Rusija

Pentagonas trečiadienį paskelbė apie naują 300 mln. dolerių (280,82 mln. eurų) vertės ginklų paketą Ukrainai, įskaitant oro gynybos sistemas ir dešimtis milijonų šovinių. Gynybos departamentas teigė, kad dėl naujausių siuntų bendra Jungtinių Valstijų saugumo pagalbos Ukrainai nuo Rusijos invazijos 2022 metų vasario mėnesį vertė sieks 37,6 mlrd. dolerių (35,2 mlrd.

Gegužės 30-osios rytą Maskva susidūrė su masyviu dronų puolimu. Nepaisant Kremliaus bandymų švelninti politinę to reikšmę, Rusijoje kilo lengva panika dėl iki tol atrodytų „neliečiamos“ sostinės statuso praradimo. Nepaisant socialiniuose tinkluose kilusios lengvos panikos dėl paties Maskvos užpuolimo fakto Rusijos propaganda eilinį sykį pasistengė, kad vietos gyventojai to rimtai nevertintų.

Rusijos olimpinė čempionė ir vienintelė istorijoje triskart šuolio į aukštį pasaulio čempionė Marija Lasickienė bandė slėpti ašaras, kalbėdama rusų žiniasklaidai apie savo sportinės karjeros ateitį. Ji aiškino, kad dėl sankcijų jos tarptautinei karjerai atėjo galas „Ką mes bedarytume, mūsų ten niekas nelaukia“, – graudinosi ji, tvardydama ašaras. 30-metė sportininkė pripažino, kad jos tarptautinė karjera jau baigta. „Mano tarptautinė karjera baigta. Viskas jau seniai nuspręsta.

Rusija evakuos šimtus vaikų iš kaimų prie sienos su Ukraina, atsižvelgdama į blogėjančią padėtį vakarinėje Belgorodo srityje, kuri kelias dienas buvo intensyviai apšaudoma, trečiadienį pranešė vietos valdžia. Belgorode beveik kasdien vyksta išpuoliai netoli sienos esančiose vietovėse, o praėjusią savaitę įvyko dramatiškas ginkluotas įsiveržimas iš Ukrainos.

Jungtinių Tautų branduolinės priežiūros institucijos vadovas Rafaelis Grossi antradienį pareiškė, kad jį nudžiugino Ukrainos ir Rusijos reakcija į jo agentūros nustatytus konkrečius principus, kuriais siekiama užkirsti kelią katastrofai Ukrainos Zaporižios atominėje elektrinėje.

Britų saugumo ekspertė Alexandra Walmsley neatmeta galimybės, kad antradienį Maskvoje įvykdytas išpuolis bepiločiais orlaiviais galėjo būti suorganizuotas paties Kremliaus. Karališkojo jungtinio ginkluotųjų pajėgų instituto gynybos ir saugumo ekspertė A. Walmsley „Sky News“ išpuolį Maskvoje pavadino galima „netikros vėliavos operacija“ – tai yra provokaciniu saviškių suorganizuotu išpuoliu.

„Rusijos laisvės legionas“ skelbiasi turintis „tūkstančius kandidatų, kurie laukia patekimo į jų gretas“ ir žada kovą dabartiniam Rusijos režimui. Partizanai atskleidė ir savo strategijos gaires – puldinėti pasienio teritoriją ir kaupti pajėgas vėlesniam Maskvos puolimui. „The Times“ kalbintas „Rusijos laisvės legiono“ (RLL) vadas „Cezaris“ pareiškė, kad jie nori užimti kažkiek Rusijos teritorijos tam, kad naudotų ją kaip placdarmą tolimesniems puldinėjimams ir Kremliaus šturmui.

Netoli Moldovos sostinės Kišiniovo vyksiantis 47 Europos lyderių susitikimas turėtų pasiųsti Rusijai aiškią žinią, nors gal ir nebus daug laiko išsamiai aptarti saugumo strategiją. Trapi Moldovos demokratija gyvena Maskvos invazijos į kaimyninę Ukrainą šešėlyje, Rusijos remiamiems agentams bandant pakenkti Moldovos siekiams integruotis į Europos Sąjungą.

