Rusija

Europa su nerimu laukia, kada ketvirtadienį, pasibaigus suplanuotiems itin svarbaus vamzdyno techninės priežiūros darbams, bus atnaujintas rusiškų dujų tiekimas, nuo jų itin priklausomai Vokietijai kaltinant Kremlių, kad šis naudoja energiją kaip „ginklą“. Eksporto dujotiekio „Nord Stream“ darbas po dešimt dienų trukusių kasmetinių techninės priežiūros darbų turėtų būti atnaujintas 4 val. Grinvičo (7 val. Lietuvos) laiku.

Vokietijos dujotiekių operatorė „Gascade“ trečiadienį pareiškė mananti, kad, ketvirtadienį užbaigus dujotiekio „Nord Stream 1“ techninės priežiūros darbus, rusiškų dujų tiekimas šia jungtimi bus atnaujintas, kaip ir planuota. „Manome, kad pagal šiuo metu pareikštus kiekius (liepos 20 dieną 15 val.), dujų tiekimas „Nord Stream“ bus atnaujintas prieš techninę priežiūrą buvusiame lygyje (40 proc. perdavimo pajėgumų)“, – pareiškė bendrovė trečiadienį paskelbtame pranešime.

Ukrainos pirmoji ponia trečiadienį emocingai paragino JAV įstatymų leidėjus atsiųsti jos šaliai daugiau ginklų kovai su agresore Rusija, pabrėžusi, jog kalba milijonų tėvų, bijančių dėl savo vaikų, vardu. Sekdama savo vyro prezidento Volodymyro Zelenskio, kuris virtualiai kreipdamasis į Kongresą pasitelkė vaizdinę medžiagą, pavyzdžiu, Olena Zelenska rodė įstatymų leidėjams linksmų vaikų, kuriuos nužudė ar suluošino rusų pajėgos, nuotraukas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį apkaltino Kanadą vilkinant dujotiekio „Nord Stream“ turbinos grąžinimą, nes, anot jo, Otava pati taikosi į Europos rinką. Rusijos valstybinė energetikos milžinė „Gazprom“ dujų tiekimą Vokietijai dujotiekiu „Nord Stream 1“ pastarosiomis savaitėmis sumažino maždaug 60 proc., aiškindama, jog tai buvo padaryta, nes nėra vienos „Siemens“ dujų turbinos, kuri yra remontuojama Kanadoje.

Rusiškų dujų tiekimo Vokietijai nutraukimas didžiausiai Europos ekonomikai 2022 metais atsieis 1,5 proc. jos bendrojo vidaus produkto (BVP), trečiadienį pareiškė Tarptautinis valiutos fondas (TVF). 2023 metais neigiamas poveikis būtų dar didesnis ir sudarytų 2,7 proc. BVP, o 2024-aisiais siektų 0,4 proc., nurodoma TVF paskelbtose prognozėse, kuriose daroma prielaida, kad dujų tiekimas buvo sustabdytas birželio 1 dieną.

Kyjivas trečiadienį paragino savo sąjungininkus taikyti Rusijai daugiau sankcijų ir paspartinti ginklų tiekimą Ukrainai, Maskva pareiškus, kad jos kariniai tikslai kaimyninėje šalyje plečiasi. „Rusijos užsienio reikalų ministras, prisipažindamas, kad svajoja užgrobti daugiau Ukrainos žemių, įrodo, jog Rusija atmeta diplomatiją ir koncentruojasi į karą bei terorą“, – sakoma Ukrainos užsienio reikalų ministro Dmytro Kulebos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje. „Rusai nori kraujo, o ne derybų.

Europos Sąjungos šalys trečiadienį sutarė nauju sankcijų paketu suvaržyti Ukrainą užpuolusios Rusijos aukso eksportą ir įšaldyti didžiausio šios valstybės banko turtą. „Pagrindinis tikslas – suderinti [sankcijas] su G-7 (Didžiojo septyneto) partneriais, sustiprinti įgyvendinimą ir prireikus pašalinti spragas“, – tviteryje parašė ES rotacijos tvarka pirmininkaujančios Čekijos vyriausybė. Bendrija iki šiol yra patvirtinusi šešis sankcijų Rusijai dėl invazijos į Ukrainoje paketus.

