Rusija

Vienam nepriklausomam Rusijos žurnalistui pradėta baudžiamoji byla dėl „ekstremistinės organizacijos finansavimo“ dėl to, kad jis paaukojo nedidelę pinigų sumą kalinamo opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno įsteigtam fondui, pirmadienį pranešė žiniasklaida.

Vos prieš savaitę įvykdytas nusikaltimas, o Rusijos saugumo tarnyba jau antrą pirmadienį paeiliui publikuoja išsamius įtariamųjų veiksmų siužetus. Praėjusią savaitę apkaltinę ukrainietę Nataliją Vovk, šiandien rusų saugumiečiai paviešino informaciją apie pilietį Bohdaną Cyhanenką. Rusų teigimu, B. Cyhanenka į Rusijos teritoriją, kaip ir N. Vovk, atvyko per Estiją. Tačiau atvyko jis diena anksčiau ir tariamai pasirūpino diversijai reikalingais daiktais.

Krymas nesantaikos obuoliu buvo daugelį amžių, dėl jo kovėsi Osmanų imperija, rusai, britai ir net prancūzai, o pusiasalyje nuo seno gyvenę Krymo totoriai patyrė ne vieną tremtį ir persekiojimus. Štai ir dabar Kryme jo gyventojams totoriams jau nebelieka vietos, o ukrainiečiai ir rusai susirėmė dėl pusiasalio.

1939 metais SSRS pradėjo karą su Suomija, kurio scenarijus stebėtinai tiksliai atkartoja dabartinę invaziją į Ukrainą: tai taip pat turėjo būti greitas karas, kurio sėkmę užtikrino didžiulis jėgų pranašumas, jis taip pat buvo pateiktas kaip gynyba ir atsakas į provokacijas. To meto propaganda taip pat kalbėjo apie invazijos naudą civiliams gyventojams, Suomijoje taip pat planuota įrengti marionetinę vyriausybę, rašo The Insider.

Prancūzų europarlamentaras Raphaelis Glucksmannas tikina, kad draudimo rusams lankytis ES teritorijoje priešininkai manipuliuoja argumentais dėl tariamo „gerųjų rusų“ priespaudos. Politikas tikina, kad turistinių vizų išdavimas niekaip neuždraus rusams prašytis pagalbos ES šalyse. Europarlamentaras piktinosi aiškinimais, kad rusams išduodamos turistinės vizos tariamai apsunkins jiems bėgimą nuo V. Putino režimo.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas penktadienį baigdamas vizitą Kanadoje pabrėžė būtinybę stiprinti saugumą Aljanso šiauriniame sparne Rusijai atgrasyti.   „Tolimoji šiaurė yra strategiškai svarbi euroatlantiniam saugumui“, – sakė J. Stoltenbergas per spaudos konferenciją Kanados oro pajėgų bazėje Kold Leike Albertos provincijoje.  Jis pažymėjo, kad Suomijai ir Švedijai prisijungus prie NATO, septynios iš aštuonių Arkties regiono valstybių bus Aljanso narės.

Rusija penktadienį po keturias savaites trukusios Jungtinių Tautų konferencijos dėl branduolinio nusiginklavimo sutarties užkirto kelią priimti bendrą deklaraciją, Maskvai pasmerkus „politinius“ dokumento aspektus. Branduolinio ginklo neplatinimo sutartimi (NPT), kurią kas penkerius metus peržiūri 191 ją pasirašiusi šalis, siekiama užkirsti kelią branduolinių ginklų plitimui, skatinti visišką nusiginklavimą ir bendradarbiavimą taikaus branduolinės energijos naudojimo srityje.

Vakaruose nepripažintas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka penktadienį paskelbė, kad šalies karinio oro laivyno lėktuvai yra „parengti“ nešti branduolinį užtaisą. Anksčiau Baltarusijos prezidentas skelbėsi paprašęs iš Kremliaus, kad jam leistų šalies teritorijoje dislokuoti „NATO atgrasantį“ branduolinį ginklą.

