Rusija

Tiekdamas Kremliui dronus, kuriais puolamas Kyjivas, Iranas tampa karo Ukrainoje bendrininku, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Iranas su savo bepiločiais orlaiviais ir raketomis tampa karo bendrininku panašiu būdu, kaip anksčiau juo tapo Baltarusija, leisdama Rusijai naudoti savo teritoriją puolimui“, – pirmadienį žurnalistams Liuksemburge teigė Lietuvos diplomatijos vadovas, atvykęs į Europos Sąjungos (ES) užsienio reikalų ministrų susitikimą.

Ukrainos prezidento padėjėjas Mychaila Podoliakas pirmadienį paragino pašalinti Rusiją iš Didžiojo dvidešimtuko (G-20), kuris kitą mėnesį rengia aukščiausiojo lygio susitikimą. Apie tai jis pareiškė po to, kai Kyjivui buvo suduota bepiločių lėktuvų smūgių. „Tie, kurie duoda įsakymus pulti ypatingos svarbos infrastruktūrą, versti šalti civilius gyventojus ir organizuoja visuotinę mobilizaciją, kad fronto linija būtų padengta lavonais, tikrai negali sėdėti prie vieno stalo su G-20 lyderiais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Rusijos pirmadienį surengtos bepiločių orlaivių ir raketų atakos „nepalauš“ ukrainiečių. „Visą naktį ir visą rytą priešas terorizuoja civilius gyventojus. Dronai-kamikadzės ir raketos atakuoja visą Ukrainą. Priešas gali atakuoti mūsų miestus, bet nepajėgs palaužti mūsų“, – teigė V. Zelenskis. Prezidentas patvirtino, kad raketos pataikė į gyvenamąjį namą sostinėje.

Švedijos, Vokietijos ir Danijos bendros tyrimų grupės Rusijos eksporto dujotiekių „Nord Stream“ ir „Nord Stream 2“ nuotėkių priežastims išsiaiškinti nebus, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“. „Švedija, Danija ir Vokietija neformuos planuotos bendros tyrimų grupės „Nord Stream“ incidentams ištirti. Švedija atsisakė joje dalyvauti“, – pranešė leidinys „Der Spiegel“, remdamasis savais šaltiniais Vokietijos saugumo tarnybose.

Dėl Rusijos invazijos Ukrainoje ir jos padarinių ekonomikai skurde atsidūrė 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje, pirmadienį paskelbė Jungtinių Tautų vaikų agentūra. „Vaikams tenka sunkiausia ekonominės krizės, kurią sukėlė karas Ukrainoje, našta“, – sakoma UNICEF pranešime. Konfliktas „ir didėjanti infliacija įstūmė į skurdą dar 4 mln. vaikų Rytų Europoje ir Centrinėje Azijoje; tai 19 proc. padidėjimas nuo 2021 metų“, – sakoma pranešime.

Kremliaus už virvučių tampomas autoritarinis Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad jau pradėta formuoti regioninė Rusijos ir Baltarusijos karių grupė, o baltarusiai ketina „gintis“ nuo Ukrainos. Tačiau politologas Vytis Jurkonis abejoja, kad Lukašenka imsis realių veiksmų, nes tai galėtų reikšti jo paties režimo pabaigą.

Mobilizacija Rusijoje darosi vis keistesnė. Šaukimus skirstantys asmenys neretai prašauna pro šalį. Štai neseniai į karo frontą Ukrainoje pašauktas pensininkas, perkopęs 70 metų amžiaus slenkstį. Žiniasklaida ošia nuo pranešimų, kaip Rusijoje bandoma mobilizuoti karo tarnybai fiziškai netinkamus asmenis. NEXTA pasidalijo vaizdo įrašu, kur Rusijos pensininkas pasakoja, kaip gavo šaukimą į Krymą. Vyras keikiasi, vedžioja pirštu prie smilkinio ir tvirtina, kad į jokį karo frontą nevažiuos.

Rusai neįtikėtinais būdais bando papirkti okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojus pseudoreferendumuose. Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) radinys okupantų irštvoje kelia nuostabą – tai vaikų šliaužtinukai ir kiti drabužėliai, imituojantys rusų karių uniformą. Internete paplito nuotraukos, kaip atrodo rusų paruošti, karo uniformą primenantys vaikų ir kūdikių rūbeliai.

