Rusija

Potvynių problema Rusijoje vis aštrėja, užtvindymo grėsmė kilo Uralo regiono 300 tūkst. gyventojų turinčiam Kurganui. Vietos gubernatorius pasiskundė, kad gyventojai neskuba evakuotis ir nejaučia potvynio grėsmės. Kurgano srities gubernatorius Vadimas Šumkovas paskelbė, kad už 20 kilometrų nuo Kurgano esančioje Ketovo gyvenvietėje upės vanduo jau viršijo 10 metrų. Milžiniška vandens masė juda link regiono centro ir artimiausiomis dienomis turėtų ją pasiekti.

Į sąjungininkų išsilaipinimo, Antrojo pasaulinio karo kursą pakeitusios sąjungininkų invazijos, 80-ųjų metinių minėjimą šį birželį bus pakviesta Rusijos atstovų, tačiau Kremliaus šeimininkas Vladimiras Putinas kviečiamas nebus, antradienį pranešė organizatoriai. 2022 metų vasarį V. Putinas pasiuntė karius į Ukrainą ir taip sugriovė ryšius su Vakarais.

Laikinai okupuotame Kryme, Eupatorijoje, balandžio 16-osios naktį sudegė egzotariumas „Tropic Park“. Žuvo daugiau kaip 200 gyvūnų. Tai pranešė leidinys „Krym. Realiji“, remdamasis Rusijos žiniasklaida, rašo „Ukrinform“. Preliminariais duomenimis, liepsnos apėmė pastato stogą. Ugniagesiai išgelbėjo moterį ir du lokius. Gaisro plotas – 625 kvadratiniai metrai. Pažymima, kad per gaisrą žuvo daugiau kaip 200 gyvūnų. Jų skaičius tikslinamas.

Pekine viešintis Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo pasinaudoti savo įtaka Rusijos vadovui Vladimirui Putinui, siekiant užbaigti karą Ukrainoje. „Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.

Rusija galėjo sunaikinti svarbią, Kyjivą elektra aprūpindavusią elektrinę, nes ukrainiečiai nebeturėjo raketų gynybai, antradienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis. Tris su puse savaitės Rusija beveik be atvangos atakavo Ukrainos energetinę sistemą, be elektros palikdama daugiau kaip milijoną žmonių. Trypilios šiluminę elektrinę – vieną didžiausių elektros tiekėjų Kyjivo regione – rusų raketos sunaikino balandžio 11 dieną. „Skrido 11 raketų. Mes sunaikinome pirmąsias septynias.

Ukrainos saugumo tarnyba, „Focus“ šaltinių teigimu, sunaikino Rusijos radiolokacinę stotį „Nebo U“. Brangi karinė technika buvo dislokuota Rusijos teritorijoje, Briansko srityje, o ukrainiečiai ją susekė ir sunaikino paleidę septynis dronus. Radiolokacinė stotis „Nebo U“ iš Briansko srities galėjo „kontroliuoti“ 700 kilometrų Ukrainos gylio, buvo naudojama taikinių Ukrainos teritorijoje nustatymui ir bombonešių korektūrai.

Praėjus daugiau nei dvejiems metams nuo Rusijos kariuomenės įsiveržimo į Ukrainą pradžios, JAV prezidentas Joe Bidenas vis dar baiminasi Rusijos grasinimų, kad ji panaudos branduolinį ginklą, jei Vakarai suteiks Ukrainai ginklų, kurie iš esmės pakeistų padėtį mūšio lauke. Apie tai rašo „The Wall Street Journal“ (WSJ). „Ne kas kita, o amerikiečių drovumas paaiškina, kodėl mes to nedarome (netiekiame mirtinų ginklų – red.

Rusijoje itin trūkstant darbo jėgos Tatarstano regioninė valdžia ruošiasi įtraukti į gynybos pramonės įmonių darbo jėgą 14 metų sulaukusius paauglius, rašoma „Kommersant“. Šalyje dėl karo Ukrainoje patiriamų nuostolių ir mobilizacijos katastrofiškai trūkstant darbo jėgos, ieškoma įvairių būdų, kaip tai kompensuoti. Vienas iš aktyviausiai aptariamų variantų – moksleivių ir studentų įdarbinimas.