Nuo jo užėmimo 2014 metais Krymas buvo geopolitinis trofėjus ir turizmo magnetas. Dabar – nebe. Ukrainiečių pajėgos smūgiuoja karinėms bazėms Rusijos okupuotame pusiasalyje. Kai kurios atakos pavyksta, kitas, regis, sužlugdo smarki priešlėktuvinių sistemų ugnis Bet kokiu atveju, bauginantys sprogimai tirpdo Rusijos nenugalimumo įspūdį ir gadina atostogų nuotaiką. Turistai ištisomis miniomis traukia namo. Neginčijamose Rusijos teritorijose atmosfera taip pat kaista.

Rusija pasienyje su Suomija kasdien sudegina 10 mln. eurų vertės dujų kiekį (300 mln. per mėnesį). Tuo pačiu šalis atsisako tiekti dujas Vokietijai per Ukrainos teritoriją arba didinti savo pačios sumažintą kiekį per „Nord Stream“ dujotiekį. Vietoje to susiformavęs dujų perteklius yra tiesiog naikinamas. BBC rašoma, kad mokslininkai yra sunerimę dėl gamtinių dujų deginimo metu į aplinką patenkančių kenksmingų medžiagų.

Baltarusijos pasieniečiai paskelbė, kad pasienyje su Lenkija, netoli Bresto, ant vieno iš į šalį bandžiusio patekti automobilio dugno buvo aptiktas „daiktas, panašus į sprogmenį“. Pasienio užkarda yra uždaryta, įvykio vietoje dirba išminuotojai. „Šiandien ryte Bresto patikros punkte į Baltarusijos teritoriją bandė patekti automobilis su Rusijos valstybiniais registracijos numeriais. Už „Kia“ automobilio vairo sėdėjo Rusijos Federacijos pilietis.

Praėjusią savaitę Viduržemio jūroje nuskendo 40 metrų ilgio ir 50 mln. dolerių vertės jachta „My Saga“. Vėliau paaiškėjo, kad ji priklausė rusų oligarchui Genadijui Aivazianui. Avarijos jachtoje faktą pirmieji paskelbė Italijos pakrančių apsaugos tarnyba savo „Twitter“ paskyroje. Žinutėje buvo nurodyta, kad jachta nuskendo rugpjūčio 20-ąją, netoli Kalabrijos regiono pakrantės. Jachtą dar bandyta nuplukdyti į uostą, tačiau dėl blogo oro ji pakeliui nuskendo.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas rugpjūčio 25-ąją pasirašė įsaką kuriuo nurodoma nuo 2023-ųjų padidinti kariuomenės karių skaičių iki 1,15 mln. (karių skaičius didinamas dešimtadaliu – 137 tūkst.). Kremlius nenurodė priežasties, dėl kokių priežasčių yra priimtas sprendimas  nuo kitų metų sausio 1 d. didinti karių skaičių.

Rusijos žmogaus teisių aktyvistas Igoris Kaliapinas buvo užpultas policijos pareigūnu prisistačiusio asmens ir turėjo būti hospitalizuotas, ketvirtadienį pranešė prezidentinė Žmogaus teisių taryba. I. Kaliapinas yra Kremliui patariančios Rusijos prezidentinės žmogaus teisių tarybos narys. Daugiau nei du dešimtmečius jis taip pat vadovavo nevyriausybinei organizacijai „Komitetui prieš kankinimus“, kuris įpareigotas pranešti apie teisėsaugos institucijų piktnaudžiavimo atvejus.

Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovas atšaukė savo planuotą dalyvavimą kitą mėnesį Kazachstane vyksiančiame tarpreliginiame susitikime, kur jis turėjo susitikti su popiežiumi Pranciškumi. Apie tai pranešė vienas aukšto rango Ortodoksų Bažnyčios pareigūnas, parodydamas, kad santykiai dėl Rusijos karo Ukrainoje toliau blogėja.

Nuo Vakarų komponentų tiekimo dėl karo Ukrainoje įvestų sankcijų atkirsta Rusijos automobilių pramonė gamybą šiemet sumažino beveik dviem trečdaliais. Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, per septynis šių metų mėnesius šalyje pagaminta apytikriai 300 tūkst. lengvųjų automobilių – 64 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai.

Tūkstančiams rusų tankų ir šarvuočių tręšiant Ukrainos laukus, pačioje Rusijoje gelbėtojai pristigo vikšrinės technikos gelbėti savo turtą nuo milžiniškų gaisrų Riazanės srityje. Gelbėjimo tarnybos vadovas Aleksandras Kurenkovas pasiskundė, kad tarnyba dažnai pritrūksta specialios technikos, kuri padėtų greičiau susitvarkyti su nelaime. „Padidinto pravažumo vikšrinės technikos panaudojimas įrodo savo efektyvumą kovoje su miškų gaisrais.

