Karas Ukrainoje

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Aukščiausiojoje Radoje užregistravo įstatymų projektus dėl karo padėties pratęsimo ir visuotinės mobilizacijos patvirtinimo. Apie tai praneša „Ukrinform“. Įstatymų projektų tekstai ir juos patvirtinantys dokumentai kol kas nepaskelbti. Pažymima, kad projektus gavo Aukščiausioji Rada ir jie buvo pateikti svarstyti parlamento vadovybei.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis itin svarbių JAV rinkimų išvakarėse užsiminė apie taikos derybų su Rusija galimybę, nors anksčiau atsisakydavo derėtis su Vladimiru Putinu. V. Zelenskis pirmadienį vakare paragino tarptautinę bendriją „priversti Rusiją pradėti realias taikos derybas“ ir išvardijo savo įprastas sąlygas dialogui: visų okupuotų Ukrainos teritorijų sugrąžinimą, kompensaciją už karo padarytą žalą ir baudžiamąjį persekiojimą už karo nusikaltimus.

Ukrainos valstybės įmonė „Avtonov“ patvirtino planus pastatyti antrąjį didžiausio ir galingiausio pasaulyje krovininio lėktuvo An-225 „Mrija“ egzempliorių, kurio pirmasis buvo nepataisomai sugadintas per Rusijos oro antpuolį pirmosiomis karo dienomis. „Avtonov“ antradienį išplatintu pranešimu paneigė kaip netikslią Vokietijos leidinio „Bild“ skelbtą informaciją, neva antrasis „Mrija“ jau paruoštas 30 procentų.

Ukrainiečių karinės žvalgybos atstovai antradienį skelbia aptikę informacijos, kad iranietiški dronai, kuriuos Rusija naudoja atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius, galėjo būti rusams pristatyti po vasario 24-osios, kai Maskva pradėjo invaziją. „Drono „Mohajer-6“ propeleris buvo pagamintas tik šių metų vasarį... O dar prireikė laiko pristatyti jį į Rusijos Federaciją.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis „tam tikru formatu“ dalyvaus Didžiojo dvidešimtuko (G20) susitikime, kuris lapkričio 15–16 dienomis vyks Indonezijoje. Tai komentare Ukrainos leidiniui „Suspilne“ paskelbė prezidento atstovas spaudai Serhijus Nikiforovas. „Žinoma, tam tikru formatu Volodymyras Zelenskis dalyvaus G20 viršūnių susitikime. Daugiau negaliu pasakyti“, – sakė S. Nikiforovas ir pridūrė, kad greičiausiai prezidentas susitikime dalyvaus nuotoliu.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienio vakarą JAV Nacionaliniame Konstitucijos centre buvo pagerbtas kaip 2022 metų Laisvės medalio laureatas. Praėjusią savaitę Kyjive lankėsi JAV senatoriai Chrisas Coonsas ir Robas Portmanas ir asmeniškai įteikė medalį V. Zelenskiui. JAV Konstitucijos centras paskelbė apdovanojimą rugpjūtį ir pareiškė, kad V. Zelenskis laureatu buvo išrinktas „už jo didvyrišką laisvės gynimą Rusijos tironijos akivaizdoje“ per karą Ukrainoje.

Šiuo metu Ukraina išgyvena „nuobodžiausią karo su Rusija laikotarpį“, teigia Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Oleksijus Arestovyčius. Jo teigimu, Vakarams Ukrainai tiekiant vis daugiau ginklų, o Vladimirui Putinui ir jo kariams silpstant, lūžis kare gali įvykti kitąmet vasarį–kovą. Kalbėdamasis su rusų teisininku ir žmogaus teisių aktyvistu Marku Feiginu, O. Arestovyčius sakė, kad, jo nuomone, Europa priėmė daug griežtesnių sprendimų Rusijos atžvilgiu nei Amerika.

Didžiosios Britanijos gynybos ministerijos žvalgyba savo naujausioje ataskaitoje akcentuoja, kad Rusija pradėjo statyti gynybines struktūras aplink okupuotą pietų Ukrainos miestą Mariupolį ir tokios pačios strategijos imasi kitose okupuotose teritorijose. „Dvi gamyklos tam tikslui gamina betonines piramidines prieštankines konstrukcijas, žinomas kaip drakono dantys“, – rašoma britų žvalgų ataskaitoje.

