Kitos šalys

Kinijos šiaurės rytuose įgriuvus mokyklos sporto salės stogui žuvo vienuolika žmonių, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Čičihare, Heilongdziango provincijoje, sekmadienį prieš 15 val. (10 val. Lietuvos laiku) įgriuvo 34-osios vidurinės mokyklos sporto salės stogas, pranešė valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“. „Iš viso per nelaimingą atsitikimą žuvo 11 žmonių“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV ir pridūrė, kad vyksta tyrimas.

Sudane sekmadienio vakarą dėl techninių priežasčių sudužus civiliniam lėktuvui žuvo devyni žmonės, įskaitant keturis kareivius, pranešė kariuomenė, karui Rytų Afrikos šalyje tęsiantis jau šimtą dienų. Dėl kovų milijonai žmonių liko įkalinti savo namuose, o kai kurie – be vandens, ypač sostinės Chartumo priemiesčiuose, kur gyventojai prašo paaukoti maisto, kad galėtų išgyventi.

Europa ir Amerika – tiesiogine prasme verda nuo karščio, tačiau transatlantinis dėmesys sutelktas kitur. Ištisus mėnesius mokslininkai skambino pavojaus varpais dėl neįprastų sausumos ir vandenynų temperatūros pakilimų. Liepos pradžia buvo šilčiausia planetos savaitė istorijoje. Birželis taip pat nemaloniai nustebino. Tikėtina, kad stipraus El Ninjo atėjimas dar labiau padidins pasaulinę temperatūrą ir visame pasaulyje kils ekstremalūs orų reiškiniai, rašo Politico.

Serbijoje per dar vieną stiprią audrą, kuri šią savaitę praūžė Balkanuose, žuvo trys žmonės, šeštadienį pranešė vietos žiniasklaida. Penktadienį audra, atnešusi gūsingą vėją ir gausų lietų, pirmiausia siautėjo Slovėnijoje, po to pasislinko į Kroatiją, o paskiau – į Serbiją ir Bosniją. Valdžios institucijos pranešė apie elektros energijos skirstymo problemas ir padarytą didelę žalą, įskaitant nuvirtusius medžius, kurie apgadino automobilius ir stogus.

Irako saugumo pajėgos šeštadienį išvaikė apie 1 tūkst. musulmonų šiitų dvasininko Moqtados Sadro šalininkų, kurie bandė žygiuoti į Bagdado Žaliąją zoną, kurioje įsikūrusios užsienio šalių ambasados, manydami, kad Danijoje buvo išniekintas Koranas. Protestuotojai reagavo į pranešimus apie, regis, trečią kartą per mėnesį įvykusį musulmonų šventosios knygos išniekinimą, o pirmieji du atvejai Švedijoje jau sukėlė diplomatinę įtampą.

Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono patarėjas diplomatiniais klausimais Emmanuelis Bonne'as sakė, kad Kinija tiekia Rusijai dalykų, kurie gali būti naudojami kaip karinė įranga. „Yra požymių, kad jie daro dalykų, kurių mes nenorėtume“, – ketvirtadienį Aspeno saugumo forume JAV sakydamas retą viešą kalbą teigė E. Bonne'as. Paklaustas, ką turi galvoje, jis atsakė, kad tiekiama tam tikra karinė įranga.

Per 55-ąsias Prahos pavasario metines Didžiosios Britanijos slaptosios žvalgybos tarnybos vadovas susėdo su „Politico“ žurnaliste pakalbėti apie Rusiją, „Wagner“ vadą Jevgenijų Prigožiną, Kiniją ir dirbtinį intelektą šnipinėjimo srityje. Šiame interviu, o su žiniasklaida Richardas Moore'as kalba retai, jis paskelbė menkai užslėptą kvietimą rusams, nusivylusiems savo vadovybe, bendradarbiauti.