Internete pasklido pokalbio įrašas, kaip rusų karys, judantis Chersono kryptimi, atsiliepia apie kariuomenės darbą. Vyras grubiai keikiasi ir peikia chaosą rusų gretose. Pasirodo, rusų kariai net nesupranta, į ką šaudo – neretai pataiko į savus. Pokalbio įrašu iš priešo stovyklos „Telegram“ paskyroje dalinasi ukrainiečių naujienų agentūra UNIAN.

Kremlius pareiškė, kad iš okupuotų teritorijų į Rusiją išveža ukrainiečių vaikus. Esą, kol Chersone vyksta Ukrainos kontrpuolimas, vaikams čia nėra saugu, tad jiems siūloma persikelti į Rusiją. Kasdien ten išvežama po 500 vaikų.

Ukrainos nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos vadas Oleksijus Danilovas ir „Gulagu.net“ įkūrėjas Vladimiras Osečkinas faktiškai vienu metu paskelbė informaciją, kad Kremliuje jau vyksta įtakos sferų persidalijimo procesas arba jis jau visai netrukus gali prasidėti. O. Danilovo teigimu, Rusijoje yra mažiausiai keturios viena kitai nepavaldžios kariuomenės. Šoigu, Kadyrovas, „Rosgvardijos“ vadas Zolotovas ir „Vagner“ savininkas Prigožinas Rusijoje turi savo asmenines kariuomenes.

Į rytus nuo Uralo kalnų esančiame Rusijos Jekaterinburgo mieste kilo didžiulis gaisras. Užsidegė plastiko gaminių angaras, gaisro plotas siekia 2,5 tūkst. kv. m. Dėl karščio įgriuvo angaro stogas, rašo rusų agentūra „TASS“. Šiuo metu, kaip praneša vietos pareigūnai, gaisravietėje dirba ugniagesių ekipažai ir kitos tarnybos, gaisravietė žvalgoma dronais. Pranešama, kad gaisro gesinimą sunkina didelis juodų dūmų kiekis ir angare esančios degios medžiagos.

Kai aneksavęs dar neužgrobtas Ukrainos sritis Vladimiras Putinas prabilo apie branduolinės bombos panaudojimą, Vakarai šį Rusijos vadovo grasinimą įvertino rimtai. Amerikiečių strategai dar kartą ėmė modeliuoti branduolinio karo scenarijus. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Karo ir apokaliptinių scenarijų specialistai neslepia, kad šiuo metu gyvename laikmetyje, kai branduolinio ginklo panaudojimas yra arti realybės.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį atskleidė jau mobilizuotų rusų skaičių (222 tūkst.) ir patvirtino, kad dalis jų jau „atlieka karines užduotis“, bei pripažino, kad be mobilizuotųjų indėlio išlaikyti fronto linijos nepavyks. Mobilizacijos pradžioje Rusijos karinė vadovybė žadėjo, kad mobilizuojami rezervininkai „saugos užnugarį jau okupuotose teritorijose“ ir į frontą nebus metami.

Jungtinių Tautų specialioji pasiuntinė Pramila Patten duodama interviu naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad rusų pajėgų vykdomi prievartavimai ir seksualinis smurtas Ukrainoje yra Rusijos „karinės strategijos“ dalis ir „sąmoninga taktika nužmoginti aukas“. „Visi indikatoriai yra“, – ketvirtadienį naujienų agentūrai teigė P. Patten, kai buvo paklausta apie tai, ar prievartavimai Ukrainoje yra naudojami kaip karo ginklas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį pabrėžė būtinybę nubausti visus Rusijos „žudikus ir kankintojus“ ir paprašė daugiau oro gynybos sistemų kovai su Maskvos tęsiamu puolimu.  V. Zelenskis Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje (ETPA) teigė, kad nusikaltėlius privaloma patraukti atsakomybėn, kad būtų užtikrinta ilgalaikė taika senajame žemyne.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka, kalbėdamas su NVS lyderiais, pademonstravo savo prastas istorijos žinias, pareiškęs, kad „šiuo metu vyksta nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos prasidėjęs tikras hibridinis karas prieš mus visus“. „Ukraina čia tik pretekstas.