„Nexta“ skelbia vaizdo įrašą mobilizuoti rusų kariai Oriolo srityje demonstruoja, kokios apgailėtinos būklės yra rusų karių ekipuotė. Kaip pavyzdį rusų kariai pasitelkia kuprines – vaizdo įraše jie nufilmavo ir pakomentavo prastos kokybės kuprinę, kuri, jų teigimu, jiems buvo duota kaip karinės ekipuotės dalis. Rusų karys nesunkiai suplėšo kuprinę rankomis, tai lydi komentarai: „Žodžiu, čia kuprinės, kurias mums davė. Va kokios. Plyšta (keiksmažodis). Ačiū gubernatoriui.

Rytų Ukrainoje, Luhansko srityje grupė mobilizuotų rusų – Maskvos ir Maskvos srities gyventojų – pasidavė Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Jų pasidavimas užfiksuotas vaizdo įraše. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų operatyvinė tarnyba, skelbia „Ukrinform“. „Svatovės kryptimi Luhansko srityje grupė mobilizuotų karių pasidavė 92-ajai atskirajai mechanizuotajai brigadai, pavadintai košo atamano Ivano Sirko vardu.

Jungtinių Valstijų iždas ir Valstybės departamentas tyliai paragino didžiuosius JAV bankus teikti paslaugas kai kurioms Rusijos įmonėms, nepaisant šaliai taikomų sankcijų, skelbia naujienų agentūra „Bloomberg“, remdamasi savo šaltiniais. Anot leidinio, kalbama apie bankus „Citigroup“ ir „JPMorgan“. „Bloomberg“ rašo, kad bankai Rusijos įmonėms skatinami teikti pagrindines paslaugas, tokias kaip atsiskaitymai JAV doleriais, mokėjimų pervedimai ir kai kurių Rusijos įmonių prekybos finansavimas.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą priminė derybų su Rusija pradžios sąlygas. Tarp jų – Ukrainos teritorinio vientisumo atkūrimas, nuostolių atlyginimas, taip pat visų, dalyvavusių karo nusikaltimuose Ukrainoje, nubaudimas. Kaip savo vaizdo žinutėje 257-osios karo dienos pabaigoje teigė prezidentas, lapkričio 7 d. jis pasakė svarbią tarptautinę kalbą per klimato viršūnių susitikimą Egipte.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas svajoja įtraukti NATO į karą, kad pasiektų derybas pasaulio lyderių lygiu. Kaip interviu UNIAN sakė karo ekspertas, Ukrainos atsargos pulkininkas Olehas Ždanovas, tokio lygio derybos padės Putinui grįžti į pasaulio politikos olimpą. „Putino svajonė yra įtraukti NATO į šį karą. <...> Šiandien Putinas yra priverstas apie derybas kalbėti su Zelenskiu. O jei jis įtrauks NATO į karą, tuomet bus derybos su Joe Bidenu.

„Sky News“, remdamiesi šaltiniu saugume, skelbia, kad Rusija Iranui lėktuvu nuskraidino 140 mln. eurų grynųjų ir pagrobtus Vakarų ginklus mainais už bepiločius. Šaltinis „Sky News“ teigė, kad veikiausiai Iranas studijuos Vakarų technologijas ir bandys jas kopijuoti.

Buvęs Ukrainos užsienio reikalų ministras Volodymyras Ohryzko mano, kad dėl nesėkmingo karo Ukrainoje ir augančio nepasitenkinimo Rusijos visuomenėje bei išorinio spaudimo Rusijai, prezidentas Vladimiras Putinas bus „pašalintas“, skelbia UNIAN.  Kaip sakė V. Ohryzko, vasario 24 d. Putinas įsisuko į spąstus, paskelbdamas, kad reikia išspręsti „Ukrainos klausimą“. Šiais žodžiais patikėjo 80 proc. rusų, kurie nemato galimybės V. Putinui pralaimėti kare su Ukraina.

