Karas Ukrainoje

Rusijos pajėgos nuo 2023 m. gruodžio pradžios nužudė mažiausiai 15 pasiduoti mėginusių Ukrainos karių ir galbūt dar šešis, mėginusius pasiduoti arba pasidavusius, sakoma ketvirtadienį paskelbtame „Human Rights Watch“ (HRW) pranešime. Žmogaus teisių aktyvistai pabrėžia, kad šie incidentai turėtų būti tiriami kaip karo nusikaltimai. „Žudyti pasiduodančiuosius arba sužeistuosius draudžia tarptautinė humanitarinė teisė“, – pareiškė HRW krizių ir konfliktų direktorė Belkis Wille.

Rusijos atakos sugadino pusę Ukrainos energetikos sistemos, sako užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba. Taip jis kalbėjo internetiniam leidiniui „Foreign Policy“. Interviu su ministru pasirodė trečiadienį. Pastaruoju metu Maskva suintensyvino raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos ypatingos svarbos infrastruktūrą, rengdama plataus masto išpuolius prieš energetikos objektus visoje šalyje.

JAV valstybės departamentas trečiadienį apkaltino Rusiją Ukrainoje panaudojus cheminį ginklą, tuo pažeidžiant Cheminių ginklų konvenciją (CWC), ir paskelbė apie naujas sankcijas Maskvai. Be cheminės medžiagos chlorpikrino, Rusija taip pat panaudojo „medžiagas riaušėms malšinti (ašarines dujas) kariaudama Ukrainoje, tuo dar kartą pažeisdama CWC“, – nurodoma departamento paskelbtame duomenų lape.

Rusų pajėgos atakavo Odesą balistinėmis raketomis, sužeista mažiausiai 13 žmonių, po antpuolio mieste kilo gaisras. Apie tai platformoje „Telegram“ pranešė Odesos regiono karinės administracijos vadovas Olehas Kiperis. „Priešai atakavo Odesą balistinėmis raketomis. Pranešama, kad sužeista mažiausiai 13 žmonių“, – rašė jis. Regiono gubernatoriaus teigimu, po smūgio kilo didelis gaisras. Pranešama, kad Odesoje paskelbus apie oro pavojų buvo girdėti sprogimai.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad artėjant Pasaulio taikos viršūnių susitikimui Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas jam bandys sutrukdyti bei imsis manipuliacijų, kuriomis bandys susilpninti Ukrainos pozicijas. Svarbiausi įvykiai: 23:56 | Ukrainiečiai apstulbo – nuotraukos plinta žaibiškai: danguje užfiksavo žadą atimantį reiškinį  Ukrainoje daugybės miestų gyventojai vėlų ketvirtadienio vakarą ėmė dalintis danguje užfiksuotu neįprastu reiškiniu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis iš pareigų atleido aukšto rango žvalgybos tarnybos SBU pareigūną Ilją Vityuką, kuriam pareikšti kaltinimai dėl korupcijos. Potvarkis dėl jo atleidimo trečiadienį pasirodė Ukrainos prezidento internetinėje svetainėje, atleidimo priežastys nenurodomos. I. Vityukas vadovavo Ukrainos saugumo tarnybos (SBU) kibernetinio saugumo skyriui.

Įpusėjus tretiesiems karo metams, Ukrainos priešlėktuvinė gynyba atidžiai stebima. Tačiau kol Rusija bombarduoja Ukrainai kritiškai svarbią energetikos infrastruktūrą, Kremliaus silpnosios vietos tik dar labiau išryškėjo. Ekspertai teigia, kad Rusijos oro erdvės gynybos tinklas patyrė sunkumų dėl kovos su Ukraina ir nesugebėjo tinkamai prisitaikyti prie tolimojo nuotolio dronų ir mažų orlaivių keliamos grėsmės.

 Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius Lloydas Austinas antradienį teigė, kad pastaruoju metu ragino šalis, turinčias raketų sistemų „Patriot“, padovanoti jas Ukrainai, kuri prašo daugiau oro gynybos sistemų. „Yra šalių, kurios turi „Patriot“, todėl mes ir toliau dirbame su šiomis šalimis“, – Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komiteto posėdyje sakė L. Austinas.