Rusijos Federacijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas paskelbė apie Šebekino miesto apšaudymą, per kurį buvo apgadinti gyvenamieji pastatai, taip pat žuvo vienas žmogus ir du buvo sužeisti. „Apšaudytas Šebekinas. Pirminiais duomenimis, yra viena auka. Apgadinti gyvenamieji pastatai, dega transporto priemonės“, – „Telegram“ pranešė V. Gladkovas. „Ukrainos ginkluotosios pajėgos artilerijos ugnimi apšaudė perkeltųjų asmenų centrą, kuriame gyvena pagyvenę civiliai ir vaikai.

Rusijos Krasnodaro krašte trečiadienio naktį užsiliepsnojo Afipskio naftos perdirbimo gamykla. Regiono gubernatorius Veniaminas Kondratjevas dėl gaisro apkaltino bepiločio orlaivio smūgį. „Telegram“ kanaluose paplito siautėjančio gaisro vaizdo įrašai. Trečiadienį, kiek po 5 val. ryto, V. Kondratjevas paskelbė, kad naktį gamykloje kilusį gaisrą pavyko užgesinti.  Dabar žinoma, kad per gaisrą užsidegė vienas mazuto distiliavimo agregatų, niekas nenukentėjo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad Kyjivas bando įbauginti rusus. Toks pareiškimas pasirodė po to, kai dronai pataikė į Maskvos gyvenamuosius daugiaaukščius, pirmoje tokioje atakoje nuo Kremliaus puolimo Ukrainoje pradžios. Dronams atakuojant Maskvą ir aplinkinius rajonus, Rusijos bepiločiai orlaiviai trečią dieną iš eilės nusitaikė į Kyjivą, Ukrainai ruošiantis dideliam kontrpuolimui prieš Rusijos pajėgas.

Norvegijos valdžios institucijos antradienį pranešė, kad prie Švedijos krantų atplaukė baltasis delfinas, kuris prieš ketverius metus pirmą kartą buvo stebimas arktinėje Norvegijos dalyje už beveik 2 000 km į šiaurę. Tuomet jis buvo su, kaip manoma, pritvirtinta rusiška įranga ir atplaukė iš vieno Rusijos karinio objekto.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį telefonu kalbėdamasis su ukrainiečių prezidentu Volodymyru Zelenskiu pasmerkė naujus Rusijos smūgius civiliniams taikiniams Ukrainoje. O. Scholzo biuro pranešime sakoma, kad kancleris „smerkia naujausius Rusijos antskrydžius prieš Ukrainos civilinius taikinius ir pabrėžia mūsų tvirtą solidarumą su Ukraina Rusijos Federacijos agresijos akivaizdoje“. Pranešime neminimi beprecedenčiai antradienio dronų smūgiai gyvenamiesiems pastatams Maskvoje.

Šio mėnesio viduryje Rusija 282 proc. padidino išlaidas savo invazijai į Ukrainą, antradienį pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija.  Praėjusių metų vasarį Rusijai pradėjus plataus masto invaziją į Ukrainą, padidėjo jos karinės išlaidos, tačiau Maskva stengiasi šią informaciją laikyti paslaptyje. JK gynybos ministerija socialiniame tinkle „Twitter“ nurodė, kad Kremlius yra įslaptinęs nemažą dalį savo karinių išlaidų, dėl kurių Rusijos biudžetas patiria labai didelį spaudimą.

Lenkijos žiniasklaidoje skelbiama, kad vienas vyras gegužės 30-ąją automobiliu BWM pabandė prasiveržti per Lenkijos ir Baltarusijos sieną. Skelbiama, kad jis ketino išvežti iš ES teritorijos vaikus, kuriems buvo uždrausta palikti Švediją. Gegužės 30-ąją Terespolio-Bresto pasienio pervažoje pasirodė juodas BMW automobilis su švediškais numeriais. Pasieniečiui surinkus juo važiavusių asmenų pasus vairuotojas taranavo užkardą ir užvažiavo ant specialių stabdymo juostų, bei prasiveržė pro sieną.