Rusija į Krymą permetė 400 kovotojų iš užsienio, kad jie padėtų nuostolių patiriančiai jos kariuomenei kovoti su Ukraina, be to, telkia pajėgas Zaporižios atominėje elektrinėje, penktadienį socialiniame tinkle „Facebook“ paskelbė ukrainiečių ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas. „Siekdama kompensuoti gyvosios jėgos nuostolius, rusų karinė vadovybė tęsia samdinių, taip pat ir kitų šalių piliečių, verbavimo praktiką... Spalio 9 dieną į... Krymą atvyko maždaug 400 kovotojų užsieniečių.

Rusija gali smogti Ukrainos dujų perdavimo sistemai, kad pabandytų priversti Europą įjungti neveikiančio eksporto dujotiekio „Nord Stream 2“ išlikusią nepakenktą giją, pareiškė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis interviu Vokietijos transliuotojui ZDF. „Jie gali smogti Ukrainos dujų transportavimo sistemai. Kad nebūtų apkaltinti, jie gali ryžtis teroristiniam išpuoliui savo teritorijoje. Jiems nerūpi, kas sprogs.

Prancūzijos prezidentūra ketvirtadienį atmetė Rusijos prezidento Vladimiro Putino pasiūlymą sukurti naują „dujų centrą“ Turkijoje, per kurį dujos būtų tiekiamos Europai, pareikšdamas, kad toks pasiūlymas yra „beprasmis“.  „Nėra prasmės kurti naujų infrastruktūrų, kurios leistų importuoti daugiau rusiškų dujų“, – pažymėjo prezidentūra.  V. Putinas pateikė pasiūlymą Turkijos lyderiui Recepui Tayyipui Erdoganui per asmeninį susitikimą, įvykusį ketvirtadienį Kazachstane.

Rusų dirigentas Valerijus Gergijevas dėl nenoro pasmerkti Rusijos invaziją į Ukrainą neteko narystės Karališkojoje Švedijos muzikos akademijoje, ketvirtadienį pranešė įstaiga. Paminėjusi dirigento santykius su Kremliumi ir Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, akademija pareiškė reikalavusi, kad V. Gergijevas pasisakytų prieš invaziją.

Europos Sąjungos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis ketvirtadienį įspėjo Kremlių, kad, prezidentui Vladimirui Putinui prieš Ukrainą panaudojus branduolinius ginklus, Vakarai imsis karinių atsakomųjų veiksmų ir Maskvos pajėgos bus „sunaikintos“. „Putinas sako, kad jis neblefuoja.

Rusijos Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį nepriimtinais pavadino Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono komentarą, kad Maskva destabilizuoja Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesą. „Emmanuelio Macrono pareiškimus, kad Rusija neva naudojasi Kalnų Karabacho konfliktu Pietų Kaukazui destabilizuoti, laikome piktinamais, absoliučiai nepriimtinais“, – per platformą „Telegram“ pareiškė Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.

Autoritetingas JAV leidinys „The Washington Post“ surinko anoniminius „Rusijos elito“ – stambiųjų verslininkų ir valdininkų – pasisakymus apie dabartinę situaciją Rusijoje ir ateities perspektyvas. Bendra jų visų nuotaika – „išsekimas ir depresyvumas belaukiant prastėjančių politinių ir ekonominių sąlygų“. V. Putino vykdoma karo Ukrainoje eskalacija matoma tik kaip bandymas atidėti augančių nesutarimų klausimo sprendimą.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) ketvirtadienį priėmė rezoliuciją „Tolimesnis Rusijos Federacijos agresijos eskalavimas prieš Ukrainą“, kurioje Rusiją pripažino teroristine valstybe. Apie šį sprendimą pranešė Ukrainos Aukščiausiosios Rados delegacijos ETPA vadovė Marija Mezenceva ir Ukrainos parlamentaras Oleksijus Hončarenka.  „Už – 99 delegatai. Vienas susilaikė. Tai istorinis rezultatas! Visiškas Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos palaikymas“, – teigė O. Hončarenka.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį per ketvirtą per tris mėnesius susitikimą su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu gynė sparčiai augančius Ankaros prekybinius ryšius su Maskva. Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga spaudžia Turkiją laikytis sankcijų, kurias jos įvedė Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą.

