupjanskui
Per Rusijos smūgį Kupjanskui žuvo du žmonės, dar mažiausiai trys buvo sužeisti.
Tai ketvirtadienį „Telegram“ kanale pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
„Apie 10 val. okupantai smogė Kupjansko miestui. Sprogimai nugriaudėjo prie parduotuvės ir vietinio turgaus. Deja, yra žuvusiųjų, preliminariais duomenimis, du. Mažiausiai trys žmonės sužeisti", – rašoma pranešime.
Gelbėjimo tarnybos dirba vietoje, duomenys atnaujinami.
Kaip anksčiau buvo pranešta, Rusijos kariškiai kasdien apšaudo Kupjansko rajoną. Jų smūgiai perkėloms apsunkina gyventojų evakavimą.
10:37 | P. Korėjos prezidentas: Šiaurės Korėjos kariai Rusijoje – provokacija
Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk-yeolas ketvirtadienį pareiškė, kad Seulas „nesėdės ramiai“ dėl tūkstančių Pchenjano karių, pasiųstų į Rusiją, ir pavadino tai provokacija.
„Pietų Korėja nesėdės ramiai“, – sakė Yoon Suk-yeolas po derybų su atvykusiu Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda ir pridūrė, kad abi šalys sutarė, kad Šiaurės Korėjos dislokavimas yra „provokacija, kelianti grėsmę pasauliniam saugumui už Korėjos pusiasalio ir Europos ribų“.
10:02 | „Financial Times“ įvardijo naują Putino tikslą: tam pasitelks ir Šiaurės Korėjos karius
Šiaurės Korėjos kariai buvo išsiųsti padėti Rusijai atkovoti Kursko srities teritorijas, kurią nuo rugpjūčio mėnesio iš dalies kontroliuoja Ukrainos pajėgos.
Kaip skelbia „Financial Times“, tai rodo Pietų Korėjos žvalgybos tarnybos paskelbti vaizdo įrašai.
Tačiau Ukrainos analitikai sako, kad rusų pajėgos yra pernelyg mažos tam, kad būtų įvykdytas proveržis kare. Jų teigimu, Rusijai reikia padvigubinti karių skaičių (iki 50 tūkst. karių) tam, kad išstumtų Ukrainos kariuomenę.
Be to, rusams, pasak anlitikų, taip pat esą reikėtų pradėti naują mobilizacijos bangą, kad būtų pasiekta tam tikrų laimėjimų priešakinėse fronto linijose.
Savo ruožtu karo ekspertas Jackas Watlingas mano, kad Šiaurės Korėjos galimybės padėti sustiprinti Rusijos pajėgoas gali sukurti daugiau papildomų sunkumų ukrainiečiams.
„Jie gali būti pakankamai gerai susitelkę. Jie gali turėti pakankamai moralės. Jie veikti tokiame lygyje, kokį nori pasiekti rusai. Tai pakankamai žema kartelė tam, kad rusų pajėgos būtų geresnės, nei yra dabar“, – svarstė jis.
„Financial Times“ publikacijoje taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Šiaurės Korėjos kariai sustiprina Rusijos kariuomenę tuo metu, kai Kremlius dėl didžiulių nuostolių Ukrainoje stengiasi padidinti savo pajėgas. Vakarų pareigūnų duomenimis, žuvusių karių skaičius jau siekia daugiau kaip 600 tūkst.
Vakarų žvalgyba, kaip teigiama, taip pat turi informacijos, kad Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas neatsižvelgė į savo aukščiausio lygio vadovų prašymus paskelbti naują mobilizacijos bangą.
Watlingas pažymėjo, kad nors Rusija gali susidurti su vadovavimo ir kontrolės problemomis atvykus Šiaurės Korėjos pajėgoms, sukaupta patirtis dirbant su Irano remiamomis pajėgomis ir sukarintomis grupuotėmis Sirijos pilietiniame kare „suteiks Maskvos vadams aiškų modelį, kuriuo jie galės remtis“.
J. Watlingas svarsto, kad Rusijos tikslas šiuo metu – pastatyti Ukrainą tokioje padėtyje, kad šios šalies pajėgos nesugebėtų išlaikyti fronto linijų. Pasak jo, todėl rusų kariuomenėbandys vienu metu daryti spaudimą Ukrainos kariuomenei skirtingose fronto linijų taškuose.
„Ukraina nuolatos susimoka už šios teritorijos Kursko srityje išlaikymą“, – sakė jis.