Rusijos pajėgos trečiadienį surengė oro antskrydį prieš Zoločivo gyvenvietę Charkivo srityje. Buvo panaudotos KAB tipo sklendžiančios bombos, pranešė Charkivo srities karinės administracijos vadovas Olehas Synehubovas. Jo duomenimis, pataikyta į automobilį ir privatų namą. Automobilyje buvę civiliai vyras ir moteris žuvo. Užsiliepsnojo dar trys netoliese buvę automobiliai. 77 metų vyras ir 74-erių moteris patyrė sužalojimų.

Ukraina trečiadienį smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai Riazanėje, į pietus nuo Maskvos, per naują drono ataką prieš Rusijos energetikos infrastruktūrą, pranešė pareigūnai. Nuo praėjusių metų, užsitęsus abiejų šalių karui, Ukraina reguliariai paleidžia dronus į Rusiją, vis dažniau taikydamasi į tokius objektus kaip gamyklos toli nuo bendros sienos.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu nurodė tiekti daugiau ginklų karui Ukrainoje ir tai daryti greičiau, praneša agentūra „Reuters“. „Kad išlaikytume reikiamą puolimo tempą (...), būtina didinti daliniams tiekiamų ginklų ir karinės įrangos, pirmiausiai – ginklų, apimtis ir kokybę“, – Gynybos ministerija citavo S. Šoigu tinkle „Telegram“ paskelbtame pranešime.

Elitinis Ukrainos dalinys surengė trijų dienų misiją, kurios tikslas buvo pagrobti 1,1 mln. eurų vertės rusišką tanką, kuriame, kaip įtariama, buvo gabenama slapta technologija. Portalas „The Sun“ skelbia, jog 12-oji „Azovo“ brigada turėjo vieną tikslą – rizikuodami gyvybe prasmukti per fronto liniją ir pavogti tanką T-72, nes Kyjivas baiminosi, kad šis tankas gali įveikti bepiločius lėktuvus.

Lenkija nežada ginti Ukrainos šaukimo į kariuomenę vengiančių asmenų savo teritorijoje, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, o lenkų valdžia paragino Europos Sąjungos imtis veiksmų šiuo klausimu.

Ukraina, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, turi greičiau pristatyti atsargas į frontą spaudimą patiriantiems daliniams. Tai jis pareiškė po konsultacijų su gynybos ministru Rustemu Umerovu ir ginkluotųjų pajėgų vyriausiuoju vadus Oleksandru Syrskiu. „Mums reikia gerokai paspartinti atsargų pristatymą, kad ženkliai padidintume savo karių pajėgumus, – kalbėjo V. Zelenskis antradienio vakarą tradiciniame savo vaizdo kreipimesi.

Pastarąsias dvi žiemas Ukraina atlaikė Rusijos oro antskrydžius, kuriais buvo siekiama panardinti Ukrainos piliečius į tamsą ir panaudoti šaltį kaip karo ginklą. Nors Ukraina atlaikė šios žiemos audrą, Rusija pastarosiomis savaitėmis atnaujino savo puolimą, smogdama Ukrainos elektros energijos tinklams taip, kaip dar nebuvo per daugiau nei dvejus metus trunkantį karą.

Ilgojo nuotolio raketos ATACMS, kurias JAV perdavė Ukrainai, gali padaryti Krymą „kariniu požiūriu nereikšmingu“ Rusijai, nes net ir toli esantys taikiniai Ukrainos pajėgoms yra dar lengviau pasiekiami, rašo „Business Insider“, cituodami karo analitiką Phillipą Karberį.  Publikacijoje rašoma, kad dar kovo mėnesį JAV slapta išsiuntė Ukrainai 100 raketų sistemų ATACMS. Pažymima, kad amerikiečiai ir anksčiau buvo perdavusi šių sistemų, tačiau jų nuotolis buvo trumpesnis.

Lenkija savo žemėje „negins“ šaukimo į kariuomenę vengiančių ukrainiečių, antradienį pareiškė užsienio reikalų viceministras, Varšuvai raginant, kad Europos Sąjungą (ES) imtųsi veiksmų šiuo klausimu. Jau trečius metus su užpuolusia Rusija kariaujanti Ukraina stengiasi pritraukti daugiau karių į savo kariuomenę ir neseniai priėmė mobilizacijos įstatymą, sumažinusi šauktinių amžių ir sugriežtinusį bausmes už karinės tarnybos vengimą.