Baltarusijos KGB vadas Ivanas Tertelis šalies valstybinės televizijos „Belarus 1“ eteryje spalio 11-ąją paskelbė apie „Vakarų šalių keliamas grėsmes“, įskaitant ir „aptariamą galimybę panaudoti taktinį branduolinį ginklą Baltarusijos teritorijoje“. Tiesa, apie tokį menamą pavojų net Baltarusijos jėgos struktūros informacijos neturi ir galvoja, kad tai yra pokštas, skelbiama „Zerkalo“ tyrime.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka savo kolegai iš Rusijos 70-ojo gimtadienio proga padovanojo sertifikatą traktoriui, administracija įteikė atvirutę, o Tadžikistano prezidentas su savimi atsivežė kalną moliūgų. Portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ žurnalistai Vilmantas Venckūnas ir Andrius Jakimčuk aptarė dovanas Rusijos vadovui ir pabandė atsakyti į klausimą, kodėl A. Lukašenka pasirinko vežti sertifikatą, o ne patį traktorių.

Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip po susitikimo su Rusijos režimo lyderiu Jungtinių Arabų Emyratų (JAE) prezidentas Mohammedas bin Zayedas Al Nahyanas išeina vilkėdamas V. Putino paltą. Kad V. Putinas paskolino JAE prezidentui savo drabužį, patvirtino pats Kremlius. „Čia yra tam tikrų dėmesio gestų, kurie visiškai atspindi abipusį lyderių požiūrį“, – rusų agentūra „TASS“ cituoja Kremliaus atstovą Dmitrijų Peskovą.

Rusų karys iš Buriatijos okupuotame Lymane pavogė iš privačių namų vaizdo stebėjimo kameras. Dabar jų savininkas ukrainietis sako galintis tiesiogiai stebėti „realybės šou“ iš buriato namų, internete svarstoma, ar reiktų pradėti tiesioginę apsivogusio Rusijos kario buities transliaciją visam pasauliui. Ukrainiečių tinklaraštininkas Janas Hordijenka papasakojo, kad jo draugų namus „apšvarino“ okupantų kariai. Vagys pasisavino net ir namuose įrengtas vaizdo stebėjimo kameras.

Spalio 11-ąją Rusijos žiniasklaidos priemonės paskelbė apie jauno vyro mirtį viename iš dalinių mobilizuotiesiems. Netrukus vietos valdžia pareiškė, kad jis kartu su dar vienu kariu dalinyje vartojo narkotines medžiagas ir mirė nuo perdozavimo. Mobilizuotasis 27-erių Snežinsko gyventojas Maksimas Rodionovas pateko į 32-ąjį karinį miestelį Jekateriburge. „Podjom“ skelbiama, kad jaunas vyras išvakarėse „atėjo į medicinos centrą ir pasiskundė dėl savijautos“. „Ten jam sustojo širdis.

Maskvoje vyrai masiškai renkasi privačias studijas, vos Vladimiras Putinas rugsėjo 21-ąją paskelbė apie „dalinę“ mobilizaciją ir paaiškėjo, kad universitetų studentų į frontą kol kas neims. „Ostorožno, Moskva“ naujienų kanalas telegrame skelbia, kad privatus universitetas „Sinergija“ Maskvoje yra perpildytas. Auditorijose – faktiškai vien vyrai. Taip pat buvo paviešintos ir kelios fotografijos iš mokymosi įstaigos, kuriose matyti, kad didelė dalis „studentų“ – įmitę šaukiamojo amžiaus vyrai.

Rusijos tyrimas dėl Krymo tilto sprogimų ir skelbiama informacija apie sulaikytus įtariamuosius nekelia pasitikėjimo, sako užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „(Tyrimas – BNS) mažai kelia pasitikėjimo, tiksliau, nekeliantis pasitikėjimo. Man atrodo, kad valstybė, kurią Lietuvos Seimas paskelbė teroristine, mažai turime poreikio analizuoti jų viešai skleidžiamą kokią nors informaciją.

