Rusija

Netoli Ukrainos sienos esančiame Rusijos mieste netoli tos vietos, kur rusų karo lėktuvas netyčia numetė bombą, šeštadienį suradus sprogmenį buvo evakuoti 17 daugiabučių gyventojai, pranešė pareigūnai. Ketvirtadienį vakare po Belgorodą sudrebinusio bombos sprogimo liko didelis krateris. Buvo sužeisti trys žmonės.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė šeštadienį paskelbė, kad iš šalies išvaroma daugiau kaip 20 Vokietijos diplomatų ir kad tai yra atsakas į Rusijos ambasados Berlyne darbuotojų išvarymą. Marija Zacharova valstybinei televizijai „Zvezda“ sakė, jog Maskva nusprendė išvaryti daugiau kaip 20 diplomatų. Kiek anksčiau ministerija pasmerkė tai, ką pavadino Rusijos diplomatinių misijų Vokietijoje darbuotojų masiniu išvarymu.

Ukrainos Generalinis štabas skelbia, kad per penktadienį ukrainiečių gynėjai atrėmė 53 rusų užpuolikų atakas Bachmuto, Avdijivkos, Marinkos ir Minerso kryptimis. Karščiausios kovos vyksta Bachmute. Kaip teigiama Generalinio štabo rytinėje suvestinėje, per praėjusią dieną rusai paleido 3 raketas, sudavė 30 smūgių iš oro ir atliko 50 atakų iš daugkartinio paleidimo raketų sistemų.

Rusijos valstybinė žiniasklaida antradienį paskelbė, kad „saugumo sumetimais“ atšaukiamos šių metų Nemirtingojo pulko „Didžiojo Tėvynės karo“ atminimo eitynės, tačiau, kaip teigia Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, Rusijoje baiminamasi, kad eitynių dalyviai išryškintų dabartinius pralaimėjimus Ukrainoje.

Kol Ukrainos ir Rusijos kariai kovoja įprastinėse fronto linijose, pirmasis didelis Europos karas interneto amžiuje sukėlė ir technologijų karą, abiems pusėms kovojant dėl pranašumo naudojant dronus ir palydovinį ryšį. Nors abi šalys iki šiol neatsiliko viena nuo kitos, Ukrainos ministras, atsakingas už technologijas, penktadienį interviu naujienų agentūrai AP sakė esąs įsitikinęs, kad jo šalis turi pakankamai motyvacijos ir gebėjimų, kad galiausiai pralenktų Rusiją inovacijų srityje.

Rusija įsiveržė į Ukrainą 2022 metų vasario 24 dieną, tačiau ginkluotas konfliktas prasidėjo aštuoneriais metais anksčiau, kai prorusiški separatistai Donbase bandė atsiskirti nuo likusios šalies dalies. Tačiau pagrindas 2014-ųjų separatistiniam judėjimui ir Donbaso „apsisprendimui“ iš tikrųjų buvo padėtas prieš kelis dešimtmečius, tada, kai žlugo Sovietų Sąjunga, rašo Meduza.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad neplanuoja naujos mobilizacijos į karą Ukrainoje, žiniasklaidai pranešus, kad studentai gauna šaukimo į kariuomenę pranešimus. Rusijos puolimas Ukrainoje tęsiasi jau antrus metus, o kariniai analitikai nurodo, kad mūšio lauke provakarietiškos šalies rytuose susidarė aklavietė. „Kremliuje nekalbama apie kokią nors mobilizacijos bangą“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Ketvirtadienio vakarą rusų naikintuvas–bombonešis Su-34 netyčia numetė aviacinę bombą ant Belgorodo miesto. Tik atsitiktinumo dėka pavyko išvengti aukų, keli žmonės buvo sužeisti. Pranešant apie košmarišką kariuomenės aplaidumą rusams šalies propaganda stengėsi pateikti įvykį kuo pozityviau.