Jungtinių Tautų ataskaitoje paskelbti šokiruojantys skaičiai. Skelbiama, kad nuo karo pradžios Ukrainoje žuvo 6490 asmenys, dar 9972 – sužeisti. Apie tai skelbia UNIAN.  Skelbiama, kad tarp žuvusiųjų: 2533 vyrai, 1731 moteris, 201 berniukas, 168 mergaitės.  Pranešama, kad 34 vaikų ir 1828 suaugusiųjų lytis dar nenustatyta.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad pastaruoju metu paaštrėję Rusijos raketų ir bepiločių orlaivių išpuoliai lėmė tai, kad pasaulis sureagavo – atsakė nauja pagalba Ukrainai. Apie tai jis kalbėjo vakariniame pranešime.  „Darysime viską, kad kuo daugiau šalių prisijungtų prie šios pagalbos. Apskritai fronte mūsų pajėgos yra aktyvios gynybos būsenoje – kai kuriose rytų ir pietų dalyse pamažu stumiame priešą atgal.

Ukrainos prezidentūros kanclerio patarėjas Mychailo Podoliakas sako, kad Ukraina galėtų derėtis su Rusija, bet tik tada, kai bus išrinktas kitas prezidentas.  Anksčiau „Washington Post“ ir „La Repubblica“ rašė, kad JAV skatina Ukrainos valdžią pradėti derybas su Kremliumi. „Svarbu: Ukraina niekada neatsisakė derybų. Mūsų pozicija žinoma ir atvira. Pirma, kariuomenės išvedimas iš mūsų teritorijos. Ar Putinas tam pasiruošęs? Žinoma, kad ne.

Karinės samdinių bendrovės „Wagner“ įkūrėjas Jevgenijus Prigožinas konfliktuoja su Rusijos gynybos ministru Sergejumi Šoigu dėl karinių nesėkmių, skelbia UNIAN, remdamiesi Ukrainos nacionalinio pasipriešinimo centro žurnalistais.  Jie skelbia, kad J. Prigožinas kaltina S. Šoigu už nesėkmes Ukrainoje ir nori jį už tai nubausti.

Ukrainos vyriausybės sprendimu, penkios strategiškai svarbios įmonės – „Ukrnafta“, „Ukrtatnafta“, „Zaporozhtransformator“, „AvtoKrAZ“ ir „Motor Sič“ – pereina valstybės nuosavybėn, praneša „Ukrinform“. Premjeras Denysas Šmyhalis per trumpą spaudos konferenciją pirmadienį pareiškė, jog šios įmonės, kurių akcijos priverstinai perleidžiamos valstybės nuosavybėm, turėtų patenkinti Ukrainos gynybos poreikius, o kai kurios jų atkurs prarastus pajėgumus.

Ukrainos Informacinio pasipriešinimo grupės karinis-politinis stebėtojas Oleksandras Kovalenka įvertino puolimo iš Baltarusijos grėsmę. Pasak jo, smogiamosios grupės formavimas iš Rusijos kariuomenės dalinių Baltarusijoje nepastebimas. Apie tai skelbia UNIAN.  „Iš esmės Baltarusijoje esantis Rusijos kontingentas yra aprūpintas mašinomis, tačiau sunkiosios, lengvai šarvuotos, taip pat artilerijos jiems labai trūksta“, – sako O. Kovalenka.

Ukraina pirmadienį paskelbė, kad iš Vakarų sąjungininkių gavo daugiau oro gynybos sistemų, ir teigė, kad šie ginklai padės apsisaugoti nuo Rusijos atakų, kurios pastaruoju metu buvo nukreiptos prieš energetikos infrastruktūrą. „NASAMS ir „Aspide“ oro gynybos sistemos atvyko į Ukrainą! Šie ginklai gerokai sustiprins Ukrainos kariuomenę ir padarys mūsų dangų saugesnį“, – socialiniuose tinkluose pareiškė gynybos ministras Oleksijus Reznikovas.

Vienas žymiausių dabartinės Rusijos valdžios kritikų politologas ir publicistas Andrejus Piontkovskis mano, kad Rusiją išjudins pilietinis karas. Jo nuomone, po pralaimėjimo iš karo Ukrainoje grįžę ginkluoti rusų kariai šalyje sukels pilietinį karą, kuris privers federaciją susiskaldyti. „Pokario situacija Rusijoje bus tokia pati kaip 1917–1918 metų situacija. Ar pamenate pilietinį karą? Buvo Machno, Mamontovų, Mironovų, Budionių gaujos.

Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarchas Kirilas pareiškė, kad Rusijos žmonės susiduria su pavojais, kurie meta „iššūkį šalies egzistavimui“. Tokia pati retorika naudojama ir Rusijos karinėje doktrinoje, kur rašoma, kad Rusija gali panaudoti branduolinius ginklus, jei kyla grėsmė valstybės egzistavimui.