Bulgarija pirmą kartą nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios sutiko perduoti ukrainiečių kariuomenei maždaug 100 šarvuočių, visiškai pakeisdama savo politiką dėl karinės įrangos siuntimo Kyjivui. Bulgarijos parlamentas vėlai penktadienį 148 balsais prieš 52 pritarė vyriausybės pasiūlymui nusiųsti į Ukrainą pirmą sunkiosios karinės technikos siuntą.

Rengdamasi popiežiaus Pranciškaus vizitui ir milijono jaunuolių atvykimui į Pasaulio jaunimo dienas, Portugalija šeštadienį sugrąžino atsitiktinius saugumo patikrinimus prie sienos. Ši išskirtinė priemonė bus taikoma iki rugpjūčio 7-osios, siekiant užkirsti kelią galimoms grėsmėms viešajai tvarkai ir vidaus saugumui, paskelbė vyriausybė.

JAV karinė žvalgyba teigia, kad „nėra pagrindo abejoti“ Rusijos prezidento Vladimiro Putino teiginiais, kad Rusija į Baltarusiją buvo perkelti pirmieji taktiniai branduoliniai ginklai. Apie tai CNN kalbėjo aukštas pareigas užimantys JAV žvalgybos pareigūnai. V. Putinas praėjusį mėnesį sakė, kad „pirmosios [Rusijos] branduolinės galvutės buvo pristatytos į Baltarusijos teritoriją“. JAV pareigūnai neatskleidė, kodėl mano, kad branduoliniai ginklai galėjo būti perkelt.

Iranas vėlai penktadienį paskelbė, kad neįsileis naujo Švedijos ambasadoriaus, kilus ginčui dėl Stokholmo leidimų protestams, kurių metu buvo išniekintas Koranas. „Švedų ambasadoriaus kadencija Teherane baigėsi ir, prezidento įsakymu, tol, kol Švedijos vyriausybė nesiims rimtų veiksmų dėl šventojo Korano išniekinimo, mes nepriimsime naujo švedų ambasadoriaus“, – valstybinei televizijai sakė užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas.

Vilniuje NATO viršūnių susitikime Ukrainai narystės niekas nepasiūlė, bet prabilta apie saugumo garantijas. Tiesa, Volodymyras Zelenskis ne kartą yra pareiškęs, kad norėtų išgirsti ką nors konkretesnio. Tačiau dalis aljanso šalių mano, kad Ukrainos prašymas prisijungti prie NATO turėtų būti svarstomas tik pasibaigus karui su Rusija.

Šiaurės Korėja paleido į Geltonąją jūrą, esančią tarp Kinijos ir Korėjos pusiasalio, kelias sparnuotąsias raketas, šeštadienį pranešė Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas. Raketos buvo paleistos apie 4 val. vietos (penktadienį 22 val. Lietuvos) laiku. „Pietų Korėjos ir JAV žvalgybos pareigūnai analizavo paleidimus ir stebėjo [padėtį dėl galimų] papildomos veiklos ženklų“, – sakoma Pietų Korėjos kariškių pranešime.

Izraelio pajėgos penktadienį Vakarų Krante netoli Ramalos nužudė palestiniečių paauglį, pranešė palestiniečių pareigūnai, kurie teigė, kad nušovė įtariamąjį po to, kai šis buvo užpultas su sprogmenimis. Per incidentą Um Safos kaime, netoli Ramalos, „vienas pilietis mirė nuo mirtinų žaizdų, kurias patyrė nuo okupantų [Izraelio] kovinių kulkų į galvą“, pranešė palestiniečių sveikatos apsaugos ministerija.

Albanijos parlamentas penktadienį įteisino kanapių naudojimą medicininiais tikslais šalyje, kuri kadaise buvo žinoma kaip marihuanos kontrabandos kryžkelė Europoje. Parlamentas 69 balsais prieš 23 leido ribotai ir kontroliuojamai auginti kanapių augalus, nors opozicija tam karštai prieštaravo. Nebuvo aišku, kaip bus reguliuojamos medicininės kanapės. Vyriausybė mano, kad leidimas ribotai auginti kanapes gali padidinti mokestines pajamas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį apkaltino Azerbaidžaną, rengus genocidą separatistiniame Kalnų Karabacho regione ir organizavus armėnų gyvenamo anklavo blokadą. „Kalbame ne apie pasiruošimą genocidui, o apie vykstantį genocido procesą“, – duodamas interviu naujienų agentūrai AFP sakė N. Pašinianas.

Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas penktadienį pareiškė, kad nesudarius taikos sutarties tarp abiejų šalių išlieka didelė naujo karo su Azerbaidžanu tikimybė. Baku ir Jerevanas dėl šio kalnuoto anklavo kariavo du karus, o taikos sutarties pasirašymas tebėra tolima perspektyva. Tarpininkaujant Europos Sąjungai, Jungtinėms Valstijoms ir Rusijai, derybose pasiekta nedidelė pažanga.

Jungtinės Karalystės valdančioji Konservatorių partija patyrė du triuškinančius pralaimėjimus trejuose neeiliniuose ketvirtadienio rinkimuose, tačiau išvengė sutriuškinimo, išlaikydama mandatą buvusio premjero Boriso Johnsono apygardoje Londono priemiestyje. Pagrindinė opozicinė Leiboristų partija ir mažesnė centristinė Liberalų demokratų partija aplenkė konservatorių daugumą ir iškovojo po vieną mandatą.

Švedija penktadienį paskelbė, kad jos ambasados Irake personalas ir veikla perkeliama į Stokholmą. Stokholmo teigimu, toks sprendimas buvo priimtas dėl susirūpinimo saugumu po vakarykščio Švedijos ambasados Irake protestuotojų surengto šturmo. „Dėl saugumo priežasčių ambasados veikla ir joje dirbantys užsieniečiai buvo laikinai perkelti į Stokholmą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos užsienio reikalų ministerija.

Jungtinės Karalystės gynybos ministerija penktadienį pateiktoje naujausioje žvalgybos informacijoje sako, kad artimiausiomis dienomis Rusijos privati karinė bendrovė „Wagner“ nuo tarnybos tikriausiai atleis paskutinius savo užverbuotus kalinius. Jos projekto, vadinamo K, kalinių verbavimo schema aukščiausią tašką pasiekė 2023-iųjų pradžioje ir pagal ją tarnavo mažiausiai 40 000 vyrų.

Pietų Korėjos sostinėje netoli metro stoties ėmus siautėti peiliu ginkluotam vyrui, vienas žmogus žuvo ir dar trys buvo sužeisti, penktadienį pranešė naujienų agentūra „Yonhap“. „14 val. 7 min. (vietos, 8 val. 7 min. Lietuvos laiku) prie metro stoties 4-ojo išėjimo vyras griebėsi ginklo“, – teigė „Yonhap“. Pasak jos, per išpuolį vienas žmogus žuvo ir dar trys buvo sužeisti.

Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu liepos 28 dieną vyks į Turkiją surengti derybų su prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu, vėlai ketvirtadienį pranešė abiejų vadovų biurai. B. Netanyahu bus priimtas praėjus kelioms dienoms po palestiniečių lyderio Mahmoudo Abbaso, kuris laukiamas liepos 25 dieną, apsilankymo, nurodė Turkijos prezidentūra.

Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas pasmerkė Rusijos išpuolius prieš Ukrainos Juodosios jūros uostus Mykolajive ir Odesoje.  „Šie išpuoliai daro poveikį ne tik Ukrainai. Jau matome neigiamą poveikį pasaulinėms kviečių ir kukurūzų kainoms, dėl kurio nukenčia visi, bet ypač pažeidžiami žmonės pasaulio pietuose“, – teigė A. Guterresas savo atstovo spaudai Stephane'o Dujarrico  paskelbtame pareiškime.