Praėjus metams nuo plataus masto puolimo Ukrainoje pradžios Rusijos vyrai vis dažniau skundžiasi lytinės potencijos problemomis. Tai patvirtina ne tik išaugę su tuo susijusių medicinos preparatų pardavimai, bet ir specialistai. Rusijos žiniasklaidoje, remiantis vaistų prekybos sistemos „Čestnyj znak“ duomenimis, per pirmąjį 2023-ųjų ketvirtį potencijos gerinimo vaistų buvo parduota 39 proc. daugiau negu tuo pat laikotarpiu pernai.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas patvirtino, jog Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis priėmė jo kvietimą dalyvauti liepą Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime ir jame dalyvaus. „Su prezidentu Zelenskiu aptarėme pasirengimą būsimam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje liepos mėnesį.

Rusijos žiniasklaida paviešino patį sprogimo Belgorode, kai šios šalies naikintuvas–bombonešis Su-34 netyčia numetė ant „savų“ aviacinę bombą. Įvykio metu nukentėjo trys žmonės, du iš jų pateko į ligoninę. Rusijos valdžios institucijos vėlai ketvirtadienį pranešė apie sprogimą Belgorodo mieste netoli sienos su Ukraina ir nurodė, kad po sprogimo miesto centre liko didžiulis krateris. „Įvyko sprogimas.

Rusijos Federacijos sudėtyje esančios Ingušijos aktyvistai nepripažįsta Krymo aneksijos ir nepalaiko karo Ukrainoje. Jie siekia palikti Rusijos Federaciją ir ruošiasi ginti savo interesus. Ingušija yra Rusijos Federacijai priklausanti Šiaurės Kaukazo respublika, besiribojanti su Čečėnija. Daugelį jos gyventojų sudaro musulmonai. 2023 metų pradžioje aktyvistai įkūrė Ingušijos nepriklausomybės komitetą (INK) ir priėmė Deklaraciją.

Rusija naktį dronais smogė Ukrainos sostinei Kyjivui, bet aukų nebuvo, penktadienį pranešė miesto pareigūnai. Tai pirma tokia ataka per beveik mėnesį. „Po 25 dienų pertraukos Ukrainos sostinė patyrė dar vieną priešo oro ataką“, – teigė Kyjivo karinė administracija platformoje „Telegram“. Rusija iš Briansko srities, besiribojančios su Ukraina, paleido iki 12 Irano gamybos atakos dronų „Shahed“ ir aštuoni iš jų buvo sunaikinti, pranešė Ukrainos oro pajėgos.

Tulos srityje girtas kareivis nuvažiavo į šalikelę ir apsivertė veždamas užtaisytą kovinėmis raketomis oro gynybos sistemą S-400, skelbiama „Astra“. Naujienų portalo duomenimis, avarija įvyko balandžio 20-osios rytą netoli Tulos geležinkelio stoties. Skelbiama, kad pagal kontraktą dirbantis karys Valentinas Petuchovas nesuvaldė sunkvežimio MZKT 543M, nuvažiavo į šalikelę ir apsivertė. Šia mašina buvo tempiama raketomis užtaisyta S-400 oro gynybos sistema.

Rusijos gynybos ministerija pripažino, kad ketvirtadienio vėlų vakarą šalies karinės oro pajėgos „apšaudė savus“ – virš pasienio su Ukraina miesto Belgorodo skridęs Su-34 „įvykdė neplanuotą aviacinės amunicijos paleidimą“, skelbiama oficialiame pranešime. Per plauką pavyko išvengti aukų – rusų naikintuvas kol kas nenustatytu sprogmeniu pataikė į parduotuvės „Piatoročka“ ir gyvenamojo namo teritoriją, šalia esantį kelią. Sprogimo vietoje susiformavo apie 20 metrų pločio duobė.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame pranešime dėmesį skyrė susitikimui su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.   V. Zelenskis sako, kad Ukraina padarė viską, kad jos prašymas narystei NATO būtų patenkintas.  „Ukrainos gynyba – štai kam šiandien Kyjive buvo skirtos derybos su NATO vadovu Jensu Stoltenbergu. <...>  Ruošiamės Ramšteino grupės susitikimui, o J. Stoltenbergo pozicija svarbi.