Vienas iš NATO vadų perspėja, kad beveik milijardo žmonių Europoje ir Šiaurės Amerikoje saugumui gresia pavojus dėl Rusijos mėginimų atakuoti povandeninės infrastruktūros, įskaitant vėjo jėgaines, vamzdynus ir elektros kabelius, silpnąsias vietas.

Kremliui Ukrainoje dislokavus naują sparnuotąją raketą, kilo susirūpinimas, kad Vladimiras Putinas turi galimybę naudotis ginklu, kuris yra „pavojingesnis“ už greitesnę hipergarsinę balistinę raketą „Kinžal“, kuria Rusijos režimo lyderis anksčiau gyrėsi. JAV Karo studijų institutas (ISW) praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija gamina ir dislokuoja naują sparnuotąją raketą, pavadintą „Ch-69“, skirtą Ukrainos energetikos infrastruktūros bombardavimui.

Rusijos karinės laivų statyklos, kurioms taikomos tarptautinės sankcijos, gauna detalių iš Europos Sąjungos šalių, pirmiausia – su Kroatijos ir Italijos kompanijų pagalba. Tai pirmadienį pranešė „Ukrinform“, remdamasi BBC rusų tarnybos tyrimu. Kaip pažymi žurnalistai, šios laivų statyklos stato laivus Rusijos kariniam laivynui, kai kurie iš jų buvo pastebėti kare su Ukraina.

Rusija ir toliau verbuoja užsienio piliečius į savo kariuomenę kovai su Ukraina, kad išvengtų šalyje nepopuliarios mobilizacijos, sakoma socialiniame tinkle X paskelbtoje atnaujintoje Jungtinės Karalystės gynybos ministerijos žvalgybos informacijos suvestinėje, pranešė „Ukrinform“. Lankstinuke anglų kalba užsieniečiams siūloma prisijungti prie „specialaus“ Rusijos kariuomenės dalinio ir žadama 2200 JAV dolerių mėnesio alga, vienkartinė 2000 JAV dolerių išmoka, Rusijos pasas, nemokamas gydymas i...

Rusijoje valdžiai bejėgiškai stebint gamtos šėlsmą ir potvyniams apsemiant vieną Vakarų Sibiro miestą po kito, problemą spręsti ėmėsi vietos religinės bendruomenės atstovai. Sulipę į lėktuvą ir pasiėmę su savimi Šv. Mergelės Marijos ikoną jie bandė „maldomis išvyti“ negandą, tačiau nesėkmingai – vanduo tik dar labiau pakilo. Patvinus Tobolo upei potvynis priartėjo prie Kurgano miesto – regiono centro.

Baltarusijoje parengta aštuntoji specialiųjų pajėgų kariškių grupė veiklai Ukrainos teritorijoje. Rengimui vadovavo samdiniai iš privačios karinės kompanijos „Wagner“. Tai pirmadienį pranešė portalas „rbc.ua“, remdamasis Nacionalinio pasipriešinimo centru.

Norvegija perduoda Ukrainai naikintuvų F-16, nes mano, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos taip pat turi didinti savo galimybes smogti priešo užnugaryje. Norvegijos užsienio reikalų ministras Espenas Barthas Eide tai pareiškė pirmadienį Kyjive per bendrą su Ukrainos užsienio reikalų ministru Dmytro Kuleba spaudos konferenciją, praneša „Ukrinform“. „Priklausome toms Europos šalims, kurios mano, kad Ukraina taip pat turi didinti savo galimybes smogti priešo užnugaryje.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba nemato ryšio tarp smūgių Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir galimų problemų pasaulio energetikos rinkoje, taip pat paragino perduoti jo šaliai oro gynybos priemonių. Kaip praneša „Ukrinform“, Ukrainos diplomatijos vadovas tai pareiškė per nacionalinį televizijos maratoną. „O mūsų šalyje dėl „Patriot“ baterijų stygiaus didėja žuvusių civilių sąrašas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pareiškė įspėsiantis Kinijos prezidentą Xi Jinpingą neteikti karinės paramos Rusijai. Jis pabrėš, kad Rusija vykdo užkariavimo karą prieš Ukrainą, „ir primygtinai reikalaus, kad niekas neteiktų paramos, kad jai tai pavyktų“, pirmadienį Šanchajuje sakė O. Scholzas ir pridūrė, jog dėl to Vokietija ragina visas šalis neapeiti sankcijų ir nepristatyti ginklų.