Nuo šių metų pradžios visoje Ukrainoje pastatytos ir įrengtos 337 slėptuvės nuo bombų, feisbuke paskelbė Ukrainos strateginių pramonės šakų viceministras Tymuras Tkačenka, pranešė „Ukrinform“. Pasak viceministro, tai atsiėjo 384,8 mln. grivinų. Įgyvendinta 13 naujų statybos projektų, 283 dideli priežiūros projektai, šeši renovacijos projektai, pastatytos 27 modulinės slėptuvės.

Ukrainoje rytų fronte toli gražu nėra ramu. Iki savaitės pabaigos Ukrainos pajėgos pasitraukė iš trijų kaimų rytinėje Donecko srityje. Tokie Ukrainos veiksmai išduoda gilėjantį Kyjivo pažeidžiamumą, apžvalgoje rašo „The Washington Post“. Trūkstant amunicijos ir naujų karių Ukraina atsiduria pažeidžiamoje padėtyje, kai Kremlius bando atnaujinti savo puolimo tempą. Rusijos pajėgos vasarį užėmė rytinį Avdijivkos miestą ir po šio pasiekimo dar labiau prasiveržė.

Latvijos vyriausybė patvirtino naują karinės pagalbos Ukrainai siuntą, kurioje bus ir trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų bei stebėjimo dronų. Tai socialiniame tinkle X pranešė šalies premjerė Evika Siliņa, rašo „Ukrinform“. „Vyriausybė ką tik pritarė sprendimui perduoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms oro gynybos sistemų NBS, taktinių bepiločių stebėjimo sistemų, taip pat kitų materialinių ir techninių priemonių.

Iki birželio vidurio Ukrainoje planuojama atidaryto apie 30 Ukrainos kariuomenės verbavimo centrų. Tai antradienį naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė Gynybos ministerijos atstovas spaudai Dmytro Lazutkinas. „Dabar Ukrainoje veikia 18 verbavimo centrų, planuojama, kad iki birželio vidurio jų bus apie 30. Jų yra Dnipropetrovsko srityje, jau keturi yra Poltavos srityje, yra Lvive, vienas atidarytas šiandien Kyjive“, – sakė D. Lazutkinas.

 Lenkija kartu su sąjungininkais iš NATO galėtų numušinėti Rusijos raketas virš Ukrainos teritorijos, skriejančias Lenkijos kryptimi. Tačiau tam būtini politiniai sprendimai NATO ir Ukrainos lygiu bei sąjungininkų prieiga prie išsamios informacijos apie situaciją Ukrainos oro erdvėje. Tai naujienų agentūrai „Ukrinform“ pareiškė buvęs Lenkijos nacionalinės gynybos ministras, saugumo ekspertas Januszas Onyszkiewiczius.

Europos Sąjunga antradienį pradėjo „Facebook“ ir „Instagram“ tyrimą dėl susirūpinimo, kad šios bendrovei „Meta“ priklausančios platformos nesugeba kovoti su dezinformacija internete prieš birželį vyksiančius Europos Parlamento rinkimus.

Rusijos opozicinės žiniasklaidos teigimu, naktį į balandžio 30-ąją Ukrainos pajėgos surengė ataką prieš Kryme dislokuotus rusų oro gynybos dalinius. Apšaudymo raketomis metu viename iš karinių dalinių kilo gaisras, kuris buvo gesinamas daugiau nei pusantros valandos. Skelbiama apie sužeistus rusų karius, tačiau tikslus jų skaičius nėra žinomas. Skelbiama, kad Ukrainos raketos apšaudė Pietų karinės apygardos oro gynybos dalinį aneksuotame Kryme, Simferopolio rajone.