Chersono srityje saugumo padėtis išlieka labai sudėtinga, skelbiama, kad čia okupantai suintensyvino atakas.  Apie tai trečiadienį skelbė pirmasis Chersono regiono tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis.   „Išlieka labai sunki saugumo situacija. Matome, kad pastarosiomis dienomis apšaudymo intensyvumas išaugo. Per pastarąją parą visoje mūsų teritorijoje užfiksavome 79 apšaudymus. Priešas panaudojo apie 300 šovinių“, – sakė jis.

Šveicarija ketvirtadienį į savo sankcijų sąrašą įtraukė Rusijos samdinių grupę „Wagner“. „Wagner“ pajėgos vadovauja puolimui Rytų Ukrainoje, įskaitant Bachmuto miestą, dėl kurio vyksta ilgiausias ir kruviniausias Rusijos karo mūšis. „Wagner“ yra Rusijoje įsikūrusi karinė organizacija, kuriai vadovauja Jevgenijus Prigožinas ir kuri tarnauja kaip Rusijos hibridinio karo priemonė“, – teigė Šveicarijos ekonomikos ministerija.

Ukrainos prokuratūra nustatė Rusijos pulkininko leitenanto tapatybę, įsakiusį kankint žmones Charkivo srityje.  Kaip  pranešta  Ukrainos generalinė prokuratūra, pulkininkas leitenantas su šaukiniu „Jūrininkas“ vadovavo Rusijos centrinio rajono 30-osios motorizuotųjų šaulių brigados kariams okupavus Peski-Radkovskio kaimą, Iziumo rajone, Charkivo srityje.  „Tyrimo duomenimis, jis įsakė savo pavaldiniams kankinti buvusius antiteroristinės operacijos (ukr.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per spaudos konferenciją su prezidentu Volodymyru Zelenskiu Kyjive sakė, kad Aljansas padės Ukrainai tapti šios organizacijos, nes ji turi teisėtą vietą NATO.   „Ukraina teisėtai ras vietą euroatlantinėje šeimoje. Ir NATO yra teisėta vieta, kurioje turi būti Ukraina. Ir mes padėsime, su mūsų parama tai padarysime įmanoma“, – sakė J. Stoltenbergas.

Rusijos samdinių sukarinta grupuotė „Wagner“, pagarsėjusi dėl savo brutalaus vaidmens Vladimiro Putino invazijoje į Ukrainą, anksčiau šiais metais nesėkmingai prašė Kinijos tiekti ginklus, teigiama nutekintoje JAV žvalgybos ataskaitoje, kurios duomenis paviešino „The Financial Times“. Anksčiau dar neaprašytame „Discord leaks“ dokumente teigiama, kad V. Putino parankinio Jevgenijaus Prigožino valdomos karinės struktūros „Wagner“ atstovai 2023-ųjų pradžioje siekė iš Kinijos gauti amunicijos ir ka...

Trijuose Rusijos miestuose pasirodė reklaminiai stendai su rusų karių citatomis apie karo Ukrainoje realijas. Nežinomi žmonės įsilaužė į elektroninius reklaminius stendus ir juose paviešino necenzūruotas karių citatas. „Mediazona“ rašo, kad tokie stendai buvo pastebėti Jekaterinburge, Rostove prie Dono ir Uljanovske.

Rusijoje baigiasi nauji užsienio gamintojų automobiliai „liaudžiai“. Oficialių „Volkswagen“, „Kia“, „Škoda“, „Citroen“, „Renault“ ir „Hyundai“ atstovų tinklapiuose per visą Rusiją „The Moscow Times“ suskaičiavo 313 vidutinės klasės kainos segmento mašinų.

Rusijos dujų gavybos ir eksporto gigantė „Gazprom“ pasiūlė valdžiai nuimti kainų ribojimą dujoms Rusijos vidinėje rinkoje. Tokį sprendimą „Gazprom“ atstovai pasiūlė po staigaus eksporto į Europą kritimo 2022-aisiais ir pajamų susitraukimo.