Rusų kariai žiauriai sumušė savo bendražygį ir peršovė jam koją dėl tariamai prastai atliekamo dalinių aprūpinimo darbo. Karinė prokuratūra bandė išvengti šio įvykio paviešinimo, tačiau vėliau žmonės pradėjo rinkti lėšas nukentėjusiojo gydymui. Prokremliškas okupuotos teritorijos Donbase kanalas „Betmen DNR“ pranešė, kad čečėnų kariai peršovė koją ir sumušė aprūpinimo sandėlyje dirbusį rusą. Dabar jam yra renkamos lėšos gydymui, nes vietos gydymo įstaigos neužtikrina tinkamos priežiūros.

Rusijos teritorijos gilumoje nuo bėgių nuvažiavo traukinys su cisternomis, vežusiomis degias medžiagas. „Baza“ skelbiama, kad nuo bėgių nuvažiavo dujas ir benziną vežęs sąstatas. Taip pat buvo pranešama, kad traukinys nuvažiavo dėl įvykdytos diversijos, tačiau vėliau ši informacija buvo paneigta. Gegužės 30-ąją netoli Uljanovsko miesto nuo bėgių nuvažiavo degias medžiagas vežęs traukinio sąstatas. Įvykio vietoje nuo pat ankstyvo ryto dirba gelbėtojų tarnybos.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį pritarė įstatymo projektui, kuriuo būtų sukurta nauja institucija, tyrimo komisija, tirianti ir teisianti už Rusijos įtaką Lenkijoje atsakingus asmenis. Toks žingsnis yra prieštaringai vertinamas kritikų, nes, anot jų, paverčia politikus teisėjais. Lenkija – su Rusijos invazija kovojančios Ukrainos kaimynė ir tvirta sąjungininkė – pristatė komisiją likus keliems mėnesiams iki parlamento rinkimų.

Rusijos kariuomenė skaudžias netektis patiria ne tik fronte Ukrainoje. Gimtojo miesto informaciniuose portaluose pasirodė pranešimai apie Sirijoje žuvusį pulkininką Olegą Pečevistyj, vadovavusį desantininkų parengimo akademijos katedrai Rusijoje. Į Siriją jis atvyko tik 2022-ųjų gruodį, skelbia šaltiniai. Apie 49-erių pulkininko žūtį paskelbė jo gimtojo miesto Podporožės (Leningrado sritis) informacinis leidinys.

Belgorodo srities Šebekino mieste – galingas sprogimas. Socialiniuose tinkluose pasirodė vaizdo įrašai ir nuotraukos su tirštų juodų dūmų stulpu, kylančiu virš pasienio su Ukraina miesto. Prokremliškame portale „Readovka“ skelbiama, kad mieste skamba oro pavojaus sirenos. Liudininkai praneša apie kelis sprogimus, tačiau kol kas nėra žinoma tiksli jų vieta. Taip pat neaišku, ar yra aukų.

Rusijos nepaprastasis ambasadorius Jungtinei Karalystei Andrejus Kelinas pagrasino, kad Rusija „dar nepradėjo rimtai veikti“ Ukrainoje. Interviu BBC jis sakė, kad galvoti apie Ukrainos pergalę yra „didelė klaida“, nes Rusija yra 16 kartų didesnė ir turi didžiulius išteklius. A. Kelinas taip pat pareiškė, kad Vakarų ginklų tiekimas Ukrainos kariuomenei gali lemti „beprecedenčio lygio“ eskalaciją.

Pietų Ukrainos karinės pajėgos skelbia, kad okupacinė valdžia skubiai palieka laikinai okupuotos Chersono srities teritorijas ir bėgdama bando vengti Krymo tilto, nepasitikėdama jo saugumu. „Tokia situacija klostosi ir toliau. Pamažu bandoma bėgti iš ten su įvairiais pretekstais, pasinaudojant šeimyninėmis aplinkybėmis, šeimyninėmis priežastimis, lydint giminaičius, lydint vaikus. Bandoma išvykti ir išgabenti dokumentus.

Turint omenyje psichinę kančią ir kai kuriais atvejais žiaurias represijas, kurias patyrė daugybė tūkstančių rusų, kurie priešinasi Putinui ir Rusijos karui su Ukraina, visi nori žinoti, kodėl Rusijos opozicija nesugebėjo jo sustabdyti. Viena teorija teigia, kad ji turi kažką bendro su įgimtu Rusijos nacionaliniu charakteriu, ogi paklusnumu, rašo „Meduza.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gegužės 23-ąją Kremliuje susitiko su Konstitucinio teismo pirmininku Valerijumi Zorkinu. Pagrindiniu šio susitikimo akcentu tapo pastarojo parodytas XVII a. žemėlapis, į kurį abu vyrai palinkę virš stalo įdėmiai žiūrėjo ir „nerado“ ten Ukrainos. Remiantis šia išvada Rusijos prezidentas pareiškė, kad Ukraina tariamai neturi teisės egzistuoti.