Rusijos Ramiojo vandenyno laivyno laivai grįžo į Tolimuosius Rytus, skelbia Ukrainos naujienų agentūra UNIAN. Nuo vasario mėnesio jie laukė Turkijos leidimo kirsti Bosforo sąsiaurį ir įplaukti į Juodąją jūrą, tačiau Ankara leidimo nesuteikė.

Ukrainos naujienų agentūra UNIAN skelbia, kad Ukrainoje buvo nukautas Maskvos vyskupijos kunigas Michailas Vasiljevas. Jis itin išgarsėjo savo pareiškimu, kuomet skatino ruses daugiau gimdyti, jog joms nebūtų taip gaila siųsti savo vaikus į karą Ukrainoje. „Kovojantis Rusijos stačiatikių bažnyčios kunigas Michailas Vasiljevas atvyko į frontą palaiminti rašistų, bet buvo palaimintas kitam pasauliui“, – rašo UNIAN.

Rusijos Federacijos Ramiojo vandenyno laivyno 155-osios jūrų pėstininkų brigados kariai išsiuntė laišką Primorės krašto gubernatoriui Rusijoje Olegui Kožemiakai, skųsdamiesi, kad patyrė didžiulių nuostolių Donecko srityje.  Apie karių skundus savo valdžiai Rusijoje skelbia leidinys „Meduza“, remdamasis savo šaltiniais.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis neabejoja, kad Rusijos pajėgos kaupia ginklus ir ruošiasi naujam masiniam išpuoliui Ukrainoje. Jo teigimu, Rusija, užsisakydama naujų balistinių raketų iš Irano, ketina dar kartą atakuoti Ukrainos energetikos infrastruktūrą. „Teroristinė valstybė telkia pajėgas ir priemones, kad galėtų pasikartoti didžiuliai smūgiai mūsų infrastruktūrai. Pirmiausia – energetikai. Tam Rusijai reikėjo Irano raketų.

Kremliaus pastatyta okupuoto Donecko valdžia skelbia, kad miesto centre pirmadienio naktį dėl raketų smūgių kilo gaisras – užsiliepsnojo geležinkelių administracijos pastatas. Rusų žiniasklaidos teigimu, gaisro nepavyko užgesinti iki šiol. Kaip „Telegram“ skelbė okupacinės valdžios paskirtas Donecko meras Oleksijus Kulemzinas, pastatas naktį buvo apšaudytas, dėl to ir kilo gaisras.

Chersono srityje galimos kruvinos okupantų provokacijos, praneša Chersono srities karinės administracijos pirmininkas Jeroslavas Januševičius, remdamasis Ukrainos žvalgybos duomenimis. Pasak J. Januševičiaus, dėl kruvinų išpuolių rengiamasi apkaltinti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.

Kas toliau? Ar įmanomas gyvenimas be Vladimiro Putino? Kaip jis paliks savo postą ir kas jį pakeis? Šie klausimai pastaruoju metu neduoda ramybės Rusijos elitui, biurokratams ir verslininkams, stebintiems, kaip Ukrainos pajėgos veržiasi į priekį, kaip talentingi žmonės palieka Rusiją ir kaip Vakarai nesileidžia įbauginami V. Putino pasitelkto energetinio ir branduolinio šantažo, rašo „The Economist“. „Maskvos restoranuose ir virtuvėse girdėti daug keiksmažodžių ir piktų kalb...

Globalinis atšilimas, karas ir infliacija. Atrodo, kad šiuo metu pasaulis išgyvena nesibaigiančių krizių laikotarpį ir nelabai moka  su tuo tvarkytis. Ekonomistas Nourielis Roubinis interviu „Der Spiegel“ teigė, kad iš tiesų tam tikra prasme trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, mat ekspertai jaudinasi, kad NATO gali įsitraukti į Rusijos ir Ukrainos karą, ta pačia linkme gali žengti Izraelis bei Iranas, o Kinija gali užpulti Taivaną anksčiau nei tikėtasi.