Rusijoje, praėjus savaitei po staigios laivyno kovinės parengties patikrinimo, buvo atleistas Ramiojo vandenyno laivyno vadas admirolas Sergejus Avakiancas. Vietoj vadovavimo laivynui jis buvo paskirtas vadovauti už karinio sporto rengimo ir patriotinio ugdymo centrus atsakingam štabui, pranešė Rusijos vicepremjeras Jurijus Trutnevas. „Baigiasi paruošiamasis laikotarpis, kurio metu sukūrėme centralizuotą struktūrą, kuri teiks metodinę paramą regionų centrų veiklai ir koordinuos jų darbą.

Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui nepatiko Rusijos vaikų ir jaunimo organizacijos pavadinimas „Pirmųjų judėjimas“ – jis siūlo organizacijos narius, kaip ir sovietmečiu, pervadinti pionieriais. Balandžio 19 d. Rusijos vicepremjerė Tatjana Golikova, kalbėdama su V. Putinu, užsiminė jam apie Rusijos vaikų organizaciją „Pirmųjų judėjimas“, V. Putinas jos paklausė, ką tai reiškia.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas papasakojo, kodėl neva keliavo į laikinai okupuotas Ukrainos Chersono ir Luhansko sričių teritorijas. Anot jo, pagrindinis tikslas buvo susitikti su Rusijos kariškiais, kad jie ilgam neatsitrauktų nuo dislokacijos vietos.  „Tikriausiai žinote, kad vos prieš dieną lankiausi ir Chersono, ir Luhansko srityse. Klausimų daug, prie jų negrįšiu.

Antradienį Avdijivkoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis lankėsi vos 3 kilometrai nuo fronto linijos, skelbia „GeoConfirmed“ analitikai.   Analizuodami geografinę vietą, kurioje vakar buvo Zelenskis, ir karo veiksmų žemėlapį, ekspertai konstatavo, kad Ukrainos lyderis iš tikrųjų buvo pusiau apsuptyje.  Iš paskelbtų nuotraukų analitikams pavyko nustatyti tikslią geografinę vietą, kurioje Avdijivkoje lankėsi V. Zelenskis.

Rusijos valdžia ruošiasi Ukrainos kariuomenės kontrpuolimui. Leidinys „Meduza“, remdamasis šaltiniais vyriausybės sluoksniuose, skelbia, kad „dabar visas Rusijos elitas laukia žadėto Ukrainos ginkluotųjų pajėgų kontrpuolimo“.  Skelbiama, kad Maskvos vadovybė nėra tikra, ar Rusija yra pasirengusi tokiems Ukrainos gynybos pajėgų veiksmams.  „Krašto apsaugos ministerija sako, kad mes atlaikysime kontrpuolimą, bet kas žino, kaip yra iš tikrųjų.

Rusija trečiadienį perspėjo Pietų Korėją nesiųsti ginklų Ukrainai po to, kai Seulas pasisakė apie galimą karinę pagalbą Kyjivui didelio masto atakos prieš civilius atveju. Seulas, Vašingtono sąjungininkas, teikia Ukrainai neletalinę ir humanitarinę pagalbą, tačiau kol kas atmeta galimybę teikti karinę pagalbą.

Ukrainos gynybos viceministrė Hana Maliar sako, kad Ukrainos kontrpuolamieji veiksmai jau vyksta, Ukrainos ginkluotosios pajėgos ruošiasi visiškam Ukrainos teritorijų išvadavimui.  Apie tai skelbia UNIAN.   Anot jos, kontrpuolimas apima strateginį tikslą išlaisvinti visas Ukrainos teritorijas ir sustabdyti okupantus.  „Kontrpuolimas apima technikos paruošimą, žmonių mokymą, rezervus. Tai tam tikros taktikos planavimas", – sakė ji.

Rusijos kariniai ir civiliniai „laivai vaiduokliai“ plaukioja Baltijos ir Šiaurės jūrose ir renka duomenis sabotažo operacijoms prieš vėjo jėgaines, dujotiekius ir ryšių kabelius, rodo trečiadienį paskelbtas bendras Šiaurės šalių visuomeninių transliuotojų tyrimas. Pasak jų, daugybė Rusijos karinių ir civilinių laivų vandenyse aplink Daniją, Norvegiją, Suomiją ir Švediją specialia įranga tiria jūros dugną ir aiškinasi, kaip sujungta šių šalių infrastruktūra.

