Rusija

Rusijos Saugumo Tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas atvyko į Kiniją, kur vyks „strateginio saugumo konsultacijos“ su Kinijos komunistų partijos nariu, įtakingu politiku Yang Jiechi. Maža to, skelbiama, kad N. Patruševas dalyvaus konsultacijose dėl visuomenės saugumo, teisės ir teisėtvarkos klausimų su kitu kinų politiku.

Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pradėjo suprasti, kas iš tikrųjų vyksta fronte po garsiosios generalinio štabo pavaduotojo kalbos kovo 25 d., sakydamas, kad „mes neimsime jokio Kijevo, mes ten taip paprastai, o mūsų pagrindinė užduotis yra apginti Donbasą“. Tokią nuomonę per „Radio Svoboda“ išsakė politologas Andrius Piontkovskis. „O kai dabar buvo paskelbta, kad vyksta jėgų persirikiavimas... Jis puikiai supranta šiuos dalykus.

Prieš porą savaičių Čečėnijos karo vadas Ramzanas Kadyrovas erzino savo 2,4 milijono „Telegram“ auditoriją 98 sekundžių vaizdo įrašu, kuriame nurodė, kad dabar yra ilgiausiai valdantis Rusijos gubernatorius, ir pažymėjo (ne pirmą kartą), kad jis juo jau yra per ilgai.  R. Kadyrovas netrukus pareiškė, kad šie komentarai tebuvo juokas, tačiau trumpas klipas sukėlė dar vieną spėlionių ratą. Nerimsta spėliojimai, kad galėtų būti naujuoju Čečėnijos valdovui.

Putinas įsiveržė vasarį, kad užimtų Kyjivą ir nuverstų provakarietišką vyriausybę, priminė JAV gynybos departamentas. Tačiau Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bus priverstas pakeisti karo Ukrainoje tikslus, nes karinis pralaimėjimas ir resursų trūkumas įrodo Rusijos nesugebėjimą įgyvendinti pirminių Kremliaus ketinimų, rašo UNIAN. Tai penktadienį žvalgybos ir krašto saugumo konferencijoje pareiškė Pentagono žvalgybos vadovas generolas leitenantas Scottas Berrieris, cituoja AP.

Generalinis štabas patvirtino didelius „Donbaso savanorių sąjungos“ nuostolius, praneša UNIAN.  Šios nelegalios ginkluotos grupuotės Rusijoje sužeistiesiems bataliono atstovams atsisakyta suteikti medicininę pagalbą.  Tai rašoma Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo puslapyje socialiniame tinkle „Facebook“. „Patvirtinta didelių nuostolių tarp vadinamosios „Donbaso savanorių sąjungos“ dalinių.

JAV prezidentas Joe Bidenas įspėja Rusijos lyderį Vladimirą Putiną nenaudoti cheminių ar taktinių branduolinių ginklų po rimtų pralaimėjimų Ukrainoje. „Ne. Ne. Ne“, – sakė J. Bidenas interviu televizijos CBS laidai „60 Minutes“. Interviu ištraukos buvo parodytos penktadienį vakare.

Paramedikė Julija Paevskaja išgyveno tikrą pragarą ir papasakojo apie tai visam pasauliui, kad visi žinotų apie Rusijos kariuomenės žiaurumus ir karo nusikaltimus. Apie tris mėnesius rusų nelaisvėje laikyta Julija, pravarde „Taira“ kalbėjo apie kankinimus ir pragarą Mariupolyje. Jos akyse mirdavo vaikai, rasistai net nėščias moteris paimdavo į nelaisvę, o žudydami žmones juokdavosi.

Masinėje Iziumo kapavietėje rasti šeši vienos šeimos narių kūnai, praneša UNIAN.  Skelbiama, kad tai – Stolpakovų šeimą. Pasak pranešimo, kapavietėje rasta Elenos, jos vyro Dmitrijaus, jų dukrų – 6 metų Olesios ir 8 metų Sašos, taip pat senelių – Tatjanos ir Aleksandro kūnai. Šeimos narių mirties data vienoda – kovo 9 d. Pirminiais duomenimis, tą dieną įsibrovėlių tankas į jų namą Pervomaiskaja gatvėje paleido nuo 10 iki 15 sviedinių.

Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo patarėjas Mychailo Podoliakas mano, kad Kremliui ištikimo Razmano Kadyrovo inicijuota Rusijos regionų „savimobilizacija“ neturės įtakos karo eigai.   „Karas – artilerija, karas itin intensyvus, technikos, kurią gauname, vis daugėja, o šios technikos taiklumas daug didesnis nei senosios sovietinės ginkluotės, iš kurios į mus šaudo. Padaugės žmonių, kurie bus „demobilizuoti“ fizinėmis priemonėmis“, – perspėjo M. Podoliakas.

Rusai okupuotose teritorijose masiškai kreipiasi į Ukrainos specialiąsias tarnybas, sako Melitopolio meras Ivanas Fiodorovas. Melitopolio meras pažymėjo, kad kolaborantų gretose prasidėjo panika ir pastarosiomis dienomis jie pradėjo siūlyti bendradarbiavimą Ukrainos specialiosioms tarnyboms mainais į atsakomybės už nusikaltimus švelninimą. Meras pridūrė, kad kai kurie išdavikai slapstosi norėdami vėliau pasiduoti Ukrainos kariuomenei.

Regioniniame aukščiausiojo lygio susitikime Uzbekistane susitiko Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Paviešintoje vaizdo medžiagoje matytit, kad Turkijos prezidentas ir V. Putinas – itin artimai bendrauja. R. T. Erdoganas užfiksuotas einant su V. Putinu susikibus parankėmis.  Vaizdo įrašu dalijasi NEXTA.

Vos 23-ejų Aišat Kadyrova – Kremliaus išlaikomo statytinio Čečėnijoje Ramzano Kadyrovo dukra ir į valdžią prasibrovusi favoritė. Vos 10-ies ji jau buvo tapusi neoficialia mados namų savininke, o pernai jai buvo pavesta valdyti Kultūros ministerija.Nepaisant deklaruojamų islamiškų vertybių, aukšto posto valdžioje Čečėnijos vadovo dukra užsiima ir pikantiška veikla – žiniasklaidoje buvo siejama su pusiau pogrindine apatinio trikotažo islamo kultūros atstovėms prekyba.

Masiniės kapavietės prie Iziumo miesto patvirtina, kad Buča nebuvo žiaurių Rusijos okupantų anomalija, o tam tikras Rusijos kariuomenės mikrokosmosas, todėl tikėtina, kad ukrainiečiai ir toliau ras Rusijos kariuomenės žiaurumo įrodymų, skelbia JAV Karo studijų institutas (ISW), praneša UNIAN.  Karo studijų institutas įsitikinęs, kad ginkluotosios pajėgos ir toliau ras Rusijos kariuomenės žiaurumo įrodymų.

Ukrainos Vyriausiasis žvalgybos direktoratas paviešinto ruso kario pokalbį telefonu, juo dalijasi UNIAN.  Pasak leidinio, rusų okupantas telefonu guodėsi, kad Ukrainos kariai sunaikino jų pozicijas, o 10 karių liko įstrigę pozicijose, tačiau jų pasiimti niekas neatvyko. Pasak okupanto, pozicijose yra likę tik kariai, pareigūnų su jais nėra. „Mes čia nieko neturime: nei pareigūnų, nei nieko. Jie mus paliko, mes čia 10 žmonių, po velnių.

Europos Sąjungą „labai šokiravo“ netoli išvaduoto Ukrainos Iziumo miesto rasta masinė kapavietė, penktadienį sakė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis. Jo pareiškimas pasirodė ukrainiečių tyrėjams miškuose netoli Iziumo, rytinėje Charkivo srityje, ekshumavus šimtus paskubomis užkastų lavonų. „Europos Sąjungą labai šokiravo Ukrainos pareigūnų rasta masinė kapavietė, – sakė J. Borrellis. – Griežčiausiais žodžiais smerkiame šiuos žiaurius nusikaltimus.

Pranzūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sureagavo į okupantų žiaurumus Iziume, kur buvo rasta masinė kapavietė su kankintais žmonėmis, praneša UNIAN.  Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas žada patraukti atsakomybėn asmenis, atsakingus už šiuos žiaurumus/ JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas sako, kad pranešimai apie masinį laidojimą Iziume turėtų atgaivinti paramą Ukrainai išlaisvinti savo žemes.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelesnkis vakariniame pranešime kalbėjo apie Rusijos karių okupuotose teritorijose vykdytus žiaurumus. Prezidentas pasakoja, kad žiaurūs kariai sugebėjo įrengti kankinimų kambarį net geležinkelio stotyje, rado prietaisų kankinimams atlikti.

Regioninio viršūnių susitikimo metu Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui penktadienį pasakė, kad dabar „ne laikas karui“. Naująjį Delį ir Maskvą sieja ilgalaikiai ryšiai, užsimezgę dar Šaltojo karo metais, o Rusija išlieka didžiausia Indijos ginklų tiekėja.

Vienas iš pagrindinių Baltarusijos propagandos veidų Grigorijus Azarionokas pasidalijo vaizdo įrašu iš antirusiškais ir antiputiniškais šūkiais kompiuterine programa padabinto metro. Originaliame „Tik Tok“ vaizdinyje parašyta, kad veiksmas vyksta Vilniuje.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas penktadienį regiono viršūnių susitikimui, kuriame dalyvauja ir Rusijos lyderis Vladimiras Putinas, pasakė norintis, kad karas Ukrainoje „kuo greičiau“ pasibaigtų. R. T. Erdoganas, pasinaudodamas savo gerais darbiniais santykiais su Maskva, bando įtikinti V. Putiną Turkijoje surengti tiesiogines derybas su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu dėl ugnies nutraukimo.

Ukraina per karą su Rusija prarado beveik 15 proc. savo grūdų sandėliavimo pajėgumų, o tai kelia grėsmę jos, kaip svarbios pasaulinės maisto tiekėjos, vaidmeniui, sakoma ketvirtadienį paskelbtoje ataskaitoje.  JAV vyriausybės remiama Konfliktų observatorija pranešė, kad rusai užvaldė 6,24 mln. tonų maisto saugojimo pajėgumų, o dar 2,25 mln. tonų Ukrainos rankose esančių pajėgumų buvo sunaikinta.  Iš viso nuo karo pradžios Ukraina neteko apie 8,5 mln. iš 58 mln.

Turkijos viešbučiai nustojo priimti Rusijos atsiskaitymų sistemos „Mir“ mokėjimo korteles, skelbia leidinys „Middle East Eye“. Kita vertus, „Mir“ sistemos kortelėmis rusai ir toliau gali Turkijoje atsiskaityti parduotuvėse, išsigryninti pinigų per bankomatus, tačiau tokias galimybes apsprendžia tai, kuris bankas tokias korteles yra išdavęs.

Dujotiekis į Kiniją pakeis „Nord Stream 2“ dujų jungtį su Europa, kurios nepavyko paleisti dėl Ukrainos konflikto, ketvirtadienį pranešė Maskvos energetikos ministras Aleksandras Novakas. Per interviu Rusijos transliuotojui „Rossija-1“ paklaustas, ar Rusija pakeis Europos „Nord Stream 2“ Azijos dujotiekiu „Sila Sibiri 2“, A. Novakas atsakė „Taip“.  Kiek anksčiau ministras vizito Uzbekistane užkulisiuose pareiškė, kad Rusija ir Kinija netrukus pasirašys susitarimus dėl „50 mlrd.

Berlynas penktadienį paskelbė perėmęs Rusijos įmonės „Rosneft“ padalinių Vokietijoje kontrolę, siekdamas užtikrinti energijos tiekimą, kuris buvo sutrikdytas Maskvai įsiveržus į Ukrainą.  „Rosneft“ patronuojamosioms įmonėms Vokietijoje, kurioms tenka apie 12 proc. šalies naftos perdirbimo pajėgumų, buvo perduotos Vokietijos federalinės tinklų agentūros valdymui, sakoma Ekonomikos ministerijos pranešime.