Europos verslo konfederacija trečiadienį įspėjo, jog bet koks sprendimas riboti ekonominį aktyvumą siekiant mažinti rusiškų dujų vartojimą Europoje turės katastrofiškų padarinių. „Priverstinis gamybos mažinimas turės katastrofiškų ekonominių padarinių, o verslui padarys dažnai neatitaisomą žalą“, – pareiškė „BusinessEurope“ generalinis direktorius Markusas Beyreris po to, kai Europos Komisija paviešino planą, pagal kurį bus siekiama 15 proc.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad taikos derybos su Ukraina „esant dabartinei padėčiai“ neturi prasmės, Maskvai tęsiant puolimą provakarietiškoje kaimyninėje valstybėje. „Esant dabartinei padėčiai tai neturi jokios prasmės“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas interviu valstybinei žiniasklaidai, kalbėdamas apie taikos derybas su Kyjivu.

Vokietijos vyriausybė trečiadienį pareiškė, kad Rusija naudoja remontui išsiųstos turbinos nebuvimą kaip „pasiteisinimą“ apriboti dujų tiekimą pagrindiniu dujotiekiu, kuris šią savaitę turėtų vėl būti prijungtas prie tinklo.

Didžiosios Britanijos ir Vokietijos tabloidai suskubo skelbti, kad Vakarų šalių sankcijų sąrašuose esantis Rusijos Dūmos parlamentaras Vladimiras Plotnikovas laisvai keliauja po Europos šalis ir atostogauja su savo dukra. Nepaisant to, kad buvo supainioti du Rusijos politikai identišku vardu ir pavarde, antrasis Plotnikovas sankcijų sąrašuose dar, tikėtina, nėra atsidūręs tik dėl to, kad tėra regioninis politikas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pagyrė antradienį įvykusias derybas su Irano ir Turkijos vadovais, kalbėdamas po trišalio pasitarimo dėl konflikto Sirijoje, aptemdyto Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje.

Buvęs Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas antradienį pareiškė, kad taika Ukrainoje bus, tačiau Maskvos sąlygomis, nes Rusijos pajėgos raketomis sugebėjo smogti taikiniams visoje šalyje, net kai jų sausumos puolimas stoja.   Praėjo daugiau nei dvi savaitės nuo paskutinio didelio Rusijos teritorinio laimėjimo – Lisičansko, miesto Rytų Ukrainoje, užėmimo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį padėkojo Turkijos prezidentui Recepui Tayyipui Erdoganui už tarpininkavimą derybose dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo ir teigė, kad padaryta tam tikra pažanga. „Noriu padėkoti jums už jūsų tarpininkavimo pastangas“, – sakė V. Putinas R. T. Erdoganui per susitikimą Teherane. „Jums tarpininkaujant mes pasistūmėjome į priekį, – kalbėjo V. Putinas. – Dar ne visi klausimai išspręsti, bet jau vien tai, kad vyksta judėjimas, yra gerai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija. V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.

Europos Komisija nemano, kad Rusija atnaujins dujų tiekimą Europai dujotiekiu „Nord Stream 1“ po to, kai šią savaitę bus užbaigta planuota šio dujotiekio techninė priežiūra, antradienį pareiškė už biudžetą ir administravimą atsakingas Komisijos narys Johannesas Hahnas, kurį cituoja agentūra „MarketWatch“. „Dirbame remdamiesi prielaida, kad jis [dujotiekis] neatnaujins veikimo“, – pareiškė jis reporteriams Singapūre.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį atvyko į Teheraną, į susitikimą su Irano ir Turkijos lyderiais dėl Sirijos, kurį temdo Maskvos karas Ukrainoje, pranešė valstybinė televizija. V. Putinas tik antrą kartą nuo vasario 24 dienos, kai įsakė savo pajėgoms įsiveržti į Ukrainą, išvyko į užsienį, kad galėtų dalyvauti trišaliame susitikime Irano sostinėje.