Milžiniškas gaisras kilo Žemutinio Naugardo srities Dzeržinsko miesto pramoninėje zonoje. Skelbiama, kad plastmasės gamyklos teritorijoje dega 4 tūkst. kv. m. sandėlis. Vos prieš 5 dienas toje pačioje pramoninėje zonoje degė kitos gamyklos teritorija. Vietos gelbėtojų tarnybos atstovai „Podjom“ tikino, kad informacijos apie nukentėjusiuosius nėra. TASS šaltinių teigimu, sandėlis visiškai sudegė ir sugriuvo.

Moterims Rusijoje derėtų uždrausti dalyvauti rinkimuose, pareiškė žymus Rusijos teatro režisierius Eduardas Bojakovas viename iš interviu. Karą Ukrainoje palaikantis prokremliškas meno srities atstovas tikino, kad „vyras ir žmona yra vienas kūnas“. Rusijos valdžiai vis labiau atsiribojant nuo Vakarų kultūros, ir vis labiau akcentuojant „tradicijų svarbą“, šios šalies kultūra taip pat pradeda atspindėti pasikeitusius „tiesos vektorius“. Buvęs ilgametis Maskvos Gorkio teatro vadovas interviu Kat...

Rusijoje du studentai sugalvojo „genialią“ praturtėjimo schemą. Vienas jų turėjo pardavinėti el. cigaretes paaugliams, o kitas – persirengęs policininko uniforma – „bausti“ paauglius ir užsiimti reketu. Jau pirmojo tokio išpuolio metu abu jaunuoliai buvo sulaikyti, nes „policininką“ išdavė ryškiai mėlyni jo plaukai. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad du jaunuoliai iš Jaroslavlio internete skelbėsi parduodantys el. cigaretes, o į jų skelbimą atsiliepė 12-metis paauglys.

Rusijos karo ir civiliai laivai „vaiduokliai“ šmirinėja po Baltijos ir Šiaurės jūras, rinkdami duomenis diversijoms prieš vėjo jėgaines, dujotiekius ir ryšio linijas, skelbiama bendrame Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Suomijos žiniasklaidos priemonių tyrime. Skandinavijos šalių visuomeninės informavimo priemonės apjungė savo pajėgas ir išanalizavo radijo ryšio duomenis rusų laivų buvimo vietose netoli savo valstybių.

Ukrainos politologo Oleksijaus Košelio teigimu, privačios karinės kompanijos „Wagner“ vadovas Jevgenijus Prigžinas pastaruoju metu padarė daug klaidų, už kurias jis iš Kremliaus gali sulaukti susidorojimo.

Rusai sugebėjo pranokti patys save: iš Ukrainoje esančių kapinių okupantai vagia antkapius ir juos veža į Rusiją parduoti žuvusių karių šeimoms.   Apie tai skelbia buvęs Ukrainos Luhansko srities karinės administracijos vadovas Serhijus Haidajus, cituoja UNIAN.   Pasak jo, okupantai nesiruošia atkurti Rusijos kariuomenės sunaikintų Luhansko srities miestų.  „Oficialiai apie tai kalbama. Be to, rusai sugebėjo pranokti save. Popasnoje įsibrovėliai ardo kapines.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį lankėsi karo nuniokotoje Avdijivkoje. Vakariniame pranešime V. Zelenskis sakė, kad buvo sunku pamatyti, ką okupantai padarė šiam miestui.   „Šią dieną baigiame Poltavoje. Gana ilga diena. Bet emocinga. Ryte buvau Donecko srityje, mūsų Avdijivkoje. Sunku pamatyti, ką rusų teroristai padarė šiam miestui...“ – sako V. Zelenskis.   „Man teko garbė su Velykomis pasveikinti Ukrainos karius ir karininkus, įteikti apdovanojimus.

Pietų Ukrainos gynybos pajėgų Jungtinio koordinacinio spaudos centro vadovė Natalija Humeniuk sako, kad Rusija gali ruošti masinę raketų ataką „reikšmingomis“ gegužės mėnesio progomis.  Apie tai skelbia „Ukrinform“.  „Neatmetama galimybė, kad jie ruošia masinę raketų ataką arčiau savo „šventų“ datų.