09:39 | Gynybos pajėgos naktį numušė 40 Rusijos bepiločių orlaivių
Ketvirtadienio 8.30 val. duomenimis, Ukrainos gynybos pajėgos numušė 40 Rusijos dronų.
Tai „Telegram“ kanale pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgos, kuriomis remiasi „Ukrinform“.
Gautomis žiniomis, nuo trečiadienio 21 val. rusai atakavo Ukrainą dviem kruizinėmis raketomis Ch-22 iš lėktuvų Tu-22M3 virš Juodosios jūros akvatorijos, dviem valdomosiomis aviacinėmis raketomis Ch-59 iš Briansko srities oro erdvės ir 50 „Shahed“ tipo ir nenustatyto tipo dronų iš Oriolo, Kursko ir laikinai okupuoto Krymo.
Oro ataką atremia Oro pajėgų ir Ukrainos gynybos pajėgų aviacija, zenitinių raketų kariuomenė, radioelektroninės kovos daliniai ir mobiliosios ugnies grupės.
Iki 8.30 val. buvo patvirtinta, kad Odesos, Mykolajivo, Dnipropetrovsko, Vinycios, Žytomyro, Chmelnyckio, Čerkasų, Kirovohrado, Kyjivo, Poltavos ir Černihivo srityse numušta 40 priešo dronų.
Be to, septyni rusų dronai dingo iš radarų ekranų, vienas yra Ukrainos oro erdvėje, dar du dronai nuskrido Rusijos ir Baltarusijos kryptimi.
Priešo raketos nepasiekė savo taikinių, patikino Oro pajėgų atstovai.
Kovinis darbas tęsiamas. Informacija atnaujinama.
Kaip anksčiau pranešė „Ukrinform“, spalio 24-osios naktį oro gynybos pajėgos oro erdvėje prie Kyjivo aptiko ir neutralizavo apie 10 Rusijos dronų.
09:17 | V. Putinas pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su JT vadovu
Rusijos vadovas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pirmą kartą per daugiau nei dvejus metus susitiks su Jungtinių Tautų generaliniu sekretoriumi Antonio Guterresu.
Susitikimas vyks paskutinę BRICS viršūnių susitikimo Rusijos Kazanės mieste dieną. Maskva šį forumą surengė tikėdamasi suformuoti vieningą kylančių ekonomikų frontą prieš Vakarus.
V. Putinas ir A. Guterresas turi aptarti konfliktą Ukrainoje ir besiplečiančią krizę Artimuosiuose Rytuose, nurodė Kremlius.
A. Guterresas ne kartą kritikavo Maskvos invaziją į Ukrainą ir sakė, kad taip nustatomas pavojingas precedentas pasauliui.
Praėjusį kartą jie buvo susitikę pirmosiomis Rusijos karo prieš Ukrainą savaitėmis, kai A. Guterresas nuvyko į Maskvą per rusų vykdytą Mariupolio Pietų Ukrainoje apsiaustį.
Vėliau A. Guterresas prisidėjo prie pastangų dėl taikos ir padėjo tarpininkauti dėl 2022 metų susitarimo, pagal kurį Kyjivas galėjo saugiai eksportuoti grūdus iš savo uostų.
Ukraina griežtai kritikavo JT vadovo sprendimą susitikti su V. Putinu.
V. Putinas yra pareikalavęs, kad Ukraina atsisakytų savo pietinių ir rytinių teritorijų, ir sako, kad tai yra išankstinė ugnies nutraukimo sąlyga. Kyjivas tokią poziciją vadina absurdiška.
Maskvos pajėgos šiuo metu žengia į priekį Ukrainos rytiniame Donecko regione ir pamažu artėja prie svarbaus logistikos mazgo Pokrovsko.
JAV įspėja, kad į Rusiją buvo atsiųsta tūkstančiai Šiaurės Korėjos karių. Vakarai ir Kyjivas mano, kad tai gali išsirutulioti į reikšmingą Šiaurės Korėjos karių dislokavimą Maskvai kare prieš Ukrainą paremti.
08:55 | Ukraina: sunaikinta dar 1 240 okupantų rusų
Ukrainos kariškiai pastarąją parą sunaikino dar 1 240 okupantų rusų. O iš viso nuo 2022 metų vasario 24 d. iki 2024 metų spalio 24 d. Rusijos armija Ukrainoje jau neteko apie 684 280 kareivių.