Per naujausius Rusijos smūgius Charkive antradienį žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti, pranešė regiono gubernatorius. Dėl Rusijos bombardavimų Charkive, antrajame pagal dydį Ukrainos mieste, esančiame netoli Rusijos sienos, padėtis blogėja. „Preliminariais duomenimis, per smūgius Charkivui žuvo du žmonės ir šeši buvo sužeisti“, - sakė gubernatorius Olehas Synehubovas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, siekdamas daryti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui įtaką, nori sustiprinti asmeninius ryšius su Kinijos vadovu Xi Jinpingu, kuomet šis gegužės pradžioje viešės Prancūzijoje Apie tai pranešė naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais.

Rusijos invazinės pajėgos raketa „Iskander“ su kasetine kovine galvute smogė tankiai gyvenamam Odesos pajūrio rajonui. Taip teigė Pietų gynybos pajėgų strateginių komunikacijų centro vadovas Dmytro Pletenčukas, kalbėjęs nacionalinio telemaratono eteryje, komentuodamas mirtiną pirmadienio popietės smūgį. „Visos detalės tikslinamos. Preliminariai manoma, kad tai buvo „Iskander“ su kasetiniu užtaisu, tačiau kol nebaigti visi tyrimai, negaliu to tiksliai patvirtinti.

Vokietija Rusijos užpultai Ukrainai pristatė dar dešimt pėstininkų kovos mašinų „Marder“ ir kitų priemonių gynybai. Į paketą įtraukta antra oro gynybos sistema „Skynex“, taip pat beveik 30 000 šaudmenų priešlėktuviniams tankams „Gepard“ ir amunicija sistemai „Iris-T“, pirmadienį Berlyne pranešė federalinė vyriausybė. Balandžio viduryje pažadėtos trečiosios oro gynybos sistemos „Patriot“ šiame Vokietijos karinės paramos pakete nėra.

Per Rusijos raketų smūgį Odesos uostamiesčiui prie Juodosios jūros, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai keturi žmonės. Odesos gubernatorius Olehas Kiperis pirmadienio vakarą tinkle „Telegram“ pranešė, kad dar 28 asmenys buvo sužeisti, įskaitant du vaikus ir nėščią moterį. Keturių sužeistųjų gyvybei  gresia pavojus. Per ataką Odesoje apgadinti gyvenamieji namai ir civilinė infrastruktūra, pridūrė gubernatorius.

Lenkijos krašto apsaugos viceministras, kalbėdamas Lenkijos televizijai „TVP Info“ patvirtino, kad šalis pateikė oficialų prašymą NATO dalyvauti branduolinio dalijimosi programoje. Ministras pridūrė, kad dėl branduolinio ginklo panaudojimo, jei jis bus dislokuotas Lenkijoje, spręs JAV.

Pirmadienį Rusija surengė raketų ataką prieš Ukrainos miestą Odesą. „Informacinio pasipriešinimo“ grupės karinis ir politinis apžvalgininkas Oleksandras Kovalenka teigia, kad okupantai taikėsi konkrečiai į masinio susibūrimo vietas.  „Okupantai smogė civiliniam taikiniui vidury baltos dienos, judrioje zonoje, kur kasdien vaikšto Odesos gyventojai. Žuvo nekalti civiliai ir yra nukentėjusių. Odesos teisės akademija taip pat nėra karinis objektas“, – pabrėžia analitikas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas siūlo panaudoti Prancūzijos branduolines galvutes ginant Europą iškilus pavojui. Apie tai praneša leidinys „Politico“, cituodamas Prancūzijos žiniasklaidą.  Nori kelti diskusiją E. Macronas pareiškė, kad yra pasirengęs aptarti prancūziškų branduolinių galvučių naudojimą kaip „patikimos Europos gynybos“ nuo Rusijos grėsmių dalį.

NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pirmadienį pasakė kalbą Ukrainos Aukščiausiojoje Radoje, jis dar kartą patvirtino parlamentarams, kad Ukraina taps Aljanso nare, feisbuke pranešė parlamento narė Iryna Geraščenko. „NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas iš Aukščiausiosios Rados tribūnos dar kartą patvirtino, kad Ukraina taps Aljanso nare. Tačiau jis nepasakė, kada.