Maskvoje dviem mėnesiams buvo sulaikyti du homoseksualūs asmenys, galimai bandę pasimylėti prie atviro lango savo bute. „Baza“ skelbiama, kad besiglamonėjančius vyrus netyčia išvydo priešais esančio namo gyventojos paauglys sūnus, o ši vėliau iškvietė policiją. Dabar dviem vyrams gresia laisvės atėmimo iki 20 metų bausmė.

Rusijos ambasada Latvijoje įteikė protesto notą dėl sovietinių karių paminklo nukėlimo Rygoje. Rusijos atstovai tvirtina, kad šalis „pasilieka teises į atsakomąsias priemones“. „Esame pasipiktinę Latvijos Seimo sprendimu vienašališkai nutraukti 1994 m. balandžio 30 d. Rusijos ir Latvijos tarpvyriausybinio susitarimo 13 straipsnį, įpareigojantį Latvijos pusę užtikrinti memorialinių struktūrų priežiūrą, gerinimą ir išsaugojimą“, – rašoma pranešime.

Rusijos policija trečiadienį sulaikė vieną paskutiniųjų opozicijos veikėjų, tebesančių šalyje ir nepasiųstą už grotų – politiką Jevgenijų Roizmaną. Pasak valstybinės žiniasklaidos, J. Roizmanas, buvęs Uralo miesto Jekaterinburgo meras, buvo sulaikytas už tai, kad komentaruose apie Maskvos karinę kampaniją Ukrainoje „diskreditavo“ Rusijos kariuomenę.

Vladimiro Putino ideologas Aleksandras Duginas atsisveikino su šeštadienį automobilyje susprogdinta savo dukterimi Darja. Liedamas ašaras jis sakė, kad propagandistė žuvo už Rusiją, o Putinas jau apdovanojo ją ordinu už drąsą. Tačiau ką iš tiesų rodo A. Dugino dukters susprogdinimas? Ar tai ženklas, kad Rusija pradėjo irti iš vidaus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Trečiadienio rytą laikinai užimtame Michailivkos kaime Zaporižioje buvo susprogdintas automobilis, kuriuo važiavo rusų okupacinės valdžios funkcionierius Ivanas Suško. „Zaporižios srityje dėl tyčinio automobilio susprogdinimo žuvo Michailivkos Aukščiausiosios valstybinės administracijos pirmininkas Ivanas Suško“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja Rusijos valstybinę naujienų agentūrą TASS.

Maskvoje šimtai žmonių antradienį susirinko atsisveikinti su įtakingo nacionalistinių pažiūrų filosofo Aleksandro Dugino dukterimi, žuvusia per automobilio sprogdinimą, dėl kurio Rusija kaltina Ukrainą. A. Duginas – aktyvus Kremliaus karinės kampanijos šalininkas, kuris, kaip manoma, yra artimas prezidentui Vladimirui Putinui – galėjo būti išpuolio, pareikalavusio jo 29 metų dukros Darjos Duginos gyvybės, tikrasis taikinys. Kyjivas neigia kaip nors prisidėjęs prie šio incidento.

Į Vakarų sankcijų spaustuvus dėl karo Ukrainoje patekęs, nuo tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT atjungtas didžiausias Rusijos komercinis bankas „Sberbank“ priverstas trauktis iš kaimyninės Kazachstano rinkos.

Branduolinės jėgainės „Akkuyu“ statybos buvo sustabdytos dėl rusų „Rosatom“ sprendimo vienašališkai pakeisti subrangovus. Turkų toks sprendimas netenkina, grasinama Arbitražo teismu. Skelbiama, kad ir R. T. Erdogano vizitas Sočyje, kurio metu buvo susitikta su V. Putinu, taip pat su tuo susijęs. „Akkuyu“ statoma pagal „Rosatom“ projektą.