Tai ketvirtadienį pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Be to, per šį laikotarpį okupantai rusai neteko 9 090 tankų (+2), 18 254 šarvuotųjų kovos mašinų (+25), 19 719 artilerijos sistemų (+45), 1 236 reaktyvinių salvinės ugnies sistemų (+2), 981 oro gynybos priemonės (+0), 369 lėktuvų (+0), 329 sraigtasparnių (+0), 17 597 dronų (+108), 2 625 kruizinių raketų (+0), 28 laivų (+0), 1 povandeninio laivo (+0), 27 286 automobilių (+69), 3 513 specialiosios technikos vienetų (+4).
Pasak štabo atstovų, duomenys tikslinami. Skaičiavimą apsunkina intensyvūs karo veiksmai.
08:28 | L. Austinas: JAV nusiteikusios investuoti į toliašaudės ginkluotės gamybą Ukrainoje
JAV laiko efektyviomis investicijas į toliašaudės ginkluotės, taip pat bepiločių orlaivių gamybą Ukrainoje, kad jos ginkluotosios pajėgos būtų aprūpintos tokiais pajėgumais dabar ir ateityje.
Tai trečiadienį pareiškė JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas, lankydamasis Romoje su vizitu, praneša „Ukrinform“, remdamasi Pentagonu.
„Mes nusiteikę toliau investuoti į jų gebėjimą smogti dideliu atstumu“, – pažymėjo Pentagono vadovas.
Jis pabrėžė, jog ukrainiečiai įrodė, kad gali masiškai gaminti bepilotes sistemas, „kurios yra labai efektyvios“.
„Mes matėme, kaip jie tiksliai naikino taikinius už 400 kilometrų nuo sienos ir dar toliau“, – sakė JAV gynybos sekretorius.
Be to, anot jo, ši Ukrainos produkcija yra kur kas pigesnė nei balistinės raketos.
„Todėl prasminga investuoti į šiuos pajėgumus, į jų didinimą. Ir manau, kad tai atitinka ukrainiečių poreikius ne tik dabar, bet ir tolimoje ateityje“, – pabrėžė Pentagono vadovas.
Kaip anksčiau rašė „Ukrinform“, JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas pirmadienį su iš anksto neskelbtu vizitu lankėsi Ukrainoje, kur susitiko su šalies vadovybe, pranešė apie naują 400 mln. dolerių pagalbos paketą ir kalbėjo Diplomatijos akademijoje Kyjive.
08:12 | Rumunijoje netoli Ukrainos sienos aptikti du įskridę objektai
Rumunijoje prie Ukrainos sienos aptikus du įtartinus skriejančius objektus buvo suaktyvintas oro antskrydžio pavojaus signalas ir į orą pakelti du Rumunijos naikintuvai F-16, trečiadienį pranešė Bukarešto Gynybos ministerija.
NATO narė Rumunija sakė, kad iš pradžių nebuvo aišku, ar tie objektai buvo Rusijos dronai. Bukareštas apie incidentą pranešė NATO partnerėms.
Abu objektai buvo aptikti maždaug 30 minučių skirtumu. Pirmasis buvo pastebėtas netoli Čilija Večės miesto prie Dunojaus upės. Kitame krante yra Ukrainos gyvenvietė Kilija. Objektas nuskriejo į vakarus Rumunijos Tulčos miesto link ir dingo iš radiolokatorių už 12 kilometrų į šiaurės rytus nuo jo.
Antrasis objektas buvo aptiktas maždaug už 50 kilometrų toliau į pietus prie Razimo ežero. Tada jis nuskriejo dar 40 kilometrų į pietus ir dingo iš radiolokatoriaus prie Jurilovcos kaimo.
Regiono į šiaurės vakarus nuo Tulčos gyventojai trumposiomis žinutėmis buvo perspėti, kad Rusijai puolant taikinius Ukrainoje „iš dangaus gali kristi objektai“.
Nuo 2022 m. vasario, kai Rusija užpuolė Ukrainą, šiame regione įvyko keli tokie incidentai, visus kartus jie buvo susiję su Rusijos atakomis, kai buvo puolami Ukrainos uostai prie Dunojaus upės. Jie yra vos už kelių šimtų metrų nuo Rumunijos sienos. Kelis kartus kariškiai vėliau Rumunijoje rado Rusijos dronų nuolaužų.
Praėjusią savaitę Rumunijos oro pajėgos taip pat pastebėjo du įtartinus skriejančius objektus. Jie įskrido į Rumunijos oro erdvę iš Juodosios jūros pusės, vis dar neaišku, ar tai buvo Rusijos dronai.