Padėtis potvynių siaubiamose Rusijos teritorijose, institucijų duomenimis, toliau blogėja. Šiuo metu užtvindyta iki 15 600 gyvenamųjų namų ir apie 28 000 gyvenamų sklypų, pirmadienį pranešė institucijos. Ypač sudėtinga situacija Kurgano srityje, kur Tobolo upės Sibiro pietvakariuose potvynio vanduo per 24 valandas padidėjo pusantro metro iki 6,50 metro.

Kremlius pirmadienį paragino deeskaluoti padėtį Artimuosiuose Rytuose, Iranui praėjusį savaitgalį surengus beprecedentę ataką prieš Izraelį. „Mes itin susirūpinę dėl įtampos eskalavimo regione ir raginame visas regiono šalis laikytis santūriai. Tolesnė eskalacija neatitinka niekieno interesų“, – reporteriams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Iranas vėlų šeštadienį paleido daugiau nei 300 dronų ir raketų į Izraelį, sužeisdamas 12 žmonių, pranešė Izraelio kariuomenė.

Rusijoje dar vienas regionas – Tomsko sritis – gali būti užtvindytas potvynių. Grėsmingai kylant vandens lygiui pavojus kilo regiono centrui Tomsko miestui. Toliau skęsta ir Kurgano sritis, iš regiono centro Kurgano miesto skubiai evakuojami žmonės. Vandens lygis Tomės upėje, šalia kurios įsikūręs regiono centras Tomskas (Vakarų Sibiras, Rusija) ir toliau kyla – vien per paskutinę parą išaugo per metrą. Šalies hidrometeorologai perspėja apie artėjančias audras ir dar sudėtingesnę situaciją.

Rusijos gynybos ministerija nutylėjo prieš Belgorodą įvykdytą bepiločių orlaivių ataką, įvykusią balandžio 12 dieną. Išpuolio metu vienas iš dronų nukrito ant lėktuvų nusileidimo tako, įvykio vietoje kilo gaisras, kurį užgesino avarinės tarnybos. Apie ataką prieš Belgorodo oro uostą balandžio 15 d. pranešė rusų „Telegram“ kanalas „Astra“, remdamasis savo šaltiniais regiono gelbėjimo tarnybose. Ministerija nutylėjo Kaip teigė kanalo šaltiniai, oro uostui grėsmę kėlė trys bepiločiai orlaiviai.

Potvyniai Pietų Rusijoje sekmadienį grasino užlieti dar tūkstančius namų Kurgano srityje, kurio gubernatorius prognozavo, kad artimiausiomis valandomis situacija dar labiau pablogės.  Sparčiai kylanti temperatūra tirpdė sniegą ir ledą, ir dėl to, prisidėjus smarkioms liūtims, patvino kelios didelės Rusiją ir Kazachstaną kertančios upės. Kai kur virš drumzlinų vandenų, užliejusių ištisus kvartalus, matyti tik namų stogai. Kazachstane iš savo namų evakuota daugiau kaip 107 tūkst.

Nors Pekinas ir Maskva pasaulinėje arenoje skelbia apie savo „neginčytiną partnerystę“, Kinija atkreipė dėmesį į tolimųjų rytų Rusijos kampelį. Pasienio regione Primorsko regione padaugėjo kinų ūkininkų, o jų didėjanti ekonominė įtaka užgožia vietinius gyventojus, pranešė Japonijos laikraštis „Nikkei“. Tai gali būti rimtas pavojaus signalas Rusijai.

2023-ųjų rugsėjį Vladimiras Putinas keliavo į Nižegorodsko sritį, tariamai palaikyti vietinį gubernatorių rinkimuose. Tačiau vienu iš pagrindinių jo kelionės motyvų buvo moterų vienuolynas Divejevo kaime, kuriame pamėgęs lankytis ne tik jis pats, bet ir taip vadinamoji „Divejevo brolija“ – aukšto rango Rusijos politikų „klubas“. Tuomet V. Putinas apsilankė Divejevo vienuolyne ir dovanų įteikė XVI a. Dievo Motinos ikoną, mainais gavo Serfimo Sravoskio – vieno iš labiausiai gerbiamų rusų stačiati...