Lietuvai, Latvijai ir Estijai vis dar sunku susidoroti su Kremliaus propaganda. Šiose šalyse gyvena nemažai rusakalbių gyventojų ir dalis jų vis dar žiūri valstybinius Rusijos kanalus, o Rusijos specialiosios tarnybos aktyviai naudojasi vietiniais prokremliškais aktyvistais. Nepaisant to, kad Baltijos šalių valdžia aktyviai kovoja su Kremliaus įtaka, prokremliški aktyvistai tęsia savo veiklą, o propagandiniai leidiniai toliau propaguoja Maskvos „tiesas“,  rašo The Insider.

Kai du bepiločiai orlaiviai rėžėsi į Kremliaus stogą gegužės pradžioje, Rusijos prezidento atstovui Dmitrijui Peskovui nereikėjo laukti tyrimo pabaigos, kad būtų nustatytas kaltininkas. Jis užtikrintai pareiškė, kad ataką surengė JAV, o ne Ukraina. „Kijevas daro tik tai, kas jam liepta“, – paaiškino jis.

Dėl invazijos į Ukrainą Maskvai tampant vis labiau izoliuotai pasaulinėje arenoje, Rusija pirmą kartą nuo Sovietų Sąjungos griūties pradėjo rodyti didelį dėmesį Kubai. Šiais metais ši Karibų jūros regiono valstybė priėmė net kelis aukščiausio rango Rusijos pareigūnus, įskaitant saugumo tarybos sekretorių Nikolajų Patruševą, valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vykdomąjį direktorių Igorį Sečiną ir rusų verslininkų atstovą Borisą Titovą.

Rusijos karių ir branduolinių ginklų perkėlimas į Baltarusijos teritoriją yra slapta invazija, sako „Sky news“ analitikas Seanas Bellas. Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva jau pradėjo gabenti branduolinius ginklus į Baltarusiją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskelbė apie planus juos dislokuoti šioje šalyje. „Putinas aiškiai parodė, kad siekia padidinti Rusijos įtakos sferą“, – sako S. Bellas.

Rusų partizanai šią savaitę šeimininkavo Rusijos teritorijoje – sėkmingai užpultas pasienio patikros postas Belgorodo srityje, o patiems partizanams pavyko užimti ir kelias paras išlaikyti gyvenvietes pasienyje. Paviešintame vaizdo įraše parodytas rusų pajėgų sunaikinimas.

Buvusio ilgamečio Rusijos premjero ir vieną kadenciją formaliai ėjusio prezidento pareigas Dmitrijaus Medvedevo teigimu, karo veiksmai Ukrainoje gali tęstis labai ilgai, galimai, dešimtmečius. Anksčiau šią savaitę jis pagrasino Vakarams branduoline apokalipse.

Nyderlandų prokuratūra areštavo žemės sklypą Amsterdamo priemiestyje, kuris priklauso Jorritui Faassenui – buvusiam Vladimiro Putino dukters Marijos Voroncovos vyrui, – skelbiama „Projekt“,  „Follow the money“ ir „The Guardian“ tyrime. Pažymima, kad žemių areštas, anot kalbinto olandų teisininko, reiškia, jog J. Faassenui iškelta baudžiamoji byla. Teisėsaugininkų susidomėjimo faktą buvusio V. Putino žento atžvilgiu patvirtino ir pastarojo pažįstamas.

Rusijos Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas „Telegram“ skelbia, kad ant Belgorode esančio „Gazprom“ pastato bepilotis orlaivis numetė sprogstamąjį įtaisą. „Belgorodo srities Oktiabrsko kaime iš drono buvo numestas sprogmuo. Nukentėjusiųjų nebuvo.  Per bepiločio orlaivio ataką buvo apgadintas administracinis pastatas: išdaužyti langai, apgadinti fasadas ir stogas. Visos operatyvinės tarnybos dirba vietoje“, – „Telegram“ rašė V. Gladkovas.