Staiga Europa turi daugiau dujų nei gali jų sunaudoti. Netekusi rusiškų dujų, nuo kurių ilgą laiką priklausė, Europa suskubo importuoti suskystintas dujas iš viso pasaulio, kad galėtų užpildyti savo saugyklas. Dabar dėl neįprastai šilto oro ir sėkmingų sandorių saugyklos yra beveik pilnos dar prieš įjungiant šildymą europiečių namuose. Be to, smarkiai krito ir pačių dujų kaina – dabar ji nesiekia nė trečdalio vasaros piko kainos.

Mūšio lauke žuvo taivanietis, kuris savanoriškai stojo į kovą Rusijos užpultoje Ukrainoje, pranešė Taibėjus. Manoma, kad tai pirmas asmuo iš salos, žuvęs šiame kare. Taivano užsienio reikalų ministerija pranešė, kad ukrainiečių lauko vadas patvirtino, jog žuvo 25 metų Tseng Sheng-kuangas, kuris tarnavo savanorių karių batalione.

Kyjivo pareigūnai pradėjo planuoti miesto gyventojų evakuaciją, jeigu sostinėje apskritai nutruks elektros tiekimas, rašo „The New York Times“.  Teigiama, kad Kyjive šiuo metu gyvena apie 3 mln. gyventojų, tad, nutrūkus elektros tiekimui, civiliai būtų evakuojami, mat Rusija ir toliau vykdo puolimus visoje šalyje, nusitaikydama į energetikos infrastruktūrą. Šiuo metu šalyje iš viso sunaikinta apie 40 proc. su energetika susijusių objektų.

Rusijoje, Belgorodo srityje, esančioje naftos bazėje sekmadienį paviešintuose vaizdo įrašuose užfiksuotos liepsnos, rašo NEXTA. Socialiniuose tinkluose teigiama, kad kilusio gaisro metu niekas rimčiau nenukentėjo. Vietos atstovai sako, kad kažkas galėjo paleisti šūvius į naftos talpyklas.

Rusijos invazija Ukrainoje atskleidė blėstančią JAV karinio atgrasymo galią, tačiau, panašu, kad tik keletas lyderių sugeba tai pripažinti. Savo ruožtu JAV karinio jūrų laivyno admirolas pripažįsta, kad krizė Ukrainoje „yra tik apšilimas“, rašo „The Wall Street Journal“. JAV strateginės vadovybės karinio jūrų laivyno admirolas Charlesas Richardas tikina, kad jau netrukus JAV karinė galybė gali būti išbandoma. „Ši Ukrainos krizė, kuri vyksta dabar, yra tik apšilimas. Didžioji [krizė] ateina.

Rusų pajėgoms naktį į sekmadienį atakavus pietrytinį Ukrainos Zaporižios miestą žuvo vienas žmogus, pranešė pareigūnai. Kaip platformoje „Telegram“ pranešė Zaporižios miesto tarybos sekretorius Anatolijus Kurtjevas, dėl Rusijos puolimo kilo gaisras. „Šią naktį rašistai vėl atnešė bėdų mūsų miestui. Priešo apšaudymai sugriovė civilinės infrastruktūros pastatą ir, pirminiais duomenimis, deja, nusinešė vieno žmogaus gyvybę“, – rašė jis.

Sankt Peterburgo įmonės „Concord Catering and Management“ paskelbtas pranešimas spaudai nesistengė nieko nuslėpti. Jame netiesiogiai teigiama, kad išrinktas antrojo pagal dydį Rusijos miesto meras yra apgavikas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Karo ekspertas Aleksandras Kovalenka sako, kad Rusija susiduria su artilerijos trūkumu, todėl į karo frontą Ukrainoje pradėjo siųsti D-1 haubicas, kurios, UNIAN portalo teigimu, yra senesnės už patį diktatorių Vladimirą Putiną.  Teigiama, kad haubicos, kurias Rusija pradėjo siųsti į frontą, buvo pagamintos 1943–1949 metais. Karo ekspertas A. Kovalenka svarsto, kad šios artilerijos nusidėvėjimas turėtų būti itin didelis.

Melitopolio miesto meras Ivanas Fiodorovas teigia, kad rusų okupantai mokyklose vaikus moko, kaip reikia naudotis ginklais. Mero pastebėjimu, tokiu būdu mokyklinio amžiaus vaikai yra ruošiami savanorių batalionams. „Mokyklose diena prasideda paieškomis – [rusų okupantai] moko gimnazistus nuo 9 klasės naudotis kulkosvaidžiais, siekdami jaunus asmenis paruošti tariamiems savanorių batalionams“, – kalbėjo jis.

Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Oleksijus Arestovyčius teigė, kad tik 43 proc. mobilizuotų rusų pradėjo karinį pasirengimą bei buvo aprūpinti svarbiais reikmenimis, rašo UNIAN. O. Arestovyčius svarsto, kad šiuo metu naujai dislokuotų karių skaičius Ukrainos teritorijoje siekia 50–60 tūkst. „Vidutiniškai skaičiuojama 60 tūkst. [mobilizuotų rusių karių]. Kai kas sako, kad skaičius gali perkopti ir 100 tūkst. <...> Manau, gali būti 50 tūkst.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis teigė, kad Ukraina stengiasi sutarti su partneriais, siekiant gauti daugiau tankų, šarvuotosios technikos ir artilerijos, o artimiausios savaitės bus itin svarbios, rašo UNIAN. Šeštadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad situacija per pastarąją dieną fronto linijose pasikeitė nedaug, o vienos aršiausių kovų verda Donecko regione.

Ukrainos atstovė paaiškino, kada Kyjivas galėtų sėsti prie derybų stalo su Rusija. Be to, pranešama, kad Rytų Ukrainoje rusų okupantai didina suduodamų smūgių skaičių. Svarbiausi įvykiai Ukrainoje: 18:45 | Chersone nėra elektros ir vandens Maskvos pajėgų okupuotas Ukrainos Chersono miestas buvo atkirstas nuo vandens ir elektros po to, kai Kyjivas smogė netoliese esančioms elektros linijoms, sekmadienį pranešė Maskvos primesta valdžia.

Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docento Deniso Skopino atleidimas dėl jo pasipriešinimo Kremliaus invazijai į Ukrainą yra naujausias vis didėjančio susidorojimo su akademine laisve pavyzdys Rusijoje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. D. Skopinas, dėstęs filosofiją Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, buvo atleistas spalio 26 dieną, nes jis dalyvavo proteste prieš Maskvos vykdomą tarnybai tinkamo amžiaus vyrų mobilizaciją.

Iranui pirmą kartą pripažinus, kad šalis siuntė Rusijai bepiločių orlaivių, Ukraina šeštadienį Teheraną įspėjo, kad „bendrininkavimo“ su Maskva „pasekmės bus didesnės už“ Rusijos paramos „naudą“. „Teheranas turėtų suvokti, kad bendrininkavimas su Rusijos Federacija šiai vykdant agresijos prieš Ukrainą nusikaltimus turės pasekmių, kurios bus gerokai didesnės už Rusijos paramos naudą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ parašė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Olehas Nikolenka.

Ukrainos prezidento patarėjas Mychaila Podoliakas ironiškai išsakė pagrindinę delegacijos sudėtį, kuri galėtų užmegzti taikos derybas su Rusijos Federacija. „Vienintelė įmanoma delegacija deryboms su Rusija turėtų būti sudaryta iš „Abrams“, „Leopard“, „Marder“ ir HIMARS. Susitikimo vieta toliausiai į rytus nutolęs ir tarptautiniu mastu pripažintas Ukrainos teritorijos taškas“, – rašė jis.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis kiekvieną kartą po Pentagono paskelbiamo pranešimo apie suteikiamą karinę pagalbą Kyjivui įprastai telefonu kalbasi su JAV prezidentu Joe Bidenu. Tačiau vieno pokalbio metu J. Bidenas pratrūko.  Kaip rašo „NBC News“, remdamasi 4 asmenų, girdėjusių Ukrainos ir JAV lyderių pokalbį, teigė, kad skambutis, įvykęs birželio mėnesį, buvo kiek kitoks.  Po to, kai J. Bidenas telefonu pranešė V. Zelenskiui apie tai, kad JAV skirs 1 mlrd.

Irano užsienio reikalų ministras šeštadienį pirmą kartą pripažino, kad jo šalis siuntė Rusijai bepiločių lėktuvų, tačiau tvirtino, kad jie buvo perduoti prieš Maskvai pradedant karą Ukrainoje. Tokie Irano užsienio reikalų ministro Hosseino Amiro-Abdollahiano komentarai nuskambėjo po kelis mėnesius Teherano skelbtų painių pranešimų, Rusijai dronais atakuojant Ukrainos energetikos infrastruktūrą ir civilinius taikinius.