Pavasariniai potvyniai, Rusijoje užtvindę už maždaug 1 200 kilometrų į pietryčius nuo Maskvos esantį Orenburgo regioną, pasiekė savo aukščiausią lygį, sekmadienį pranešė regiono valdžia. Sekmadienį regiono administracija pranešė, kad daugiau nei 1 500 namų ir 1 400 sodo sklypų užliejęs vanduo ėmė slūgti. Smarkiai nukrito vandens lygis prieš maždaug dešimt dienų patvinusioje Uralo upėje Orsko mieste, esančiame netoli sienos su Kazachstanu.

Rusija sekmadienį paragino visas šalis „laikytis santūrumo“ po to, kai Iranas dronais ir raketomis įvykdė precedento neturinčią ataką prieš Izraelį. „Mes tikimės, kad visos šalys regione esamas problemas išspręs politinėmis ir diplomatinėmis priemonėmis“, – teigiama užsienio reikalų ministerijos pranešime.

„Egzistencinis nerimas“ dėl pasaulinio konflikto grėsmės paskatino vis daugiau žmonių investuoti į prabangius „paskutinio teismo dienos bunkerius“. Ar prabangus bunkeris yra gera bent 7 mln. eurų investicija, atsižvelgiant į dabartinį geopolitinį kontekstą 2024 m.? Atrodo, turtingieji mano, kad taip.

Rusiją ir Kazachstaną toliau skandina didžiausias per ilgus dešimtmečius potvynis. Vanduo vis kyla. Uralo upės lygis beveik pasiekė 12 metrų žymą. O kadangi Rusijos valdžia savo žmonių laiku neperspėja evakuotis – daugybė gyventojų Orenburge priversti namus palikti tada, kai į juos jau veržiasi vanduo, o automobiliai skęsta. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Nužudyto rusų politiko Boriso Nemcovo dukra Žana Nemcova atviru laišku kreipėsi tiek į rusus, tiek į Vakarus. Ji pasakojo, kaip jos gyvenimas pasikeitė po tėvo mirties, ir ką galėtų padaryti Vakarai ir taiko siekiantys rusai. „Mano tėvas Borisas Nemcovas 2007 m. išleido knygą „Maištininko išpažintis“, o jos įžangoje parašė manifestą, kuriame teigė, kad vėl dalyvaus Rusijos politikoje.

Arkties gulage, į kurį Vladimiras Putinas siunčia mirti tokius savo oponentus kaip Aleksejus Navalnas, kaliniai priversti kęsti minusinę temperatūrą ir jiems net grasinama išprievartavimu, jei nesumokės kyšių sargybiniams. Vieną iš labiausiai sukrečiančių pasakojimų apie gyvenimą IK-6 kalėjimo kolonijoje Omsko mieste Rusijos užšalusiame Sibiro regione pateikia žurnalistas ir politinis kalinys Vladimiras Kara-Murza.

JAV pareigūnai penktadienį pareiškė, kad Kinija padeda Rusijai vykdyti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų. Pareigūnai tikisi, kad žvalgybinės informacijos paskelbimas paskatins Europos sąjungininkus spausti Kiniją, Vokietijos kancleriui Olafui Scholzui šį savaitgalį vykstant į Pekiną, o Italijoje kitą savaitę vyksiant Didžiojo septyneto (G-7) grupės užsienio reikalų ministrų susitikimui.

Belgijos žvalgybos tarnybos atskleidė Rusijos operaciją, skirtą paveikti Europos Parlamento rinkimus, penktadienį paskelbė ministras pirmininkas Alexanderas De Croo. „Maskvos tikslas yra labai aiškus, – sakė A. De Croo, remdamasis įslaptinta žvalgybos informacija.

Rusų sentikių kunigai sovietmečiu pagamintu lėktuvu pakilo virš vienos iš patvinusių upių, su savimi nešdamiesi ikoną ir melsdamiesi, kad ligi šiol neregėto dydžio potvyniai pagaliau atslūgtų. Rusijos pietuose ir vakaruose – Urale ir Sibire, taip pat Kazachstane iš krantų išsiliejusių upių vanduo apsėmė miestus ir miestelius, evakuotis buvo priversti tūkstančiai gyventojų.