Pirmadienio vakarą dėl Rusijos smūgio Charkivui nukentėjo daugiaaukštis gyvenamasis namas. Tai „Telegram“ kanale pranešė miesto meras Ihoris Terechovas, kuriuo remiasi „Ukrinform“. „Smūgis miesto gyvenamajai zonai. Žinoma, kad nukentėjo vienas daugiaaukštis pastatas. Gauta informacijos apie vieną sužeistą moterį“, – rašoma pranešime. Taip pat pirmadienį rusai valdomosiomis aviacinėmis bombomis smogė Charkivo rajonui, preliminariais duomenimis, žmonės nenukentėjo.

Sumų srityje keli civiliai nukentėjo nuo minos sprogimo pasienio bendruomenėje, sužeistųjų skaičius tikslinamas. Tai pranešė „Ukrinform“, remdamasi Myropilios bendruomenės vadovė Olena Šarkova. „Balandžio 29 d. Sumų srities Myropilios bendruomenėje keli žmonės buvo sužeisti sprogus minai“, – sakoma pranešime. Pasak O. Šarkovos, nukentėjusiųjų skaičius šiuo metu tikslinamas.

Australija paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą Ukrainai, jo vertė siekia 100 mln. JAV dolerių, pranešė Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas. „Australija ir toliau palaiko Ukrainą ir paskelbė apie naują karinės pagalbos paketą, kurio vertė – 100 mln. JAV dolerių. Į paketą įeina: 50 mln. JAV dolerių trumpojo nuotolio oro gynybos sistemoms, 30 mln. JAV dolerių nepilotuojamų orlaivių sistemoms, 15 mln.

NATO vadovas pirmadienį pareiškė, kad Ukrainai ne per vėlu laimėti prieš Rusiją, nors Maskva fronte vis labiau žengia į priekį, ir patikino, kad Kyjivui gabenama daugiau Vakarų pagalbos. „Žinau, kad didelis paramos vėlavimas turi rimtų pasekmių mūšio lauke.... Tačiau Ukrainai dar ne per vėlu laimėti“, – sakė NATO vadovas Jensas Stoltenbergas per Kyjive surengtą spaudos konferenciją su Ukrainos prezidentu Volodymyru Zelenskiu.  „Daugiau paramos yra pakeliui“, – pridūrė jis.

NATO gali sukurti specialų 100 mlrd. eurų finansinės paramos fondą Ukrainos gynybai, paskelbė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis per bendrą spaudos konferenciją su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.   Pirmadienį NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas atvyko į Kyjivą iš anksto nepranešto vizito.  „Šiandien aptarėme Jenso iniciatyvą sukurti specialų fondą, skirtą finansiškai paremti Ukrainos gynybą 100 mlrd.

Dėl galimo Rusijos puolimo prieš Charkivą pavojaus Ukraina turi skirti papildomų pajėgų ir technikos miestui ginti, nors Rusijos kariuomenei ir trūksta pajėgų, reikalingų miestui užgrobti, sakoma naujausiame Karo tyrimų instituto (ISW) pranešime.

Oficialiais Ukrainos duomenimis, per pastaruosius dvejus metus Rusija deportavo daugiau nei 19 tūkst. ukrainiečių vaikų, teigia Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Olena Kondratiuk. Dėl šių deportacijų Ukraina tikisi iš Rusijos reparacijų nukentėjusioms šeimoms, tarptautinio tribunolo ir bausmių organizatoriams.

Nuo karinės padėties įvedimo Ukrainoje žuvo daugiau kaip 30 žmonių, kurie bandė kirsti sieną, ypač per kalnų upes. Tai interviu naujienų agentūrai „Ukrinform“ pranešė Valstybinės sienos apsaugos tarnybos viršininko padėjėjas, žinybos spaudos sekretorius Andrijus Demčenka. Anot jo, stebina tai, kad bėgliai yra pasirengę mokėti dideles sumas, nepažindami žmogaus asmeniškai. „Jie gauna kažkokias instrukcijas, perveda kažkur pinigus, faktiškai pagal instrukciją.