Taivanas penktadienį pasmerkė stiprėjančius Rusijos ir Kinijos ryšius, pavadindamas juos grėsme pasaulinei taikai ir stabilumui, ir pareiškė, kad tarptautinė bendruomenė turi priešintis „autoritarizmo plėtrai“. Taibėjaus pareiškimas pasirodė po ketvirtadienį įvykusio šių dviejų autoritarinių valstybių lyderių susitikimo akis į akį Uzbekistano Samarkando mieste.

Penktadienio naktį apšaudytas pasienyje su Ukraina esantis Rusijos Valuikų miestas, Belgorodo srityje. Vietos valdžia skelbia, kad žuvo vienas žmogus. Kaip skelbia rusų naujienų kanalas „Readovka“, dėl apšaudymo buvo apgadinta pastotė, todėl mieste dingo elektra ir ryšys. Liudininkų teigimu, į miestą smogė 5–6 raketos. Belgorodo srities gubernatorius Viačeslavas Gladkovas tvirtina, kad per išpuolį buvo sužeisti du gyventojai, apdegė gyvenamieji namai, mokykla ir trys civilių automobiliai.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ketvirtadienį interviu sakė norinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas dėl karo nusikaltimų Ukrainoje būtų teisiamas Tarptautiniame Baudžiamajame Teisme (TBT). „Man svarbu, kad Putinas pralaimėtų šį karą ir susidurtų su savo veiksmų [pasekmėmis]", – sakė ji Vokietijos leidinio „Bild“ televizijos kanalui.

Maskva ketvirtadienį sukritikavo Jungtinės Karalystės sprendimą nekviesti Rusijos atstovų į karalienės Elžbietos II laidotuves, abiejų šalių santykiams balansuojant ties nutrūkimo riba dėl karo Ukrainoje. „Vertiname šį Britanijos bandymą geopolitiniais tikslais suvesti sąskaitas su mūsų šalimi, pasinaudojant nacionaline tragedija, palietusia milijonų žmonių širdis visame pasaulyje... kaip itin amoralų“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos atstovės Marijos Zacharovos pareiškime.

Rusijos vyriausybė šiemet skirs per 1,3 mlrd. rublių (22 mln. eurų pagal dabartinį oficialų rublio kursą) subsidijų krovinių gabenimui laivais į Kaliningrados sritį, skelbia Rusijos žiniasklaida, cituodama vyriausybė vadovą. „Siekdama užkirsti kelią prekių kainų kilimui ir paremti vietos pramonės įmones, vyriausybė diegia jūrų laivybos tarp Kaliningrado srities ir kitų regionų subsidijavimo mechanizmą. Šiemet šiam tikslui skiriama daugiau kaip 1,3 mlrd.

Estijos vyriausybė ketvirtadienį nusprendė nutraukti tarpvyriausybinį susitarimą dėl Estijos ir Rusijos Federacijos bendradarbiavimo bei tarpusavio pagalbos muitinės veiklos srityje. Pasak užsienio reikalų ministro Urmaso Reinsalu, tai svarbus žingsnis Estijai siekiant kuo labiau apriboti santykius su savo rytų kaimyne. Šį susitarimą gali nutraukti bet kuri jo šalis, pateikusi atitinkamą rašytinį pranešimą. Susitarimas baigs galioti praėjus šešiems mėnesiams po tokio pranešimo pateikimo.

Beveik visos Europos Sąjungos šalys, išskyrus Vengriją, ketvirtadienį susitarė prašyti Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos paskirti ekspertą, kuris stebėtų padėtį Rusijoje, pranešė diplomatiniai šaltiniai. 26 ES šalys po ilgų diskusijų susitarė parengti rezoliucijos projektą, kurį pateiks Liuksemburgas ir kuriame Taryba raginama paskirti vadinamąjį specialųjį pranešėją dėl teisių padėties Rusijoje, naujienų agentūrai AFP sakė du diplomatai.