Jungtinės Valstijos ketvirtadienį į savo sankcijų „juodąjį sąrašą“ įtraukė daugiau kaip 120 Rusijos ir kelias Kirgizijos įmones, kurios, pasak jų, prisidėjo prie Rusijos karo Ukrainoje. Valstybės departamentas teigė, kad šiomis sankcijomis siekiama dar labiau apriboti Rusijos prieigą prie svarbiausių žaliavų ir pagamintų medžiagų, taip pat finansavimą, kad būtų sustabdyta jos karo mašina.

Šiaurės Korėja ketvirtadienį pareiškė, kad šiuo metu prie Pietų Korėjos krantų esantis JAV branduolinis povandeninis laivas faktiškai atitinka Pchenjano brėžiamą ribą, kurią peržengus galima panaudoti branduolinį ginklą. Pchenjano ir Seulo santykiai šiuo metu yra itin prasti – diplomatija įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ragina aktyviau plėtoti ginkluotę, įskaitant taktinius branduolinius ginklus.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį paskelbė sankcijas 13 asmenų ir įmonių, kurios gali būti susijusios su Rusijos privačios karinės bendrovės „Wagner“ veikla Afrikoje, kaltindama juos nusikaltimais, įskaitant egzekucijas ir kankinimus.

Rusija ketvirtadienį pranešė, kad Japonijos jūroje pradėjo bendras karinio jūrų laivyno pratybas su Kinija. Šiomis pratybomis abi šalys siekia stiprinti karinį bendradarbiavimą. Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

Graikija ketvirtadienį paskelbė, kad archeologinės vietovės, įskaitant Akropolį, dėl naujos karščio bangos karščiausiomis dienos valandomis bus uždarytos. „Dėl aukštos temperatūros archeologinių vietovių tvarkaraščiai (...) bus pakeisti, [šios vietovės] bus uždarytos nuo vidurdienio iki 17 val. 30 min. (ir Lietuvos laiku)", – paskelbė Graikijos kultūros ministerija.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paragino Izraelio vyriausybę neskubėti vykdyti teismų sistemos pertvarkos, sukėlusios milžiniškas demonstracijas prieš, oponentų nuomone, valdžios užgrobimą. J. Bidenas neįprastai atvirai sukritikavo vienos iš artimiausių JAV sąjungininkių vidaus politiką ir laikraščio „The New York Times“ apžvalgininkui sakė, kad ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu turėtų būti atsargus.

Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Rishi Sunakas trečiadienį oficialiai atsiprašė už netinkamą elgesį su LGBTIQ kariais, kurie tarnavo, kai homoseksualumas kariuomenėje buvo draudžiamas.  „Draudimas LGBTIQ asmenims tarnauti mūsų kariuomenėje iki 2000 metų – tai siaubinga Jungtinės Karalystės valstybės nesėkmė, dešimtmečiais atsilikusi nuo šios šalies įstatymų“, – JK parlamento žemiesiems rūmams teigė R. Sunakas.

Ekstremalūs karščiai Šiaurės pusrutulyje kelia vis didesnį spaudimą sveikatos apsaugos sistemoms ir skaudžiausiai paliečia tuos, kurie mažiausiai pajėgūs susidoroti su jų pasekmėmis, trečiadienį pareiškė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Pasak PSO, karštis dažnai komplikuoja jau egzistuojančias ligas ir yra ypač pavojingas sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu ir astma.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas nedalyvaus rugpjūtį Pietų Afrikos Respublikoje (PAR) vyksiančiame ekonominio bloko BRICS aukščiausiojo lygio susitikime, trečiadienį nurodė derybų šeimininkės prezidentūra.  Taip užbaigiamos kelis mėnesius trukusios spekuliacijos dėl galimo V. Putino dalyvavimo šiame susitikime.

Šiaurės Korėja paleido dvi trumpojo nuotolio balistines raketas, jos nukrito jūroje, trečiadienį pranešė Pietų Korėjos naujienų agentūra „Yonhap“. Pranešimas pasirodė kelios valandos po to, kai pirmą kartą per keturis dešimtmečius į Pietų Korėją atplaukė JAV branduolinį ginklą galintis nešti povandeninis laivas.