Rusijoje trečiadienį pranešta apie Valstybės Dūmos deputato iš valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ mirtį. 46-erių Nikolajus Petruninas, kaip praneša Rusijos „Telegram“ kanalai, mirė po sunkios ligos. Deputato mirtį pirmiausiai patvirtino jo spaudos tarnyba. Ir nors deputato biuras nepatikslino jo mirties priežasties, Rusijos leidinys „Tulskije Novosti“ skelbia, kad N. Petruninas, beje, Tulos srities politikas, ilgai sirgo koronavirusu.

Lenkijos operatorius PERN aptiko nuotėkį viename „Družba“ sistemos vamzdyje, kuriuo nafta tiekiama iš Rusijos į Europą, skelbia Reuters. Manoma, kad tai dar labiau padidins susirūpinimą dėl Europos energetinio saugumo po „Nord Stream“ dujų nuotėkio. Nuotekis, kurį PERN pranešė aptikęs antradienio vakarą, buvo surastas tuomet, kai Europa susiduria su rimta energetine krize po Maskvos invazijos į Ukrainą, dėl kurios ir nesutarimų su Vakarų Europa buvo nutrauktas dujų tiekimas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija kaltina Estijos užsienio reikalų ministrą Urmas Reinsalu raginimu surengti teroro aktą prieš Rusiją ir ketina Rusijos prokuratūros prašyti apsvarstyti galimybę iškelti jam baudžiamąją bylą, rašo estų dienraštis „Postimees“. „Dėl provokuojančių Estijos užsienio reikalų ministro Urmas Reinsalu pareiškimų raginant įvykdyti teroro aktą prieš Rusiją Rusijos užsienio reikalų ministerija rengia kreipimąsi į Generalinę prokuratūrą ir prašys jos apsvarstyti baudžiamo...

Ukrainos prezidentūra antradienį pranešė, kad per paskutinį apsikeitimą belaisviais su Rusija buvo išlaisvinti 32 ukrainiečių kariai ir atgautas Izraelio piliečio kūnas. „Šiandien įvyko dar vienas apsikeitimas belaisviais. Sugebėjome išlaisvinti 32 iš mūsų karių ir atgauti Izraelio piliečio Dmytro Fialkos kūną“, – platformoje „Telegram“ parašė Ukrainos prezidento administracijos vadovas Andrijus Jermakas.

Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai po derybų apie Ukrainą su prezidentu Volodymyru Zelenskiu antradienį pareiškė, kad atsakingu už masinius raketų smūgius, kurie pastaruoju metu buvo suduoti įvairiems Ukrainos miestams, įskaitant sostinę Kyjivą, laikys Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną. „Griežčiausiai smerkiame šiuos išpuolius ir primename, kad beatodairiški išpuoliai prieš nekaltus civilius gyventojus yra karo nusikaltimas“, – rašoma po vaizdo konferencijos paskelbtame G-7 pareiškime.

Baltarusijos autoritarinio prezidento Aliaksandro Lukašenkos planas dislokuoti bendrą baltarusių ir rusų karių kontingentą yra naujas jo bendrininkavimo su Maskva pavyzdys, antradienį pareiškė Didžiojo septyneto (G-7) lyderiai, įspėję Minską „liautis talkinus“ Vladimiro Putino karui Ukrainoje.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusija Ukrainos infrastruktūrai smogia siekdama kompensuoti savo pajėgų nuostolius mūšio lauke, ir pažadėjo, kad sąjungininkai „padidins“ paramą Kyjivui „ir toliau ją teiks“. „Manau, kad tai, ką matėme vakar, yra silpnumo požymis, nes iš tikrųjų jie nesugeba daryti pažangos mūšio lauke. Tiesa ta, kad Rusija pralaimi, – NATO gynybos ministrų susitikimo išvakarėse žurnalistams sakė J. Stoltenbergas.

Rusija antradienį įtraukė JAV technologijų milžinę „Meta“, socialinių tinklų „Instagram“ ir „Facebook“ patronuojančiąją bendrovę, į savo „teroristinių ir ekstremistinių“ organizacijų sąrašą, rodo Federalinės finansinės stebėsenos tarnybos („Rosfinmonitoring“) duomenų bazė. Kovo pabaigoje Rusija uždraudė „Facebook“ ir „Instagram“ dėl „ekstremistinės veiklos“, valdžios institucijoms apkaltinus „Metą“ toleruojant „rusofobiją“ Rusijos karo Ukrainoje metu.