Penktadienio naktį keturi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą Rostovo srityje (RF). Tai pranešė „Telegram“ kanalas ASTRA, kuriuo remiasi „Ukrinform“. Kaip pažymima, regiono gubernatorius pareiškė, kad naktį Novošachtinske buvo sunaikinti keturi dronai. Pasak jo, nukentėjusiųjų nėra, žalos nepadaryta. Valdininkas nepatikslino, kokį konkrečiai objektą atakavo dronai. Žiniasklaidos teigimu, visi dronai atakavo Novošachtinsko naftos perdirbimo gamyklą.

Uralo upės lygis Orenburgo mieste penktadienį pakilo iki rekordinio lygio. Dėl pražūtingų potvynių Rusijoje ir Kazachstane buvo evakuoti dešimtys tūkstančių žmonių, pranešė pareigūnai. Sparčiai kylanti temperatūra ištirpdė sniegą ir ledą, be to, prapliupo smarkios liūtys, dėl to Rusijoje ir Kazachstane ištvino didelės upės. Pasak Tiumenės srities valdžios institucijų, Išimo upės Vakarų Sibire vanduo pakilo iki pavojingo lygio.

Rusija pasiuntė į Nigerį, Vakarų Afrikos valstybę, oro gynybos sistemą ir 100 karinių instruktorių. Rusijos gynybos ministerijos kariškiai turi įdiegti sistemą ir išmokyti Nigerio kareivius ja naudotis, vėlai ketvirtadienį pranešė Nigerio valstybinis transliuotojas RTN. Prieš tai kovo pabaigoje įvyko karinės chuntos lyderio Abdourahamane'o Tchiani ir Rusijos prezidento Vladimiro Putino pokalbis telefonu.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad pastarojo meto oro smūgiai prieš Ukrainos energetikos tinklus yra Kremliaus vykdomos kaimyninės šalies demilitarizacijos dalis. Jo komentarai nuskambėjo po to, kai Maskva ketvirtadienį prieš energetikos objektus visoje Ukrainoje surengė oro atakas, dėl kurių sutriko elektros energijos tiekimas.

Griežtėjant Vakarų sankcijoms, įvestoms dėl karo Ukrainoje, Rusiją apleidžia pagrindinės jos sąjungininkės. Panašu, kad Vladimiro Putino sąjungininkės vis dažniau apriboja bankinius ryšius su Kremliumi arba visai jų atsisako. Tai ne vien vilkina pavedimų procesus, bet ir kai kuriais atvejais visai juos stabdo.

Per Ukrainos drono ataką trečiadienį Rusijos pasienio regione žuvo trys žmonės, įskaitant du vaikus, pranešė Kursko srities gubernatorius. Ukrainos dronas paleido raketą į civilinį automobilį Korenevskio rajono kaime, socialiniame tinkle „Telegram“ pranešė gubernatorius Romanas Starovoitas. „Deja, žuvo trys tuo metu automobilyje buvę žmonės, įskaitant du vaikus“, – pridūrė jis.

Rusijos Ortodoksų bažnyčios neseniai patvirtintas dokumentas, pateisinantis Kremliaus ketinimus sunaikinti Ukrainą, labai panašus į islamo radikalų ideologinius argumentus.

Rusijos valdžios institucijos siekia 2024 metais pasamdyti apie 400 tūkst. kontraktininkų, kad palaikytų savo pajėgas Ukrainoje, kurios patyrė didžiulių nuostolių. Apie tai Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė platformoje „X“ paskelbtoje atnaujintoje žvalgybos duomenų suvestinėje. Rusija ir toliau šaukia karius kiekvieną pavasarį ir rudenį; pavasarinis šaukimas prasidėjo 2024 metų balandžio 1 dieną. Šį pavasarį planuojama pašaukti apie 150 tūkst.