Rusijos privačios karinės kompanijos „Wagner“ pajėgos Baltarusijoje auga, praneša Baltarusijos stebėjimo grupė „Belaruski Hajun“.  Pranešama, kad liepos 11 dieną „Wagner“ kovotojų kolonos pradėjo judėti Baltarusijos Respublikos teritorijos link.  Baltarusijos stebėjimo grupė skelbia, kad nuo tos dienos į Baltarusiją atvyko bent penkios  „Wagner“ kovotojų kolonos.  „Mūsų duomenimis, „Wagner“ kolonos į Baltarusiją pradėjo atvykti nuo liepos 11 dienos.

 Jungtinės Karalystės gynybos ministerija antradienį pranešė planuojanti investuoti 2,5 mlrd. svarų sterlingų (2,9 mlrd. eurų) į kariuomenės atsargas ir amuniciją, kad pagerintų kovinę parengtį besimokant iš karo Ukrainoje.

Rusijos vadovo Vladimiro Putino sulaikymas prilygtų karo šiai šaliai paskelbimui, antradienį paviešintuose teismo dokumentuose rašė Pietų Afrikos Respublikos (PAR) prezidentas Cyrilas Ramaphosa, šalyje kilus nesutarimams dėl rusų lyderio priėmimo.

Pirmą kartą per keturis dešimtmečius į Pietų Korėjos uostą įplaukė JAV branduolinį ginklą galintis nešti povandeninis laivas, antradienį pranešė vienas Baltųjų rūmų pareigūnas, sąjungininkėms kovojant su augančiomis Šiaurės Korėjos karinėmis grėsmėmis. Korėjos pusiasalio kaimynių santykiai šiuo metu išgyvena vieną didžiausių visų laikų krizių – diplomatija įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ragina aktyviau plėtoti ginkluotę, įskaitant taktinius branduolinius ginklus.

Jungtinių Valstijų pareigūnai naujienų agentūrai AP nurodė, kad amerikietis, antradienį sulaikytas kirtęs sieną iš Pietų Korėjos į Šiaurės Korėją, buvo JAV karys. Apie tai, kaip ir kodėl karys kirto itin militarizuotą sieną ir ar jis ėjo tarnybines pareigas, informacijos nepateikta. Su anonimiškumo sąlyga kalbėję pareigūnai šį klausimą aptarė prieš viešą pranešimą.

Europos Sąjungos ir Lotynų Amerikos lyderių susitikimą, turėjusį tapti senos draugystės atkūrimu, bet virtusį barniais dėl karo Ukrainoje, antrąją ir paskutinę dieną apėmė nežinomybė. Ambasadoriai dirbo didelę nakties dalį ir antradienio rytą, kad surastų bent švelniausias formuluotes Rusijos pasmerkimui dėl jos invazijos į Ukrainą, sakė vienas ES pareigūnas. Deryboms trukdė kai kurių Lotynų Amerikos šalių, tokių kaip Kuba, Venesuela ir Nikaragva, abejonės.

Jungtinės Karalystės mados namai „Burberry“ pranešė apie įplaukų šuolį finansinių metų pirmąjį ketvirtį, smarkiai ūgtelėjus pardavimams COVID-19 suvaržymų atsisakiusioje Kinijoje. Pardavimų pajamos balandžio-birželio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, didėjo nuo 505 mln. iki 589 mln. svarų sterlingų. Suderinamieji pardavimai per metus augo 18 proc., toks rezultatas atitiko pačios bendrovės kalbintų ekspertų prognozių vidurkį.

Jungtinės Karalystės vyriausybė pirmadienį pranešė paskelbusi naujų sankcijų Rusijos pareigūnams, įskaitant sankcijas 11 asmenų, susijusių su priverstiniu ukrainiečių vaikų deportavimu.