Maskva antradienį įspėjo JAV ambasadorę Lynne Tracy jog slopins bandymus „kurstyti nesantaiką“ šalyje, rašoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos paskelbtame pranešime. L. Tracy buvo iškviesta į ministeriją dėl „provokuojančių pareiškimų, kuriuose buvo reiškiama parama“ opozicijos politikui Vladimirui Karai-Murzai, kuris pirmadienį buvo nuteistas kalėti 25 metus.

Jungtinių Tautų vyriausiojo žmogaus teisių komisaro biuras užfiksavo 22 904 civilių aukas nuo viso masto invazijos pradžios, įskaitant 8 534 žuvusius ir 14 370 sužeistų.  Apie tai skelbia „Ukrinform“.  Pranešama, kad nuo 2023 m. balandžio 1 d. iki 17 d. patvirtintos 324 aukos: 85 žuvo ir 239 buvo sužeisti.

Ukrainos karo apžvalgininkas Petro Černikas sako, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas savo tariamu apsilankymu laikinai okupuotose teritorijose Ukrainos pietuose pasiuntė tam tikrą žinutę visam pasauliui.   Pasak P. Černiko, V. Putinas davė ženklą, kad neketina pasiduoti.  „Jis žymi šią teritoriją kaip būrio vadas“, – paaiškino ekspertas.   Taip pat P. Černikas teigia, kad Rusijos prezidentas savo apsilankymu norėjo sulaukti savo šalies gyventojų dėmesio.

Maskva antradienį pranešė, kad iškvietė JAV, Jungtinės Karalystės ir Kanados ambasadores dėl to, ką pavadino „šiurkščiu kišimusi į Rusijos vidaus reikalus“. Diplomatės, kurios pirmadienį pasmerkė 25 metų laisvės atėmimo bausmę Kremliaus kritikui Vladimirui Karai-Murzai, buvo iškviestos dėl „šiurkštaus kišimosi į Rusijos vidaus reikalus ir veiklos, kuri neatitinka jų diplomatinio statuso“, sakoma Užsienio reikalų ministerijos pareiškime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.

Maskva iškėlė naują baudžiamąją bylą pagrindiniam Rusijos opozicijos politikui Aleksejui Navalnui, kuris jau atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, antradienį pranešė jo atstovė spaudai. „Dėl „provokacijos“ Aleksejui Navalnui kalėjime iškelta nauja baudžiamoji byla“, – socialiniame tinkle „Twitter“ anglų kalba pareiškė jo atstovė spaudai Kira Jarmyš.

Kremliaus atstovai buvo priversti redaguoti vaizdo įrašą, kuriame Vladimiras Putinas, anot oficialios versijos, lankėsi okupuotoje Ukrainos teritorijoje, Chersono srityje. Rusijos prezidento administracija pabandė nuslėpti, kuomet iš tiesų buvo filmuojamas vaizdo įrašas.

Europa turi specialiąsias pajėgas Ukrainoje. Lenkija ir Slovėnija parūpina beveik pusę tankų, keliaujančių į Kijevą. Vengrija gali leisti vežti ginklus per savo oro erdvę, nors buvo pažadėjusi to nedaryti.

Rusijos valstybinė žiniasklaida nutylėjo apie skubos tvarka priimtas „mobilizacijos“ įstatymo pataisas. „Skaitmeninių šaukimų“ įvedimas Rusijoje liko arba išvis už kadro, arba pateiktas, kaip visiškai nesvarbus dalykas, rašoma „The Moscow Times“. „Apie įstatymą dėl „skaitmeninių barakų“ – pagal kurį 35-40 mln.

Rusijos valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ išsiuntinėjo į frontą Zaporižios srityje „lauknešėlį“ rusų kariams. Dėžutėje buvo ne tik maisto produktai, bet ir ikona su Putino atvaizdu bei lapas popieriaus su raginimu melstis. Rusų kariai patys paviešino, kokią dovaną gavo iš Rusijos valdžios Velykų proga.