Rusijos saugumas šiandien paskelbė, kad Darjos Duginos nužudymą suorganizavo Ukrainos spec. tarnybos, o tariamai sprogmenį į mašiną padėjusi moteris paspruko į Estiją. Rusijos senatorius Vladimiras Džabarovas paskelbė, kad Rusija reikalaus įtariamosios išdavimo, o Estijai nesutikus – „bus pagrindas imtis griežtų priemonių“. Rusijos federalinė saugumo tarnyba (FSB) pirmadienį paskelbė „atskleidusi nusikaltimą“ ir apkaltino dėl D. Duginos mirties Ukrainos spec.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį gyrė nacionalinę vėliavą kaip šalies, pasiryžusios ginti savo interesus ir išlikti ištikimai tradicinėms vertybėms, simbolį. Vaizdo kreipimesi, paskelbtame minint Nacionalinės vėliavos dieną, V. Putinas tiesiogiai nepaminėjo jau šešis mėnesius vykstančios „specialiosios karinės operacijos“ Ukrainoje, bet pakartojo kai kuriuos argumentus, kuriais jis grindė būtinybę įsiveržti į kaimyninę šalį.

Rusų partizanų grupuotė, pasivadinusi Nacionaline respublikine armija (NRA), sekmadienį, rugpjūčio 21-ąją, pareiškė palaikymą visureigio sprogimui, kurio metu žuvo Darja Dugina, Vladimiro Putino sąjungininko Aleksandro Dugino dukra. Grupuotė taip pat paviešino ir manifestą, kuriame V. Putiną pavadino uzurpatoriumi ir patikino, kad jų tikslas yra sustabdyti pačios Rusijos ir jos kaimyninių valstybių destrukciją.

Jei šalis pasiskelbia neutralia, jos statusas priklauso ne tik nuo norų, bet ir nuo teisinių bei politinių interpretacijų tiek šalies viduje, tiek už jos ribų. O štai Moldovos neutralumas yra nekodifikuotas sutartimi ir nepripažįstamas tarptautiniu mastu. Kišiniovo atveju valstybės silpnumas ir Vakarų įsipareigojimų nevykdymas leido Rusijos interpretacijai apie Moldovos neutralumą de facto nugalėti tarptautinę teisę ar net pačios Moldovos konstituciją, rašo Jamestown Foundation.

Rusiją kamuoja Vakarų sankcijos, dėl kurių šalyje ima trūkti prekių ar konkrečių gamybai reikalingų detalių. Kremliaus politika Rusiją po truputį grąžina į Sovietų Sąjungos laikus, kai buvo jaučiamas prekių deficitas, o užsienio diplomatams buvo sukurtos atskiros parduotuvės. Apie situaciją naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Andrius Jakimčuk ir Vilmantas Venckūnas. „Labai norėjo grįžti į Sovietų Sąjungą su visais deficitais ir blatais, tai ir grįžo.

Vladimiro Putino bendražygis Dmitrijus Medvedevas išliejo įsiūtį ant Europos dėl Rusiją varžančių sankcijų. Jis kvietė europiečius „netylėti“ ir sukilti prieš valdžią, kad esą nereikėtų sulaukti šaltos žiemos „su išjungta dujine virykle ir šaltu radiatoriumi“. Jis įsitikinęs, kad europiečiai patys sau kenkia, griežtindami sankcijas Rusijai ir dėl to neva priversti „skalbti tualetinį popierių“. Kremliaus pakalikas D. Medvedevas mano, kad Europos gyventojai dėl sankcijų priversti „skalbti“ t...

Kryme ir toliau aidi atakų garsai. Vaizdo įraše užfiksavo, kaip bepilotis orlaivis skrido tiesiai link rusų štabo okupuotame Sevastopolio mieste. Po atakos nukentėjo rusų Juodosios jūros laivyno būstinė. Naujienų agentūra UNIAN išplatino 2 vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip dronas skrenda link Kryme esančios rusų Juodosios jūros laivyno būstinės. Kitame vaizdo įraše girdėti, kaip vyksta apšaudymas. Teigiama, kad dronas padarė žalos rusų Juodosios jūros laivynui – užsidegė pastato stogas.

Ukrainiečiai nesiliauja stebėtis Rusijos kariuomenės triukais. Užuot naudoję naujausias technologijas, rusai randa savo būdų, kaip vykdyti karines operacijas pigiau. Ukrainos gynybos ministerija išplatino vaizdus, kokia įranga naudojama okupantų dronuose. Ukrainos naujienų agentūra „Telegram“ paskyroje pranešė, ką ukrainiečiai rado, perėmę Rusijos kariuomenės droną. Pasirodo, okupantų dronas viską filmavo įprasta kamera.