Rusijos valstybės valdoma dujų milžinė „Gazprom“ tvirtina, kad dujų tiekimas Europai sumažintas dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių, antradienį pranešė du stambūs Rusijos dujų koncerno klientai Vokietijoje, dar padidinę nuogąstavimus dėl tolesnių tiekimo sutrikimų.

 Per Lietuvą nuo ketvirtadienio kursuos papildomas – ketvirtas traukinys iš Rusijos į Kaliningradą, BNS patvirtino „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). „Tai yra standartinio tarptautinio metinio tvarkaraščio traukinys.

Niekieno jau tikriausiai nebestebina ir daugelis savo kišenėmis pajuto, kad visoje Europoje auga maisto kainos, o artėjant žiemai kyla baimės dėl dujų trūkumo. Aiškiai matyti, kad karą Ukrainoje pradėjęs Vladimiras Putinas maistą, degalus ir trąšas naudoja kaip spaudimo priemonę prieš Vakarų šalis. Rusija pereina į karo ekonomiką.

Maskvos teismas skyrė JAV technologijų milžinei „Google“ 21 mlrd. rublių (360 mln. JAV dolerių) baudą už tai, kad ji nepašalino turinio apie Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje, pirmadienį pranešė Rusijos ryšių ir žiniasklaidos priežiūros agentūros „Roskomnadzor“. Pasak agentūros, „Google“ priklausanti vaizdo įrašų platforma „YouTube“ neužblokavo „klaidingos informacijos“ apie Rusijos veiksmus Ukrainoje, taip pat „ekstremistinės ir teroristinės propagandos“ bei turinio, „kviečiančio nepilname...

Rusijos dujų milžinė „Gazprom“ pareiškė, kad dėl „nenugalimos jėgos“ aplinkybių negalinti įvykdyti su dujų tiekimu susijusių įsipareigojimų bent vienam stambiam klientui Europoje, praneša naujienų agentūra „Reuters“. „Gazprom“ laiške, su kuriuo susipažino naujienų agentūra ir kuriuo dujų milžinė greičiausiai siekia apsisaugoti nuo galimų reikalavimų dėl kompensacijų, teigiama, kad įsipareigojimų neįmanoma įvykdyti dėl „neįprastų“ aplinkybių.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pirmadienį pareiškė, jog po Maskvos invazijos į Ukrainą alternatyvių tiekėjų ieškanti Europos Sąjunga (ES) siekia dukart padidinti dujų importą iš Azerbaidžano. Maskvai vasario 24 dieną pradėjus invaziją į Ukrainą, gamtinių dujų tiekimas tapo ginklu Rusijos santykiuose su Europa. „Europos Sąjunga renkasi patikimesnius energijos tiekėjus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos lyderis Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį susitiks Teherane aptarti Ukrainos grūdų eksporto mechanizmų, pirmadienį pranešė Kremlius. Jiedu susitiks Irano sostinėje, karui Ukrainoje smarkiai stabdant vienos didžiausių pasaulyje kviečių ir kitų grūdų eksportuotojų krovinių gabenimą ir kurstant būgštavimus dėl maisto stygiaus pasaulyje.

Ukrainos prezidento biuro patarėjas Andrijus Smyrnovas patikslino, kad šalies generalinė prokurorė Iryna Venediktova ir Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) vadovas Ivanas Bakanovas yra ne atleisti, o nušalinti, kol vyksta tyrimai. Tai A. Smyrnovas sakė per nacionalinį telemaratoną, rašo Ukrainos naujienų portalas TSN.

Lietuviai jau savo kišenėmis jaučia, kaip brangsta dujos. Tačiau ekspertai sako, kad Lietuvai pasisekė labiau nei kitoms Europos Sąjungos valstybėms, kurios yra daug labiau priklausomos nuo rusiškų dujų. Tad kas laukia ES valstybių žiemą? Kas laukia Lietuvos? Ar Rusija nuspręs užsukti dujų kranelį Europai? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja energetikos ekspertas, ekonomistas Vidmantas Jankauskas ir EK narys Virginijus Sinkevičius.