Ukrainos gynybos ministerija patvirtino informaciją apie Ukrainos droną, kuris trečiadienį smogė Rusijos laivui „Ivanui Chursui“. „Kai Rusijos žvalgybos laivas „Ivanas Chursas“ sutiko Ukrainos droną. Tikrai, tobula pora!“ – žinutėje „Twitter“ skelbia ministerija, pasidalindama smūgio vaizdo įrašu. Daugiau informacijos apie operaciją ministerija nepateikė.

Autoritarinis Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva jau pradėjo gabenti branduolinius ginklus į Baltarusiją po to, kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo mėnesį paskelbė apie planus juos dislokuoti šioje šalyje. „Prasidėjo branduolinių ginklų perdavimas“, – pareiškė A. Lukašenka ir pridūrė, kad šie ginklai jau galbūt yra Baltarusijos teritorijoje.

Vieną sykį perdažyti suoliukų Omske neužteks – vietos ūkio tarnybos ir vėl neatitaikė spalvų pasirinkimo. Iš pradžių suoliukai viename iš namų kiemų buvo nudažyti mėlyna ir geltona spalvomis, kas sukėlė vietos gyventojų nepasitenkinimą. Tuomet suoliukai buvo perdažyti – bet išvydę naują spalvų derinį vietos putinistai vėl pakraupo.

Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas ketvirtadienį pranešė, kad Kyjivas su Maskva surengė dar vieną apsikeitimą karo belaisviais. Pasak pareigūno, namo į Ukrainą grįžta 106 žmonės, kovoję dėl Bachmuto. Tarp jų yra žmonių, kurie laikyti dingusiais be žinios, platformoje „Telegram“ parašė A. Jermakas. „Mūsų tikrieji namai yra ten, kur apie mus galvoja. Ukraina, kurią kuriame kartu, yra vieta, kur žmonės, piliečiai, yra didžiausia vertybė.

Savaitės pradžioje Belgorodo srityje Rusijoje griaudėjo sprogimai, vyko susirėmimai tarp Rusijos pajėgų ir antikremliškų grupuočių. Ką reiškia šie įvykiai? Kaip toliau jie klostysis? Ar tai gali paveikti karo Ukrainoje eigą? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje atsargos pulkininkas Gintaras Bagdonas ir politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Rusijos partizanai šią savaitę jau antrą sykį įsiveržė į Rusijos teritoriją iš Ukrainos. Savaitės pradžioje sukėlę paniką rusų gretose šįkart jie nusprendė veržtis toje pačioje vietoje – Kozinkos pasienio punkte, Belgorodo srityje. Paviešintuose vaizdo įrašuose matyti rusų partizanai, stovintys šalia Glotovo kaimo pašto skyriaus. Glotovo gyvenvietė yra šalia Kozinkos, už daugiau nei 3 kilometrų nuo sienos su Ukraina.

Rusijos gynybos ministras ketvirtadienį atvyko į Minską, kur dalyvavo susitikime su kariuomenės atstovais. Buvo pasirašyta oficiali sutartis dėl branduolinio ginklo Baltarusijos teritorijoje dislokavimo, tačiau Kremliaus atstovas pažymėjo, jog jo kontrolė išliks Maskvos rankose. Gegužės 25-ąją Minske buvo pasirašytas dokumentas, apibrėžiantis nestrateginio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje. Jį pasirašė šalių gynybos ministrai Sergejus Šoigu ir Viktoras Chreninas.

Rusijoje itin plačiai nušviestas ir reklamuotas šalies premjero ir verslo elito vizitas Kinijoje pakrypo netikėta linkme. Didžiulė delegacija, kuriai buvo pavesta „praplėsti ekonominius ryšius“ ir „užsitikrinti Pekino pagalbą Vakarų sankcijų klausimu“ virto „šaltu dušu“ premjerui Michailui Mišustinui ir jo palydai, skelbiama „The Moscow Times“. „Vedomosti“ rašoma, kad Kinijos aukščiausi valdžios atstovai ir didžiausių Kinijos bendrovių vadovai atsisakė susitikimų su kolegomis iš Rusijos, daugum...