Lenkų ūkininkai nutraukė blokadas prie visų sienos su Ukraina perėjų, pirmadienį pranešė mokesčių pareigūnai. Tuo baigėsi du mėnesius trukęs protestas dėl žemės ūkio produktų importo iš Ukrainos į Europos Sąjungai priklausančią Lenkiją. „Eismas per visas sienos [su Ukraina] perėjas galimas“, – naujienų agentūrai AFP sakė Lenkijos Mokesčių administracijos rūmų Liubline atstovas Michalas Derusas. Pranešimas pasirodė ūkininkams nutraukus paskutinę blokadą prie Hrebenės punkto.

Prezidento posto siekiantys dabartinis šalies vadovas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė sako, jog Ukraina turi teisę rengti atakas prieš energetinę infrastruktūrą Rusijos teritorijoje. Pasak Lietuvos valstybės vadovų, Ukrainą užpuolusi Rusija turi žinoti pačios sukelto karo kainą. „Aš manau, kad Rusijos visuomenė turi žinoti šito karo kainą. Žinoma, kad civilių žūtys yra visada baisios, nesvarbu kokioje pusėje jos būtų.

Ukrainos pilietinio tinklo „Opora“ valdybos pirmininkė Olga Aivazovska teigia, kad Rusijos vykdomas energetikos objektų apšaudymas artėjant žiemai paskatins naują ukrainiečių emigracijos bangą. „Norime pasidalinti analitiniais duomenimis, kaip Rusija šiuo metu yra susikoncentravusi į energetinės sistemos Ukrainoje apšaudymą, kaip 2022-2023 šie įvykiai privedė prie beveik 2 mln. ukrainiečių gyventojų praradimo“, – lrt laidoje pirmadienį kalbėjo O. Aivazovska.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė mano, kad Lietuva iš esmės turėtų padėti Ukrainai susigrąžinti užsienyje gyvenančius mobilizuojamus vyrus. Kyjivui siekiant pritraukti daugiau karių, šalies parlamentas pakeitė mobilizacijos įstatymą, kuriuo sumažino šaukimo į karinę tarnybą amžių iki 25-erių ir sugriežtino bausmės tiems, kas vengia atlikti karinę tarnybą.

Ukraina pirmadienį, praėjus dienai po to, kai pripažino, kad padėtis fronto linijoje yra pablogėjusi, pranešė rytinėje Donecko srityje užkirtusi kelią 55 Rusijos atakoms. Savaitgalį Maskva pareiškė užėmusi dar vieną rytinį kaimą, Novobachmutivką, Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms laukiant JAV ginklų pristatymo. Ukrainos kariuomenė nurodė, kad keliuose kaimuose į šiaurę ir vakarus nuo Novobachmuitvkos „atrėmė 55 atakas“. Tarp jų buvo ir Očeretynė, kur sekmadienį vyko smarkūs mūšiai.

Rusai laikinai okupuotose teritorijose toliau nusavina po Rusijos invazijos pradžios šias sritis palikusių gyventojų butus ir namus, ketindami juos parduoti, platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios regiono karinės administracijos vadovas Ivanas Fedorovas. „Laikinai okupuotose teritorijose sukurtas „apleistų“ nekilnojamojo turto objektų registras.

Buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras, dabar Lietuvos ambasadorius Švedijoje Linas Linkevičius ironiškai atsiliepė apie vadinamąjį Krymo (Kerčės) tiltą.  Socialiniame tinkle X diplomatas užsiminė, kad Ukrainos ginkluotosios pajėgos netrukus gali sugriauti neteisėtai pastatytą statinį. „Jei kas nors dar nespėjo nufotografuoti Kerčės tilto, vadinasi, laiko dar yra“, – rašė L. Linkevičius. Rusija suskubo reaguoti Kremliaus reakcijos ilgai laukti nereikėjo.

Laikotarpiu nuo 2022 m. vasario 24 d. iki 2024 m. balandžio 29 d. rusų okupantų kariuomenė Ukrainoje iš viso prarado 467 470 karių – vien per pastarąją parą mūšio lauke buvo sunaikinta ar sužeista 1 320 priešų, remdamasi Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis pranešė „Ukrinform“. Be to, Ukrainos gynėjai sunaikino 7 285 priešo tankus (+6 per pastarąją parą), 14 007 šarvuotąsias kovos mašinas (+16), 11 985 artilerijos sistemas (+37), 1 051 raketų paleidimo sistemą (+1), 778 oro ...