Didžiojo septyneto (G-7) ministrai ketvirtadienį pareiškė, kad sieks padidinti spaudimą Rusijai ir apriboti Maskvos galimybes finansuoti savo karą Ukrainoje. Prekybos ministrai po susitikimo Vokietijoje paskelbtame pareiškime nurodė, kad G-7 „toliau dės ir plėtos savo koordinuotas pastangas, kad neleistų Rusijai pelnytis iš savo neteisėtos agresijos“ ir apribotų Rusijos galimybes tęsti karą.

Kinijos lyderis Xi Jinpingas susitiks su autoritariniu Baltarusijos prezidentu Aliaksandru Lukašenka Uzbekistane vykstančio viršūnių susitikimo kuluaruose, ketvirtadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Samarkando mieste rugsėjo „15-osios popietę vietos laiku prezidentas Xi Jinpingas susitiks su Baltarusijos prezidentu Lukašenka“, pranešė Kinijos valstybinis transliuotojas CCTV. Samarkande vyksta Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimas.

Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock ketvirtadienį paskelbtame interviu paragino Berlyną greitai apsispręsti dėl Ukrainos prašomų tankų tiekimo, didindama spaudimą kancleriui Olafui Scholzui (Olafui Šolcui) patvirtinti papildomą paramą Kyjivui. „Kadangi Ukrainai atėjo daug lemiantis laikotarpis, nemanau, kad šį sprendimą galima ilgai atidėlioti“, – vokiečių dienraščiui FAZ sakė A. Baerbock.

Karinė pramonė padeda Rusijos ekonomikai išgengti daugumą niūriausių prognozių dėl invazijos į Ukrainą įvestų ir plečiamų tarptautinių sankcijų, rašo agentūra „Bloomberg“. Karinės įrangos gamybos įslaptinimas nepadėjo sėkmingai užmaskuoti poveikį visai pramonei ir ekonomikai. Pavyzdžiui, gamyba pagal statistinę eilutę „gatavi metalo gaminiai“, apimanti produkciją nuo stalo įrankių iki ginkluotės, liepą, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, išaugo beveik 30 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, Uzbekistane susitikęs su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu, ketvirtadienį peikė „bandymus sukurti vienpolį pasaulį“ ir gyrė Pekino „subalansuotą“ požiūrį į Ukrainą. Pirmą kartą nuo karo Ukrainoje pradžios surengęs derybas akis į akį su Xi Jinpingu, V. Putinas pareiškė: „Bandymai sukurti vienpolį pasaulį pastaruoju metu įgavo visiškai bjaurią formą ir yra visiškai nepriimtini.

Vladimiras Putinas pastaruoju metu viešumoje vis dažniau kalba apie visuomenės problemas dėl besaikio alkoholio vartojimo. „Meduza“ šaltiniai Kremliuje tvirtina, kad Rusijos prezidentą neramina jo aplinkos žmonių prasigėrimas. „Užsikabino už stikliuko. Kai kurie įsitraukė“, – Rusijos valdininkai pradėjo dėl karo daugiau ir dažniau vartoti alkoholį, tvirtina „Meduza“ šaltiniai ir aiškina, kad ši problema itin neramina V. Putiną. „Reiktų prasukti sveiko gyvenimo būdo propagavimą.

Pasirodė Rusijos kalinių verbavimo karui Ukrainoje vaizdo įrašas, kuriame asmuo, labai panašus į verslininką ir Vladimiro Putino reikalų patikėtinį Jevgenijų Prigožiną, pasakoja apie tai, kad išėjęs kariauti bausmę atliekantis asmuo po šešių mėnesių gaus amnestiją. Jeigu, aišku, liks gyvas. „Aš esu privačios karinės bendrovės atstovas. Tikėtina, jau esate girdėję – vadinasi ji „ČVK Vagner“. Karas yra sunkus. Į visokias čečėnų ir kitus net iš arti nepanašus.

Rusijos Federacijos Finansų ministerija apskaičiavo tiesioginius šalies finansų sektoriaus nuostolius dėl Vakarų šalių įvestų sankcijų už invaziją į Ukrainą. „Bloomberg“ apie tai rašo remdamasi vidiniu Rusijos finansų ministerijos dokumentu, kuriuo disponuoja redaktoriai. Taigi Rusijos finansų sektorius patyrė šimtus milijardų dolerių „tiesioginių nuostolių“ dėl JAV ir sąjungininkų įvestų plačių sankcijų. Sąmata, apimanti reikšmingus smūgius akcijų rinkai, bankų kapitalui ir dar 300 mlrd.