Lenkija yra pirmoji šalis, pranešusi apie didelį skaičių paukščių gripu užsikrėtusių kačių plačioje teritorijoje, pirmadienį paskelbė Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) bet pridūrė, kad žmonių užsikrėtimo rizika išlieka maža. PSO pranešė, kad nuo praėjusio mėnesio, kai Lenkijos sveikatos priežiūros institucijos ją informavo apie neįprastus kačių gaišimo atvejus visoje šalyje, 29 katėms testais nustatytas H5N1 paukščių gripas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį pareiškė, kad, nepaisant priešingų Kremliaus komentarų, Rusija nori pratęsti Ukrainos grūdų iniciatyvos galiojimą. „Manau, kad nepaisant šiandienos pareiškimo, mano draugas (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas nori pratęsti susitarimą“, kuriuo leidžiama per Juodosios jūros koridorių eksportuoti ukrainietiškus grūdus. Jis nustos galioti 21 val. Grinvičo (vidurnaktį Lietuvos) laiku.

Egipto sostinėje pirmadienį sugriuvus daugiabučiui, žuvo mažiausiai devyni žmonės, pranešė valstybinė žiniasklaida, gelbėtojams įvykio vietoje naršant griuvėsius. Pastatų griūtys šioje Šiaurės Afrikos šalyje yra dažnas reiškinys – lūšnynuose, skurdžiuose miestų rajonuose ir kaimo vietovėse plačiai paplitusi nekokybiška statyba ir nepakankama pastatų priežiūra.

Kinija pirmadienį pranešė, kad savaitgalį šalies šiaurės vakaruose temperatūra pasiekė 52,2 laipsnio Celsijaus. Tai – liepos vidurio rekordas šalyje. Sindziango regiono Sanbao kaime esančioje meteorologijos stotyje liepos 16 dieną 19 val. vietos (14 val. Lietuvos) laiku užfiksuota 52,2 laipsnio Celsijaus temperatūra, viršijusi to paties metų laikotarpio karščio rekordą, sakoma Kinijos meteorologijos administracijos pranešime.

Taivanas pirmadienį pranešė, kad salos viceprezidentas kitą mėnesį dalyvaus naujojo Paragvajaus prezidento inauguracijoje, o kelionė įtrauks ir tarpinius sustojimus JAV. Numanoma, kad pastaroji žinia sukels Pekino priekaištus. Paragvajus yra paskutinė likusi Pietų Amerikos šalis, diplomatiškai pripažįstanti Taivaną, o ne Kiniją, kuri savivaldžią salą laiko savo dalimi ir žada vieną dieną ją susigrąžinti, prireikus – jėga.

Trijuose pasaulio žemynuose tvyrant nerimą keliančioms globalinio atšilimo pasekmėms, svilinantis karštis pirmadienį grasina pagerinti temperatūros rekordus ir pakurstyti gaisrus. Daliai Europos, Azijos ir Šiaurės Amerikos šalių ruošiantis istorinėms karščio bangoms, buvo paskelbti įspėjimai apie pavojų sveikatai ir evakuacijos.

Pietų Korėjos prezidentas pirmadienį pažadėjo visiškai peržiūrėti šalies poziciją dėl klimato kaitos lemiamų ekstremalių meteorologinių reiškinių, neseniai per potvynius ir žemės nuošliaužas žuvus mažiausiai 40 žmonių. Gelbėtojai toliau sausina per staigų potvynį užlietą tunelį centriniame Čongdžu mieste ir ieško aukų, dar galinčių būti įstrigusiuose automobiliuose, pranešė Vidaus reikalų ministerija. Visoje šalyje dingusiais dar laikomi devyni žmonės.

Europos Sąjunga ir Tunisas sekmadienį pasirašė supratimo memorandumą dėl strateginės ir visapusiškos partnerystės nelegalios migracijos, ekonominio vystymosi ir atsinaujinančių energijos šaltinių klausimais. Kalbėdama Tuniso prezidentūroje Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sveikino susitarimą ir sakė, kad juo siekiama investuoti į bendrą klestėjimą. U. von der Leyen lydėjo Italijos premjerė Giorgia Meloni ir Nyderlandų ministras pirmininkas Markas Rutte.