Baltarusiškame pasienio su Lenkija mieste Breste sekmadienio popietę kilo tikra panika dėl druskos. Pasklidus gandams apie galimą pabrangimą miesto gyventojai puolė į parduotuves ir tiesiog nušlavė lentynas. Vietos žiniasklaida skelbia, kad dar iki liepos 17-osios pietų parduotuvėse buvo ramu, tačiau vėliau prasidėjo tikras ažiotažas. Parduotuvėse susiformavo milžiniškos eilės, o druska akimirksniu dingo iš lentynų.

Rusijos žurnalistė Marina Ovsianikova, kovą išgarsėjusi dėl valstybinės televizijos tiesioginiame eteryje surengtos protesto akcijos prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, pirmadienį pranešė, kad buvo paleista po kelių areštinėje praleistų valandų.     „Esu namuose. Viskas gerai“, – parašė ji praėjusią naktį socialiniame tinkle „Facebook“. „Dabar žinau, kad geriau išeiti iš namų su pasu ir rankine“, – pridūrė žurnalistė.

Ukrainos vidaus reikalų ministerijos Vyriausioji žvalgyba perėmė Rusijos kario telefoninį pokalbį.  Pokalbio metu rusų karys prisipažino seseriai, kad Ukrainoje nužudė bent du civilius, praneša „Ukrinform“. Okupantas kalbėjo, kad vienaa iš nužudytųjų buvo moteris. Jis teigė, kad pats nužudė moterį, nes ji kaime buvo snaiperė. Taip pat jis prisipažino nužudęs vyrą. Rusas pasakojo, kad vyras atsiklaupęs prašė jo nežudyti, tačiau okupantas vis tiek šovė.

Artėjant Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-mečiui ir 23-iems valdymo metams, spėlionės apie galimą jo įpėdinį  – nerimsta, rašo Jamestown Foundation analitikas Aslanas Doukajevas.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos sunaikino rusų bazes Lazurnėje ir Alčevske. Apie tai „Telegram“ pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Strateginės komunikacijos departamentas, praneša „Ukrinform“. „Dega ir sprogsta dar vienas sandėlis. Šį kartą daug sprogimų sklinda iš Lazurnės", – rašoma pranešime.

Šiandien Vinicoje šeima ir artimieji susirinko pagerbti per Rusijos raketų ataką praėjusią savaitę žuvusios 4 metų mergaitės Lizos. Per raketos ataką, per kurią žuvo Liza, žuvo 23 žmonės, įskaitant 7 metų berniuką ir 8 metų berniuką. Lizos motina Iryna Dmitrieva buvo tarp daugiau nei 100 sužeistųjų. Ji gydoma ligoninėje.

Aleksejus Jukovas per pastaruosius penkis mėnesius pametė kūnų, kuriuos jis surinko Donbase, skaičių. Jis sako manantis, kad tai daugiau nei 300, bet nėra dėl to tikras. Aleksejus ir jo vyrai po apylinkes važinėja baltu šaldytuvu, pažymėtu raudonu kryžiumi. Jie dažnai važiuoja link pavojingų vietų rinkti žuvusių Ukrainos ir Rusijos karių bei civilių palaikus, rašo BBC.  „Dirbame be poilsio dienų. Nuolat. Važiuojame, tiriame, vežame, ieškome, visą laiką", – sako jis.

Ukrainos pajėgoms nuolat smogiant į rusų bazes ir amunicijos sandėlius, okupantai imasi keisti strategiją. Chersono regiono tarybos pirmininko pavaduotojas Jurijus Sobolevskis sako, kad okupacinės pajėgos ima dislokuoti bazes ir amunicijos sandėlius ten, kur gyvena daug civilių.