Rusijos atlikėjas Filipas Kirkorovas, neseniai dalyvavęs koncertuose aneksuotame Kryme ir vadinęs okupacinę Rusijos kariuomenę „herojais“, gerokai išsigando viename JAV restoranų išgirdęs tradicinį ukrainiečių pasisveikinimą „Šlovė Ukrainai“. Vaizdo įraše, kuris, kaip teigiama UNIAN, darytas viename iš Las Vegaso restoranų, matyti eilėje stovintis rusų pop žvaigždė.

Ukraina spaudžia Europos Sąjungą uždrausti rusų turistams įvažiuoti į bloką, tačiau sulaukia nevienodos reakcijos: vienos ES šalys pritaria, o kitos priešinasi. Kai kurios su Rusija besiribojančios ES narės jau uždraudė išduoti vizas rusams arba apribojo savo tarnybų išduodamų vizų skaičių, tačiau visos Bendrijos mastu draudimas netaikomas.

Rusija ketvirtadienį perkėlė į Kaliningrado sritį tris karinius lėktuvus, apginkluotus raketomis „Kinžal“, kurias Maskva vadina hipergarsiniais ginklais, pranešė Gynybos ministerija. Tarp NATO narių Lietuvos ir Lenkijos, tvirtai remiančių Ukrainą, tapusią Maskvos agresijos taikiniu, esantis eksklavas yra itin militarizuota Rusijos teritorija.

Rusijos televizijos „pokalbių“ laidose, kuriose dažniausiai yra tiesiog formuojama gyventojų nuomonė, pasigirdo raginimas žudyti Baltijos šalių atstovus, kurie yra atsakingi už vizų režimo apribojimą rusams ar sovietinių paminklų demontavimą.

Rusijos gynybos ministerija paskelbė perkėlusi į Kaliningradą tris lėktuvus MiG-31, aprūpintus hipergarsinėmis raketomis „Kinžal“. Teigiama, kad tai yra „papildomos strateginio atgrasymo priemonės“. Taip pat skelbiama, kad lėktuvai „užtikrins budėjimą oro erdvėje visą parą“. Tikėtina, kad tokiu būdu Rusija demonstruoja savo požiūrį į Švedijos ir Suomijos būsimą prisijungimą prie NATO aljanso.

Lietuvos Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai pasienyje sulaikė ir antrankiais surakino baltarusį, tačiau jam pavyko pasprukti atgal į Baltarusiją.  Apie incidentą pranešta „Telegram“ kanale „Border FM“, skelbia leidinys „Zerkalo“. Kartu buvo paskelbtas vaizdo įrašas, kuriame užfiksuotas sprunkantis baltarusis, su už nugaros surakintomis rankomis.

Estija nuo rugpjūčio 18-osios oficialiai nutraukia turistinių Šengeno zonos vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Uždaryta siena bus ir tiems, kuriems estai jau išdavė vizas anksčiau. Maža to, Estija žada jau kitą savaitę pristatyti planą, pagal kurį rusams bus draudžiama atvykti į šalies teritoriją, net jeigu Šengeno viza bus išduota trečiojoje ES valstybėje. BBC skelbiama, kad šiuo metu turinčių Estijos išduotą vizą, kuri leistų keliauti po ES šalis, turi apie 50 tūkst. rusų.

Vienas Rusijos parlamentaras pristatė idėją pasienyje iš suomių „benzino turistų“ reikalauti „spec. operacijos“ palaikymo dokumento. Rusijos deputatas Maksimas Ivanovas leidiniui „Podjom“ pareiškė, kad prašys degalinių savininkų „parodyti gerą valią ir pilietinę poziciją“ įpareigojant suomius pasirašyti popierių su išdėstytu Rusijos „karinės operacijos“ palaikymu bei sankcijų prieš Rusiją pasmerkimu. „Savaime suprantama, kad tai nėra teisinga, tačiau mes turime pateikti veidrodinį atsaką.