Prancūzijos teismas trečiadienį atmetė vienos ofšorinės kontroliuojančiosios bendrovės pateiktą skundą dėl teisėsaugos sprendimo areštuoti superjachtą, siejamą su artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino sąjungininku. Superjachta „Amore Vero“, pasak prancūzų pareigūnų, priklausanti su Rusijos valstybinės naftos bendrovės „Rosneft“ vadovu Igoriu Sečinu susijusiai bendrovei, Prancūzijoje buvo areštuota kovo pradžioje.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas trečiadienį nusileido Uzbekistane, pranešė kinų valstybinė žiniasklaida, artėjant jo planuojamam susitikimui su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu.

Vokietijos energetikos milžinė „Uniper“ trečiadienį pranešė besideranti su Vokietijos vyriausybe dėl galimo grupės nacionalizavimo, nes sumažėjus gamtinių dujų tiekimui iš Rusijos bendrovė susidūrė su dideliais sunkumais. Vokietijos vyriausybė jau liepą manais į gelbėjimo paketą perėmė 30 proc. grupės akcijų. Be to, buvo pratęstos kredito linijos. Visgi „Uniper“ perspėjo, kad nėra jokių ženklų, jog Europą krečianti energetinė krizė greitai aprims.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pasirodė propagandiniame vaizdo įraše. Jame norėta įgelti tariamai šąlančioms Europos šalims, tačiau išėjo „Naša Raša“ parodija. „Neleisime, Semionyčiau, Europai sušalti. Padėsim mūsų broliams“, – kapodamas malkas aiškino Baltarusijos diktatorius. Vakaruose nepripažintas Kremliaus išlaikytinis Baltarusijoje vaizdo įraše, kartu su savo draugu, vietiniu oligarchu Sergejumi Teterinu, kapoja malkas ir vysto dirbtinį dialogą.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) trečiadienį atskrido į buvusį sovietinį Kazachstaną, pranešė šalies sostinėje Nur Sultane esantys naujienų agentūros AFP žurnalistai.   Tai pirmoji komunistinės Kinijos lyderio kelionė į užsienį nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Rusija antradienį pasmerkė, jos nuomone, „šališką“ Jungtinių Tautų žmogaus teisių institucijų veiklą, pastarosioms sukritikavus Maskvą dėl bandymo nutildyti Kremliaus oponentus.

Paslaptingų galingų nacionalinių Rusijos verslininkų mirčių sąrašą papildo dar viena – savaitgalį žuvo vienas iš Rusijos energetikos vadų Ivanas Pečorinas. Pranešama, kad 39 metų I. Pečorinas, Tolimųjų Rytų ir Arkties plėtros korporacijos generalinis direktorius, iškrito iš visų greičiu plaukusio laivo ir žuvo šeštadienį netoli Rusų salos Japonijos jūroje Primorsko krašte, Rusijoje, netoli Vladivostoko.

Nuo 2014 metų Rusija slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių (eurų) užsienio politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse šalių, siekdama įgyti įtakos, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime. JAV žvalgyba „mano, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija greičiausiai slapta pervedė papildomų lėšų, kurios liko nepastebėtos“, sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną išvesti savo karius iš Ukrainos, Kyjivo pajėgoms vykdant kontrpuolimą.

Ukrainos ginkluotosios pajėgos išlaisvino šimtus gyvenviečių Charkivo srityje, kontroliuotų Rusijos karių, antradienį pranešė gynybos viceministrė Hana Maliar. Socialiniame tinkle „Facebook“ antradienio popietę ji parašė, kad išlaisvintų teritorijų Charkivo srityje skaičius yra dvigubai didesnis nei skelbta anksčiau. „Šiandien per spaudos konferenciją Balaklijoje informavau, kad nuo rugsėjo 6 dienos vykdant puolamąją operaciją Charkivo srityje išlaisvinta 3 800 kv. km.