Pangėjo kalno papėdėje Graikijoje sudužo Ukrainos taktinis karinis lėktuvas An-12 su 8 žmonių įgula. Lėktuvas skrido š Serbijos į Bangladešą ir gabeno 11,5 tonų gynybos produktų, praneša Serbijos gynybos ministerija. Visi aštuoni įgulos nariai žuvo. Apie tai pranešė Civilinės aviacijos administracija. Lėktuvas nukrito į vakarus nuo Graikijos miesto Kavalos. Liudininkų teigimu, An-12 nukrito į kukurūzų lauką.

Putinas prezidento postą paliks vienu atveju – jei fiziškai negalės atlikti savo pareigų. Tai pareiškė buvęs Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos deputatas Genadijus Gudkovas kanalui „Freedom“. Pasak jo, mažai tikėtina, kad V. Putinas trauksis iš prezidento pareigų kitu atveju, tačiau yra galimybė, kad jam teks trauktis, jei negalės atlikti pareigų fiziškai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo vakariniame pranešime kreipėsi į gyventojus prašydamas būti apdairiems informaciniame lauke.  Pasak Ukrainos prezidento, informaciniai ginklai yra ne ką mažiau galingi nei mums įprasti ginklai.  „Ukrainiečiams svarbu būti labai atidiems ir apdairiems informaciniame lauke. Kartais informaciniai ginklai gali pataikyti daugiau nei įprasti ginklai.

Ketvirtadienį Vinicoje įvyko kraupi tragedija. Rusijos pajėgos paleido raketas į pastatą, kuriame buvo įsikūrę biurai. Žuvo mažiausiai 23 žmonės, tarp jų trys vaikai, dar virš šimto – sužeistų.  Nuo raketos smūgio žuvo ir 4-metė Liza. Jos mama dėl sunkių sužalojimų paguldyta į ligoninę.

Ant žolės priešais sudaužytus, apanglėjusius parduotuvės likučius ant šono guli rožinis, krauju išteptas vežimėlis. Jis priklausė mažai mergaitei, vardu Liza.  Ketverių metų vaikas buvo vienas iš trijų mažamečių vaikų, žuvusių ketvirtadienį Rusijos raketoms pataikius į Vinicos centrą, rašo BBC.  Jos motina Iryna Dmitrijeva buvo sunkiai sužalota per išpuolį. Yra žinoma, kad 23 žmonės žuvo, daugybė sužeista.

Baltarusijoje opozicijai prijaučiančių ar tiesiog nepriklausomų sociologų apklausos buvo laikomos tabu. Visgi apeiti draudimus galima, tai ir padarė du baltarusių sociologai. Ir nepaisant skirtingų jų apklausos metodų, rezultatai turi daug bendro. Abiem apklausų atvejais dauguma respondentų (atitinkamai 85 ir 85,1 proc.) nenorėtų, kad Baltarusijos kariuomenė prisijungtų prie Rusijos karo Ukrainoje, rašo Jamestown Foundation.

Rusija penktadienį uždraudė 384 japonų parlamentarams atvykti į savo teritoriją, taip reaguodama į Tokijo sprendimą prisidėti prie tarptautinių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos Ukrainoje. Rusijos užsienio reikalų ministerija į „juodąjį“ sąrašą įtraukė parlamentarus, kuriuos kaltina „užėmus nedraugišką, antirusišką poziciją, ypač reiškiant nepagrįstus kaltinimus mūsų šaliai dėl specialiosios karinės operacijos Ukrainoje“. Parlamentarų pavardės paskelbtos ministerijos interneto svetainėje.

Ukrainos Gynybos ministras davė interviu BBC Ukraine. Jis papasakojo, kodėl amerikiečių lėktuvai F-16 netinka Ukrainai (ir kokia alternatyva) ir kad gegužę Ukraina per mūšius su Rusijos kariuomene prarasdavo daug karių. LIGA.net atrinko 12 pagrindinių citatų iš ministro interviu. Ukrainos oro gynyba numuša 50 proc. raketų. „Jei mūsų oro gynyba neveiktų, tada, patikėkite manimi, siaubas būtų daug kartų didesnis. Kai sakau „daug kartų daugiau“, turiu galvoje, kad 50 proc.