Rusijos oligarchai Michailas Fridmanas ir Piotras Avenas trečiadienį teisme laimėjo bylą dėl Europos Sąjungos sprendimo taikyti jiems sankcijas už įtariamą vaidmenį Rusijos kare prieš Ukrainą. Europos Sąjungos Bendrasis Teismas nurodė, kad įrodymų trūkumas pateisina jų išbraukimą iš asmenų, kuriems nuo 2022-ųjų vasario iki 2023-iųjų kovo buvo taikomos ribojamosios priemonės, sąrašo. Praėjusių metų kovą ES paliko P. Aveną ir M. Fridmaną sąraše.

Trečiadienį, jau antrą dieną iš eilės, Rusija paskutinę minutę atšaukė raketos paleidimą. Tai dar viena šalies kosmoso programos nesėkmė. Galingo erdvėlaivio „Angara A5“, skirto skraidinti sunkius krovinius į žemutinę Žemės orbitą, paleidimas buvo atšauktas likus dviem minutėms iki pakilimo, sakė Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovas. Pasak jo, taip nutiko dėl įtariamo programinės įrangos gedimo.

Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė eilinį sykį užsipuolė Lietuvą, apkaltino „precedento neturinčia rusofobija ir antirusiška retorika“, bei pateikė savo reikalavimus. Tokia reakcija iš Maskvos buvo išsakyta dėl kelių išpuolių prieš Rusijos ambasadą Vilniuje, kuomet pastatas buvo dvi naktis paeiliui apmėtytas Molotovo kokteiliais. „Mes manome, kad tai yra tikslinga oficialiosios Vilniaus valdžios rusofobijos ir precedento neturinčios antirusiškos retorikos pasekmė.

Rusijoje užfiksuotos rekordiškai žemos grikių kainos, kurias lėmė rekordiškai gausus derlius. Rusai ieško sprendimo šiai neįprastai situacijai. „Forbes“ kalbinti ekspertai mano, kad, siekdami ištaisyti situaciją, kuomet gamybos sąnaudos padidėjo, o pardavimo kaina – ne, ūkininkai mažins pasėlių plotus. Dėl to grikių kaina gali padidėti nuo 85 iki 140 rublių (0,84 iki 1,38 euro) už kilogramą.

Rusai nori apkaltinti Ukrainos saugumo tarnybos (UST) vadovą Vasylį Maliuką surengus teroro aktą koncertų salėje „Crocus City Hall“ Pamaskvyje. Tai trečiadienį „Ukrinform“ korespondentui pranešė informuotas šaltinis, remdamasis specialiųjų tarnybų duomenimis. „UST vadovas V. Maliukas tapo Vladimirui Putinui taikiniu Nr. 1. Jam taip pat norima suversti kaltę už teroro aktą koncertų salėje „Crocus City Hall“ netoli Maskvos“, – sakė pašnekovas.

Rusijos režimas rimtai svarsto galimybę panaudoti Ukrainoje branduolinį ginklą – mat, jis nebegali sustoti ar mažinti karo apsukų, o tik kuo labiau eskaluoti. O dabartinis tempas ir „pasiekimai“ Kremliaus, esą, netenkina. Taip video laidai „ELTA zoomas“ remdamasis savo informacija tvirtino Baltarusijos opozicijos atstovas Valerijus Saskaščikas.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad situacija nuo didžiulių potvynių nukentėjusiose Rusijos teritorijose yra labai įtempta, ir perspėjo, kad vandens lygis vis dar kyla ir gali paliesti daugiau regionų. Rusijos pietų Urale ir vakarų Sibire ištisus kaimus ir miestus užtvindė išsiliejusios upės, o Orenburgo regionas nuo to nukentėjo labiausiai. „Situacija yra labai, labai įtempta, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. – Vanduo ir toliau kyla.

Rusijoje toliau tęsiasi kova su gamtos stichija – daugiau nei 90 tūkst. žmonių buvo evakuoti dėl patvinusių upių šiaurės Uralo pietiniame rajone. Dėl potvynių kenčia ir kaimyninis Kazachstanas. Šios sritys patiria vienus didžiausių per pastaruosius dešimtmečius potvynių. Dėl masyvių potvynių skęstančio Orenburgo gyventoja, išvydusi gatvėmis amfibija plaukiantį nepaprastųjų situacijų ministrą Aleksandrą Kurenkovą pratrūko.