85 Estijos parlamento nariai antradienį pateikė svarstyti pareiškimo projektą, kuriuo smerkiama Ukrainos teritorijų aneksija, o Rusija skelbiama teroristiniu režimu. Pareiškimo projekte sakoma, kad parlamentas griežtai smerkia Rusijos karinius veiksmus prieš Ukrainą ir neteisėtą agresijos metu užkariautų teritorijų aneksiją, taip pat deklaruojama, kad Estija niekada nepripažins Ukrainos teritorinio vientisumo pažeidimo agresija ar pseudoreferendumais. „Iš neteisės teisė neatsiranda.

Daugiau nei 20 metų Vokietijoje gyvenanti rusė itin nepatenkinta ukrainiečiais šalyje ir viešai paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną bombarduoti Drezdeno miestą, kur vyko ukrainiečių mitingas. Vokietė Alena Dirksen savo paskyroje socialiniuose tinkluose paviešino vaizdus iš Drezdene vykusio ukrainiečių susirinkimo miesto aikštėje ir palydėjo juos žodžiais: Vladimirai Vladimirovičiau, jiems šiandien dar maža pasirodė.

Švedija pirmadienį pareiškė neleisianti Rusijai prisijungti prie tebevykstančio „Nord Stream“ dujotiekių nuotėkių tyrimo, tačiau pridūrė, kad Maskva gali atlikti savo individualią apžiūrą. Rusiją su Vokietija jungiantys dujotiekiai „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ atsidūrė geopolitinės įtampos centre, Rusijai nutraukus dujų tiekimą Europai, kaip įtariama, keršijant už Vakarų sankcijas dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos vyriausybės šaltiniai naujienų agentūrai AFP pirmadienį pranešė, kad planuojama atleisti šalies Vokietijos kibernetinio saugumo agentūros BSI vadovą Arne Schonbohmą. Teigiama, kad buvo gauta pranešimų apie jo ryšius su Rusijos žvalgybos tarnybomis.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į šalį apribojimai, kirsti Latvijos sieną neleista 222 Rusijos piliečiams, Latvijos naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rusijos piliečių srautas į šalį sumažėjo 28 proc., pranešė tarnyba. Praėjusią parą išorinę sieną kirto 262 Rusijos piliečiai, tai yra vidutiniškai keturis kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse: Estijos sieną kirto 1 304 Rusijos piliečiai, o Lietuvos – 861. Tik 15 proc.

JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pasmerkė Rusijos raketų smūgius Ukrainos miestams, pareiškęs, jog tai „demonstruoja absoliutų“ Vladimiro Putino „neteisėto karo žiaurumą“. „Jungtinės Valstijos griežtai smerkia visoje Ukrainoje Rusijos šiandien surengtus raketų smūgius“, – pareiškė JAV valstybės vadovas Baltųjų rūmų paskelbtame pranešime. „Per šiuos smūgius žuvo ir buvo sužeista civilių, taip pat buvo sunaikinta taikinių, neturinčių jokios karinės paskirties“, – pabrėžė jis.

Europos Tarybos Parlamentinė Asamblėja (ETPA) pirmadienį paskelbė, kad šių metų Vaclavo Havelo žmogaus teisių premija atiteko įkalintam Rusijos opozicijos veikėjui Vladimirui Kara-Murzai.  „Šiandieninėje Rusijoje reikia neįtikėtinai daug drąsos atsilaikyti prieš politinę galią. Šiandien ponas Kara-Murza demonstruoja drąsą iš kalėjimo kameros“, – sakė ETPA prezidentas Tiny Koxas.

Rusijai nepavykstant fronte pasipriešinti ukrainiečiams, vis dažniau pasigirsta kalbos apie branduolinio karo grėsmę. Vladimiras Putinas viešai tikina, kad šįkart jis neblefuoja, o ir Vakarų lyderiai tokį jo grasinimą vertina rimtai. Šio pirmadienio TV3 laida „Karštai su tv3.lt“ kviečia pasiaiškinti, ar į kampą užspeistas Putinas iš tiesų galėtų tam ryžtis.