Jungtinės Valstijos penktadienį paskelbė, kad atnaujins bendrus su Rusija skrydžius į Tarptautinę kosmoso stotį (TKS), nors bando izoliuoti Maskvą dėl jos karo Ukrainoje. „Kad užtikrintų tolesnį saugų Tarptautinės kosmoso stoties darbą, apsaugotų astronautų gyvybes ir užtikrintų nepertraukiamą JAV buvimą kosmose, NASA atnaujins bendras įgulas JAV pilotuojamuose erdvėlaiviuose ir Rusijos [raketose] „Sojuz“, – sakoma JAV kosmoso agentūros pareiškime.

Rusijos opozicijos aktyvistui Andrejui Pivovarovui penktadienį Krasnodaro teismas skyrė ketverių metų kalėjimo bausmę už bendradarbiavimą su uždrausta prodemokratine grupe, pranešė jo šalininkai. „Andrejus Pivovarovas buvo nuteistas ketverius metus kalėti pataisos kolonijoje“, – rašė jie socialiniame tinkle „Facebook“. 40 metų A. Pivovarovas yra buvęs dabar jau išformuoto judėjimo „Atvira Rusija“, įkurto tremtyje gyvenančio Kremliaus kritiko Michailo Chodorkovskio, vykdomasis direktorius.

Europa dėl karo Ukrainoje Rusijai įvestomis sankcijomis „šovė sau į plaučius“, penktadienį pareiškė Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas. Nacionalistinių pažiūrų V. Orbanas, Vengriją valdantis nuo 2010 metų ir dažnai konfliktuojantis su Briuseliu, griežtai kritikuoja Europos Sąjungos sankcijas rusiškai naftai. Sakydamas kalbą per nacionalinį radiją jis paragino ES lyderius keisti sankcijų politiką.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį paskyrė naują valstybinės kosmoso korporacijos vadovą ir suteikė plačius įgaliojimus vienam iš pagrindinių ministrų. Dmitrijus Rogozinas buvo atleistas iš kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo pareigų. Ši valstybinė agentūra prižiūri šalies kosmoso programą ir raketas gaminančias įmones, kosmodromus ir įvairius kitus objektus. D. Rogoziną pakeitė premjero pavaduotojas Jurijus Borisovas, iki šiol buvęs atsakingas už gynybos pramonę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį Hagoje vykusioje konferencijoje dėl karo nusikaltimų jo šalyje paragino įsteigti „specialų tribunolą“ Rusijos invazijai į Ukrainą tirti. „Esamos teisminės institucijos negali patraukti visų kaltųjų atsakomybėn. Todėl reikalingas specialus tribunolas, kuris nagrinėtų Rusijos agresijos prieš Ukrainą nusikaltimą“, – vaizdo ryšiu susirinkusiesiems Hagoje sakė V. Zelenskis.

Spaudimas Lietuvai atblokuoti prekių tranzitą iš Rusijos į Kaliningradą kilo ne tik iš Rusijos, bet ir iš Briuselio. Tai turėtų būti sustabdyta, o spaudimas turėjo būto nukreiptas į rusus, siekiant iš jų išsimušti Odesos deblokavimą, rašo lenkų dienraštis „Gazeta Wyborcza“. Pasak dienraščio, vietoje to, kad Briuselis reikalautų arba patarinėtų Lietuvai sušvelninti toną ir leisti tam tikrų sankcionuotų prekių tranzitą per Lietuvą, jie galėjo tai išnaudoti, kaip naudingą diplo...

Europos kosmoso agentūra (ESA) oficialiai nutraukė bendradarbiavimą su Maskva dėl marsaeigio misijos, o įtūžęs Rusijos kosmoso programos vadovas savo ruožtu uždraudė Tarptautinėje kosmoso stotyje (TKS) dirbantiems kosmonautams naudotis Europoje pagamintu kibernetiniu manipuliatoriumi. EKA jau anksčiau buvo sustabdžiusi ryšius dėl bendros misijos „ExoMars“, Rusijai įsiveržus į Ukrainą.