07:59 | V. Zelenskis dėkoja G7 šalims už naujausią karinę pagalbą
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis padėkojo Vakarų sąjungininkams už naujausią milijardinę karinę pagalbą.
50 mlrd. dolerių (46 mlrd. eurų) paskola, kurią suteiks Didžiojo septyneto (G7) šalys, prisidės prie Ukrainos gynybos ir atsparumo, savo vakarinėje vaizdo žinutėje pažymėjo V. Zelenskis.
Ukrainos lyderis į žmones kreipėsi vilkėdamas marškinėlius su užrašu „Padarykime Rusiją vėl mažą“ (angl. Make Russia Small Again).
Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova platformoje „Telegram“ pasidalino atitinkama nuotrauka ir išvadino V. Zelenskį „visišku idiotu“.
V. Zelenskis sakė, kad pagalba turi būti išmokėta šiais metais, jog būtų galima padėti Ukrainai, siekiančiai atremti Rusijos atakas per karą, kuris prasidėjo beveik prieš 1 000 dienų.
07:27 | „Politico“: septynios šalys nepritaria Ukrainos pakvietimui į NATO
Septynios šalys – JAV, Vokietija, Belgija, Ispanja, Vengrija, Slovakija ir Slovėnija – nepritaria Ukrainos pakvietimui į NATO, skelbia leidinys „Politico“.
Publikacijoje rašoma, kad Vašingtonas ir Berlynas laikosi tokios pozicijos dėl baimės būti įtrauktiems į Rusijos pradėtą karą. Tuo metu kitų valstybių atstovai „slepiasi“ už jų.
„Politico“ taip pat pastebi, kad Lenkjos ir Baltijos valstybės „yra nusiteikusios optimistiškiau“, tačiau šių šalių atstovams tenka nusileisti JAV ir Vokietijos vieningumui dėl Ukrainos pakvietimo į NATO.
07:00 | J. Bidenas pasakė, kad „tironams“ teks atsakyti
JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį pasakė, kad JAV pastangos, įskaitant indėlį į Didžiojo septyneto parengtą paskolų Ukrainai paketą, aiškiai parodo, kad „tironams teks atsakyti už jų padarytą žalą“.
„Mes suteiksime Ukrainai 20 mlrd. JAV dolerių paskolų, kurios bus grąžintos iš palūkanų už įšaldytą Rusijos valstybės turtą, – kalbėjo J. Bidenas, Rusijos pradėtam karui Ukrainoje tęsiantis jau trečius metus. – Nesuklyskite – Rusija šiame konflikte nelaimės“.
06:50 | V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus Krymo platformos parlamentiniame viršūnių susitikime
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį dalyvaus trečiajame Krymo platformos parlamentiniame viršūnių susitikime Rygoje.
„Rygoje aptarsime geopolitines aktualijas ir parlamentinės pagalbos priemones, kurios padėtų Ukrainai įgyvendinti prezidento Volodymyro Zelenskio pristatytą Ukrainos pergalės planą, susigrąžinti teritorinį vientisumą ir kuo griečiau tapti visaverte Europos Sąjungos nare“, – pranešime sakė V. Čmilytė-Nielsen.
Renginiuose taip pat dalyvaus Ukrainos, Europos Sąjungos šalių, Kanados, Australijos, Naujosios Zelandijos ir daugelio kitų valstybių parlamentų pirmininkai, Europos Parlamento, Europos Tarybos, NATO ir ESBO parlamentinių asamblėjų, Tarpparlamentinės Sąjungos atstovai.
Dar prieš Maskvos plataus masto invaziją Ukrainos iniciatyva 2021 metais pradėta Krymo platformos konferencija tapo tarptautinės bendruomenės platforma, koordinuojančia bendras pastangas padėti Ukrainai atremti Rusijos agresiją ir siekti Krymo deokupacijos.
Tuo tarpu rusų propagandistė Margarinas Simonian teigia, kad Rusija jokių kolonijų neturėjo, tačiau tiesa ta kad jokia tauta nesijungė prie Rusijos savo noru, ypač kruvinos kovos vyko su čiukčiais ir jakutais.
Tuo tarpu, pirdyla Pucinas padarė BRICS susirinkimą kuriame bando pabėgti nuo dolerio, tačiau jam niekada tai nepavyks, nes Rusijos tikslas kuo brangesnė nafta, o Kinijos Indijos tikslas kuo pigesnė nafta-vien dėl šio fakto BRICS niekada nenugalės dolerio
Šlovė JAV! Šlovė Lietuvai! Šlovė Ukrainai!
KAM47A 2024!