Bepiločio lėktuvo ataką prieš Kremlių Maskvoje gegužę surengė specialūs Ukrainos kariniai ar žvalgybos padaliniai. Apie tai skelbia „The New York Times“ (NYT), remdamasis JAV žvalgybos agentūrų duomenimis. Kartu leidinys pažymi, kad Jungtinės Valstijos nežino, kuris padalinys galėjo surengti ataką, taip pat nežino, ar apie tai žinojo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Maskvoje vėlyvą trečiadienio vakarą pranešta apie gaisrą Rusijos gynybos ministerijos pastate. Apie tai pirmasis paskelbė rusų leidinys SOTA: „Maskviečiai praneša apie dūmus ir degančio plastiko kvapą prie Gynybos ministerijos pastato Frunzenskajos krantinėje. Dūmų priežastis šiuo metu nežinoma“, – rašoma pranešime. TASS cituodama savo šaltinį, skelbia, kad viename iš gynybos ministerijos pastato balkonų kilo gaisras.

2022 metais į kaimyninę Suomiją persikėlė rekordinis skaičius rusų – daugiausiai per pastaruosius tris dešimtmečius, parodė trečiadienį paskelbti oficialūs statistiniai duomenys. Suomijos statistikos tarnybos duomenimis, praėjusiais metais iš Rusijos į Suomiją iš viso persikėlė 6003 žmonės, taip ją paversdami pagrindine imigrantų kilmės šalimi.

Gegužės 22-23 dienomis Rusijos teritorijoje buvo surengtas nematytas išpuolis, gerokai pakutenęs nervus Kremliuje sėdinčiai vadovybei. Su Ukraina besišliejančioje Belgorodo srityje pasirodė gerai ginkluoti rusų partizanai, sugebėjo užimti kelias gyvenvietės, o vėliau atsitraukti į Ukrainą. Išpuolį surengė „Rusijos laisvės legionas“ ir „Rusų savanorių korpusas“ – tai du rusų tautybės pagrindu suburti daliniai, kuriuos „prižiūri“ Ukrainos žvalgyba ir/ar kariuomenė.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Vakarų karinio aljanso narės nesutaria, ką daryti per artėjantį viršūnių susitikimą dėl Ukrainos siekio prisijungti prie aljanso. „Šiuo klausimu Aljanse yra įvairių nuomonių ir, žinoma, vienintelis būdas priimti sprendimus NATO yra bendras sutarimas“, – sakė J. Stoltenbergas konferencijoje Briuselyje.

40 Europos Parlamento (EP) narių paragino Bendrijos nares įvesti Vengrijai sankcijas pagal vadinamąjį Magnitskio įstatymą. Kaip trečiadienį pranešė europarlamentaro Petro Auštrevičiaus biuras, šios Rusijos teisininko garbei pavadintos sankcijos Vengrijai turėtų būti įvestos už tai, kad ji blokuoja bendrą Europos Sąjungos (ES) sprendimą dėl sankcijų Kremliui už opozicijos lyderio Vladimiro Kara-Murzos įkalinimą.

Lenkijos valdančioji partija siekia sukurti komisiją, kuri, jos teigimu, tirtų Rusijos įtaką. Kritikai tai vertina kaip bandymą sukurti galingą antikonstitucinį įrankį, kuris padėtų partijai išlaikyti valdžią, net jei ji pralaimėtų rudenį vyksiančius rinkimus. Dėl įstatymo projekto gali būti balsuojama jau trečiadienį. Kai kas baiminasi, kad valdančioji partija gali pasinaudoti planuojama komisija, kad pašalintų Donaldą Tuską iš politinio gyvenimo.

Sakartvelo ministras pirmininkas trečiadienį tarptautiniame forume pareiškė, kad jo vyriausybė negali sau leisti įvesti sankcijų Rusijai dėl karo Ukrainoje, nes jos sužlugdytų ekonomiką. Susidūręs su tarptautine kritika, Iraklis Garibašvilis griežtai gynė savo šalies nenorą imtis veiksmų prieš milžinišką kaimynę, kuri per 2008 metų karą okupavo apie 20 proc. Sakartvelo teritorijos.

Vienas iš Kremliaus „šešėlinių“ pavaldinių, su V. Putinu siejamas verslininkas iš Sankt Peterburgo Jevgenijus Prigožinas davė didelį interviu vienam iš Rusijos tinklaraštininkų.