Rusijos federalinė saugumo tarnyba prieš kelias dienas paskelbė „sėkmingai neutralizavusi teroristus Volgogrado srityje“ – tariami 2020-aisiais mirusio neonacio Maksimo Marcinkevičiaus parankiniai planavo susprogdinti naftotiekį. FSB netgi paviešino „diversijos“ organizatorių tapatybes. BBC žurnalistai išsiaiškino, kad vienas jų gyvena Kyjive ir pareiškė, kad nieko su tuo bendro neturi, o antras, skelbiama, apskritai žuvo bombardavimo Mariupolyje metu.

Klaidos antraštėje nėra, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė žinutę, kurioje cituojami „vokiečiai“, tariamai aršiai kritikuojantys Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tų „vokiečių“ vardai yra nurodomi būtent taip: „zw9s“, „rrnsne2Nr“ ir „nzjdMFpV“. Rusų naujienų agentūra jau daugelį metų kuria fiktyvias Vakarų šalių lyderių kritikos žinutes, remiantis anoniminiais komentarais po straipsniais.

Naujausiame moksliniame tyrime skaičiuojama, kad, jei pasaulyje kiltų branduolinis karas, kuris kartu sukeltų ir pasaulinį badą, nuo to žūtų daugiau nei pusė žmonijos – 5 milijardai žmonių. Moksliniame žurnale „Nature Food“ paskelbtame tyrime skaičiuojame, kad šiuolaikiniame branduoliniame kare tarp JAV ir Rusijos žūtų 5 mlrd. žmonių, nes karo sukelti suodžiai užstotų saulę ir taip kiltų pasaulinis badas.

Ukraina skelbia Popasnoje taikliu smūgiu sunaikinusi Rusijos samdinių „Wagner“ būstinę. Apie tai, kad ukrainiečiai nukovė daugiau nei šimtą katro nusikaltimus vykdančių smogikų pirmasis prabilo Luhansko gubernatorius. Kyjivas skelbia, kad čia buvo sukarintos rusų smogikų grupuotės „Wagner“ būstinė. Popasnoje ją tiksliu HIMARS smūgiu sunaikino Ukrainos kariai kaip tik tuo metu, kai čia vyko „Wagner“ vadovybės susirinkimas.

Kovo pradžioje Rusijoje buvo priimtas vadinamasis „klastočių įstatymas“. Už neva melagingos informacijos apie Rusijos Federacijos ginkluotųjų pajėgų veiksmų paskleidimą gresia iki 15 metų nelaisvės. Rusijoje gana oficialiai įvesta karinė cenzūra. Istoriškai karinių paslapčių saugojimo pretekstu cenzūra atlieka propagandines užduotis – draudžia nuomonių įvairovę. Rusijoje ji pirmą kartą buvo įvesta 1807 m., per karą su Napoleono Prancūzija, rašo The Insider.

JAV moterų krepšinio žvaigždė Brittney Griner (Britni Grainer), Rusijoje pripažinta kalta dėl narkotikų laikymo ir prekybos, apskundė jai skirtą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, pirmadienį pranešė sportininkės advokatai. Dukart olimpinio krepšinio aukso laimėtoja ir moterų lygos WNBA čempionė vasarį buvo sulaikyta Maskvos oro uoste už tai, kad jos bagaže buvo rasta kapsulių elektroninėms cigaretėms su kanapių aliejumi.

Popiežius Pranciškus sekmadienį pareiškė, kad karas Ukrainoje atitraukė dėmesį nuo pasaulinio bado problemos ir paragino skubiai teikti pagalbą maistu, kad būtų išvengta Somalyje gresiančio bado, skelbia „The Guardian“. „Šio regiono žmonėms, kurie ir taip gyvena labai nesaugiomis sąlygomis, dabar gresia mirtinas pavojus dėl sausros“, – sakė jis savo savaitiniame kreipimesi Šv. Petro aikštėje, kalbėdamas apie Afrikos Kyšulį.

Ukrainos karo ekspertas Petro Černikas sako, kad netrukus Ukrainos pietuose kils alinantis ir intensyvus mūšis, rašo UNIAN.  Pasak jo, kova dėl dešiniojo Chersono regiono kranto bus sunki, alinanti ir netrukus prasidės „Neguosčiau savęs, kad šis mūšis bus lengvas. Manau, kad priešui išlaikyti šią sritį taip pat yra svarbi užduotis. Ėjimas nebus lengvas. Ruošiamės sunkiam ir varginančiam mūšiui, kuris netrukus turėtų prasidėti“, – sakė jis.