Šeštadienį V. Zelenskis kalbėjo, kad situacija per pastarąją dieną fronto linijose pasikeitė nedaug, o vienos aršiausių kovų verda Donecko regione.
Prezidentas taip pat pastebėjo, kad nuolatiniai susirėmimai tęsiasi ir kitose fronto linijose, apimančiose daugiau kaip tūkstantį kilometrų teritorijos.
„Kitos savaitės, žvelgiant iš dabartinės pozicijos, bus itin svarbios. Dirbame kartu su partneriai tam, kad Ukraina gautų daugiau tankų, šarvuočių, artilerijos“, – teigė V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas taip pat padėkojo šalies pasieniečiams, kurie Sumų, Černihovo ir Charkivo regionuose sugeba atremti nuolatinius rusų okupantų apšaudymus, provokacijas.
NATO vadovas: rizika, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nėra didelė
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas nemano, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą.
„Rizika, kad Rusija Ukrainoje panaudos branduolinį ginklą, nėra didelė, bet tokio žingsnio pasekmės būtų milžiniškos, todėl mes tai vertiname labai rimtai“, – pareiškė jis interviu Turkijos televizijai NTV, kurį cituoja „Deutsche Welle“.
Pasak J. Stoltenbergo, Rusija elgiasi neatsakingai ir beatodairiškai.
Jo teigimu, panaudojus branduolinius ginklus, pasikeistų karo Ukrainoje esmė.
„Branduoliniame kare nugalėtojų nėra“, – pridūrė NATO generalinis sekretorius.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas yra paskelbęs menkai užmaskuotų grasinimų panaudoti branduolinį ginklą, jei jam atrodys, kad nebeturi kitų galimybių siekdamas užimti dideles smarkiai besipriešinančios Ukrainos teritorijos dalis.
Šią savaitę Rusija pareiškė, kad pasauliui „svarbiausias prioritetas“ turėtų būti tai, kaip išvengti branduolinių galių susidūrimo, galinčio nulemti „katastrofiškas pasekmes“.
„Mes tvirtai įsitikinę, kad dabartinėje sunkioje ir neramioje situacijoje, kuri yra neatsakingų ir ciniškų veiksmų siekiant pakenkti mūsų nacionaliniam saugumui pasekmė, svarbiausias prioritetas yra užkirsti kelią bet kokiam kariniam branduolinių galių susidūrimui“, – paskelbė Rusijos užsienio reikalų ministerija.
Šis pareiškimas pasirodė augant nuogąstavimams, kad rusai savo kare Ukrainoje, besitęsiančiame jau devintą mėnesį, galėtų panaudoti branduolinį ginklą.
Pareiškime teigiama, kad Maskvos branduolinė doktrina yra „vien gynybinio pobūdžio“ ir kad pagal ją Kremlius branduolinį ginklą gali panaudoti tik branduolinės agresijos atveju arba tuomet, „kai iškyla grėsmė pačiai mūsų valstybės egzistencijai“.
Rusija ne kartą yra užsiminusi, kad Ukrainos teritorijos, kurias ji skelbia aneksavusi, yra ginamos pagal jos branduolinę doktriną.
